Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant ieškovei R. D., ieškovės atstovui advokatui Egidijui Giedraičiui, atsakovei G. S., atsakovės atstovei advokatei Indrei Butvilei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovei G. S. dėl skolos priteisimo bei pagal atsakovės priešieškinį ieškovei dėl nuostolių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinis atmestinas.

Byloje šalių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad tarp R. S. (D.) (Nuomotojas) ir G. S. (Nuomininkas) 2012-02-01 buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2012/04 (toliau – Sutartis) (b.l. 7-8). Minėta Sutartimi nuomotojas (R. D.) perdavė nuomininkui (G. S.) nuomos teise laikinai naudotis 12,44 kv. m. patalpos (1 kab., 1/6 bendro naudojimo patalpų) kas antrą dieną, išskyrus sekmadienius, paslaugų tikslams, kurių bendras plotas 66,40 kv. m., esančias adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, o nuomininkas įsipareigoja šią patalpą naudoti pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (Sutarties 1.1 p.). Nuomos terminas nuo 2012-02-01 iki 2012-12-31 (Sutarties 1.5 p.).

Teismas pažymi, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 str.). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas nuostata, jog visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK3 str. 7 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

Dėl ieškinio

Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo iš negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties teisinių santykių.

Nagrinėjamu atveju šalys buvo sudariusios negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 str. 1 d. nustatyta, kad nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant ieškovės reikalavimo dėl skolos priteisimo pagrįstumo klausimą esminiai dalykai yra tai, ar sutartis buvo sudaryta, ar abi šalys vykdė savo įsipareigojimus pagal sudarytą sutartį, t. y. ar ieškovė perdavė nuomojamą daiktą, o nuomininkė juo naudojosi bei mokėjo sutartimi nustatytus nuompinigius. Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu duoda pagrindą išvadai, kad 2012-02-01 nuomos sutartis buvo sudaryta, atsakovė neginčijo fakto, kad ji minėtomis patalpomis naudojosi nuo 2012-02-01 iki 2013-01-31. Todėl ieškovės ieškinio reikalavimo pagrįstumui išspręsti lieka fakto – ar nuomininkė mokėjo sutartimi nustatytus nuompinigius – konstatavimas. Pagal nuomos sutarties 2.1 p. atsakovė įsipareigojo kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 dienos, mokėti ieškovei 270,00 Lt dydžio mėnesinį nuomos mokestį. Nuomininko pareiga už naudojimąsi patalpomis periodiškai mokėti nuomos mokestį yra viena iš pagrindinių nuomininko pareigų (CK 6.487 str.), už kurių nevykdymą nuomotojas turi teisę reikalauti nuomos sutartį nutraukti. Atsakovė teigia, jog nuomos mokesčio laiku nesumokėjo dėl ieškovės kaltės, kadangi ji laiku neatvyko pasiimti nuomos mokesčio bei nesutikdavo išduoti kvitus, patvirtinančius prievolės įvykdymą. Teismo nuomone, minėtas atsakovės atsiliepimo teiginys prieštarauja byloje esantiems duomenims. Nustatyta, jog atsakovė ieškovei 2012-02-29 sumokėjo patalpų nuomos mokestį (270,00 Lt) už 2012 m. vasario mėnesį (b.l. 104), 2012-03-30 – už 2012 m. kovo mėnesį (b.l. 104), 2012-04-30 bei 2012-05-31 – atitinkamai už 2012 m. balandžio ir gegužės mėnesius (b.l. 105), 2012-06-29 bei 2012-07-31 – atitinkamai už birželio ir liepos mėnesius (b.l. 106), 2012-10-31 bei 2012-11-30 – atitinkamai už 2012 m. spalio ir lapkričio mėnesius (b.l. 107). Šalys nepateikė pinigų priėmimo kvitų ar kitokių dokumentų, įrodančių sumokėtą patalpų nuomos mokestį už 2012 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius. Tačiau šalys neginčija aplinkybės, jog atsakovė už rugpjūčio mėnesį sumokėjo 210,00 Lt, o už rugsėjo – 270,00 Lt. Atsakovė teigia, kad šalys žodžiu buvo susitarusios, jog atsakovės atostogų metu ji ieškovei mokės tik dalį nuomos mokesčio. Teismas pažymi, jog Sutartimi buvo nustatytas mėnesio nuomos mokestis – 270,00 Lt. Taip pat Sutartyje šalys sutarė, jog sutartis gali būti pakeista arba papildyta tik raštišku abiejų šalių susitarimu (Sutarties 6.2 p.). Jokių minėtos Sutarties rašytinių pakeitimų ar papildymų sudaryta nebuvo, be to, ieškovė kategoriškai neigia, jog buvo žodinis susitarimas dėl mažesnio nuomos mokesčio mokėjimo, taip pat liudytoja S. Ž. parodė, jog jai dirbant tokių susitarimų nebuvo, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, jog už 2012 m. rugpjūčio mėnesį atsakovė galėjo mokėti mažesnį nuomos mokestį. Taip pat atsakovė turėjo pareigą sumokėti nuomos mokestį už 2012 m. gruodžio mėnesį bei 2013 m. sausio mėnesį. Pagal Sutartį nuomos mokestis turėjo būti sumokamas ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 dienos (Sutarties 2.1 p.). Iš byloje esančių pinigų priėmimo kvitų nustatyta, jog nuomos mokestis visais atvejais buvo sumokėtas pažeidžiant minėtą Sutarties nuostatą, tačiau visada iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Sutartyje nebuvo nurodyta ieškovės banko sąskaita, į kurią būtų galima pervesti nuomos mokestį, rekvizitai, todėl atsakovė nuomos mokestį ieškovei mokėdavo grynais pinigais. Iš šalių paaiškinimų, liudytojos S. Ž. parodymų nustatyta, jog ieškovė 2012 m. gruodžio mėnesį mažiausiai vieną kartą buvo atvykusi į nuomojamas patalpas. 2013 m. sausio mėnesį ieškovė buvo atvykusi daug kartų, kadangi su nuomininkėmis buvo deramasi dėl naujos sutarties sąlygų, be to, girdint kitoms nuomininkėms ieškovė klausė atsakovės apie skolą. Todėl neįtikimas atrodo atsakovės atsiliepimo teiginys, jog ieškovė nebuvo atvykusi/vengė atvykti pasiimti nuomos mokesčio. Taip pat neįtikimas teiginys, kad ieškovė nesutiko išrašyti pinigų priėmimo kvitų, kadangi iki tol ieškovė visada juos išrašydavo. Be to, sutartiniuose prievoliniuose santykiuose, kylančiuose nuomos sutarčių pagrindu, pinigų priėmimo kvitai vertintini tik kaip dokumentai, kuriais nuomotojas įformina mokėjimo pagal sutartines prievoles reikalavimus. Todėl tai, kad nėra pateikiami pinigų priėmimo kvitai, niekaip nekeičia atsakovės prievolių mokėti už nuomojamas patalpas pagal nuomos sutartį. Kaip minėta, mokėti nuomos mokestį buvo atsakovės pareiga, o ne teisė (CK 6.477 str. 1 d., 6.487 str. 1 d., Sutarties 2.1 p., 4.13 p.), todėl atsakovė būdama sąžininga, rūpestinga ir apdairi bei turėdama pareigą kooperuotis ir bendradarbiauti su ieškove, privalėjo imtis kitų priemonių kaip nuomos mokestį, ieškovei tariamai nesutinkant išrašyti pinigų priėmimo kvitus, perduoti ieškovei. Be to, pažymėtina, jog visi pranešimai ir kiti šalių susirašinėjimai, vykdant Sutartį, įteikiami sutarties šaliai pasirašius arba siunčiami registruotu laišku (Sutarties 6.4 p.). Jokių duomenų apie tai, jog atsakovė iki Sutarties pabaigos (2013-02-01) kreipėsi į ieškovę prašydama nurodyti banko sąskaitos rekvizitus, reikalavo atvykti pasiimti nuomos mokestį ir pan., atsakovė nepateikė. Kartu pažymėtina, jog Sutarties 2.2 p. ir 4.14 p. nurodyta, kad pasibaigus sutarties terminui arba ją nutraukus prieš terminą, nuomininkas sumoka visas nuomotojui pagal Sutartį mokėtinas sumas per dvi kalendorines dienas nuo sutarties termino pasibaigimo ar sutarties nutraukimo dienos. Sutartis, kaip minėta, pasibaigė 2013-02-01, todėl atsakovė turėjo pareigą sumokėti visas mokėtinas sumas, t.y. 600,00 Lt (60,00 Lt už 2012 m. rugpjūčio mėnesį bei po 270,00 Lt už 2012 m. gruodžio ir 2013 m. sausio mėnesius). Atsakovei nevykdant minėtos pareigos, ieškovė kreipėsi dėl teisinės pagalbos. 2013-04-10 pranešimu atsakovė buvo paraginta sumokėti 600,00 Lt įsiskolinimą, 121,00 Lt skolos išieškojimo išlaidas, taip pat įstatymines palūkanas už prievolės pažeidimą nuo laiku nesumokėtų sumų (b.l. 33, 34). Atsakovė 2013-04-17 į ieškovės nurodytą sąskaitą pervedė 540,00 Lt (b.l. 30). Ieškovė 2013-04-18 pranešimu, vadovaudamasi CK 6.54 str., paskirstė gautą įmoką. Kadangi Sutartyje šalys nesusitarė kitaip, įmoka, kurią ieškovė gavo, pirmiausia skirta, vadovaujantis CK 6.54 str. 1 d., atlyginti ieškovės turėtas išlaidas, susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu – 121,00 Lt išlaidos už advokato teisinę pagalbą, 4,00 Lt mokestis bankui bei 3,45 Lt už registruotą pašto siuntą (b.l. 34-36). Po atlikto paskirstymo liko 411,55 Lt (540,00 Lt – 128,45 Lt = 411,55 Lt). CK 6.54 str. 2 d. nustatyta, jog antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą. Ieškovė vadovaudamasi CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d., 6.261 str., paskaičiavo ir paskirstė privalomas mokėti palūkanas. Už laikotarpį nuo 2012-10-15 iki 2013-04-17 (už 184 dienas) nuo 60,00 Lt priskaičiuota 1,51 Lt palūkanų, nuo 2013-01-15 iki 2013-04-17 (už 92 dienas) nuo 270,00 Lt priskaičiuota 3,48 Lt palūkanų, nuo 2013-02-15 iki 2013-04-17 (už 61 dieną) nuo 270,00 Lt priskaičiuota 2,26 Lt, viso priskaičiuota 7,25 Lt palūkanų. Po antrąja eile atlikto įmokos paskirstymo liko 404,30 Lt (411,55 Lt – 7,25 Lt = 404,30 Lt). Trečiąja eile įmokos skirtos (nesant netesybų) pagrindinei prievolei įvykdyti (CK 6.54 str. 3, 4 d.). Kaip minėta, atsakovės įsipareigojimai pagal Sutartį buvo 600,00 Lt, todėl po atlikto paskirstymo liko 195,70 Lt sutartinio įsiskolinimo suma. Teismas pažymi, jog ieškovė atlikdama įmokų paskirstymą jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Nagrinėjamu atveju tarp šalių atsirado prievoliniai teisiniai santykiai. Prievolės šalys privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu. CK 6.200 str. 1 d. numatyta, jog šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 str.). Atsakovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų, t.y. nesumokėjo visos nuomos mokesčio sumos pagal Sutartį, todėl ieškovės reikalavimas, kaip pagrįstas, tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 195,70 Lt skola.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. l d.). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).

Dėl priešieškinio

Nagrinėjamoje byloje atsakovė priešieškiniu prašo priteisti nuostolius dėl neteisėto nuomos sutarties nutraukimo. Atsakovė teigia, jog tarp šalių sudaryta sutartis tapo neterminuota, todėl ieškovė tokią sutartį gali tokią sutartį nutraukti įspėjusį kitą šalį prieš tris mėnesius iki nutraukimo.

CK 6.496 str. įtvirtinta nuostata, kad terminuota nuomos sutartis baigiasi, kai sueina jos terminas, jeigu šalys sutarties neatnaujina sudarydamos naują susitarimą arba CK 6.481 str. nustatyta tvarka. Pagal CK 6.481 str. laikoma, kad sutartis tampa neterminuota, jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja. Pažymėtina, kad CK 6.481 str. nenustatyta, kokia konkrečia valios išreiškimo forma nuomotojas privalo pareikšti prieštaravimą dėl nuomininko naudojimosi turtu pasibaigus terminuotai nuomos sutarčiai. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad, nustatant nuomotojo valią dėl terminuotos nuomos sutarties transformavimosi į neterminuotą, reikia vertinti nuomotojo elgesį, jo veiksmų visumą ir konkrečias susidariusios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2006). Pažymėtina, kad CK 6.481 str. nustatytų padarinių atsiradimui būtina abiejų sutarties šalių valia tęsti nuomos santykius: nuomininkas turi išreikšti interesą toliau naudotis išsinuomotu daiktu, o nuomotojas – su tuo sutikti. Šia įstatyme nustatyta tvarka konkliudentiniais veiksmais gali būti sudarytas sandoris dėl terminuotos nuomos sutarties pakeitimo į neterminuotą. Tik esant pagrindui spręsti, kad abiejų sutarties šalių valia dėl tokio sutarties modifikavimo sutampa, galima padaryti išvadą, jog šalys tokį sandorį sudarė.

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju tarp šalių sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo terminuota, ji, nepaisant to, kad atsakovė naudojosi nuomojamomis patalpomis dar vieną mėnesį po sutarties pasibaigimo, nesitransformavo į neterminuotą sutartį. Tokia išvada darytina dėl tokių priežasčių. Pirma, Sutartyje buvo nurodytas konkretus sutarties terminas – nuo 2012-02-01 iki 2012-12-31. Antra, ieškovės ir atsakovės valia dėl sutarties modifikavimo, t.y. sutarties tapimo neterminuota sutartimi, nesutapo. Byloje nėra jokių duomenų, įrodančių, ieškovės išreikštą interesą toliau nuomoti patalpas atsakovei pagal 2012-02-01 Sutarties Nr. 2012/04 sąlygas. Priešingai, tiek ieškovės, tiek liudytojos S. Ž., o taip pat ir atsakovės paaiškinimai/parodymai teismo posėdžio metu įrodo, jog šalys nesiekė tęsti sudarytos sutarties, o derėjosi dėl naujos sutarties sąlygų. Dėl naujų sutarties sąlygų nuomotoja ir nuomininkės buvo susitikusios ne vieną kartą, buvo pateiktas naujos Patalpų nuomos sutarties projektas, tačiau nauja sutartis nebuvo sudaryta, kadangi atsakovė nesutiko dėl naujos sutarties sąlygų (b.l. 37-39). Trečia, atsakovė sutarties termino pasibaigimo momentu (2012-12-31) nebuvo sumokėjusi nuomos mokesčio (dalį už 2012 m. rugpjūčio mėnesį ir viso nuomos mokesčio už 2012 m. gruodžio mėnesį), todėl pagrįstas ir logiškas ieškovės teiginys, jog ji prieštaravo dėl sutartinių santykių pagal 2012 m. Sutartį tęsimui. Ketvirta, 2013-02-01 pranešime ieškovė nurodė, jog nuomos sutartys pasibaigė 2012-12-31, naujas nuomos sutartis nuomininkais sudaryti atsisako, todėl tolesnis naudojimasis patalpomis yra neteisėtas (b.l. 18). Penkta, tai, kad terminuota sutartis tapo neterminuota atsakovė pradėjo teigti tik 2013-04-24, t.y. ieškovei išsiuntus pranešimus apie įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog, kaip minėta, sutartis buvo terminuota, ji nesimodifikavo į neterminuotą, pasibaigus jos galiojimo terminui, tarp šalių dar mėnesį tęsėsi faktiniai nuomos santykiai, kadangi atsakovė naudojosi patalpomis. Kadangi tarp šalių sudaryta terminuota sutartis pasibaigė, pasibaigė ir šalis siejantys teisiniai santykiai. Jokių ieškovės neteisėtų veiksmų, tariamos žalos, priežastinio ryšio tarp tariamos žalos ir ieškovės neteisėtų veiksmų bei ieškovės kaltės nėra, todėl ieškovė neturi pareigos atlyginti atsakovės tariamai patirtus nuostolius.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad priešieškinio reikalavimai neįrodyti, todėl atmestini. Jeigu ieškovas/atsakovas neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą, tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo. Asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą - ieškinio patenkinimą - asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 5 str. 1 d.).

CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovė turėjo tokias bylinėjimosi išlaidas: už 2013-04-18 pranešimo parengimą ieškovė advokatui sumokėjo 121,00 Lt bei 4,00 Lt banko mokestį (b.l. 22-25), už 2013-04-25 pranešimo parengimą ieškovė advokatui sumokėjo 121,00 Lt bei 4,00 Lt banko mokestį (b.l. 10-10-13), už ieškinio pateikimą sumokėjo 72,00 Lt žyminį mokestį bei 2,00 Lt banko mokestį (b.l. 5), už ieškinio parengimą advokatui sumokėjo 363,00 Lt ir 4,00 Lt banko mokestį (b.l. 40-41), už atsiliepimą į priešieškinį parengimą – 363,00 Lt (b.l. 80-81), už atstovavimą teismo posėdyje bei teisės patarimus – 1089,00 Lt (b.l. 98-99, 152-153), viso ieškovė turėjo 2143,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjamoje byloje ieškinys tenkintas visiškai, o priešieškinis atmestas, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės G. S. ieškovės R. D. naudai 195,70 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt penkis litus 70 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2013-05-02, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 2143,00 Lt (du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt tris litus 00 ct).

Priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.