Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo teisejas Romualdas Lincevicius, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, gynejui advokatui Gintarui Platukiui, vaiku teisiu apsaugos atstovams Vygintui Aukštuoliui, Svetlanai Ciumašenko, ekspertems Jolantai Rašciauskaitei, Vidai Jušciuvienei, nukentejusioms Ž. K., E. K., nukentejusios atstovei advokatei Jelenai Koltakovai,

A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Rusijoje, Ivanovo r., Ležneve, LR pilietis, 9 klasiu išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), Jonavoje, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) trašu baro trašu gamybos operatoriumi, nevedes, teistas: 2000-01-17 Jonavos r. apyl. teismo nuosprendžiu pagal LR BK 118 str. 3 d., 203 str. 2 d. (BK str. galiojo iki 2003-05-01) - 5 m. 6 men. laisves atemimo. LR 2000-04-11 istatymu „Del amnestijos akto“ bausme sumažinta 1 metais, galutine bausme - 4 m. 6 men. laisves atemimo. LR 2002-11-07 istatymu „Del amnestijos akto“ neatlikta bausmes dalis sumažinta 1/5 - galutine bausme – 4m.2 men. 28 d. Kaišiadoriu rajono apylinkes teismo 2002-12-21 nutartimi lygtinai paleistas nuo likusios laisves atemimo dalies 11 men. 4 d., bausme atlikes, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d., 150 str. 4 d., 150 str. 4 d., 150 str. 4 d., 150 str. 4 d. 153 str.

Aprašomoji dalis

nustate:

Motyvuojamoji dalis

Liudytoja A. K. gim. (duomenys neskelbtini) parode, kad E. K. yra jos sesuo. Ji turinti mociute gyvenancia Jonavoje, pas kuria gyveno. Remontuojant mociutes buta ji su sese gyveno pas teta S. Su S. dar gyveno S. (kaltinamasis) ir ju vaikas. Su sese jos gyveno atskirame kambaryje ir miegojo atskirose lovose. S. (kaltinamasis) nakti ateidavo pas sese ir guldavosi prie jos. Ji du kartus maciusi, kaip S. buvo atejes, gloste sesei krutine, buvo nuklojes kojas. E., sakydavo, kad S. prie jos nelistu. S., išejus, sesuo ateidavo miegoti pas ja i lova.

Gimimo liudijimo nuorašas patvirtina, kad E. K. gimusi (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 52).

2008-06-10 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes aktas Nr. 155 patvirtina, kad E. K. galejo, atsižvelgiant ijos amžiu, teisingai suvokti jos atžvilgiu padaryto nusikaltimo pobudi, taciau negalejo suvokti reikšmes. Gali, atsižvelgiant i jos amžiu ir protinio išsivystymo lygi teisingai suvokti, isiminti ir atkurti ivykius bei duoti apie tai teisingus parodymus. Suvokia lytinio potraukio ir lytiniu santykiu esme. Ji yra emociškai normaliai išsivysciusi, jos emociju, susijusiu su lytiniu potraukiu, lygis atitinka jos amžiu (nera padidejes). Seksualiai išreikšto tiriamosios elgesio bendravime nestebima. Neturi ženkliai išreikštu asmeniniu - psichologiniu savybiu, tiesiogiai veikianciu jos elgesi (pasidavimas itaigai, jai artimu asmenu nurodymu besalygiškas vykdymas, padidintas polinkis fantazuoti, meluoti ir pan.). Galima konstatuoti, kad E. K. parodymai yra artimi realiai išgyventiems ivykiams. Del E. K. atžvilgiu ivykdyto nusikaltimo jai išsivyste – potrauminio streso sutrikimas, pasireiškiantis stresogeninio ivykio išgyvenimais prisiminimuose ir sapnuose, baimes jausmu, sutrikusiu miegu, padidejusiu dirglumu, padidejusiu vegetacines nervu sistemos sujaudinimu, pažeminta nuotaika, ikyriomis mintimis išgerti daug tableciu. Sutrikimo eiga yra banguojanti. Numatyti, kokios pasekmes gali iškilti ateityje, negalima. Remiantis „TLK-10 psichikos ir elgesio sutrikimai“ rašoma, kad kai kuriems ligoniams šis sutrikimas gali užsitesti daugeli metu, tapti letiniu, ar net pasireikšti stabilia asmenybes deformacija. E. K. yra stebimi miego sutrikimai, jie atsirado del patirtos seksualines prievartos (1 t. b. l. 74-76).

Teismo posedyje apklausta psichiatre eksperte Jolanta Rašciauskaite parode, kad E. K. buvo atlikta teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertize, kurios metu ji atsakiusi i du iš devyniu ekspertams pateiktu klausimu (7 ir 8). Nustatyta, kad del ivykdyto nusikaltimo E. K. atžvilgiu, jai išsivyste potrauminio streso sutrikimas, eiga banguojanti, stebimi miego sutrikimai. Kokios pasekmes gali iškilti ateityje, numatyti negalima.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek byla nagrinejant teisme, kaltinamasis A. D. kaltu del jam inkriminuojamu nusikalstamu veiku padarymo neprisipažista. Mažametes nukentejusiosios E. K. parodymai byloje turi išskirtine reikšme, nes kiti irodymai iš esmes yra išvestiniai ir netiesioginiai. Tiesioginiai irodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra irodinejimo proceso elementai. Irodymai vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklemis. Šiame straipsnyje nurodyta, jog teisejai irodymus vertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymu. Vertinant irodymus, pirmiausia turi buti nustatyta, ar jie atitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 str. numatytus reikalavimus, kurie išdestyti mineto straipsnio 3 ir 4 dalyse. Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad irodymais gali buti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent viena aplinkybe, turincia reikšmes bylai išspresti teisingai. Ar gauti duomenys laikytini irodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, taciau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame bylos kontekste. Visu irodymu – pirminiu ir išvestiniu, tiesioginiu ir netiesioginiu – visuma turi sudaryti logikos desniams neprieštaraujancia grandine. Mažametes nukentejusiosios E. K. parodymai, kaip irodymu šaltinis, nekelia abejoniu del teisetumo – mažamete nukentejusioji ikiteisminio tyrimo metu tyreju bei ikiteisminio tyrimo teisejos buvo apklausiama nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 186 str., 184 str. 3 d., 4 d., 5 d. nuostatu, jos parodymai užfiksuoti tinkamai. Teismas neturi abejoniu del nukentejusiosios E. K. parodymu patikimumo. Bylos nagrinejimo metu nukentejusioji dave aiškius ir nuoseklius parodymus apie nusikaltimu padarymo aplinkybes. Iš bylos duomenu matyti, kad nukentejusioji E. K. buvo apklausta keleta kartu, apklausta ikiteisminio tyrimo teisejos, nedalyvaujant mamai Ž. K., atlikta akistata tarp jos ir kaltinamojo. Jos parodymai nuoseklus ir neprieštarauja kitiems byloje esantiems irodymams. Teismo nuomone, vien tik ta aplinkybe, jog nukentejusioji yra mažamete, negali buti pagrindu netiketi jos parodymais.

Nukentejusios parodymus iš dalies patvirtina ir apklausta liudytoja R. K., kuri patvirtino, kad nukentejusioji jai pasisake, kad A. D. prie jos lindo, praše ja pasiimti iš S. T..

Kaltinamojo aiškinimas, kad nukentejusioji ji apkalba, ikalbeta savo motinos Ž. K. del to, kad jis turejes su ja trumpalaikius lytinius santykius ir del namines degtines laikymo neatitinka faktiniu aplinkybiu, nes kaip matyti iš byloje surinktu irodymu, po minetu ivykiu praejo ilgas laiko tarpas. Ž. K. nusikaltimu padarymo metu Lietuvoje negyveno ir apie A. D. nusikalstama veika jos dukters atžvilgiu sužinojo tik grižusi iš Anglijos i Lietuva. Švenciant naujuosius metus jai apie tai pasake R. K.. Tik tai sužinojusi ji kreipesi i prokuratura. Todel teismas mano, kad tai tik kaltinamojo gynimosi versija, siekiant išvengti atsakomybes.

A. D. inkriminuota, kad jis 2004 m. laikotarpyje nuo gegužes 1 d. iki lapkricio 1 d., 2007 m. rugsejo – spalio menesiais seksualiai prievartavo ir atliko tvirkinamuosius veiksmus E. K. atžvilgiu. Kaltinimuose nenurodomas tikslus laikas, kada tai buvo daroma. Teismo nuomone nustatyti tiksliai, kuriuo laiku kaltinamasis atliko nusikalstamus veiksmus, nera galimybes. Nukentejusioji del savo mažametystes negalinti nurodyti, kada tiksliai, kuriuo laiku tai su ja buvo daroma.

Baudžiamojo kodekso 150 str. 1 d. seksualini prievartavima apibrežia kaip lytines aistros tenkinima su žmogumi prieš jo valia analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio salycio budu, pavartojant fizini smurta ar grasinant tuoj pat ji pavartoti, ar kitaip atimant galimybe priešintis, ar pasinaudojant bejegiška nukentejusio asmens bukle.

Baudžiamojo kodekso 150 str. 4 dalis numato kvalifikuota seksualini prievartavima, t. y. atsakomybe už šiu veiksmu atlikima mažameciui asmeniui.

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 49 ,,Del teismu praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ išaiškinta, jog lytines aistros tenkinimas BK 150 str. prasme yra skirtingu lyciu asmenu arba tos pacios lyties asmenu veiksmai, kai lytine aistra tenkinama kitais budais, negu numatyta BK 149 straipsnyje, kaip antai: oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio salycio budais – dirginant lytinius organus, lieciant lytiniu organu kito žmogaus kuna ir panašiai. Toks lytines aistros tenkinimas prieš asmens valia užtraukia baudžiamaja atsakomybe, jei veikos padaromos: a) pavartojant fizini smurta; b) grasinant tuoj pat ji pavartoti; c) kitaip atimant galimybe priešintis; d) pasinaudojant bejegiška nukentejusio asmens bukle. Šie požymiai alternatyvus, todel nusikaltimo sudeciai pakanka bent vieno iš ju.

Šio nutarimo 10 punkte yra išaiškinta, kad lytinis santykiavimas ar lytines aistros tenkinimas pasinaudojant bejegiška nukentejusiojo bukle yra tada, kai lytinis santykiavimas ar lytines aistros tenkinimas ivyksta išoriškai nenaudojant jokiu veiksmu nukentejusiojo valiai palaužti ar pasipriešinimui iveikti, taciau, kita vertus, negaunamas nukentejusiojo asmens sutikimas lytiškai santykiauti ar lytinei aistrai tenkinti del priežasciu, susijusiu su nukentejusiojo fizine ar psichine bukle. Nukentejusiojo asmens fizine bukle, kuri gali lemti bejegiška bukle, gali buti asmens neigalumas, amžius ar liga, del kurios jis negali pasipriešinti kaltininkui. Taip pat minetame nutarime nurodyta, kad lytinis santykiavimas ar lytines aistros tenkinimas su mažameciu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejegiška nukentejusiojo bukle.

Mažameciu laikomas nukentejusysis, kuris nusikaltimo padarymo metu nebuvo sulaukes 14 metu amžiaus. Lytines aistros tenkinimas su mažameciu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejegiška nukentejusiojo bukle, jei kaltininkas suvoke, kad nukentejes yra mažametis. E. K. gime (duomenys neskelbtini), todel iki 2004 m. gegužes menesio ir 2007 m. spalio menesio ji buvo mažamete. Kaltinamasis, gyvendamas su S. T. ir priimdamas gyventi E. K. apie nukentejusiosios amžiu, t. y. jos mažametyste, gerai žinojo. Byloje nera jokiu duomenu, kad pati nukentejusioji butu buvusi seksualiniu santykiu su apeliantu iniciatore. Ištirti bei ivertinti irodymai patvirtina, kad nuo 2004 m. gegužes 1 dienos iki lapkricio 1 dienos laikotarpyje (tikslesne data ir laikas nenustatyti), kaltinamasis tenkino savo lytine aistra su nukentusiaja prieš jos valia, pasinaudodamas bejegiška del mažametystes nukentejusiosios bukle, o veliau, 2007 m. rugsejo – spalio menesiais, tese savo nusikalstama veika pasinaudodamas bejegiška nukentejusiosios bukle, negalint nukentejusiajai pasipriešinti del amžiaus, fizines bukles, kas ir leme jos bejegiška bukle. Irodyta, kad A. D. 2004 metu gegužes-lapkricio menesiu laikotarpyje, jai miegant virtuveje ant grindu patiesto ciužinio, ant jos atsigule nuogas kaltinamasis ir savo lytiniu organu lietesi prie jos, bande lytini organa kišti tarp šlaunu, rankomis gloste jos pecius, taciau ji kaltinamaji nustumusi nubego i tualeta. 2007 m. rugsejo-spalio menesiais kaltinamasis ateidavo pas nukentejusiaja i lova, liesdavo jos krutis, kojas, kišdavo rankas po pižama ir liesdavo pilvo apacia (lytinius organus). Tokiu budu A. D. tenkino savo lytine aistra kitokio fizinio salycio budu.

Testine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš keliu tapaciu ar vienarušiu veiksme numatyto nusikaltimo sudeties požymius ir yra pagrindas kvalifikuoti veika kaip atskira nusikaltima. Be to, pagrindinis testines nusikalstamos veikos požymis, skiriantis ja nuo pavienes nusikalstamos veikos, yra vieningas kaltininko sumanymas (vieninga tycia), kuris apjungia keleta veiksmu. Taciau atskiru kategoriju bylose, tame tarpe ir nusikaltimu seksualinei laisvei, testinems nusikalstamoms veikoms gali buti taikomi papildomi reikalavimai, kaip antai, lytines aistros tenkinimas su vienu nukentejusiuoju.

Teismu praktikoje laikoma, kad jei asmuo per tam tikra laiko tarpa kelis kartus lytiškai santykiauja arba kelis kartus tenkina lytine aistra su tuo paciu nukentejusiuoju prieš jo valia esant vieningai tyciai, keli lytiniai santykiavimai arba keli lytines aistros tenkinimo veiksmai vertinami kaip vienas testinis nusikaltimas. Sutinkamai su Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. Nr. 49 nutarimo “Del teismu praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 17 punktu, jeigu asmuo per tam tikra laiko tarpa kelis kartus (o šioje byloje iš nukentejusiosios parodymu seka, kad lytine aistra A. D. tenkino ne viena karta) lytiškai santykiauja arba kelis kartus tenkina lytine aistra su tuo paciu nukentejusiuoju prieš jo valia esant vieningai tyciai, keli lytiniai santykiavimai arba keli lytines aistros tenkinimo veiksmai vertinami kaip vienas testinis nusikaltimas. Pagal doktrinini istatymo aiškinima, vieninga tycia yra tada, kai asmuo prievartaudamas nukentejusiji pirma karta suvokia, kad ir ateityje seksualiai prievartaus ši nukentejusiji. Nors A. D. kaltes nepripažista, taciau ivykiu seka rodo, kad jis suvoke, kad po pirmo karto seks ir kiti kartai ir jis tenkins savo lytine aistra su E. K. (ka nukentejusioji ir patvirtina). Esant nurodytoms aplinkybems, darytina išvada, kad A. D., laikotarpyje nuo 2007 metu rugsejo menesio iki 2007 metu spalio menesio veike vieninga tycia, todel jo veiksmai šiu nusikalstamu veiku periode vertintini kaip vienas testinis nusikaltimas ir jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dali.

A. D. nusikalstama veika padaryta nuo 2004 m. gegužes 1 d. iki lapkricio 1 dienos teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 4 dali kaip atskiras nusikaltimas. Po šios nusikalstamos veikos padarymo praejo ilgas laiko tarpas, ši veika buvo padaryta kitoje vietoje, bute, esanciame(duomenys neskelbtini), Jonavoje, todel veikos padarytos 2007 metu rugsejo – spalio menesiais kvalifikuotinos ir vertintinos kaip atskira testine veika pagal BK 150 straipsnio 4 dali.

Kaltinamojo A. D. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 153 straipsni del tvirkinamuju veiksmu atliktu nukentejusiosios E. K. atžvilgiu. 2007 m. rugsejo 1 d. - spalio menesio vidurio laikotarpiu. Kaltinamasis pats pripažino, kad viena karta bute, (duomenys neskelbtini), dienos metu, jis juokais, paemes drabužius ignybe nukentejusiajai i krutine. Tai jis padare juokaudamas. Nukentejusioji E. K. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ji parode, kad kaltinamasis liesdavo jos krutine, sakydamas, kad jos krutine jau didele. Tai darydavo ir prie savo sugyventines S.

Sutinkamai su Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. Nr. 49 nutarimo „Del teismu praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 20 punktu, butina atriboti lytines aistros su mažameciu tenkinima, numatyta BK 150 straipsnyje 4 dalyje, nuo mažamecio tvirkinimo, numatyto BK 153 straipsnyje. Baudžiamojo kodekso 153 straipsnyje nenumatyta nei fizinio smurto, nei grasinimu, nei kitokios prievartos panaudojimo prieš mažameti. Mažamecio asmens tvirkinimas gali buti padarytas ivairiomis formomis. Teismo nuomone A. D. veiksmai (lietimas rankomis mažametes krutines, kalbejimas apie krutines dydi ir panašiai) vertintini kaip mažamecio asmens tvirkinimas.

Kaltinamojo atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nenustatyta. Atsakomybe sunkinancia aplinkybe ir ta, kad A. D. nusikalstamas veikas padare apsvaiges nuo alkoholio, kas turejo itakos nusikaltimu padarymui. Skiriant bausme A. D., vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatas, atsižvelgiama i padarytos nusikalstamos veikos pobudi, pavojingumo laipsni, kaltes forma ir ruši, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadija, kaltininko asmenybe, atsakomybe sunkinancia aplinkybe. A. D. ivykde nusikalstamas veikas, priskiriamas labai sunkiu nusikaltimu ir nesunkiu nusikaltimu kategorijoms (Lietuvos Respublikos BK 11 str.), veikdamas tiesiogine tycia, nukentejusiosios mažametes mergaite atžvilgiu. Byloje nenustatyta A. D. atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu. A. D. praeityje teistas, charakterizuojamas patenkinamai. Ivertinus visas aplinkybes, BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmes skyrimo pagrindai nebus pažeisti, o bausme ir jos paskirtis bus igyvendinti tiktai skyrus kaltinamajam realia laisves atemimo bausme.

Pagal Lietuvos CK 6.250 str. neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas ir kita, teismo ivertinta pinigais. Neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo asmens sveikatai ar del asmens gyvybes atemimo bei kitais istatymu numatytais atvejais. Nustatydamas neturtines žalos dydi bei kitas reikšmes bylai aplinkybes, teismas taip pat atsižvelgia i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis istatymas nenumato atlygintinos neturtines žalos minimumo ar maksimumo, ja ivertinti palikta teismui, kuris ivertindamas netirtine žala pinigais , turi vadovautis ne tik Lietuvos Civilinio kodekso 6.250 str., bet ir CK 6.282 str. nurodytais kriterijais. Pagal CK 6.282 str. 3 d. teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydi, atsižvelgdamas i žala padariusio asmens turtine padeti, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tycia. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nukentejusioji patyre stresa, išgyvena. Po nusikaltimo jai išsivyste potrauminio streso sindromas. Numatyti, kokios pasekmes gali kilti ateityje negalima. Kaltinamasis nesutinka su pareikštu neturtines žalos atlyginamuoju dydžiu. Nustatyta, kad A. D. nekilnojamojo turto neturi, gaunamos pajamos nera dideles, išlaiko šeima, turi mažameti vaika. Teismo nuomone, nukentejusiosios Ž. K. reikalavimas priteisti neturtine žala 100 000 Lt sumai nepagristas, taciau atsižvelgiant i sažiningumo protingumo bei teisingumo kriterijus i tai, kad nebutu pažeisti šaliu interesu pusiausvyros principai ir išdestytus motyvus, neturtines žalos dydis mažintinas iki 25 000 Lt.

Nukentejusiosios Ž. K. prašymas priteisti iš A. D. keliones išlaidas sumoje 1 377,61 Lt pagristas byloje pateiktais dokumentais, todel tenkintinas (BPK 103 str.)

Nukentejusiosios Ž. K. prašymas priteisti iš kaltinamojo A. D. turetas advokato išlaidas sumoje 4 560 Lt tenkintinas. Gyneja, nukentejusiaja atstovavo ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinejimo metu, todel šios išlaidos yra pagristos ir patvirtintos dokumentais (t. 2, b. l. 112-116) (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprende:

A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltima numatyta Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 150 str. 4 d., 150 str. 4 d., 153 str. ir paskirti bausmes:

- pagal Baudžiamojo kodekso 150 str. 4 d. (del 2004 m. gegužes 1 d. - lapkricio 1 d. epizodo) 3 (tris) metus laisves atemimo;

- pagal Baudžiamojo kodekso 150 str. 4 d. (del 2007 m. rugsejo - spalio menesiu epizodu) 4 (keturis) metus laisves atemimo;

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d., šias bausmes subendrinti dalinio sudejimo budu, ir A. D. galutine subendrinta bausme paskirti 5 (penkis) metus laisves atemimo.

Pagal Baudžiamojo kodekso 153 str. A. D. paskirti bausme 8 (aštuonis) menesius laisves atemimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 5 d. 2 p. paskirtas bausmes subendrinti apemimo budu ir galutine bausme A. D. paskirti 5 (penkis) metus laisves atemimo. Bausme paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomasias priemones – dokumento paemima ir rašytini pasižadejima neišvykti panaikinti. Iki nuosprendžio isiteisejimo A. D. paskirti kardomaja priemone – suemima, suimant teismo saleje.

Nukentejusios Ž. K. naudai priteisti iš A. D. 25 000 (dvidešimt penkis tukstancius) litu neturtines žalos, 4 560 Lt turetu išlaidu advokato pagalbai apmoketi ir 1 377,66 Lt keliones išlaidu.

Nuosprendis per 20 dienu nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo iteikimo dienos, gali buti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teisma.