- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-04-27
- Bylos Nr.
- 2-465-207/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-04985-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Kazlauskienė
- Atsakovas
- I. B.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- N. Ž.
- Kategorijos
- 30.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei I. B., trečiajam asmeniui N. Ž. tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl savavališkos statybos (duomenys neskelbtini), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė J. T. palaikė teismui pateiktą ieškovo patikslintą ieškinį ir prašė įpareigoti atsakovę I. B. pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai pristatytą pastato – garažo dalį ir sutvarkyti statybvietę adresu (duomenys neskelbtini), per teismo sprendimu nustatytą terminą, o jei statytoja teismo nustatytu terminu neįvykdys reikalavimo, įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos atlikti aukščiau išvardintus darbus ir sutvarkyti statybvietę adresu (duomenys neskelbtini), išieškant patirtas išlaidas iš statytojo.
Ieškovo atstovė paaiškino, kad 2009-02-10 LR Aplinkos ministerija pavedė ištirti ieškovui atsakovės I. B. suformuluotus klausimus, susijusius su leidimu garažo statybai, jo naudojimo paskirtimi bei dalies žemės sklypo įsigijimu. Ieškovas, vykdydamas ministerijos užduotį, nuvyko atsakovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad 1976 metais nuosavybės teise A. J. priklausančiame žemės sklype buvo pastatytas ir įteisintas 17 kv.m. garažas. Pastatas vėliau buvo padidintas ir pertvarkytas į gyvenamas patalpas su priestatu, kurio išmatavimai: 4,2m. x 8,9 m.; 2,0 m. x 4,1 m. Perstatyto statinio dalis apie 9 kv.m. pastatyta už savininkui priklausiusio žemės sklypo ribos, tai yra ant valstybinės žemės, be žemės savininko raštiško sutikimo. Dėl to kas rasta, atsakovei surašytas savavališkos statybos aktas bei administracinių teisės pažeidimų protokolas. Atsakovei administracinė byla nutraukta, nes ji pateikė įrodymus, kad statinius ir dalį žemės sklypo prie jų, paveldėjo 2006-10-25 pagal testamentą ir jokių savavališkų statybų nevykdė. Atsakovei, priėmusiai A. J. palikimą, tenka pareiga pašalinti ieškovo nustatytus savavališkos statybos padarinius, o kadangi ji to iki nustatyto termino neįvykdė, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo patikslintą ieškinį patenkinti.
A. I. Bagdonienė su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies ir paaiškino, kad ji pagal testamentą paveldėjo močiutės turtą – dalį bendro sklypo ir pastatus, buvusius jame. Iš garažo įsirengė gyvenamas patalpas todėl, kad suaugo vaikai ir nebuvo kur gyventi. Kai ji pradėjo rūpintis pastato įteisinimu, vaikščioti po savivaldybę, prašyti Seimo nario pagalbos, paaiškėjo, kad iš garažo perstatytas namas išsikiša į valstybinę žemę apie 9 k.m., tuomet reikalai sustojo ir buvo paduotas ieškinys į teismą. Sprendimą ji mato ir jei teismas skirs laiko, ji darytų detalųjį planą ir pakoreguotų sklypo ribą taip, kad pastatas liktų jos žemės sklypo dalyje, o ne valstybinėje žemėje.
A. I. Bagdonienės atstovas advokatas Z. B. palaikė atstovaujamosios išsakytus argumentus dėl ieškovo patikslinto ieškinio, siūlė ieškovo reikalavimus patenkinti iš dalies ir paaiškino, kad po to, kai atsakovės pristatyta statinio dalis buvo pripažinta savavališka statyba ir pareikalauta ją nugriauti, pasikeitė eilė įstatymų, kurie numato, kad esant tam tikroms sąlygoms, teismas gali nustatyti statytojui terminą, per kurį jis privalo parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Ieškovo reikalavimas nugriauti savavališkai pastatyto pastato dalį neatitinka protingumo kriterijaus, žmonės neturtingi, jų vaikai neturi kur gyventi, atsakovė neįgali, o detaliuoju planu pakoregavus sklypo ribas, statinys galėtų atsirasti atsakovės žemės sklypo dalyje ir taip nebūtų pažeistos niekieno teisės ir interesai, todėl prašo teismą nustatyti atsakovei terminą, leisti parengti dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė D. A. su patikslintu ieškovo ieškiniu sutiko ir paaiškino, kad patikrinus turimus dokumentus inventorinėje byloje ir vietoje nustatyta, kad statyba vykdyta be leidimo, iš garažo įrengtos gyvenamos patalpos, kurių dalis išeina už atsakovės sklypo ribos ir užima apie 9 k.m. valstybinės žemės. Atsakovė valstybinės žemės dalį užėmė be pagrindo ir tas užimtasis sklypas pagal galiojančių teisės aktų nuostatas negali būti atsakovei nei išnuomotas, nei parduotas, nei kaip kitaip priskirtas. Atstovė mano, kad jei atsakovė imtųsi detalaus plano rengimo ir siektų performuoti privataus žemės sklypo ribas, nekeičiant jai priklausančio sklypo ploto, sprendimas teoriškai yra galimas, bet tai užtruktų apie 6 mėnesius.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Ieškovo Šiaulių apskrities viršininko administracijos procesinių teisių perėmėjas - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, palaikė teismui pateiktą ieškovo patikslintą ieškinį dėl savavališkos statybos (duomenys neskelbtini).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2005-07-28 mirė A. J. (b.l. 41) ir jos turtą pagal testamentą paveldėjo atsakovė I. B. (b.l.24). Iš 2006-10-25 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo ir pažymėjimo (b.l.24-27) matyti, kad atsakovė I. B. paveldėjo A. J. priklausiusius 853/1470 ha žemės sklypo su jame buvusiais statiniais adresu (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teises įregistravo. A. I. Bagdonienė pripažino, kad močiutei A. J. priklausęs 17 kv.m. pastatas-garažas be leidimo buvo perstatytas įrengiant gyvenamąsias patalpas apie 2000 - 2001 metus dėl to, kad suaugus šeimos nariams, trūko gyvenamojo ploto, ir ji paveldėjo perstatytą ir padidintą buvusį garažą.
Ieškovas nustatė, kad gyvenamas statinys 4,2m. x 8,9 m. su priestatu 2,0 m. x 4,1 m. (duomenys neskelbtini), pastatytas be statybos leidimo ir registruoto projekto, atsakovei 2009-03-06 surašė savavališkos statybos aktą, administracinio teisės pažeidimo protokolą ir statybą sustabdė (b.l.12-19). Iš nutarimo (b.l. 20-21) matyti, kad 2009-04-10 Šiaulių miesto apylinkės teismas išnagrinėjo atsakovės I. B. administracinio teisės pažeidimo bylą ir ją nutraukė, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties, tai yra dėl to, kad atsakovė savavališkų statinių nestatė.
Įstatymas numato, kad paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1dalis). Iš to seka, kad atsakovė I. B., priėmusi palikimą pagal testamentą, prisiėmė ir pareigą atsakyti pagal įstatymą dėl savavališkai pastatyto statinio, todėl , teismo nuomone, ieškovo reikalavimas atsakovei pašalinti savavališkos statybos padarinius yra teisėtas ir pagrįstas. Nustatytos faktinės aplinkybės ir įrodymai neginčijamai patvirtina, kad gyvenamos patalpos su priestatu adresu (duomenys neskelbtini), vietoj buvusio pastato - garažo buvo pastatytas savavališkai, be leidimo, o dalis statinio - 9 kv.m. yra ant valstybinės žemės, tačiau teismo nuomone, ieškovo reikalavimas nugriauti savavališkai pastatytą statinį su priestatu ir sutvarkyti statybvietę, neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str. ).
Įsigaliojus Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui ( 2010-07-02 Nr.XI-992 redakcija) 28 straipsnis iš esmės pakeitė anksčiau galiojusią įstatymo redakciją ir naudos redakcijos 7 dalyje numato tvarką ir sąlygas, kurioms esant statytojas gali įteisinti savavališką statybą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype registruotas pastatas – garažas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra perstatytas ir padidintas. Teismas šio statinio neturi pagrindo laikyti gyvenamuoju namu, nes nėra duomenų, kad statinys atitinka esminius statiniui – gyvenamam namui keliamus reikalavimus, nežinoma statinio konstrukcijų būklė bei ar darbai atlikti kokybiškai. Namų valdoje ūkio paskirties statinio statyba yra galima, ji neprieštarauja imperatyviems aplinkosaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, savavališka statyba nebuvo pažeisti visuomenės interesai ar padaryta žala aplinkai. Tačiau byloje yra duomenys, kad padidinant statinį - garažą, 9 kv.m. pastato yra už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos (b.l.13). Nors trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė D. A. ir nurodė, kad pagal galiojančius teisės aktus atsakovei negali būti išnuomotas, parduotas, nei kaip kitaip priskirtas 9 kv.m. savavališkai užimtas valstybinės žemės plotas, tačiau atsakovė I. B. paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra 853/1470 ha ploto, jame yra gyvenamas namas ir keletas ūkio statinių, todėl ji rengs detaliojo planavimo dokumentus ir prašys performuoti privatų jos sklypą nekeičiant bendro ploto taip, kad savavališko statinio dalis – 9kv.m. patektų į jos namų valdos teritoriją. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus mano, kad yra pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies, statytojai atsakovei I. B. nustatyti devynių mėnesių terminą per kurį leisti jai teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą ( LR Statybos įstatymo 28 straipsnio 7dalies 1 punktas, Civilinio kodekso 4.103 straipsnio, įsigaliojusio nuo 2011-01-01 redakcija). A. I. Bagdonienei nurodyti, kad jeigu ji per nustatytą devynių mėnesių terminą teismo reikalavimo neįvykdys, savavališkai pristatyta statinio – garažo dalis adresu (duomenys neskelbtini), bus nugriauta, o patirtos išlaidos išieškotos iš statytojo ( LR Statybos įstatymo 28 straipsnio 9, 10 dalys).
Priimant sprendimą ieškovo naudai, iš atsakovės I. B. priteistinos bylinėjimosi išlaidos į Valstybės biudžetą: 65,00 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo paduodant ieškinį ieškovas yra atleistas pagal įstatymą ir 7,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ( CPK 83, 96 str.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 , 307 straipsnio 1dalį teismas,
nusprendžia:
Ieškovo ieškinį patenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovę I. B. savo lėšomis per 9 ( devynis ) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą adresu (duomenys neskelbtini), leidžiantį dokumentą ir jai nurodyti, kad jeigu atsakovė per nustatytą 9 (devynių) mėnesių terminą teismo reikalavimo neįvykdys, savavališkai pristatyta pastato – garažo dalis adresu (duomenys neskelbtini), bus nugriauta ieškovo, o patirtos išlaidos išieškotos iš atsakovės I. B..
Priteisti iš atsakovės I. B. bylinėjimosi išlaidas į Valstybės biudžetą: 65,00 Lt ( šešiasdešimt penkis litus ir 00 centų) žyminio mokesčio ir 7,55 Lt ( septynis litus, 55 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, atsiskaitomoji sąskaita Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.