- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-20
- Bylos Nr.
- 1S-295/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Gaudutienė
- Kaltinamasis
- R. E. C.
- Advokatai
- Aleksandras Palamarčukas
teismo posėdyje, išnagrinėjusi kaltinamojo R. E. C. , gimusio (duomenys neskelbtini), Ispanijos Karalystės ir Kolumbijos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini) Ispanijoje, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 25 d. nutarties, kuria kaltinamajam pratęstas kardomosios priemonės suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2012 m. liepos 28 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. E. C. kaltinamas tuo, kad tyčia, veikdamas organizuotoje grupėje, dėl savanaudiškų paskatų tikslu praturtėti, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, pasikėsino neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti ir perdirbti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, o būtent: po to, kai asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą procesą, veikdamas organizuotoje grupėje su V. Š. , 2011 m. liepos 13 d. konteineriniu laivu „Cap Portland” išsiuntė iš Kolumbijos Respublikos, Kartagenos (Cartagena) į Lietuvos Respublikos Klaipėdos jūros uostą konteinerį Nr. (duomenys neskelbtini) su turistiniu autobusu, modelis YA 4440 CT 405 1990, kurio važiuoklės detalių ertmėse buvo paslėpta 50,162 g skysčio su 26,628 g narkotinės medžiagos kokaino, t.y. padarė narkotinių medžiagų kontrabandą, R. E. C., veikdamas organizuotoje grupėje su Lietuvos Respublikos piliečiu V. Š. ir Nyderlandų Karalystės piliečiu M. B. S. , turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, siekdamas įgyti, laikyti, gabenti ir perdirbti turistiniame autobuse paslėptą narkotinę medžiagą kokainą, atliko šiuos veiksmus: siekdamas išimti turistinio autobuso detalėse paslėptą kokaino tirpalą ir jį išgarinti, 2011 m. rugpjūčio 16 d. kartu su M. B. S. atvyko į Vilnių bei padedant V. Š. apsigyveno viešbutyje “Šarūnas”, esančiame Raitininkų g. 4, Vilniuje; V. Š. patarus 2011 m. rugpjūčio 17 d. 11.00-13.30 val. parduotuvėje „Banginis”, esančioje P. Lukšio g. 34, Vilniuje, įsigijo turistinio autobuso detalių su paslėptu kokaino tirpalu nuėmimui ir kokaino išgarinimui reikalingą įrangą; ruošdamasis kartu su M. B. S. išgarinti kokainą, paprašė V. Š. surasti tam tinkamą vietą, ką pastarasis ir padarė, susitaręs su savo pažįstamu G. K. dėl pastarajam priklausančios atokios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos; po to, kai krovinys 2011 m. rugpjūčio 17 d. atvyko į Klaipėdą, V. Š. jį per muitinės tarpininkę išmuitino ir, pasamdęs tam tikslui UAB „B” (duomenys pakeisti) priklausantį sunkvežimį “Scania”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, 2011 m. rugpjūčio 25 d. organizavo turistinio autobuso gavimą ir nugabenimą į IĮ “T” (duomenys pakeisti) teritoriją (duomenys neskelbtini), kas ir buvo padaryta 2011 m. rugpjūčio 25-26 dienomis; 2011 m. rugpjūčio 28 d. apie 16 val. 17 min. automobiliu Land Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su V. Š. ir M. B. S. atvyko prie turistinio autobuso ir, panaudodami nupirktus įrankius, kartu su M. B. S. pradėjo nuiminėti nuo autobuso detales, kuriose prieš tai buvo paslėptas kokaino tirpalas, tačiau apie 20 val. 55 min. jie trise toje pačioje vietoje buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Tokiu būdu R. E. C. , veikdamas organizuotoje grupėje su V. Š. ir M. B. S. , turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, pasikėsino neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti ir perdirbti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kokaino, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios – kėsinosi į netinkamą objektą, kadangi 2011 m. rugpjūčio 3 d., konteinerio gabenimo laivu metu, Hamburgo muitinės paieškos tarnyba Hamburgo jūros uoste aptiko turistinio autobuso detalėse paslėptą kokainą ir pakeitė jį beverčiu tirpalu, be to, 2011 m. rugpjūčio 28 d. kartu su V. Š. ir M. B. S. buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Šiais veiksmais R. E. C. yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje.
Kaltinamasis R. E. C. 2011 m. rugpjūčio 29 d. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis šio bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2012 m. liepos 28 d.
Skundžiamoje 2012 m. liepos 25 d. nutartyje Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Todėl, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą bei nustatęs šiuo atveju esant Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą, suėmimo terminą kaltinamajam R. E. C. apygardos teismas pratęsė dar trims mėnesiams.
Šalies argumentai
Skundu kaltinamasis R. E. C. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 25 d. nutartį ir paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę. Teigia, kad apygardos teismas, pratęsdamas jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą nepakankamai įsigilino į baudžiamosios bylos medžiagą.
Teismo posėdyje kaltinamasis R. E. C. ir jo gynėjas prašo skundą tenkinti.
Prokuroras prašo kaltinamojo R. E. C. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. E. C. skundas atmestinas.
Apygardos teismas, pratęsdamas R. E. C. kardomosios priemonės suėmimo terminą, Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalis). Patikrinęs pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą apeliacinis teismas daro išvadą, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog R. E. C. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje. Tokie duomenys yra kaltinamųjų, liudytojų parodymai, taip pat duomenys, užfiksuoti kratos, apžiūrų, daiktų pateikimo, slapto sekimo, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokoluose, Vokietijos Federacinės Respublikos Hamburgo miesto policijos pateiktoje medžiagoje, surinktoje vykdant Lietuvos Respublikos teisinių institucijų teisinės pagalbos prašymą, vaizdo įrašai, kita baudžiamosios bylos medžiaga. Taigi, kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimui buvo įstatyminis pagrindas.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ar pratęsiamas jo terminas, kai yra Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Sąlygos pratęsti suėmimo terminą R. E. C. šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Apeliacinio teismo manymu, švelnesnės kardomosios priemonės šiuo atveju nebūtų pakankamos užtikrinant kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme.
Apygardos teismas kaltinamajam R. E. C. suėmimo terminą trims mėnesiams pratęsė Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Teismų praktikoje yra pripažįstama, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
R. E. C. kaltinamas veikdamas organizuotoje grupėje padaręs labai sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik itin griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo dešimties iki penkiolikos metų. Be to, bylos duomenimis, kaltinamasis R. E. C. praeityje jau buvo padaręs tokio pobūdžio nusikaltimą, jis yra dviejų užsienio valstybių – Ispanijos Karalystės ir Kolumbijos Respublikos pilietis, iki sulaikymo gyveno ir dirbo Ispanijos Karalystėje, Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, jo su šia valstybe nesaisto jokie kiti socialiniai ar ekonominiai ryšiai. Visos šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog kaltinamasis R. E. C. , būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios atsakomybės pobūdį, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Taigi, apygardos teismas tinkamai įvertino suėmimo termino pratęsimui reikšmingas šioje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą nustatė pagrįstai.
Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti Baudžiamojo proceso kodekso numatytų tikslų. Viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą, todėl įvertinus nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas R. E. C. pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo metu kaltinamajam R. E. C. paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atitinkamai jo teisės suvaržytos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų Lietuvos Respublikos BPK reikalavimų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Panevėžio apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamojo R. E. C. skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.