Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Evaldo Gražio ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei, nuteistojo A. B. gynėjai advokatei Ramunei Genovaitei Baltrušaitienei, teismo posėdyje nagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Laimos Šatkienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. vasario 7 d. nutarties, kuria Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartimi nuteistajam A. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į švelnesnes kardomąsias priemones – namų areštą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad Jonavos raj. apylinkės teismui adresuotame 2010 m. vasario 24 d. pareiškime dėl nušalinimo civilinėje byloje Nr. 2-15-559/2009 (Jonavos raj. apylinkės teisme šis pareiškimas gautas 2010 m. vasario 24 d., reg. Nr. GD-804) viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančias Jonavos raj. apylinkės teismo teisėjas J. B., L. D. ir L. T. dėl jų veiklos, o būtent: kaltinamasis A. B. pareiškime nurodė, jog teisėja L. T. užsiima turto prievartavimu kartu su antstole R. M., o teisėjos J. B. ir L. D. nemoka aritmetikos ir kartu prievartauja turtą bei plėšikauja.

Nustatyta, kad nuteistajam A. B. taikytos kardomosios priemonės – namų areštas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartimi buvo pakeistos į suėmimą, paskelbta nuteistojo A. B. paieška.

Skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausioji prokurorė Laima Šatkienė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. vasario 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – skirti A. B. suėmimą 1 mėnesio terminui. Skunde nurodo, kad nagrinėjant bylą buvo surengti keturi teisiamieji posėdžiai, apie kurių laiką ir vietą A. B. buvo tinkamai pranešta, tačiau jis nė į vieną iš posėdžių neatvyko, svarbių nedalyvavimo baudžiamajame procese priežasčių nenurodė. Teisėjų kolegija du kartus priėmė nutartis nuteistąjį į teisiamąjį posėdį atvesdinti, tačiau nutartys liko neįvykdytos, nes policijos pareigūnams nepavykdavo A. B. rasti jo gyvenamojoje vietoje. Iš Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK viršininko teismui pateiktos informacijos matyti, kad A. B. neatvyksta registruotis ir į policijos komisariatą ir pažeidžia namų arešto laikymosi sąlygas, kadangi nuvykus pareigūnams buto durų niekas neatidaro. A. B. buvo skirtas atvesdinimas, nutartyje nurodyti ne tik nuteistojo, bet ir jo tėvo gyvenamieji adresai, siekiant efektyvaus nutarties įgyvendinimo, tačiau Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus darbuotojams A. B. atvesdinti nepavyko, kadangi jis nebuvo surastas. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistajam A. B. taikomos kardomosios priemonės neužtikrina jo dalyvavimo procese, į teismo posėdžius jis sąmoningai neatvyksta, svarbių pateisinamų priežasčių nenurodo. Nors A. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog į teismo posėdžius neatvyksta dėl ligos, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. A. B. nerodo jokio noro bendradarbiauti su teisėsaugos atstovais, nors apeliacine tvarka baudžiamoji byla yra nagrinėjama būtent pagal jo apeliacinį skundą. A. B. neatvykimas į teisiamuosius posėdžius yra sąmoningas ir piktybinis. Skunde pažymima, kad teismas jau buvo parodęs geranorišką pasitikėjimą ir nuteistajam skirtą kardomąją priemonę – suėmimą, sušvelnino, tačiau jis ir toliau vengė atvykti į teismo posėdžius, nesilaikė jam skirtų kardomosios priemonės įpareigojimų, kas rodo, kad A. B. galimai slapstosi nuo teismo, o nutartimi jam skirti ribojimai yra per švelnūs ir neveiksmingi, todėl siekiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo, namų areštas bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje turėtų būti keičiami į suėmimą.

Teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė skundą tenkinti. Gynėja prašė skundą atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Laimos Šatkienės skundas atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

LR BPK 119 straipsnis numato kardomųjų priemonių paskirtį. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuoti keturi pagrindiniai reikšmingi ir pakankami besitęsiančio suėmimo pagrindai: pavojus, kad įtariamasis gali neatvykti į teismą; kad, būdamas laisvas, gali trukdyti vykdyti teisingumą; kad gali padaryti naujų nusikaltimų; kad gali sutrikdyti viešąją tvarką. Įvertinti, ar sprendimui dėl suėmimo priimti buvo pateikta pakankamai įrodymų, pirmiausia turi nacionaliniai teismai. Suėmimo ir jo termino pagrindai turi būti reikšmingi ir pakankami, bet ne bendri ir abstraktūs, o teismo sprendimai šiais klausimais turi būti išsamiai motyvuoti ir pagrįsti konkrečiais su bylos aplinkybėmis susijusiais argumentais. Skirdamas suėmimą, teismas turi apsvarstyti visus argumentus už ir prieš asmens laisvės suvaržymą bei suimti asmenį tik įsitikinęs, kad tai būtina viešajam interesui apsaugoti. Kardomosios priemonės, o ypač griežčiausios – suėmimo – skyrimas reiškia asmens kons­ti­tucinių teisių suvaržymą, todėl kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas klausimas, ar būtina taikyti tokią priemonę. Teismas, spręsdamas kardomosios priemonės parinkimo klausimą, privalo atsižvelgti į inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą, įtariamojo (kaltinamojo) asmenybę, jam gresiančią bausmę ir kitas aplinkybes (LR BPK 121 straipsnio 4 dalis) ir laikytis proporcingumo principo (LR BPK 11 straipsnis). Proporcingumo principo laikymasis baudžiamajame procese reiškia pareigą priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas, tai yra ar tikslai, kurių siekiant buvo nuspręsta taikyti tą suvaržymo priemonę, negali būti pasiekti ir taikant švelnesnes priemones, ar rezultatas bus pakankamai reikšmingas palyginus su suvaržymais, kuriuos turės patirti asmuo, ar kardomosios priemonės griežtumas nepranoks gresiančios bausmės, kas neatitiktų teisingumo principo.

Skiriant suėmimą LR BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pa­grin­du, turi būti at­si­žvelgiama į visas LR BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gy­venamąją vietą, darbo san­tykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius už­sienyje ir kitas aplinkybes.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. B. nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, šiuo metu pats turi sveikatos problemų ir prižiūri sergantį senyvo amžiaus tėvą, į teismo posėdį neatvyko dėl ligos, įsipareigojo į teismo posėdžius atvykti. Šiuos argumentus 2016-02-07 nutartyje nurodė ikiteisminio tyrimo teisėjas, kuomet sprendė klausimą ir darė išvadas apie tai, kad netikslinga nustatyti suėmimo terminą ir yra įstatyminis pagrindas suėmimą pakeisti į kitas kardomąsias priemones: namų areštą ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje. Ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016-02-07 nutartyje nurodytas aplinkybes patvirtina rašytiniai duomenys. Byloje yra medicinos dokumentų išrašai, patvirtinantys A. B. ligą. Taip pat byloje yra specialių poreikių nustatymo pažyma, kurioje patvirtinama aplinkybė apie tai, kad V. B. (nuteistojo tėvui) nustatytas specialus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Šiuos duomenis A. B. pateikė Kauno apygardos teismui prieš 2015-10-20 posėdį ir 2015-10-27 posėdį, pateikė rašytinius prašymus ir prašė bylos nagrinėjimą atidėti (tomas 8, b. l. 49-51, 78-81). 2016-02-07 posėdyje A. B. nurodė, kad į pirmą posėdį neatvyko, nes jam reikėjo skubiai daryti operaciją, o apie antrą teismo posėdį jis nežinojo. Patvirtino, kad į kitus teismo posėdžius atvyks, tačiau negali garantuoti dėl savo sveikatos būklės, kadangi jam reikalinga operacija. Nuteistasis taip pat nurodė, kad jis visą laiką būna (duomenys neskelbtini). Įvertinama ta aplinkybė, kad vykdant Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendį A. B. yra atlikęs tam tikrą laisvės atėmimo bausmės dalį.

Įvertinus šias aplinkybes bei pateiktus byloje duomenis darytina išvada, kad A. B. griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skirta tik išnaudojus visas įmanomas galimybes taikyti švelnesnes priemones ir nustačius, jog jis piktybiškai pažeidžia jam paskirtų švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygas, tikslingai slepiasi nuo baudžiamojo proceso ir jo vengia. Priešingu atveju, gali būti pažeistas proporcingumo principas, o taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas neatitiktų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų. Darytina išvada, kad šioje proceso stadijoje LR BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pa­siek­ti ir paskyrus nuteistajam švel­nesnes kardomąsias priemo­nes. Šiuo atveju kardomosios priemonės – namų areštas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje laikytinos pakankamomis užtikrinti nuteistojo dalyvavimą procese ir netrukdomą apeliacinio skundo nagrinėjimą teisme. Tokių kardomųjų priemonių komplekso taikymas atitinka proporcingumo principą, nepažeidžia nuteistojo proceso teisių.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2016 m. vasario 7 d. nutartimi šioje baudžiamojo proceso stadijoje pakeisdamas nuteistajam A. B. skirtą griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą į namų areštą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, baudžiamojo proceso normų nepažeidė. Prokurorės skundo argumentai nepaneigia teismo nurodytų švelnesnių kardomųjų priemonių paskyrimo pagrindų ir motyvų, todėl skundas atmetamas, o ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Laimos Šatkienės skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. vasario 7 d. nutartį palikti galioti .

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.