Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gm. (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini). ,dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau -BK) 97 str.), kaltinamas pagal LR BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. mušdamas nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui: 2016-05-28, apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), Šilutės rajono savivaldybei priklausančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia kumščiu du kartus sudavė sugyventinei L. B. į galvą, dėl to ši atsitrenkė į sieną ir taip nukentėjusiajai L. B. padarė kirstinę žaizdą viršugalvio kairėje pusėje ir nežymiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis A. K. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad ir parodė, kad 2016-05-28 L. B., su kuria gyvena kartu, buvo išleidęs į klubą, buvo supykęs, kad sugyventinė L. B. negrįžo į namus ir gali būti, kad kumščiu sudavė du smūgius sugyventinei į galvą, nuo ko ši atsitrenkė į sieną. Buvo susinervinęs, kiek apsvaigęs nuo alkoholio, todėl gerai neprisimena visų įvykio aplinkybių . Su L. B. susitaikė, ši jam atleido

Nukentėjusioji L. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su sugyventiniu A. K. gyvena apie 6 m., augina 3 m. amžiaus vaiką, pastaruosius 4 mėnesius jų tarpusavio santykiai yra pašliję. 2016-05-28 buvo pas pusseserę S. K., (duomenys neskelbtini), naktį grįžusi iš klubo, kur A. K. buvo ją išleidęs. Buvo kiek išgėrusi alkoholio, todėl užmigo S. K. namuose. Prabudusi pamatė į kambarį atėjusį sugyventinį A. K.- šis ėmė priekaištauti, o kai ji paklausė, kodėl sugadinęs jos telefoną, A. ją stipriai pastūmė, nuo pastūmimo trenkėsi kaire galvos puse, ties plaukuota dalimi, į sienos kampą, ir prasiskėlė galvą - taip ji pasakojo atvykusiems policijos pareigūnams. Dėl apsvaigimo nuo alkoholio, atsitrenkimo galva į sieną neatsimena ar A. K. jai sudavė smūgius.Bet įvykį tiesiogiai mačiusi teta J. K. sakė, kad A. K., paėmęs už galvos, ją trankė. Jos veidas nebuvo sužalotas, negali paaiškinti, kodėl policijos pareigūnai atžymėjo, jog yra praskeltas antakis. Vėliau ją apžiūrėjo medikai, žaizdą užklijavo ir pasakė, kad nereikia žaizdos siūti. Pretenzijų A. K. neturi, civilinio ieškinio nereiškia, bet kartu gyventi nebegali. Galvoja, jog A. K. supyko, kad ji išėjo į klubą, nors pats buvo leidęs ten eiti ( b.l.28, 31, 33, 34).

Liudytoja J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-05-28, dienos metu, su vyru V. K. atėjo į duros S. K. butą, (duomenys neskelbtini), kur su dukra žiūrėjo televizorių, o jos dukterėčia L. B. miegojo svetainėje, kur stovi televizorius. Kartu buvo ir dukros bei dukterėčios pažįstamas T. D.. Vienu metu, kai S. išėjo į parduotuvę, į butą įėjo L. B. sugyventinis ir kambaryje, kur taip pat buvo ir ji su savo vyru, pamatė ant sofos sėdinčius užsnūdusius L. B. ir T. D.. A. K. T. D. ištempė iš kambario ir jiedu apsistumdė, po to A. K., paėmęs L. B. už rankos, vedėsi, šaukė ir pastarąją vadino necenzūriniais žodžiais, po to kumščiu sudavė L. du kartus į kairę galvos pusę. Po antrojo smūgio L. B. atsitrenkė galva (daugiau pakaušiu) į sienos atsikišimą ir jai ėmė kraujuoti iš sutrenktos vietos. Yra tikra, kad L. B. pakaušį praskėlė A. K., o ne atsitrenkimas į sieną. A. K. buvo neblaivus, tai matėsi iš judesių, elgesio (b.l. 50, 51).

Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir nematė, kaip buvo sužalota L. B. - pastebėjo, kad į dukros S. K. butą buvo atėjęs A. K., po to matė, kad L. B. kraujavo iš galvos. Vėliau žmona J. K. pasakojo, kad A. K. buto koridoriuje daužė L. B. galvą, kad ši miegojo kartu su T. D. vienoje lovoje. Žmona jo telefonu iškvietė policijos pareigūnus (b.l. 57, 58).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2016-06-02 išvadoje Nr. G 1000/2016(03) nurodyta, kad L. B. konstatuota kirstinė žaizda viršugalvio kairėje pusėje, sužalojimas padarytas ne mažiau vieno trauminio kontaktinio smūginio poveikio pasekoje bukabriauniu daiktu ar jo fragmentu ir yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b.l. 44).

2016-05-28 apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini)bute, kurio koridoriuje užfiksuoti kraujo pėdsakai ant grindų prie sienos išsikišimo (b.l. 11-16).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aptartus įrodymus, nustatytina, kad A. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota ir įrodyta nukentėjusios L. B. parodymais bei kita byloje esančia medžiaga.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Kaltinamasis A. K. rašytiniu pareiškimu nurodė, jog su nukentėjusiąja L. B. susitaikė ir prašo jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti.

Nukentėjusioji L. B. taip pat rašytiniu pareiškimu nurodė, jog su kaltinamuoju A. K. susitaikė, prašo kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti.

Prašymas tenkintinas.

Pagal BK 38 str. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės esant šiame straipsnyje išvardintoms 4 aplinkybėms. Kadangi visos minėtos aplinkybės yra teismo nustatytos, reikalinga tenkinti prašymą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kadangi kaltinamasis A. K. prisipažino visiškai padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiąja L. B., nukentėjusioji neturi jokių pretenzijų, žalos nėra padaryta, neteistas, pirmą kartą padarė tokią nusikalstamą veiką, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų ,yra galimybė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko/ LR BK 38 str.1 d./ .

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius prašo išspręsti valstybės patirtų teisinės pagalbos išlaidų 34,74 eurų priteisimo klausimą teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą A. K.. Teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Atsižvelgiant į kaltinamojo A. K. turtinę padėtį, kad dirba, byloje pripažintina, jog išlaidos iš kaltinamojo A. K. priteistinos ( BPK 106 str. 2 d. ) .

Teismas, vadovaudamasis LR BPK LR BPK 235, 305str..4d.

NUSPRENDŽIA;

Baudžiamąją bylą, kurioje A. K. kaltinamas pagal BK 140 str.2 d., nutraukti ir A. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu

Kardomąją priemonę A. K. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti , panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus, o kardomąją priemonę- gyvenimą skyrium nuo nukentėjusios panaikinti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Priteisti iš A. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 34 Eur 74 ct valstybės naudai, mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą-188659752, įmokos kodą -5630, mokėjimo paskirtis- įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilutės rajono apylinkės teismą.