Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. S. (toliau – E. S.) apeliacinį skundą dėl 2015 m. gruodžio 2 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutarties E. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo 2015 m. spalio 8 d. nutarimu E. S. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 str. ir nubausta 40 (keturiasdešimties) eurų dydžio bauda už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d., apie 9.30 val. Alytuje, prie Liepų g. namo Nr. 10 ji įžeidžiamu elgesiu kibo prie A. P., jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius girdint pašaliniams asmenims, tuo pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Nesutikdama su priimtu Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo 2015 m. spalio 8 d. nutarimu E. S. pateikė skundą Alytaus rajono apylinkės teismui, kuris 2015 m. gruodžio 2 d. nutartimi skundžiamą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo nutarimą paliko nepakeistą.

Apeliaciniu skundu pabrėžiama, kad tiek 2015 m. spalio 6 d. jos atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, tiek ir 2015 m. spalio 8 d. nutarimas neatitinka jiems keliamų reikalavimų. Juose nėra nurodomas konkretus E. S. įžeidžiantis kibimas prie A. P., nenurodyti kokie konkretūs necenzūriniai žodžiai, neva buvo pasakyti. Tokiu būdu lieka neaišku, kokiais veiksmais ir kokiu būdu apeliantė pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Liudytoja S. Š., apeliantės įsitikinimu, nėra tinkama liudytoja. Ji paaiškino, kad tik pamatė įėjusią E. S. ir jai pasakius kažkokius, nei policijai nei teismui nežinomus žodžius, pasisukusi nuėjo ir, kas toliau vyko nemačiusi ir negirdėjusi. Ji matė tik kaip A. P. ėjo link E. S.. Nurodė, kad ji pati jokio pavojaus nejautė, kas patvirtina, jog nei viešoji tvarka, nei žmonių rimtis sutrikdyta vis tik nebuvo. Pabrėžiama ir tai, kad įvykio metu E. S. buvo sklype Liepų g. 10, tai privati valda. Apklausta liudytoja A. Z. taip pat nepatvirtino, kad E. S. sutrikdė žmonių rimtį ir viešąją tvarką.

Apeliaciniu skundu teigiama, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą E. S. pasirašė tik todėl, kad buvo apgauta tyrėjo S. K.. Jo raginama greičiau pasirašyti, nes šis skubantis į susirinkimą, jam aiškinant, kad viskas gerai. Apeliantės teigimu, ji pasirašė neturėdama akinių, pati neperskaičiusi, S. K. skubinama neapgalvojo. Tik namuose, paėmusi akinius, perskaičiusi ir įsigilinusi į protokolą suprato, kad pasirašė save apkalbėdama.

E. S. apeliacinis skundas netenkinamas..

Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

Akivaizdu, jog pripažįstant asmenį kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo privalu konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos/nenustatytos ir kokiais įrodymais grindžiamos atitinkamos teismo išvados. Sutinkamai su ATPK 256 str. nuostatomis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Šiame kontekste svarbu paminėti, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų juos vertinant. Tokiu būdu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Aptartų duomenų visumoje analizuojant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį matyti, jog Alytaus rajono apylinkės teismas, atmesdamas E. S. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo 2015 m. spalio 8 d. nutarimo, kuriuo ji buvo pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str., rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamoje nutartyje aiškiai ir nuosekliai išdėstydamas, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Tokiu būdu, remdamasis nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, apylinkės teismas padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, kuriomis abejoti aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo. Jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurių pagrindu galima būtų apylinkės teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip, tokiu būdu naikinant ar keičiant skundžiamą nutartį, nepateikia ir apeliantė.

ATPK 174 str. numato, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Iš ATPK 174 str. įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietose ir juo turi būti pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Atitinkamai nedideliu chuliganizmu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, tuo tarpu įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai (įvykę ne viešosiose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties) negali būti kvalifikuojami pagal komentuojamo straipsnio nuostatas. Kita vertus, iš ATPK 174 str. turinio taip pat seka, kad joje apibrėžto pažeidimo motyvas ir tikslas nėra pagrindiniai šio pažeidimo sudėties požymiai (jie nėra minimi bei atskirai aprašyti ATPK 174 str. dispozicijoje) (žr. pavyzdžiui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr. N438-59/2011), todėl tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, veikos teisinį įvertinimą kaip smulkų chuliganizmą lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei (žr. pavyzdžiui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N16-73/2006, N1-1280/2007, N62-2800/2010 ir kt.).

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant apygardos teismui pateikto apeliacinio skundo argumentus matyti, kad iš esmės E. S. neigia vartojusi necenzūrinius žodžius A. P. atžvilgiu ar įžeidžiamai prie jos kibusi, be viso ko nurodydama ir tai, kad jai inkriminuojami veiksmai nebuvo atlikti viešoje vietoje ir dėl to nebuvo sutrikdyta viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Tokiu būdu akivaizdu, kad apeliaciniu skundu ginčijami visi esminiai ATPK 174 str. įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, nenustačius kurių, E. S. veiksmų kvalifikacija pagal komentuojamo straipsnio nuostatas, negalima. Tačiau, įvertinus nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patikrintus įrodymus, tame tarpe ir pačios E. S. parodymų visumą, abejoti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo 2015 m. spalio 8 d. nutarimo, o tuo pačiu ir skundžiamos apylinkės teismo nutarties pagrįstumu bei teisėtumu, pagrindo nėra.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, netikėti S. Š. parodymais, kuriuose ji nuosekliai išdėstė analizuojamo įvykio aplinkybes, patvirtindama ir necenzūrinių žodžių vartojimo A. P. atžvilgiu faktą, aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo. Tokiu būdu, aplinkybė, jog S. Š. nestebėjo viso konflikto, vykusio tarp A. P. ir E. S., sprendžiant jos administracinės atsakomybės pagal ATPK 174 str. nuostatas klausimą, esminės reikšmės analizuojamu atveju neturi. Konstatuojant S. Š. parodymų patikimumą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamu atveju jos suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad ji yra tiek A. P., tiek E. S. kaimynė, jos pačios teigimu, niekada su jomis jokių konfliktų neturėjo, todėl versija, jog S. Š. analizuojamo įvykio metu galėjo duoti A. P. palankius parodymus, siekdama apkalbėti E. S., atmestina.

Tokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiau aptartų asmenų parodymų visumą, vertinant juos kompleksiškai kitų analizuojamos administracinio teisės pažeidimo bylos įrodymų kontekste, abejonių neteisėtais E. S. veiksmais A. P. atžvilgiu, patvirtinančiais ATPK 174 str. įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius apeliantės veiksmuose, aukštesniajam teismui nekyla.

Priešingos išvados teismui neleidžia daryti ir E. S. teiginiai, kad tiek jos atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, tiek ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo 2015 m. spalio 8 d. nutarimas neatitinka šiems procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, kadangi iš jų turinio nėra aišku, kuo analizuojamo įvykio metu pasireiškė E. S. įžeidžiamas kibimas prie A. P. bei kokie konkrečiai necenzūriniai žodžiai buvo pavartoti jos atžvilgiu. Vertinant aptartus E. S. argumentus, visų pirma pažymėtina, kad ATPK 174 str. dispozicija neišskiria nei konkrečių veiksmų, kuriais gali pasireikšti įžeidžiamas kibimas prie kito asmens, nei necenzūrinių žodžių, apimančių nedidelio chuliganizmo sąvoką, kas rodo, jog komentuojamame straipsnyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo inkriminavimui šių veiksmų sukonkretinimas nėra būtinas.

Analizuojant įžeidžiamo kibimo sąvoką pažymėtina, jog esminę reikšmę vertinant ar asmens traukiamo atsakomybėn veiksmai pasireiškė įžeidžiamu kibimu, turi ir semantinė atskirų žodžių, ištartų nukentėjusiojo asmens atžvilgiu, prasmė, ir kontekstas, t. y. aplinka, kurioje tam tikri žodžiai buvo išsakyti: vieta (erdvė), santykiai tarp pasakytų žodžių autoriaus ir adresato, tikslai, kurių siekiama pasakytais žodžiais, ir šios aplinkybės dažnai yra lemiančios vertinant tai, ar kaltininko veiksmai įžeidė adresatą, ar ne. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įžeidžiamas kibimas prie asmens gali pasireikšti ne tik žodžiais, bet ir gestais, arba ir viena, ir kita gali būti naudojama kartu, siekiant sustiprinti žodžių įžeidžiamą turinį. Tuo tarpu daugkartinis žeminančių, niekinančių žodžių naudojimas neabejotinai sustiprina jų įžeidžiamą turinį bei parodo ir patvirtina kaltininko tikslą įžeisti asmenį, kuriam adresuojami šie žodžiai. Šių duomenų visumoje, įvertinus tai, kad E. S. į A. P. privačią valdą – privataus namo kiemą, įėjo be jos leidimo, įėjusi rankoje turėjo kauptuką, kuriuo mojavo prieš A. P. (dėl ko ši galėjo pamanyti, jog juo bus pasinaudota siekiant ją sužaloti), reikšdama pretenzijas dėl neva jos augalais gadinamos E. S. tvoros (kas bylos duomenimis nepasitvirtino), vartodama A. P. atžvilgiu ne tik necenzūrinius žodžius, bet ir tam tikrus grasinimus, darytina abejonių nekelianti išvada, kad tokie apeliantės veiksmai neabejotinai atitinka teismų praktikoje konstatuojamą įžeidžiamo kibimo sąvoką, o tuo pačiu ir požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 str..

Analizuojamos administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste kaip nepagrįsti vertintini ir E. S. teiginiai dėl skundžiamuose procesiniuose dokumentuose nekonkretizuotų neva jos išsakytų necenzūrinių žodžių A. P. atžvilgiu. Priešingai nei tai suvokia apeliantė, necenzūriniai žodžiai tai nėra tam tikras sąrašas žodžių, patvirtintas atitinkamų institucijų. Necenzūrinis žodis bendrojoje šnekamojoje kalboje aiškinamas kaip netinkamas viešai pasakoti ar sakyti, nepadorus (žr. http://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/n/necenzurinis). Šios sąvokos kontekste vertinant E. S. veiksmus, atkreiptinas dėmesys į liudytoja pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustos S. Š. teiginius, jog E. S. A. P. atžvilgiu iš tiesų vartojo necenzūrinius žodžius, jų netinkamą, visuomenėje nepriimtą prasmę pabrėždama teiginiu, jog tokie žodžiai jos šeimoje nevartojami, dėl ko apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jų neįvardijo. Analogiškas aplinkybes, t. y. jog tiriamo įvykio metu E. S. vartojo necenzūrinius žodžius, turinčius neigiamą prasmę visuomenėje, nurodė ir A. P., kurios paaiškinimų patikimumu, teisme iš esmės patvirtintu liudytojos S. Š. parodymais, aukštesnysis teismas neabejoja. Šiuo aspektu akcentuotina ir tai, kad nepaisant to, jog šie žodžiai nėra konkretizuoti nei administracinio teisės pažeidimo protokole, surašytame E. S. atžvilgiu, nei Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo 2015 m. spalio 8 d. nutarime, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas panaikinti teisėtą ir pagrįstą Institucijos nutarimą, o tuo pačiu ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Aukščiau aptartų asmenų parodymais neabejotinai nustatyta, kad E. S. įvykio metu vartotų žodžių turinys nebuvo priimtinas, kas atitinka necenzūrinių žodžių sąvoką, pripažįstamą bendrinėje lietuvių kalboje ir kartu su aukščiau išdėstytais duomenimis, leidžia pagrįstai konstatuoti ATPK 174 str. įtvirtinto teisės pažeidimo sudėties požymių buvimą E. S. veiksmuose.

Nors apeliaciniu skundu teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino E. S. sesers A. Z., įvykio metu buvusios įvykio vietoje, parodymų, paneigiančių apeliantės kaltę jai inkriminuojamo teisės pažeidimo padaryme, tačiau šio asmens parodymai, sugretinus juos su kitais analizuojamoje byloje surinktais ir ištirtais duomenimis, aukštesniajam teismui kelia pagrįstų abejonių. Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad A. Z. yra administracinėn atsakomybėn traukiamos E. S. sesuo, todėl, siekdama padėti savo seseriai išvengti administracinės atsakomybės, ji neabejotinai gali duoti jai palankius parodymus, tokiu būdu iškreipdama tikrąsias vertinamo įvykio aplinkybes. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad pati E. S. apie šią liudytoją prabilo tik pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kai buvo nagrinėjamas jos skundas dėl Institucijos nutarimo. Nei savo pirminiuose paaiškinimuose, nei analizuojamą atvejį tiriant Institucijoje, apie šį asmenį, jos teigimu, neabejotinai patvirtinantį jos nekaltumą, nė neužsimenant, kas leidžia pagrįstai atmesti A. Z. išdėstytą įvykių versiją, kaip nepatikimą.

Sutinkamai su aptartų duomenų visuma, kaip nepagrįsta atmestina ir apeliantės versija, jog jai inkriminuoti veiksmai nebuvo atlikti viešojoje vietoje ir dėl jų nebuvo sutrikdyta nei viešoji tvarka, nei žmonių rimtis. Remiantis vieningai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, viešąja vieta pripažįstama tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N62-2206/2011; Nr. N575-93/2012). Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, vertinant kaltininko veiksmus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. (Viešosios tvarkos pažeidimas) nuostatas. Analizuojamu atveju veika buvo padaryta gyvenamojo namo, esančio Alytuje, Liepų g. 10 (t. y. privataus namo), kieme, tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad į jį E. S. pateko be šeimininkų leidimo, ko neneigia ir pati apeliantė, be to, šalia šio privataus namo tvoros, besiribojančios su kitų kaimynų sklypu, įvykio metu buvo ir S. Š., kurios akivaizdoje ir buvo atlikti neteisėti E. S. veiksmai, dėl kurių S. Š. patyrė išgąstį ir nesaugumo jausmą, todėl šiuo atveju A. P. gyvenamojo namo kiemas pagrįstai pripažintas viešąja vieta. Nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Juo labiau įvertinus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl viešosios vietos sąvokos BK 284 str. kontekste (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–164/2014).

Nors apeliaciniame skunde išsamiai išdėstyti E. S. ir A. P. konflikto motyvai, tačiau tai apeliantės veiksmų kvalifikacijai pagal ATPK 174 str. jokios reikšmės neturi. Aptariamo konflikto privatumo faktą nagrinėjamu atveju paneigia įvykio vieta ir tai, kad šį konfliktą stebėjo pašalinis asmuo (S. Š.), dėl jo buvo atkreiptas svetimo žmogaus dėmesys, ji dėl įvykio jautėsi sutrikusi, nepaisant to, kad konflikto trukmė nebuvo itin ilga. Abejonių E. S. kaltumu jai inkriminuoto teisės pažeidimo padaryme nekelia ir jos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl jos administracinio teisės pažeidimo protokolo pasirašymo aplinkybių. Nors ji teigia, jog protokole, būdama suklaidinta policijos tyrėjo, ji nurodė, jog su viskuo sutinka, tačiau, įvertinus apeliantės atžvilgiu surašyto 2015 m. spalio 6 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo turinį, akivaizdu, kad E. S. su jai inkriminuotu pažeidimu (nedidelis chuliganizmas) pažeidimu nesutiko, nurodydama, kad kaimynės atžvilgiu necenzūrinių žodžių nevartojo (b. l. 3), todėl tokie jos teiginiai, atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti E. S. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Tokiu būdu, Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartis paliekama nepakeista, o E. S. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą ir E. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.