Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2012-04-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-88-111/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-04-03
Bylos Nr.
1-88-111/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Ivanauskas
Kaltinamasis
E. I.
Nukentėjusysis
A. P., E. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-88-111/2012Teisminio proceso Nr. 1-12-1-03620-2010-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.1., 1.2.4.8.2., 1.2.4.3., 2.3.2.2.11., 2.3.6.4. (S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Jonas Ivanauskas,sekretoriaujant Vaidai Vaisietaitei,dalyvaujant prokurorei Loretai Martinaitytei, prokurorui Dainiui Kunigėliui,kaltinamajai E. I.,kaltinamosios gynėjai adv. Lilijai Semaško,nukentėjusiesiems A. P. , E. B.,teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsiskyrusi, nedirbanti, registruota darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., 140 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji E. I. 2010-10-10 apie 7.15 val., prie kavinės „Naktida“, adresu Ulonų g. 5, Vilniuje, durų, dėl didelio susijaudinimo, konflikto metu, ištraukusi iš savo striukės dešinės kišenės peilį, ne mažiau kaip vieną kartą tyčia dūrė nukentėjusiajam E. B. į kairę ranką, padarydama pastarajam kairio žasto pjautinę žaizdą su dvigalvio raumens pažeidimu, t.y. tokiais savo veiksmais padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, ji, 2010-10-10 apie 7.15 val. prie kavinės „Naktida“, adresu Ulonų g. 5, Vilniuje, durų, staiga labai susijaudinusi dėl neteisto nukentėjusiojo poelgio (muštynių), konflikto metu, ištraukusi iš savo striukės dešinės kišenės peilį, ne mažiau kaip vieną kartą tyčia dūrė nukentėjusiajam A. P. į krūtinės ląstą, padarydama pastarajam dešinės krūtinės ląstos priekinės apatinės srities durtinę – pjautinę žaizdą su VI-o šonkaulio kremzlės sužalojimu dešinėje bei diafragmos ir kepenų sužalojimais, kurie komplikavosi kraujo išsiliejimu į dešinės krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmes, t.y. tokiais savo veiksmais padarė sunkų sveikatos sutrikdymą labai susijaudinus.

Kaltinamoji E. I. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad ji ir jos draugas A. M. buvo kavinėje su šeimos draugu. Prie jų kelis kartus buvo priėjęs vyriškis, vardu A., ir reikalavo jam ir jo kompanijai nupirkti alkoholio. Matė, kad už viską atsiskaitinėja E., todėl iš E. vis reikalavo, kad nupirktų alaus. E. tai padaryti atsisakė, todėl minėtas vyriškis sugrįžo prie savo stalo. Vėliau A. su draugu išvedė E. į lauką (už parankių E. nevedė, jis išėjo pats). Į lauką jie išėjo parūkyti. Ji taip pat išėjo į lauką. Ten prasidėjo konfliktas tarp E. ir A., tačiau jokių muštynių tuo metu nebuvo, buvo keiksmažodžiai, A. buvo nusiėmęs striukę. Po to viskas aprimo, jie nuėjo prie savo kompanijos, visi grįžo į barą. Po kažkiek laiko A. vėl priėjo ir prisėdo prie jų ir vėl pradėjo reikalauti to paties. Pamačiusi, kad žmonės iš A. kompanijos išėjo parūkyti, ji taip pat išėjo į lauką ir paprašė, kad jie pasiimtų savo draugą nuo E., nes matė, kaip jis E. nutempė prie baro. Ji pasakė savo draugui A. M., kad jis irgi eitų į lauką ir paprašytų tos kompanijos, kad jų draugas A. atstotų nuo jų. Ji A. draugų kompanijai pasakė, kad E. gulėjęs komoje du mėnesius, jo silpna sveikata, todėl muštis jam negalima. A. ištempė E. į lauką. Matė, kad A. buvo su buteliu alaus. Kaip ji suprato, tą alų A. nupirko E. Tačiau A. sakė, kad jam tiek neužteks, liepė nupirkti bent du litrus. E. pasakė, kad daugiau A. nieko nepirks. Tuo tarpu A. keikėsi, pasakė, kad jam vieno butelio mažai, todėl jis sakė, kad E. sudaužys. Kaip tik tuo metu ėjo jos ir E. pažįstamas G. su jai nepažįstamu vyriškiu, pasisveikino ir paklausė, kas čia vyksta. O tie baro lankytojai iš karto pradėjo stumdyti G., kuris net neužsimojo, stengėsi eiti atgal. Taip viskas ir prasidėjo. Iš pradžių E. pradėjo stumdyti G., mušė jam rankomis į krūtinę, o pastarajam nukritus, pradėjo mušti E., po ko E. nukrito. Tuomet dar priėjo kažkas su raudona kuprine ir padėjo mušti E. A. pradėjo mušti A. M. Ji pradėjo šaukti. A. stovėjo priešais ją ir pasakė jai, kad ir ji gaus. Ji matė, kad E. guli ant žemės kaip negyvas, galvojo, kad ir ji tuoj taip pat gulės, todėl išsitraukė peilį ir verkdama pradėjo juo mosuoti, tačiau neprisimena, kaip peiliu pataikė. Jai baisu dėl to, kad ji gindamasi sužalojo žmones. Ji dėl to labai gailisi, tačiau tuo momentu ji nematė kitos išeities, nes matė, kad E. guli nejudėdamas, pagalvojo, kad ir ji tuoj taip gulės. Aplinkui buvo daug žmonių, A. kompanijos žmonės šypsojosi, jų buvo daug. Ji šiaip peiliu nemosuotų. Gailisi, kad išvis ėjo į tą kavinę. Papildomai kaltinamoji paaiškino, kad į lauką jie buvo išėję du kartus. Kai ji pirmą kartą buvo išėjusi į lauką, A. ją pastūmė. Bare jie sėdėjo iki 7 valandų, ji šiek tiek gėrė. Ji labai išsigando, kad tuoj ją ir A. užmuš. Matė, kad jos draugas guli kaip negyvas. Taip pat matė, kaip minėtoji kompanija metė butelį ir jis sudužo prie pat galvos. Ji pamanė, kad tas butelis E. į galvą sudužo. E. gulėjo toliau nejudėdamas. Ji suprato, kad čia ne juokai. Minėtos kompanijos žmonių buvo daug, iš pradžių tik vienas iš jų pradėjo muštis, paskui jų mušėsi vis daugiau. Ji galvojo, kad tuoj čia visi pradės muštis, buvo labai išsigandusi, norėjo apginti save ir savo draugus, ji buvo šoko būsenoje, jai sunku net apibūdinti tą jausmą tuo momentu. A. buvo stvėręs ją už atlapo ir buvo užsimojęs. Kam dūrė pirmam, ji nežino. Prisimena, kad ji verkė ir mosavo peiliu, tačiau neprisimena to momento, kai pataikė peiliu. Kai ji mosikavosi peiliu, A. ir G. gulėjo ant žemės. Mano, kad turbūt galėjo pirmam smogti A., nes jis buvo arčiau jos, po to jų priėjo ir daugiau. E. tuo metu taip pat gulėjo ant žemės. Ji buvo vienintelė, kuri vis dar stovėjo. Galvojo, kad ir ji tuoj gulės ir jai per galvą šokinės. A. buvo apsirengęs šviesiai. E. buvo su kapišonu, jis pradėjo muštynes. Kai ji dūrė peiliu, nukentėjusieji stovėjo priešais ją, mosavo rankomis, sakė, kad ir ji tuoj gaus. Kai ji atsipeikėjo, peilį pamatė gulintį ant žemės, netoli savęs. A. atėjo į barą su striuke, su kuria buvo žvejyboje. Jos kišenėje jis turėjo peiliuką, tačiau tas peiliukas jam vis iškritinėjo, todėl ji jį paėmė ir įsidėjo sau į kišenę, kad jis jo nepamestų. Į kavinę jie atėjo vėlai, apie 23 val. E. buvo susipykęs su žmona, todėl ji ir A. palaikė jam kompaniją. Su šalimais jų staliuko buvusia kompanija jokio konflikto nebuvo. Paryčiais bare buvo ne vienas laisvas staliukas ir tikrai buvo laisvų kėdžių, todėl apie paimtą kėdę negali būti kalbos. Kavinėje, iki muštynių pradžios, nebuvo priežasties nerimauti ir jaudintis, o lauke buvo neįmanoma nesijaudinti, nes jai buvo baisu. Kaltinamoji patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie iš esmės yra analogiški jos teisme duotiems parodymams (T. 2, b.l. 8-9, 10, 13).

Tyrimo metu savo parodymus E. I. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (T. 2, b.l. 14-17).

Nukentėjusysis E. B. teisme parodė, kad apie 5 val. ryto atėjo į kavinę, prisėdo prie staliuko. Truputį pasėdėjus A. priėjo prie kaltinamosios ir pasiėmė kėdę, stovėjusią šalia jos, kadangi jis neturėjo kur atsisėsti. Kaltinamoji priėjo prie A. ir liepė atiduoti jos kėdę. Ji pasiėmė iš A. kėdę ir nusinešė sau. Laisvų kėdžių nebuvo, jeigu būtų buvę, A. tikrai būtų prie kitos kompanijos neėjęs ir kėdės neėmęs. Po kažkurio laiko ji vėl pradėjo rėkti ant A. A. jai nieko nesakė. Po 10-15 min. jis priėjo prie „kriaušės“ automato, trenkė į „kriaušę“. Po to priėjo A., kuris taip pat trenkė į „kriaušę“. Po to jis, S. ir A. išėjo į lauką. Su jais buvo ir A. draugas V. Tarp V. ir A. prasidėjo kažkoks ginčas, jie kažko nepasidalijo. Jis pasakė jiems, kad užteks ginčytis, ir pastūmė A. į šoną (per krūtinės ląstą), tačiau jis nenukrito. Tuomet A. pastūmė jį ir prasidėjo muštynės. Po to priėjo A. draugas (kurio nei vardo, nei pavardės jis nežino). Jis pastūmė ir A. draugą. A. nukrito. Pribėgo antras A. draugas, kuriam jis iš kojos trenkė, po ko jis nukrito. Niekas ant žemės negulėjo kaip lavonas. A. atsistojo ir vėl pradėjo muštis. Po to jis išgirdo žodžius „aš jums tuoj“, po ko jis nukrito, nes jį kažkas pastūmė iš galo. Matė, kad jam iš galo pribėgo E. I. ir jam kažkuo trenkė. Jis pagalvojo, kad su butelio šuke. Jis nukrito, atsikėlė, jautė, kad jam į ranką buvo suduotas smūgis. Po to pamatė stovintį A., kuris laikėsi už pilvo. Suprato, kad ir jam kliuvo. Papildomai nukentėjusysis paaiškino, kad jis nematė, kaip kliuvo A. Kai jie mušėsi, dar pasirodė du žmonės, tačiau ar jie mušėsi, jis nežino. Kai jis atsisuko, E. I. nebuvo, buvo tik A. ir jo draugas. A. gulėjo ant žolės. Jis gerai girdėjo, kaip moteris šaukė „aš jums tuoj“. Dūris peiliu buvo muštynių metu. Pačio vaizdo įrašo jis nematė. Kaltinamosios jis nestumdė, jos niekas nelietė. Jam dūrė į kairę ranką, prie širdies. Kai jis mušėsi, A. buvo šalia, tačiau jis nematė, kai jam dūrė. E. S. prie „kriaušės“ nebuvo, jis nieko nematė. Yra pareiškęs civilinį ieškinį.

Tyrimo metu nukentėjusysis E. B. davė iš esmės analogiškus parodymus (T. 1, b.l. 9, 10, 11, 12, 13).

Iš specialisto išvados Nr. G 4092/10 (01) matyti, kad E. B. VGPU ligoninėje nustatyta dešinio stipinkaulio lūžimas tipinėje vietoje, dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžis, kurie padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai krentant ir dešine ranka atsitrenkiant į kietą buką paviršių; kairio žasto pjautinė žaizda su dvigalvio raumens pažeidimu, paveikus kietu duriančių – pjaunančių savybių turinčiu daiktu (įrankiu). Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2010-10-10. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasakoje. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl dešinio stipinkaulio ir dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžimų sutrikdoma ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui (T. 1, b.l. 16-17).

Iš specialisto V. K., Valstybinės teismo medicinos eksperto, parodymų matyti, kad nukentėjusiajam E. B. padarytas dešinio stipinkaulio ir alkūnkaulio ylinės ataugos lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, šis sužalojimas būdingas griuvimui. Žasto pjautinė žaizda su dvigalvio raumens pažeidimu priskiriamas nežymiam sveikatos sutrikdymui (T. 1, b.l. 33).

Tyrimo metu nukentėjusysis E. B. asmens parodymo atpažinti metu atpažino kaltinamąją E. I. kaip moterį, kuri 2010-10-10 jam vieną kartą dūrė peiliu į ranką (T. 2, b.l. 18-20).

Tyrimo metu kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, apžiūrėta nukentėjusiojo E. B. striukė: medžiaginė, tamsiai mėlynos spalvos su šviesios spalvos gobtuvu; striukės kairėje rankovėje, maždaug per vidurį yra maždaug 1 cm dydžio skylutė. Ant striukės dėmių, panašių į kraują, nesimato, nes, pasak nukentėjusiojo, striukė buvo išskalbta. Striukė po apžiūros grąžinta nukentėjusiajam (T. 1, b.l. 81-84).

Nukentėjusysis A. P. teisme parodė, kad jis, E. B., V., E. panelė ir jos pusbrolis atėjo į barą, tikslaus laiko nežino, apie 5 val. ryto. Jiems atėjus į barą, E. kompanija, kurioje buvo 5-6 žmonės, jau buvo. E. kompanijos staliukas buvo toli nuo jų. Jie sėdėjo prie baro, o minėtoji kompanija – prie „kriaušės“. Per vidurį jų ir minėtos kompanijos buvo biliardo stalas. Užėjus į barą, jis nuėjo ir pasiėmė kėdę, stovėjusią prie E., atsinešė tą kėdę ir atsisėdo. E. iš galo priėjo ir ištraukė tą kėdę iš po jo. Jis apvirto, tačiau nieko nesakė, atidavė kėdę. Paskui jis vėl priėjo prie minėtos kompanijos stalo, kažką pakalbėjo ir grįžo atgal prie savo stalo. Ko priėjo prie jų staliuko nežino, turbūt išsiaiškinti dėl tos pačios kėdės. Po to, kiek atsimena, jis išėjo į lauką parūkyti, tačiau nematė, kad E. muštųsi. Kai jis išeidinėjo parūkyti nematė lauke buvusio konflikto. Jam nuėjus toliau nuo baro, prie pat kelio (tuo metu į šoną jis nuėjo vienas, prie jo jokių žmonių nebuvo, gali būti, kad jis kalbėjo telefonu), jam iš galo kažkas priėjo ir dūrė jam į dešinę pusę, po ko jam pasidarė silpna. Toliau jis nieko neprisimena. Neprisimena muštynių lauke, nes buvo girtas. Peiliu jam pataikė į dešinį šoną. Nukentėjusysis papildomai paaiškino, kad prisimena, jog buvo priėjęs prie minėtos kompanijos ir paprašė jam nupirkti alaus. Nesutinka su tuo, kad žmogui į galvą buvo mestas butelis. Vienas vyriškis iš minėtos kompanijos buvo pažįstamas, o kaip konfliktas vyko toliau, nežino. Neprisimena, kad kaltinamajai būtų ėmęs už rūbų atlapų. Prisimena, kad kaltinamąją nustūmė nuo savęs, kai ji ant jo rėkė, bet visa tai buvo bare. Pripažįsta, kad atstūmė kaltinamąją nuo savęs, tačiau paskui išėjo į lauką parūkyti ar telefonu pakalbėti, ir pajuto smūgį iš galo. Su koja jis nesudavė. Prisimena, kad šviesiai apsirengusiam vyriškiui jis sudavė su alkūne, prie pat baro durų. Vaizdo įrašo šiek tiek matė. Tuo metu jis buvo su baltu megztiniu.

Tyrimo metu nukentėjusysis A. P. davė parodymus, kurie iš esmės yra analogiški jo teisme duotiems parodymams (T. 1, b.l. 18, 19, 20, 21, 22).

Iš specialisto išvados Nr. G 4205/10 (01) matyti, kad A. P. nustatyta dešinės krūtinės ląstos priekinės apatinės srities durtinė – pjautinė žaizda su VI-o šonkaulio kremzlės sužalojimu dešinėje bei diafragmos ir kepenų sužalojimais, kurie komplikavosi kraujo išsiliejimu į dešinės krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmes. Sužalojimai padaryti duriančių – pjaunančių savybių turinčiu daiktu. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, remiantis sveikatos sutrikdymo taisyklių 6.6.9. nurodytu punktu (T. 1, b.l. 24-26).

Tyrimo metu kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, apžiūrėti nukentėjusiojo A. P. drabužiai – baltos spalvos megztinis ir baltos spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis, kurių krūtinės srityje yra pažeidimai (skylės) ir raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, kurie po apžiūros grąžinti nukentėjusiajam A. P. (T. 1, b.l. 34-37).

Liudytojas S. B. teisme parodė, kad jis, jo sesuo V., A. ir E. taksi automobiliu atvažiavo į barą naktį, apie 2 val., prisėdo prie staliuko. Po to jų kompanija pradėjo pyktis su kito staliuko kompanija. Prie staliuko jie buvo penkiese. Kita kompanija buvo už 2-3 metrų nuo jų. Iš pradžių minėtoje kompanijoje buvo 7-8 žmonės, bet paskui keli išėjo, liko tik kaltinamoji, jos vyras ir du jų draugai. Su minėta kompanija jie nebendravo. Šalia minėtos kompanijos staliuko buvo tualetas, todėl einant į jį jie pradėdavo bartis, minėta kompanija rėkė, sakydavo „ko žiūrit?“. Susiruošę eiti namo, jie nutarė patrankyti netoli baro durų esančią „kriaušę“. Į „kriaušę“ trenkė jis, E., po to trenkė moteriškės vyras, kuris išmušė mažiausiai iš visų trijų. Jis supyko ar jam kas buvo, nes priėjo prie jo, apkabino ir pradėjo kažką sakyti, sakė, kad jis anksčiau sportavęs. Po to minėtas vyriškis jį paleido ir priėjo prie kito jų draugo V., pastūmė jį. V. supyko ir pradėjo stumdytis. Po to visi išėjo į lauką, pradėjo vėl stumdytis ir taip prasidėjo muštynės. Vėliau išbėgo moteris ir šaukė „duokit peilį“ ar „turiu peilį“, kažką tokio. Nematė, kaip buvo sužeistas A. P. Tuo metu jis stovėjo prie E. ir matė, kad kaltinamoji ėjo į jų pusę ir kad ji turėjo peilį. Jis pastūmė E. ant savęs ir jie pargriuvo. Jis galvojo, kad ji E. neužkabino, bet pasirodo, kad užkabino. Edgarui pataikė į ranką. Jis tuo metu atsistojo ir pabėgo. Jis nematė, kada kaltinamoji išėjo iš baro, nes jis stovėjo nugara. Jis tuo metu vilkėjo džinsais, batais, striuke. Kuprine keitėsi visi. Muštynių metu jis buvo su raudona kuprine.

Tyrimo metu liudytojas S. B. davė parodymus, kurie yra iš esmės analogiški jo teisme duotiems parodymams (T. 1, b.l. 45).

Liudytojas E. S. teisme parodė, kad jis nekeičia savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų apie tai, kad kavinėje „Naktida“ buvo su pažįstamu A. ir pastarojo drauge E. Netoli nuo jų staliuko, arčiau barmeno, sėdėjo kompanija, kurioje buvo daug žmonių. Prisimena, kad vienas vyras iš tos kompanijos, apsirengęs juoda odine striuke, šviesiu megztiniu, rausvų banguotų plaukų, keletą kartų buvo prie jų staliuko prisėdęs ir grubiai jo reikalavo nupirkti jam alkoholio. Vieną kartą, tai buvo jau 2010-10-10 ryte, švito, tas banguotų plaukų jaunuolis iškvietė jį į lauką ir pradėjo kabinėtis, bet į lauką išėjo E. ir nuramino jaunuolį. Jie grįžo į barą, tačiau jaunuolis vėl reikalavo alkoholio. Po kelių minučių jis nupirko tam garbanotų plaukų jaunuoliui 0,5 l alaus, nes atsibodo jo grasinimai, tačiau jaunuolis pasakė, kad jam mažai, reikalavo 2 l alaus butelio. Jis atsisakė, tada tas garbanius jį stūmė į lauką ir ten pradėjo stumdyti. Lauke stovėjo kompanija, tarp kurių buvo E. ir A., ir keli jam nepažįstami vyrai. Staiga vyras su šviesiais džinsais pradėjo mušti kojomis vyrą, kiek jam žinoma, vardu J., o vėliau numetė ir jį ant žemės. Tuo metu, kai jis gulėjo ant žemės, jį ėmė spardyti vyriškis, kuris buvo su kuprine. Jis gulėjo ant žemės ir negalėjo atsikelti, o kai atsikėlė ir bandė eiti, tai vėl gavo su koja nuo vyro, kuris buvo su šviesiais džinsais. Jis vėl nukrito, o šalia jo sudužo butelis su alumi. Po to nieko neatsimena, atrodo, buvo trumpam praradęs sąmonę. Kai atsikėlė, nuėjo į kavinę, nes labai svaigo galva. Incidento su peiliu nematė (T. 1, b.l. 144). Papildomai liudytojas teisme parodė, kad A. P. nuolatos jo prašė nupirkti alaus, griežtai to reikalavo. Kitas vyriškis – E. B., jį mušė kojomis. Jokio konflikto tarp E. ir šitų vaikinų nebuvo, ji tik išgelbėjo jį patį. Nebuvo taip, kad E. ištrauktų iš jų kompanijos kėdę. Taip pat nebuvo taip, kad jų kompanija neleistų kitai kompanijai eiti į tualetą. Prie „kriaušės“ taip pat nieko nebuvo.

E. S. 2010-10-10 d. 07:52 val. buvo nustatytas 2.10 promilių girtumas (T. 1, b.l. 95).

Liudytojas A. M. teisme parodė, kad jis sėdėjo su savo kompanija – E. ir savo drauge E., išgėrė. Į barą jis atėjo apie 00.00 val. Taip pat bare buvo kompanija jaunuolių. Jam atrodo, kad ta jaunuolių kompanija jau buvo, kai jis atėjo. Kiek tiksliai buvo jaunuolių, nežino, nes vieni ateidavo, kiti išeidavo. Jie prie minėtos kompanijos nelindo, tačiau pastarieji iš E. reikalavo alaus. Jam atrodo, kad pirmas prašė nupirkti alaus A. P. Vėliau, paryčiais, jie išėjo parūkyti, prie jų priėjo pažįstamas J. E. tuo metu pradėjo spardyti už tai, kad jis nenupirko alaus. Jiems tik pasisveikinus su J., jaunuoliai pradėjo mušti J., o jis norėjo pastarąjį apginti, tačiau sumušė ir jį. Girdėjo, kad jo draugė šaukė „baikit“, tačiau nematė, kaip viskas buvo. Konfliktas galėjo kilti tik tarp jo ir E., nes jie tarpusavyje buvo susiginčiję, o su jaunuoliais jokio konflikto nebuvo. Nematė, kad kas būtų atėmęs kėdę. Su jaunuoliais jie dėl nieko nesiginčijo. „Kriaušės“ aparato jis nemušė. Nesakė, jog jis yra buvęs sportininkas. Iki konflikto buvo kalba apie sportą, tačiau tuo metu jokio konflikto nebuvo. Jis gėrė su savo kompanija, prie kitos kompanijos nelindo, tačiau buvo sumušti.

Tyrimo metu liudytojas A. M. davė parodymus, kurie yra iš esmės analogiški jo teisme duotiems parodymams. Papildomai nurodoma, jog jis girdėjo E. riksmą. E. prašė nustoti mušti. Kas vyko toliau, jis nematė, nes buvo toliau nuo E. Nematė, ar E. smogė peiliu kam nors. Viskas įvyko labai greitai. Vėliau pamatė ant žemės gulintį peilį, kuris yra jo. Šį peilį jis nešiojasi į žūklę, o į barą atėjo su striuke, su kuria eina į žvejybą, todėl peilis buvo striukėje. Dar sėdint bare, peilis keletą kartų iškrito jam iš kišenės ant grindų, todėl E. paėmė jį ir įsidėjo sau į striukės kišenę (T. 1, b.l. 145).

Liudytoja V. B. teisme parodė, kad ji su savo vyru E. B. ir jo draugu A. norėjo atšvęsti jos gimtadienį, todėl užėjo į barą. Į barą atėjo apie 5 val. ryto, penkiese: ji, jos vyras, A., A. draugas ir jos pusbrolis S. Besėdint bare, vyrai išėjo parūkyti, o ji kalbėjo su barmenu. Po to, kai išėjo, pamatė, kad vyrui sužalota ranka, o A. buvo sužalota krūtinė. Nematė, kas dūrė. Bare ji kalbėjo su barmenu, nematė konflikto. Greitąją iškvietė barmenas, o ji stovėjo šalia. Po įvykio vyras jai papasakojo, kas nutiko, o lauke ji nieko nematė. Kaltinamoji buvo bare. Prisimena, kad kaltinamoji buvo priėjusi prie A. ir paėmė kėdę, po ko jis nukrito ant žemės. Dėl ko ji taip pasielgė, nežino. Kai ji išėjo į lauką, A. gulėjo ant kelio, o jos vyras sėdėjo su sužalota ranka. Kai ji išėjo į lauką, jos vyras nieko nedarė.

Tyrimo metu liudytoja V. B. davė parodymus, kurie yra iš esmės analogiški jos teisme duotiems parodymams (T. 1, b.l. 7, 8).

Liudytojas G. K. teisme parodė, kad 2010 m. spalio 10 d., ryte, apie 6 val., grįždamas namo, prie kavinės, sutiko pažįstamą A., pasisveikino su juo. Prie kavinės stovėjo dar keli žmonės. Matė, kaip iš kavinės išėjo du vaikinai (vienas apsirengęs baltai, su kapišonu, o kitas rudų plaukų), vienas iš jų buvo E. E. iš kavinės išstūmė kitas vyriškis, kuris rankoje turėjo alų. E. ėjo pirmas, o jį stūmė kitas vyriškis ir prašė alaus. Tai jis matė būdamas prie kavinės. Vaikinas su buteliu, t.y. A. P., stūmė E. ir sakė, kad paėmė per mažai alaus. Jis nesuprato, kas nutiko, todėl paklausė, kas atstiko. Po to jis gavo smūgį, jį pradėjo mušti E. B. Jis nesuprato, kodėl. Atsistumdamas nukrito ant žemės. Po to A. P. pradėjo mušti A., jis irgi nukrito ant žemės. Juos jie mušė dviese, paskui atbėgo daugiau vyriškių. Po to jis su A. vienas kitą pakėlė. Girdėjo, kaip moteris šaukė „baikit muštis“. Jis dengėsi veidą, kad nepataikytų į jį. Jaunuolis, kuris buvo šviesiai apsirengęs (E. B.), pirmas pradėjo jį mušti. Muštynės buvo „nerealios“. Jis buvo pargriuvęs ant žemės, E. ir A. taip pat buvo pargriuvę ant žemės. Kada atsirado moteris, jis nežino, tik girdėjo, kad moteris šaukė „baikit muštis“. Atsikėlęs pamatė, kad atvažiavo apsauga, policija, greitoji. Kai atvažiavo policija, visi išsilakstė. Priėjęs prie greitosios pamatė, kad vaikinas su baltu kapišonu (E. B.) guli prie greitosios mašinos ant žemės. Nematė, kas kam įdūrė, tik girdėjo, kaip moteris šaukė nesimušti. Ta moteris buvo E., kuri yra jo draugo A.s draugė. Jokio peilio jis nematė.

Tyrimo metu liudytojas G. K. davė parodymus, kurie yra iš esmės analogiški jo teisme duotiems parodymams. Papildomai nurodoma, jog viskas įvyko labai greitai, jis pats buvo šoko būsenoje. E. taip pat buvo šoke. Kaip ir kas vyko tuo metu nesuprato (T. 1, b.l. 146).

Iš pagarsintų liudytojo V. L. parodymų patyti, kad jis dirba UAB „Naktida“ priklausančioje parduotuvėje „Naktida“, Ulonų g. 5, Vilniuje, barmenu – kasininku. 2010-10-10 apie 01.00 val. atėjo kompanija – du vyrai ir viena moteris: vienas vyras buvo apie 45 m. amžiaus, liekno kūno sudėjimo, tamsių plaukų; kitas buvo irgi apie 45 m. amžiaus, stambaus kūno sudėjimo, su dideliu pilvu, su savimi turėjo juodos spalvos striukę, be jokių juostų; moteris buvo apie 45 m. amžiaus, gan stamboka, juodų iki pečių ilgio plaukų, šviesia striuke. Kaip jis suprato iš pokalbio, ta moteris buvo stambaus vyro žmona arba sugyventinė, nes pasakojo, kad turi namuose šunis. Apie 05.00 val. į kavinę atėjo kita kompanija – penki vyrai ir viena mergina, visi maždaug 23 metų amžiaus; mergina yra vieno iš tų vaikinų žmona, žino, nes teiravosi įmonėje dėl darbo. Apie 06.00 – 06.30 val. ta didelė jaunuolių kompanija išeidinėjo ir vienas iš jų, kuris buvo trumpais garbanotais plaukais, prisėdo prie tų vyresnių žmonių stalo. Tarp dviejų vyrukų kilo žodinis ginčas. Po to prasidėjo šurmulys. Vieni iš tų kompanijų užeidavo, kiti išeidavo. Vyresnis vyras, vilkėjęs striukę su juostomis, ir garbanotas vaikinas išėjo į lauką. Po to abu grįžo ir tas vyresnis nupirko butelį alaus, tačiau jaunuolis garbanotais plaukais supyko, kad šis nupirko 0,5 l butelį, o ne didelį 2 l, ir išbėgo į lauką. Vyresnis iš paskos išbėgo iš baro. Moteris iš vyresniųjų kompanijos rūkė lauke. Netrukus į barą atėjo klientas ir pasakė, kad vyksta muštynės, bet jis į lauką neėjo. Išėjęs po kelių minučių į lauką pamatė, kad vyresnis, kuris buvo su striuke su juostomis, stumdosi su tų jaunesnių vaikinų kompanija. Kiti, kaip suprato, bėgiojo ir ieškojo moters iš tų vyresnių kompanijos. Tuo metu aikštelėje prie įvažiavimo jau buvo apsaugos tarnybos „Komanda“ automobilis (T. 1, b.l. 42-44).

Tyrimo metu kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, buvo apžiūrėtas sulankstomas juodos spalvos rankena peilis, kuris buvo rastas 2010-10-10 apžiūrint įvykio vietą, adresu Ulonų g. 5, Vilniuje, apie 20-30 metrų nuo įėjimo į barą „Naktida“, prie automobilių stovėjimo aikštelės žolėje (T. 1, b.l. 47-51), kuris atiduotas saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK daiktų saugojimo kamerą.

Iš specialisto išvados Nr. 140-(7768)-IS1-9079 matyti, jog pateiktas tirti pramoninės gamybos buitinės paskirties lenktinis peilis nėra šaltasis nešaunamasis ginklas (T. 1, b.l. 55-56). Pagal specialisto išvadas Nr. 140-(7766)-IS1-9027 ir Nr. 140-(7767)-IS1-9152 rankų pėdsakai ant peilio netinkami asmeniui identifikuoti ir žmogaus kraujo ir kitų žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nerasta (T. 1, b.l. 58-59, 61-61).

Tyrimo metu kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, buvo apžiūrėtas CD diskas, kurį pateikė V. S. (T. 1, b.l. 63), kuriame yra vaizdo įrašas, filmuotas lauke, prie Ulonų g. 5, Vilniuje, esančio naktinio baro „Naktida“ (T. 1, b.l. 65-80). Po apžiūros CD diskas su vaizdo medžiaga paliktas prie bylos medžiagos (T. 1, b.l. 64). Teismo posėdžio metu šis vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad E. I. savo veiksmais padarė baudžiamajame įstatyme numatytas nusikalstamas veikas.

Kaltinamoji E. I. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad savo kaltę dėl abiejų jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažįsta visiškai, tačiau akcentavo aplinkybę, kad neprisimena momento, kuomet ji peiliu dūrė nukentėjusiesiems E. B. ir A. P. ir padarė jiems atitinkamai nežymų sveikatos sutrikdymą bei sunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamoji taip pat akcentavo, jog ji buvo labai išsigandusi, buvo šoko būsenoje, verkė, norėjo apginti save ir savo draugus nuo realaus pavojaus, tuo metu nematė kitos išeities. Taip pat kaltinamoji parodė, jog prisimena, kaip rankoje ji laikė peilį ir pradėjo juo mosuoti, tačiau neprisimena, kaip ji peiliu sužalojo nukentėjusiuosius, tačiau patvirtino, kad galėjo įdurti tiek E. B., tiek A. P. Kaltinamoji paaiškino, jog peilį ji išsitraukė iš savo kišenės, o peilis pas ją atsirado sėdint kavinėje, kuomet iš jos sugyventinio A. M. striukės šis peilis kelis kartus iškrito, ir ji šį peilį paėmė ir įsidėjo sau į kišenę, kad jis jo nepamestų. Liudytoju apklaustas A. M. patvirtino, jog peilis, kuriuo kaltinamoji sužalojo nukentėjusiuosius, yra jo. Liudytojas paaiškino, jog šį peilį jis nešiojosi į žūklę, o įvykio dieną jis į barą atėjo su striuke, kuria vilkėdamas eina į žvejybą, todėl peilis buvo striukėje. Sėdint bare peilis keletą kartų iškrito jam iš kišenės ant grindų, todėl E. I. paėmė jį ir įsidėjo sau į striukės kišenę. Liudytojas taip pat parodė, jog girdėjo, kaip jo draugė E. I. šaukė, prašė nustoti muštis, tačiau nematė, kaip viskas buvo, kadangi viskas įvyko labai greitai, o E. buvo toliau nuo jo. Tik vėliau jis pamatė ant žemės gulintį peilį, kuris yra jo. Nukentėjusysis E. B. parodė, jog matė, kaip jam iš galo pribėgo E. I. ir jam kažkuo trenkė. Jis pagalvojo, kad kaltinamoji jam trenkė su butelio šuke. Jautė, kad jam į ranką buvo suduotas smūgis. Po to pamatė stovintį A. P., kuris laikėsi už pilvo, todėl suprato, kad ir jam kliuvo. Nukentėjusysis A. P. parodė, kad jam iš galo kažkas priėjo ir dūrė jam į dešinę pusę, po ko jam pasidarė silpna, kas vyko toliau, jis neprisimena. Nors nukentėjusysis nenurodė, jog peiliu jam dūrė kaltinamoji E. I., tačiau kaltinamosios kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Tai, kad kaltinamoji rankoje turėjo peilį, patvirtino liudytojas S. B., kuris parodė, kad tuo metu, kai jis stovėjo prie E. B., matė, kad kaltinamoji ėjo į jų pusę ir kad ji turėjo peilį. Jis sugriebė E. B. norėdamas jį atitraukti į šoną, manydamas, kad jam neklius, tačiau vėliau paaiškėjo, kad kaltinamoji vis dėlto pataikė E. B. peiliu į ranką. Iš specialistų išvadų matyti, kad nukentėjusiajam E. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusiajam A. P. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nors rankų pėdsakai, rasti ant peilio, netinkami asmeniui identifikuoti ir asmens tapatybei nustatyti, tačiau tai nepaneigia tos aplinkybės, kad tuo peiliu, kaip nusikalstamos veikos įrankiu, pasinaudojo kaltinamoji E. I., kadangi ji ir pati pripažino, jog muštynių metu rankoje laikė peilį ir juo mosikavosi.

Iš esmės apklausus visus proceso dalyvius paaiškėjo, kad bare „Naktida“, esančiame Ulonų g., Vilniuje, per naktį iki ryto kaltinamoji leido laiką su savo draugais, nukentėjusieji taip pat buvo su savo draugais, abi kompanijos vartojo alkoholinius gėrimus. Tiek kaltinamoji E. I., tiek jos kompanijos draugai – A. M., E. S. paaiškino, jog dar būnant bare prie jų kompanijos nuolat kabinėjosi vyriškis iš kitos kompanijos, t.y. A. P., kuris grubiai reikalavo iš E. S., kad pastarasis jam nupirktų alaus. Baro „Naktida“ darbuotojas (barmenas) taip pat patvirtino, jog vyras trumpais garbanotais plaukais (t.y. A. P.) buvo prisėdęs prie kaltinamosios kompanijos staliuko, tarp jų kilo žodinis konfliktas, prasidėjo šurmulys, vėliau jaunuolis garbanotais plaukais (t.y. A. P.) supyko, kad E. S. jam nupirko tik 0,5 litro alaus, o ne 2 litrus alaus, kaip A. P. reikalavo, po ko veiksmas persikėlė į lauką. Iš liudytojo G. K. parodymų taip pat matyti, jog A. P., rankoje nešdamasis butelį, stūmė E. S. ir sakė, kad jis paėmė per mažai alaus. Nors nukentėjusysis A. P. bei jo kompanijos draugai parodė, kad konflikto pradžia buvo dėl to, kad kaltinamoji bare ištraukė iš A. P. kėdę (po ko jis parkrito), tačiau tokie jų parodymai vertintini kritiškai, kadangi pats A. P. teisme parodė, kad jis buvo priėjęs bare prie kaltinamosios kompanijos ir prašė nupirkti jam alaus. Iš visų proceso dalyvių parodymų matyti, kad muštynės lauke kilo dėl neteisėtų nukentėjusiųjų veiksmų, kadangi tiek nukentėjusysis E. B., tiek A. P. pradėjo stumdyti ir mušti asmenis iš kaltinamosios kompanijos. Iš kaltinamosios E. I. parodymų matyti, kad ji matė, kad prasidėjo muštynės, nukentėjusieji pradėjo muštis ir spardytis, jos draugas E. S. gulėjo ant žemės „kaip negyvas“, jam prie galvos ar į jo galvą pataikė mestas butelis, kuris sudužo, jos sugyventinis A. M. taip pat buvo mušamas. Iš kaltinamosios parodymų matyti, jog ji buvo labai išsigandusi, kadangi vyko didelės muštynės, jau buvo baisu, nes jos draugai jau gulėjo ant žemės, o kita kompanija buvo didelė. Jai net pasirodė, kad jos draugas E. S. guli „kaip negyvas“. Be to, nukentėjusysis A. P. jai pagrasino, kad „gaus“ ir ji. Kaip parodė kaltinamoji, ji buvo šoko būsenoje, suprato, kad čia ne juokai, buvo labai išsigandusi dėl savo ir savo draugų sveikatos ir gyvybės, todėl verkdama išsitraukė iš kišenės peilį ir pradėjo juo mosuotis. Tyrimo metu kaltinamoji taip pat parodė, kad jos vienintelė mintis buvo apginti savo draugus ir apsiginti pačiai, nes tuo momentu tikrai galvojo, kad vyrai užmušė jis draugą ir bijojo, kad mirtinai užspardys ir kitus jos draugus, t.y. buvo tikra, kad jų gyvybėms gresia realus pavojus, o kai išgirdo frazę „dabar ir tu gausi“, išsigando ir dėl savo gyvybės. Tai buvo sekundžių reikalas, per kurias net nebuvo įmanoma susiorientuoti, nes reikėjo gelbėti draugus ir gelbėtis pačiai. Akyse jai tiesiog patamsėjo, iš baimės negalėjo valdyti savo veiksmų bei jausmų. Atsipeikėjo jau po visko ir pamatė ant žemės gulint peilį. Iš E. S. parodymų matyti, jog E. I. norėjo jį išgelbėti. Liudytojas A. M. taip pat parodė, kad girdėjo E. riksmą, ji prašė nustoti muštis, viskas įvyko labai greitai.Iš liudytojo G. K. parodymų taip pat matyti, jog viskas įvyko labai greitai, nukentėjusieji puolė muštis, muštynės buvo didelės, moteris šaukė „baikit muštis“. Jis pats buvo šoko būsenoje, E. taip pat buvo šoke. Kaip ir kas vyko tuo metu, nesuprato. Iš šių kaltinamosios ir liudytojų paaiškinimų matyti, jog kaltinamoji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo labai susijaudinusi.

Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau kaip matyti iš nusikalstamos veikos aplinkybių, kaltinamoji nukentėjusiajam A. P. sunkų sveikatos sutrikdymą padarė būdama labai susijaudinusi, todėl jos veika turėtų būti kvalifikuojama ne pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., o pagal Lietuvos Respublikos BK 136 str., reglamentuojantį atsakomybę už sunkų sveikatos sutrikdymą labai susijaudinus.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, staigus didelis susijaudinimas – tai fiziologinio afekto būsena, kai emocinis stresas stabdo intelektualinę veiklą, smarkiai susilpnėja asmens gebėjimas suvokti ir (arba) kontroliuoti savo veiksmus, tvardytis, žmogus tampa ribotai pakaltinamas. Staigų didelį susijaudinimą turi sukelti arba neteisėtas, arba itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamosios staigų didelį susijaudinimą, dėl kurio ji negalėjo suvokti ir kontroliuoti savo veiksmų, sukėlė neteisėtas nukentėjusiojo A. P. elgesys, kuomet jis su kitais asmenimis pradėjo muštynes, be to grasino kaltinamajai, mosikavosi. Pažymėtina, jog kaltinamoji paaiškino, jog iki muštynių pradžios buvo tik žodinis konfliktas, ir tik lauke prasidėjus muštynėms ji labai susijaudino, jai buvo baisu, viskas truko labai trumpą laiką, per kurį ji patyrė stiprų emocinį stresą. Iš kaltinamosios parodymų matyti, jog tai buvo sekundžių reikalas, akyse jai patamsėjo, iš baimės ji negalėjo valdyti savo veiksmų ir jausmų. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad kaltinamosios susijaudinimas buvo staigus, ir kad jį nulėmė neteisėti nukentėjusiųjų veiksmai. Neteisėtais veiksmais laikyti tokie atvejai, kai kėsinamasi į kaltininko ar jo artimo asmens gyvybę, sveikatą, kai šantažuojama, įžeidžiama, daromas kitas nusikaltimas, baudžiamasis nusižengimas arba administracinis teisės pažeidimas. Neteisėtas poelgis gali būti nukreiptas ne tik į patį kaltininką, bet ir į kitą jam artimą asmenį. Šiuo atveju kaltininkui artimų asmenų ratas nėra ribojamas formaliais požymiais, tai gali būti šeimos nariai, artimi giminaičiai, kaimynai, draugai ar kiti asmenys, su kuriais kaltininką sieja glaudūs ryšiai ir jų pobūdis leidžia spręsti, kad nukentėjusiojo poelgis dėl to ir sukėlė labai didelį kaltininko susijaudinimą. Kaltinamosios didelį staigų susijaudinimą lėmė neteisėti nukentėjusiųjų veiksmai, kuriais jie kėsinosi į kaltinamosios ir jos draugų (bei sugyventinio) sveikatą ir gyvybę. Kaip matyti iš kaltinamosios ir liudytojų parodymų, kaltinamoji buvo labai išsigandusi, ji matė, kaip kiti jos draugai sumušti guli ant žemės, vienas iš jų nejudėjo, jai taip pat buvo grasinama, todėl ji išsigando tiek dėl draugų, tiek dėl savo gyvybės.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamoji E. I. nukentėjusiajam E. B. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., o nukentėjusiajam A. P. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą labai susijaudinusi, todėl jos veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 136 str., kaip specialioji norma BK 135 str. 1 d. atžvilgiu, kadangi šiuos kaltinamosios veiksmus nulėmė didelis susijaudinimas.

Kaltinamosios E. I. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji nukentėjusiajam E. B. nežymų sveikatos sutrikdymą padarė dėl didelio susijaudinimo. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę E. I., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jos kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę. E. I. anksčiau neteista, pirmą kartą padarė nesunkų ir apysunkį tyčinius nusikaltimus, tačiau padarytos nusikalstamos veikos yra pavojingos, kadangi jomis buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (nukentėjusiajam E. B.) ir sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus (nukentėjusiajam A. P.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1999-12-23 nutarimo Nr. 23 Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis 5 punkte nurodyta, kad kaltininko pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo padarymo metu ir po nusikaltimo padarymo. Tokiu būdu vertindamas požymių visumą teismas atsižvelgia į tai, kad E. I. šiuo metu nedirba, tačiau yra registruota darbo biržoje, iki įvykio buvo bausta administracine tvarka, yra išsiskyrusi, viena augina nepilnametę dukrą, savo elgesį dėl nusikalstamų veikų vertina neigiamai, gailisi, jog taip įvyko. Teismas atsižvelgia ir į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t.y. į neteisėtus nukentėjusiųjų veiksmus, į E. I. stresinę būseną. Įvertinęs visą tai teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str., gali būti pasiekti už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir pagal Lietuvos Respublikos BK 136 str. - terminuoto laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Šios bausmės bendrintinos Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad E. I. iki šiol neteista, nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą, į tai kad ji viena augina ir rūpinasi savo nepilnamete dukra, į nukentėjusiųjų elgesį, paskirtos bausmės vykdymas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. jai atidėtinas, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo.

E. I. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos ir naikintinos tik nuosprendžiui įsiteisėjus.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis E. B. pareiškė 3000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (T. 1, b.l. 12). Teisme nukentėjusysis paaiškino, jog prašomą priteisti 3000 Lt sumą jis vertina dėl jam padaryto sužalojimo: buvo sužalota ranka, su gipsu buvo beveik mėnesį laiko, nieko negalėjo daryti, nes dešinę ranką susilaužė, o į kitą ranką dūrė E. I. Be to, baudžiamojoje byloje A. P. pareiškė 20 000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (T. 1, b.l. 21). Teisme nukentėjusysis paaiškino, kad jam buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas, jis gulėjo ligoninėje, buvo padaryta operacija, tai buvo didelė trauma tėvams, močiutei.

Spręsdamas šiuos civilinius ieškinius teismas atsižvelgia ir vertina įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, neturtinės žalos nustatymui ir įvertinimui reikšmingas aplinkybes, esamą ir formuojamą teismų praktiką ginant asmens teises šioje dalyje. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris nagrinėdamas baudžiamąją bylą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais jau minėtais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Iš medicinos specialistų išvadų bei nukentėjusiųjų paaiškinimų teisme matyti, kad E. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o A. P. – sunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiajam E. B. kaltinamoji dūrė į kairę ranką, padarydama pastarajam kairio žasto pjautinę žaizdą su dvigalvio raumens pažeidimu. Nukentėjusiajam A. P. kaltinamoji dūrė į krūtinės ląstą, padarydama pastarajam dešinės krūtinės ląstos priekinės apatinės srities durtinę – pjautinę žaizdą su VI-o šonkaulio kremzlės sužalojimu dešinėje bei diafragmos ir kepenų sužalojimais, kurie komplikavosi kraujo išsiliejimu į dešinės krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmes. Nukentėjusysis E. B., prašydamas priteisti jam 3000 neturtinės žalos, nurodo, jog jis susilaužė ranką, kuri beveik mėnesį laiko buvo sugipsuota, todėl jis nieko negalėjo daryti. Pažymėtina, jog šis sužalojimas negali būti sietinas su prašomos atlyginti neturtinės žalos dyžiu, kadangi šis sužalojimas nėra tiesioginė kaltinamosios nusikalstamos veikos pasekmė. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis E. B. nepatyrė didelių išgyvenimų, psichologinės įtampos ar kitų neigiamų emocijų, be to, atkreiptinas dėmesys, jog paties nukentėjusiojo veiksmai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nukentėjusiajam A. P. padaryti sužalojimai yra neabejotinai pavojingesni, tačiau kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, sunkių pasekmių šis sužalojimas ateičiai nepaliko. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusiojo A. P. veiksmai nusikalstamos veikos padarymo metu buvo itin netoleruotini, neteisėti, kadangi jis pats kartu su nukentėjusiuoju B. sukėlė muštynes, ir įtakojo kaltinamosios veiksmus, kuriuos ji atliko būdama labai susijaudinusi. Nukentėjusieji nenurodo, jog dėl kaltinamosios veiksmų jie būtų patyrę didelį fizinį skausmą, didelius dvasinius pergyvenimus, emocinius sukrėtimus, psichologinę įtampą, nepatogumus dėl jiems padarytų sužalojimų. Nukentėjusysis A. P. taip pat nepaaiškino, kuo remiantis galima būtų spręsti, kad jo patirti sužalojimai būtų sukėlę didelę traumą artimiesiems. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į kaltinamosios turtinę padėtį (yra bedarbė, viena augina nepilnametę dukrą), į kaltinamųjų elgesį nusikalstamos veikos metu, nukentėjusiųjų civiliniais ieškiniai tenkintini iš dalies, nukentėjusiajam E. B. priteisiant 500 Lt neturtinės žalos, ir nukentėjusiajam A. P. priteisiant 2000 Lt neturtinės žalos.

Be to, baudžiamojoje byloje Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 8349,23 Lt civilinį ieškinį dėl gydymo išlaidų išmokų atlyginimo (T. 1, b.l . 86-94). Civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas bylai pateiktais dokumentais, todėl tenkintinas pilnai priteisiant iš kaltinamosios prašomą ieškiniu priteisti sumą.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti teisme – CD diskas su vaizdo įrašu – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje, o peilis, saugomas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK daiktų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (BPK 94 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

pripažinti E. I. kalta padarius:

nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir paskirti jai 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 136 str., ir paskirti jai 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, ir paskirti E. I. galutinę 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2010-10-10 iki 2010-10-12.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 m. (dviems metams), įpareigojant E. I. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Iš E. I. priteisti neturtinės žalos atlyginimą: E. B. 500 Lt (penkis šimtus litų), A. P. 2000 Lt (du tūkstančius litų).

Iš E. I. priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 8349,23 Lt (aštuonis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt devynis litus ir dvidešimt tris centus) gydymo išlaidų atlyginimą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti teisme – CD diską su vaizdo įrašu – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje, o peilį, saugomą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK daiktų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėjas Jonas IvanauskasNuorašas tikras