- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-12-01
- Bylos Nr.
- 1-152-200/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-55-1-00449-10-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Nukentėjusysis
- V. B.
- Kaltinamasis
- M. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Angelė Ikasalienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant prokurorei Živilei Gecevičienei, gynėjui advokatui G. G., nukentėjusiajam V. B., jo atstovui advokatui V. K.
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
M. K. a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Alytuje, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, registruotas darbo biržoje, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2010 m. rugsėjo 14 d. apie 14.00 val., viešoje vietoje - Varėnos rajone Maksimų kaimo miške įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai, tyčia be jokios priežasties, V. B. paprašius patraukti į šalį automobilį, jį iškoliojo necenzūriniais žodžiais, spyrė į V. B. automobilio Opel Frontera v.n. (duomenys neskelbtini) priekines vairuotojo pusės dureles, kurias ranka laikė V. B. ir sužalojo nukentėjusiajam ranką, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kairės plaštakos ir kairio peties sąnario sumušimo su raiščių patempimu, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Tokiais veiksmais M. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Kaltinamasis M. K. savo kaltės dėl šio nusikaltimo nepripažino, atsisakė duoti paaiškinimus ir atsakyti į klausimus. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką M. K. nurodęs, kad Varėnos rajone Maksimų kaime yra jų šeimos sodyba, ten dažniau būna pavasarį. Negali pasakyti, kur buvo 2010-09-14, nes neprisimena, galėjo būti Kaišiadorių m. pas seserį, nes rugsėjo 6 d. yra jos gimtadienis, galėjo būti ir dirbti objekte, galėjo būti ir Varėnos r. Maksimų k. G. S. pažįsta, jis turi sodybą Varėnos r. Maksimų kaime, su juo bendrauja, tačiau nėra draugai. 2010 m. vasarą ir rudenį su G. S. matėsi gal penkis kartus, kartu išgerdinėjo, į miškus gerti alkoholinių gėrimų niekada nėjo. Kartu su G. S. nei karto negrybavo. Turi ir naudojasi automobiliu Isuzu Troper, kurio valstybinių numerių neprisimena, juo naudojosi ir 2010 m. vasarą bei rudenį, mikroautobuso niekada neturėjo. V. B. nepažįsta. Apie tai, kas 2010-09-14 apie 14 val. miške iškoliojo necenzūriniais žodžiais ir spyrė į automobilio dureles, sužalodamas V. B. ranką, nieko pasakyti negali, nieko apie tai nežino, pats jokiame incidente nedalyvavo (b.l. 87-89).
Nukentėjusysis V. B. paaiškino, kad 2010 m. rugsėjo 14d. apie 14 val. savo automobiliu važiavo su žmona J. ir jos drauge G. V. į savo mišką Maksimų kaime Varėnos rajone. Važiuojant mišku netoli Maksimų kaimo pamatė miške ant keliuko stovintį baltą mikroautobusą su reg. Nr. GR0194AB. Šalia buvę trys vyrai, M. K., J. K. ir S. gėrė alkoholinius gėrimus. Kadangi negalėjo prasilenkti, sustojo už 2-3 metrų ir laukė. Išgėrę, jo manymu, vyną, butelį numetė, tačiau automobilio nuo kelio nepatraukė. Tuomet jis atidarė savo automobilio dureles ir iškišęs galvą pasakė: “gal patrauksit automobilį“. Vyresnis vyriškis, apsirengęs kaip kaimietis, turėjęs pintinę, tai – J. K., buvęs už 3-4 metrų, pradėjo koliotis, reikšti nepasitenkinimą, kad lankomasi jo miške. Atsakė jam, kad vyksta į savo mišką. J. K. pasakęs, ar ne B. būsi ir nuėjęs tolyn į mišką. Likę du jaunesni vyrai, vienas iš jų, tai S. šlapinosi, o M. K. sėdėjo ant automobilio slenksčio. G. S. priėjo prie jo ir nemandagiai aiškino, kad jis turi dingti, pasitraukti, gąsdino. M. K. priėjo ir spyrė į jo automobilio dureles, kurios prispaudė ir sužalojo jam kairę ranką, kuria laikė pravertas dureles. Nuo smūgio į automobilio dureles, subarškėjo durelių stiklai, stiklas įkrito į vidų. Tuomet M. K. ir S. atsitraukė, nuėjo į savo automobilį ir pavažiavo į priekį, jis važiavo iš paskos, pavažiavus apie 100 metrų, jie sustojo, išlipo, ėjo link jo automobilio, keikėsi. Tada jis taip pat išlipo, paėmė kirvį, pasakė pabandysit „lysti“ kirsiu. Moterys pradėjo skambinti policijai, jie išgirdo, atsitraukė ir išvažiavo. Paskambinus į policiją pareigūnai sakė, kad greitai atvyks, laukė jų dvi valandas, tačiau niekas neatvyko. Kitą dieną dėl sužalotos rankos skausmų kreipėsi į medikus, dėl įvykio kreipėsi į policiją. Maždaug po mėnesio jam paskambinęs tyrėjas Č. pasakė, kad nepavyksta nustatyti tų asmenų. Susitikęs su Č. nuvyko į Maksimų kaimą, kur užsukę pas vietinį gyventoją P. A., iš jo sužinojo, kad baltu autobusėliu važinėja J. K. ar jo sūnus, nes toks automobilis būna jų sodyboje. Parodė, kur šie asmenys gyvena. Užėjus į šią sodybą jis iš karto atpažino J. K., kaip vyriausią vyriškį, kuris 2010-09-14 buvo miške su dviem jaunesniais vyriškiais, kurie neleido jam pravažiuoti, o vienas spyrė į automobilio dureles, sužalojo jam ranką. Būtent J. K. buvo apsirengęs kaip kaimietis, turėjo pintinę, pavadino jį B.. J. K. pripažino tokią situaciją, bet aiškino, kad įvykio vietoje buvę kauniečiai. Kitus du asmenis, tai kaltinamąjį M. K. ir liudytoją G. S. ikiteisminio tyrimo metu atpažino iš nuotraukų. Mano, kad konfliktas įvyko dėl jų girtumo.
2011-02-14 parodymų patikrinimo metu V. B. parodė, kaip jis laikė automobilio dureles ir kur buvo įspirta į automobilio dureles (b.l. 44-47).
2011-02-14 apžiūrėjus V. B. automobilį Opel Frontera v.n. (duomenys neskelbtini), nustatyta nežymūs įlenkimai automobilio vairuotojo durelėse netoli veidrodėlio (b.l. 48-51).
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu V. B. atpažino tarp šešių asmenų M. K.. Įvardijo, kad tai tas asmuo, kuris 2010-09-14 apie 14.00 val. Varėnos raj. Maksimų k. miške spyrė koja į jo automobilio dureles, sužalojo ranką, išplūdo necenzūriniais žodžiais (b.1. 54-56).
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu V. B. atpažino tarp šešių asmenų G. S.. Įvardijo, kad tai tas asmuo, kuris 2010-09-14 apie 14.00 val. Varėnos raj. Maksimų k. miške plūdosi, grąsino, kurstė kitą asmenį su juo susidoroti (b.1. 57-59).
Specialisto išvadoje Nr. G 62/11 (06) nurodyta, kad V. B. kairės plaštakos ir kairio peties sąnario sumušimas su raiščių patempimu padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai prie užduotyje nurodytų aplinkybių ir laiko. Neatmetama, kad sužalojimas galėjo būti padarytas ir automobilio durelėmis. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 35-36).
Liudytojos J. B., nukentėjusiojo žmona ir G. V., J. B. draugė, įvykio metu važiavusios automobiliu su nukentėjusiuoju V. B., nurodė, kad teisme atpažino kaltinamąjį M. K., liudytojus J. K. ir G. S., kaip asmenis, kurie 2010-09-14 miške pastatę ant kelio mikroautobusą neleido V. B. pravažiuoti, koliojo jį, įžeidinėjo, o M. K. spyrė į automobilio dureles, kurios prispaudė V. B. ranką. Patvirtino, kad 2010 m. rugsėjo 14 d. apie 14 val. V. B. vairuojamu automobiliu Opel Frontera važiavo Varėnos rajone Maksimų kaimo miško keliuku. Buvo priversti sustoti, nes ant kelio stovėjo baltos spalvos mikroautobusas su užsienietiškais registracijos numeriais. Šalia mikroautobuso buvo trys vyriškiai, kurių nepažinojo, du iš jų apie 25-30 metų amžiaus, trečias apie 50-60 metų amžiaus, jie gėrė alkoholinius gėrimus, vienas iš jų netoliese šlapinosi, o kiek atokiau nuo jų buvo dvi moterys, jos grybavo. Jiems sustojus, vyriškiai mikroautobuso nepatraukė, tuomet V. B., atidaręs savo automobilio dureles, jiems pasakė: „tai vyrai gal patrauksit savo automobilį, kad galėčiau pravažiuoti“. Vyresnis vyriškis atkirtęs: „ko čia po svetimą mišką važinėji“, šaukė necenzūriniais žodžiais, paklausė: „ar tik ne B. būsi“, V. patvirtinus, tas vyriškis nuėjo į mišką. Likę du vyriškiai šaukė necenzūriniais žodžiais V. B. atžvilgiu, priekaištavo ko jis po svetimą mišką važinėja. Vienas iš tų vyriškių - stambesnis pribėgęs prie V. automobilio spyrė koja į dureles, jas įlenkė ir sužalojo V. kairiąją ranką, nes tuo metu V. iš vidaus ranka laikėsi už durelių. Nuo spyrio tas vyriškis nukrito ant žemės. Po kurio laiko vyriškiai sėdo į mikroautobusą ir nuvažiavo. Jiems važiuojant iš paskos, mikroautobusas vėl sustojo, išlipę tie patys vyriškiai keiksnodami ėjo link jų automobilio. Jie abu šaukė: „tai ką ožy dar nesupratai, ko čia važinėji“. Jie labai išsigando, suprato, kad ateina muštis, nes abu buvo agresyviai nusiteikę. V. B. greitai išlipęs iš automobilio ir pasiėmęs kirvį atsistojęs priešais juos pasakė: „jeigu lysit, tai kirsiu“. Tuo metu jos skambino į policiją, pareigūnai pranešė, kad atvyks į įvykio vietą. Tie vyrai matyt išsigando, atsitraukė ir išvažiavo. Policijos nesulaukė. V. B. skundėsi, kad jam skauda ranką.
Ikiteisminio tyrimo metu 2011-01-25 apklaustas liudytoju P. A. (miręs 2011-08-19), gyvenęs Maksimų kaime Varėnos rajone, nurodė, kad kaimynas J. K. į kaimą atvažiuoja vasaromis, jis turi baltą mikroautobusą. Žino V. B., kuris atvažiuoja į savo mišką. 2010 m. rudens pradžioje pas jį buvo atvykęs policijos pareigūnas ir V. B., klausė kas turi baltą autobusiuką. Jis nurodęs, kad J. K. tą automobilį turi apie metus laiko (b.l. 71-72).
Liudytojas V. Č., Varėnos rajono PK tyrėjas, paaiškino, kad 2010 m. rugsėjo mėn. tyrė V. B. pareiškimą dėl įvykių Varėnos raj. Maksimų kaime. Tiriant pareiškimą išsiaiškino, kad galimai nusikalstamą veiką padarė Kauno gyventojas G. S., jo nuotrauką telefonu nusiuntė V. B., kuris pasakė, kad šis asmuo buvo įvykio vietoje, bet jo nesužalojo. Sužinojo, kad G. S. bendrauja Maksimų kaime su M. K.. Ar rodė M. K. nuotrauką neatsimena. Kartu su V. B. vyko pas J. K., kurį rado namuose. V. B. atpažino jį kaip asmenį, kuris buvo konflikto metu miške. J. K. viską neigė.
Liudytojas J. K. nurodė, kad vasarą būna savo sodyboje Varėnos raj. Maksimų kaime. 2010 m. rudens pradžioje miške prie Maksimų kaimo grybavo. Matė netoli stovintį mikroautobusą, o prie jo apie 5 jaunuolius, kurie jį užkalbino. Vienas vaikinas nuėjo šlapintis. Tuo metu privažiavo V. B., su juo automobilyje dar buvo žmonių. V. B. galėjo pravažiuoti, bet iš karto pradėjo rėkti, kad patrauktų autobusėlį. V. B. pats sukėlė konfliktą, barėsi tarpusavy, bet nesimušė. Jis pats nuėjo į mišką. Nei jis, nei jo šeimos nariai jokio balto autobusėlio neturi. Mano, kad jaunuoliai, kurie konfliktavo su V. B., galėjo būti iš Kauno.
Liudytojas G. S. nurodė, kad Varėnos r., Maksimų kaime yra jo tėvų sodyba. 2010 m. vasaros pradžioje apie 2 mėnesius buvo Maksimų kaime kartu su tėvu, seserimi. Baltos spalvos mikroautobuso neturi, naudojosi tėvo automobiliu VW Passat, pilkos spalvos. Kaime vasarą būnančius K. pažįsta. Kartais eina su M. K. žvejoti. 2010 m. vasarą ir rudenį juos matė tik du ar tris kartus, dažniausiai būna J. K.. V. B. nepažįsta, jokiame konflikte miške nedalyvavęs.
Alytaus AVPK Varėnos raj. PK operatyvaus valdymo poskyrio viršininko A. P. pranešime nurodyta, kad 2010-09-14 14.05 val. buvo gautas V. B. telefoninis pranešimas, jog Varėnos raj. Maksimų k. miške prie jo buvo priėję keli vyrai, koliojosi ir vėliau nuvažiavo automobiliu Ford Tranzit v.n. (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą pareigūnai nebuvo išvykę, kadangi vyrai, kurie iškoliojo V. B. jau buvo išvažiavę ir jokios grėsmės jam nebuvo. V. B. buvo išaiškinta, kad dėl šio incidento jis gali kreiptis su pareiškimu į policiją (b.l. 61).
Nurodytų įrodymų visuma patvirtinta kaltinamojo kaltė dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1d.
Motyvuojamoji dalis
BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra nepagarba aplinkai, sutrikdymas visuomenės rimties ir tvarkos. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Nustatyti kaltinamojo veiksmai yra tyčiniai ir įžūlūs, nes jis naudojo fizinį smurtą prieš kitą asmenį, pažeidė žmonių rimtį, negerbė jų teisės į saugumą.
Kaltinamojo aiškinimas, kad jis įvykio vietoje nebuvęs, nusikalstamų veiksmų prieš V. B. nepadaręs, liudytojų J. K. aiškinimas, kad įvykio vietoje jo sūnaus M. K. ir G. S. nebuvo, kad su nukentėjusiuoju konfliktavo nepažįstami asmenys, galimai kauniečiai, bei G. S. parodymai, kad jis įvykio vietoje nebuvęs, atmetami, nes tai paneigta nuosekliais nukentėjusiojo ir betarpiškai mačiusių įvykį liudytojų J. B. ir G. V. parodymais, kuriais abejoti teismui nėra pagrindo. Vertindamas įrodymus, teismas vadovaujasi BPK 20 str. nuostatomis. Kaltinime patikslinama įvykio vieta, kad įvykis padarytas Varėnos rajone Maksimų kaimo miške.
Dėl bausmės skyrimo
M. K. padaryta nusikalstama veika įstatymu priskiriama prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. M. K. neigiamai charakterizuoja tai, kad jis baustas administracine tvarka penkis kartus, paskutinė nuobauda - 4500 litų bauda paskirta 2010-10-25 už pažeidimus, numatytus LR ATPK 129 str., 124-1 str. 7 d. Teisiamas pirmą kartą. Įstatymas – LR BK 55str. numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Įvertinus visas bausmės skyrimą įtakojančias aplinkybes, konstatuojama, kad kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, kuri leis jo atžvilgiu optimaliausiai pasiekti bausmės tikslus.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis – civilinis ieškovas V. B. byloje pareiškė 1393,00 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir 10000,00 Lt ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis civilinio ieškinio nepripažino.
Ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas pilnai, dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies
Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio kaltinamajam baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis).
Nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Žala padaroma baudžiamosios teisės ginamoms vertybėms. Pagal BPK 109 straipsnį civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra turtinė ir (ar) neturtinė žala.
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.
Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis turtinę žalą patyrė dėl turėtų išlaidų : už automobilio remontą sumokėjo 500 Lt, už keliones į Varėnos rajono policijos komisariatą, į teismą 225,40Lt, už pirktus medikamentus 668,10Lt. Šios išlaidos pagrįstos dokumentais – dėl automobilio remonto išlaidų pateiktas prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvitas, patvirtintas jį išdavusio asmens, autobuso bilieto kaina nurodyta UAB „Druskininkų autobusų parkas“ 2011-11-15 pažymoje Nr. SD-158, nukentėjusiojo atvykimo į policiją, į teismą Varėnoje faktai patvirtinti baudžiamosios bylos dokumentais, medikamentų reikalingumas patvirtintas asmens sveikatos istorijoje esančiais gydytojo įrašais, išrašu iš medicininių dokumentų, vaistų kainos UAB“Eurovaistinė“ kainomis. Tai, kad po nusikaltimo nukentėjusiojo sveikata pablogėjo, abejonių nekelia, iš pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusysis lankėsi pas gydytojus 2010-09-15, 2010-09-22, 2010-09-29, 2010-10-06, 2010-10-13, 2010-11-10. Specialistas, tyręs nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastą, išvadoje pažymėjo, kad V. B. buvo gydomas poliklinikoje – b.l.35,36. Kaltinamasis padaręs nukentėjusiajam žalą neteisėtais veiksmais privalo ją pilnai atlyginti deliktinės atsakomybės pagrindu – CK 6.263str.
Neturtinė žala padaroma asmeninėms ar neturtinėms vertybėms ir kaip fizinio bei dvasinio pobūdžio praradimai ar pakenkimai gali būti įvertinta pinigais ir kompensuota.
Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos sampratą ir jos apskaičiavimo kriterijus apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys. Neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. numatyta, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nusikaltimo metu nukentėjusysis dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų patyrė stresą, išgąstį, buvo šokiruotas visuomenėje nepriimtino kaltinamojo elgesio. Byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo padaryti kūno sužalojimai – kairės plaštakos ir kairio peties sąnario sumušimas su raiščių patempimu, sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl šių sužalojimų nukentėjusysis neabejotinai patyrė fizinį skausmą, išgąstį, įvairių nepatogumų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui ir pan. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, tenkindamas nukentėjusiojo ieškinį iš dalies, teismas atsižvelgia į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: kaltinamojo turtinę padėtį – konkrečių oficialių duomenų apie tai nėra, kaltinamasis aiškina, kad dirba nelegaliai, kaltės formą – tiesioginę tyčią, veikos pasekmes - nukentėjusysis po patirto sužalojimo ir išgyvenimų turėjo kreiptis medicininės pagalbos, gydytis, jam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, teisingumo ir protingumo kriterijus, padarytos turtinės žalos dydį, bei susiformavusią teismų praktiką ir mano, kad šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiajam priteistinas 3000 Lt neturtinės žalos dydis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-308 str.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams keturiems mėnesiams. Įpareigoti M. K. paskirtos bausmės laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 40 valandų per šešis mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendis įsiteisės.
V. B. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti pilnai, dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies, priteisti iš M. K. 1393,00 Lt turtinės ir 3000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo V. B..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.