Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis, gavęs Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros (Vilkaviškio) prokuroro Ramučio Mickaus pareiškimą dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „Ridma“ kontrolieriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. 2019 m. liepos 28 d. apie 02:00 val. prie adresu J. Basanavičiaus 31, Kybartai, Vilkaviškio r. sav., esančių lošimo namų „Admiral Club“, t. y. viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia sugriebęs I. M. už plaukų įsitempė šią į automobilį „BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame nukentėjusiąją smaugė bei kumščiu stipriai spaudė galvą prie sosto, tuo padarė nukentėjusiajai I. M. nežymų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, bei padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Be to jis 2020 m. kovo 5 d. apie 17:00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini)., patalpose, kilusio konflikto metu mušė sugyventine I. M., t. y. šeimos narį, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip 7 kartus nukentėjusiajai į galvos sritį, tuo šeimos nariui padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, bei padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

V. Š., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019-07-28 apie 02.00 val. pabudęs bute, esančiuose (duomenys neskelbtini)., nerado draugės I. M.. Kadangi telefoną ji buvo palikusi bute, todėl jis automobiliu „BMW E39“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo šios ieškoti. V. K. m. J. Basanavičiaus gatve prie lošimo namų „Admiral“ pamatė I. M., ir jam sustojus, nuėjo į lošimo namų vidų. Kadangi I. M. su juo nėjo, todėl paėmęs pastarajai už plaukų jėga, šią ištempė į lauką ir pasodino į automobilio vidų. Kadangi I. M. nenusiramino, todėl jis šią laikė prispaudęs prie automobilio sosto. Išgirdusi triukšmą prie jų atėjo lošimo namų darbuotoja, todėl jis I. M. paleido ir grįžo į butą (1 t., b. l. 38 – 39).

II. epizodas: nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui (BK 140 str.2 d.)

V. Š., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020-03-05 apie 17.00 val. buto, esančio J(duomenys neskelbtini) sav. patalpose tarp jo ir jo sugyventinės I. M. kilo konfliktas, kurio metu buto koridoriuje jis pastūmė sugyventinę, o šiai parkritus sudavė vieną kartą į galvos sritį, bet galėjo suduoti ir daugiau smūgių. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailėjasi (2 t., b. l. 57, 60).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Epizodas: viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)

K. V. Š. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, grindžiama ne tik jo prisipažinimu bei jo parodymais, bet ir jo parodymus patvirtinančiais bylos duomenimis:

Nukentėjusiosios I. M. parodymais, kad 2019-07-28 apie 2:00 val. viešoje vietoje prie lošimo namų „Admiral Club“, esančių Kybartai, J. Basanavičiaus g. 31, Vilkaviškio r. sav., tarp jos ir draugo V. Š. įvyko konfliktas, kurio metu jai stovint prie lošimo namų V. Š. sugriebė ją už plaukų, ir jėga nutempęs pasodino į automobilį „BMW" valst. (duomenys neskelbtini) Nusitempęs į automobilį, V. Š. smaugė paėmęs už kaklo bei laikydamas už kaklo stipriai rankos kumščiu spaudė veidą, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Tik prie automobilio atėjus lošimų namų darbuotojai, ji išsivadavo ir pabėgo, o V. Š. nuvažiavo. Po šio įvykio buvo labai išsigandusi, todėl ir kreipėsi į bendrą pagalbos centrą. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų apžiūros atsisakė, tačiau ant kaklo ir veido yra likę kraujosruvos. Su V. Š. susitaikė, šis atsiprašė, civilinio ieškinio nereiškia, todėl prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti jiems susitaikius (1 t., b. l. 16-17,19);

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini)., esanti gatvė ir prieiga prie esančių lošimo namų „Admiral Club“ (1 t., b.l. 9-12 );

Specialisto išvada Nr. G 397/2019(09) nustatyta, kad I. M. konstatuoti nubrozdinimai kairės akies voke ir krūtinės srityje, kraujosruvos kaklo ir abiejų klubų srityse, galimai padaryti 6 poveikiais ir vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. 1. 33);

Alkotesterio duomenimis, kuriais I. M. nustatytas 1,58 prom. girtumas (1 t., b. l. 27-29);

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019-09-17 nutartimi, kuria nustatyta, kad teismas nutartimi patvirtino prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius bei paskyrė V. Š. baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą per 6 mėn. laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (1 t., b. l. 65- 67).

Pagal BK 284 str. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl taikant šią normą būtina nustatyti, kad asmuo suvokė, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėjo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Viešosios tvarkos pažeidimas bus ir tuo atveju, jeigu veiksmai buvo atlikti neviešoje vietoje, tačiau jų padariniai atsirado viešoje vietoje. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams - žmogaus sveikatai arba turtui. Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo. Negalima sutapatinti viešosios tvarkos ir viešosios vietos. Viešąją tvarką galima pažeisti ir veikiant privačioje aplinkoje, kurioje nėra pašalinių asmenų. Viešoji tvarka yra pažeidžiama, jei veiksmai, padaryti privačioje aplinkoje, sudaro nepatogumų, sudirgina, sutrikdo asmenis, esančius kitoje vietoje, arba suardo jų normalią įprastą gyvenseną, taigi pažeidžia jų teisę į normalią ir ramią aplinką. BK 284 str. numato atsakomybę už įžūlų elgesį, kuriuo laikytini tokie veiksmai, kurie yra neatitinka visuomenėje galiojančių elgesio normų, prieštarauja visuomenėje nusistovėjusiomis žmonių tarpusavio bendravimo normomis. Prie tokių veiksmų priskirtini smurtiniai veiksmai, susiję su smurto prieš kitą asmenį panaudojimu, pasireiškiančiu fizinio skausmo jam sukėlimu ar nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs šiuos paminėtus įrodymus, tiek atskirai, tiek bendroje visumoje, daro pagrįstą išvadą, kad jų visuma neabejotinai ir neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis V. Š. viešoje vietoje – prie lošimo namų įžūliu elgesiu – už plaukų įsitempdamas į automobilį nukentėjusiąją I. M., ir automobilyje prieš ją panaudodamas fizinį smurtą, jai sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė viešą tvarką ir rimtį, nes nežymiai sutrikdė kito asmens sveikatą, kas rodo, jog buvo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 284 str., padaryta nusikalstama veika buvo kvalifikuota tinkamai, bei kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 str., dėl ko jis pripažintinas kaltu ir jam skirtina bausmė.

II. epizodas: nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui (BK 140 str.2 d.)

Nukentėjusiosios I. M. parodymais, kad 2020-03-05 apie 17.00 val. jai su sugyventiniu V. Š. būnant bute, esančiame (duomenys neskelbtini). šis būdamas neblaivus nuėjo miegoti. Jai pajudinus sugyventinį ir paklausus, ar šis miegos, pastarasis supykęs sugriebė jai už rankų bei pargriovęs koridoriuje ant grindų sudavė kumščiu ne mažiau kaip septynis kartus į veido sritį, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Ieškinio nereikšianti (2 t., b. l. 9, 28, 30-32);

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad I. M. nustatyti patinimai, įdrėskimai, nubrozdinimai ir kraujosruvos veide bei rankoje bei V. Š. paaiškino, kad konflikto metu jis I. M. sudavė ranka ne mažiau kaip 7 kartus į veido sritį (2 t., b. l. 17-20);

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad įvykio vieta yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) patalpos (2 t, b. l. 11-16 );

Specialisto išvada Nr. G 149/2020(09), kuria nustatyta, kad I. M. pas med. ekspertą neatvyko, o šiai konstatuoti veido, karės alkūnės ir dešinės plaštakos sumušimai paremti tik nuketėjusiosios nusiskundimu, todėl sužalojimo mastas nekvalifikuotas (2 t, b. l. 41-42);

Alkotesterio duomenimis, kuriais I. M. nustatytas 1,92 prom. girtumas ( 2 t., b. l. 47-50);

Alkotesterio duomenimis, kuriais V. Š. nustatytas 1,51 prom. girtumas (2 t., b. l. 47-50).

Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs šiuos paminėtus įrodymus, tiek atskirai, tiek bendroje visumoje, daro pagrįstą išvadą, kad jų visuma neabejotinai ir neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis V. Š. prieš savo šeimos narę – sugyventinę I. M. namuose panaudojo fizinį smurtą, tyčia kumščiais suduodamas jam į galvą, bei taip sukeldamas fizinį skausmą, kas rodo, jog buvo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 140 str.2 d., padaryta nusikalstama veika buvo kvalifikuota tinkamai, bei kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str.2 d., dėl ko jis pripažintinas kaltu ir jam skirtina bausmė.

Dėl bausmės skyrimo.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.2 d.). Be to skiriama bausmė turi pasiekti bausmės tikslus, numatytus BK 41 str., t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Prokuroras pareiškimu dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo prašo kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 284 str. padarymą, skirti 8 mėn. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės laiką nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose jeigu tai nėra susiję su darbu ar mokslu; už nusikaltimo numatyto BK 140 str. 2 d., padarymą skirti 1 m. 2 mėn. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės laiką nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu ar mokslu, bei per 6 mėn. įmokėti 10 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; vadovaujantis BK 63 str. 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir galutinę bausmę nustatyti 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės laiką nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose jeigu tai nėra susiję su darbu ar mokslu bei per 6 mėn. įmokėti 10 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę nustatyti 1 m. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės laiką nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu ar mokslu, bei per 6 mėn. įmokėti 10 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kaltinamajam buvo išaiškinta galimybė užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis tam neprieštaravo, dėl siūlomos bausmės rūšies ir dydžio sutiko. Už nusikaltimų, numatytų BK 284 str., 140 str.2 d. padarymą gali būti skiriama ne laisvės atėmimo bausmė, žalos atlyginimo nukentėjusioji nereikalavo, todėl baudžiamasis procesas byloje gali būti užbaigtas bei kaltinamajam paskirtos bausmės teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.1 d.). Nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymas baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymas baudžiamas viešaisiais darbais, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kaltinamasis yra neteistas (2 t., b. l. 58), turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 77-90). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, teismas nemato pagrindo nesutikti su prokuroro siūloma bausme, kuri atitinka kaltinamojo asmenybę, nusikaltimo pavojingumo pobūdį, bei neprieštarauja teisingumo principui, ir ją skiria. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 str., procesas baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, jo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ str. nuostatos, bei paskirta bausmė sumažintina 1/3.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis virš paminėtu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais,

nusprendžia:

K. V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, bei jam skirti:

už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarymą 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės laiką nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu ar mokslu;

už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės laiką nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu ar mokslu, bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę -įpareigoti per 6 mėnesius įmokėti 10 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir nustatyti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės laiką nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu ar mokslu, bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę -įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos įmokėti 10 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę nustatyti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės laiką nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu ar mokslu, bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos įmokėti 10 MGL (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo teismo įsakymo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

V. Š. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalis); jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 10 dalis). 10 MGL (500 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo teismo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) ("Luminor" bankas), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį. Taip pat už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 str., kuris numato baudą arba areštą.

N. V. Š. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti nuteistajam V. Š., kad nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajai nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.