Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-10-01 · Byla Nr. 1N-62/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-01
Bylos Nr.
1N-62/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Ražinskaitė
Kaltinamasis
A.
Byla Nr. 1N-62/2010
Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.12.3
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 1 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,gynėjui Raimundui Jurkai,kaltinamajam A. Z.,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. Z. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria A. Z. paskirto laikino nušalinimo nuo antstolio pareigų terminas pratęstas trims mėnesiams.

Teisėja, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta byla ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 225 straipsnio 1 dalyje, t. y. kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, vykdydamas įgaliojimus savo naudai netiesiogiai reikalavo duoti didesnės nei 250 MGL vertės – 10 000 eurų (34 528 litų) – kyšį už teisėtą veikimą ir netiesiogiai jį priėmė; taip pat jis, siekdamas įteisinti savo pinigus, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, veikdamas bendrininkų grupe, laikotarpiu nuo 2010-02-05 iki 2010-02-24 žinomai neteisingai nurodė, kad pinigai gauti iš teisėtos veiklos, ir tam tikslui pagamino netikrus dokumentus; taip pat jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, vykdydamas įgaliojimus savo naudai tiesiogiai reikalavo 6 000 Lt kyšio už teisėtą veikimą ir tiesiogiai jį priėmė; taip pat jis, siekdamas nuslėpti savo pinigus, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su šiais pinigais finansinę operaciją, tam tikslui suklastojo netikrus ir tikrą dokumentus, juos laikė bei panaudojo.

A. Z. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartimi laikinai nušalintas nuo antstolio pareigų šešių mėnesių laikotarpiui.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. nutartimi A. Z. laikino nušalinimo nuo pareigų terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2010 m. rugsėjo 15 d. Nutartyje nurodyta, jog A. Z. inkriminuojami kaltinimai tiesiogiai siejami su jo darbine veikla; skirto nušalinimo nuo pareigų pagrindai nepasikeitė; kitų duomenų, kad tokia procesinė prievartos priemonė tapo nebereikalinga, byloje nėra.

Šalies argumentai

Kaltinamasis A. Z. skunde nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismo nutartis yra nepagrįsta ir prieštarauja proporcingumo principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 11 straipsnyje. Teismas itin lakoniškai pateikė šios procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo motyvus, jų nedetalizavo, nesigilino į bylos medžiagą, nesiaiškino tikrųjų BPK 157 straipsnyje numatytų tikslų turinio ir jo sąsajų su dabartiniu baudžiamojo proceso etapu. Be to, teismas visiškai neanalizavo kaltinamojo prašymo nepratęsti šios poveikio priemonės termino motyvų, nesilaikė savo formuojamos praktikos dėl laikino nušalinimo nuo pareigų termino pratęsimo pagrįstumo aiškinimo. Toks teismo elgesys rodo šališką požiūrį į nagrinėjamą bylą, nes joje taikoma procesinė prievarta tiesiogiai susijusi su kaltinamojo asmeniniais bei dalykiniais interesais. Teismo pareigą bet kuriame proceso etape būti objektyviai nešališku pabrėžė ir Europos Žmogaus Teisių Teismas Pullar prieš Didžiąją Britaniją (1996 m.) byloje.

Žemesnės instancijos teismas

Nepagrįsti skundžiamos teismo nutarties motyvai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartimi konstatuoti šios poveikio priemonės skyrimo pagrindai nepasikeitė ir neišnyko. Dabartinėje baudžiamojo proceso stadijoje byla jau yra teisme, visi liudytojai apklausti, bylos medžiaga vieša, kaltinamasis taip pat davė parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui ir jų neketina keisti, todėl nėra tikslo paveikti su byla susijusių asmenų. Skundžiamos nutarties lakoniškumas rodo, jog teismas šiame bylos etape neįžvelgia naujų pagrindų, o senieji pagrindai yra netinkami, nes jų nepagrindžia jokia kita bylos medžiaga. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas netinkamai aiškino nušalinimo nuo antstolio pareigų termino pratęsimą pagrindžiančius pagrindus, jais neleistinai vadovavosi, nepateikė argumentų, kokie kiti bylos duomenys leidžia manyti, kad tokia poveikio priemonė yra ir toliau tikslinga bei proporcinga BPK 157 straipsnio 1 dalyje numatytam tikslui. Teismas nesilaiko savo formuojamos praktikos analogiškose bylose.

Šalies argumentai

Kaltinamasis A. Z. skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. nutartį.

Teismo posėdyje kaltinamasis A. Z. ir jo gynėjas prašo skundą patenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. Z. skundas atmetamas.

Klaipėdos apygardos teismas, 2010 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam A. Z. procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo antstolio pareigų terminą trims mėnesiams, BPK 157 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Laikinas nušalinimas nuo pareigų yra procesinė prievartos priemonė, kurią taikant baudžiamajame procese siekiama greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką ar užkirsti galimybę kaltinamajam daryti naujas nusikalstamas veikas.

Byloje yra teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog A. Z. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Toks manymas grindžiamas nukentėjusiojo S. M. parodymais, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolų, kratų protokolų, pokalbių suvestinių duomenimis, dokumentais bei kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Svarstant procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumą bei pagrįstumą, kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, todėl, ar kaltinamasis kaltas padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ar ne, bus atsakyta pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus bylą ir priėmus sprendimą. Šiuo metu svarbu tai, kad procesinės prievartos priemonės taikymui būtina sąlyga – pagrįstas manymas, jog kaltinamasis A. Z. gali būti padaręs nusikalstamas veikas, yra nustatyta.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartimi A. Z. paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo antstolio pareigų, nustačius tam pagrindus: 1) kaltinamasis toliau eidamas savo pareigas gali piktnaudžiauti jam suteiktais įgaliojimais, daryti naujas nusikalstamas veikas, 2) gali daryti įtaką antstolių kontoroje dirbantiems darbuotojams, pats ar per kitus asmenis klastoti procesinius dokumentus ir taip kliudyti nagrinėti bylą. Nors skundžiamoje Klaipėdos apygardos teismo nutartyje nedetalizuoti minėti procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai, tačiau aukštesnysis teismas sutinka su žemesniojo teismo išvada, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartyje nurodyti pagrindai neišnyko.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog A. Z. pareikštas kaltinimas kyšininkavimu, dokumentų klastojimu siejasi su jo tiesioginiu darbu, todėl yra pagrindo manyti, kad jis gali piktnaudžiauti jam suteiktais įgaliojimais ir daryti naujas nusikalstamas veikas.

Atkreipiamas dėmesys, jog apygardos teismo nevaržo apylinkės teismo nutarties motyvai, ypač atsižvelgiant į tai, kad ta nutartis priimta daugiau kaip prieš šešis mėnesius, praėjus neilgam laiko tarpui nuo ikiteisminio tyrimo pradžios.

Skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog kaltinamajam inkriminuojami kaltinimai tiesiogiai siejami su jo darbine veikla, todėl daroma išvada, kad tolesnis antstolio pareigų ėjimas sudaro sąlygas piktnaudžiauti jam suteiktais įgaliojimais ir daryti naujas nusikalstamas veikas. Šie argumentai yra pakankami padaryti išvadą neišnykus vieną pagrindą taikyti aptariamą procesinę prievartos priemonę.

Nors byloje ikiteisminis tyrimas baigtas, jo metu asmenys apklausti, dokumentai paimti, su jais atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai, byla perduota nagrinėti teisme, tačiau tai neduoda pakankamo pagrindo naikinti skundžiamos nutarties. Kaltinamajam suteikti antstolio įgaliojimai yra svarbūs, o dauguma pateiktų kaltinimų sunkūs. Atsižvelgiant į kaltinimų esmę, įvertinama aplinkybė, jog dėl darbinės veiklos susiformavę ir galintys naujai atsirasti kaltinamojo ryšiai gali trukdyti teisme greitai ištirti nusikalstamas veikas, kuriomis kaltinamas A. Z., juo labiau kad pagal BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostatas gauti duomenys pripažįstami įrodymais tik teisme ir juos teismas turi išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Aptariamos procesinės prievartos priemonės panaikinimas gali sudaryti sąlygas paslėpti ar klastoti dokumentus, kurie dar net nežinomi teismui, bet gali paaiškėti, jog yra reikšmingi teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti. Taigi neišnykęs ir antrasis pagrindas taikyti laikiną nušalinimą nuo pareigų.

Tik iš dalies galima sutikti su skundo argumentu, kad nėra tikslo paveikti su byla susijusių asmenų. Tai galima pasakyti apie liudytoją V. M., kurios parodymai dėl atliekamų darbinių funkcijų yra neutralūs. Tačiau neatmetama galimybė paveikti kitus liudytojus, taip pat nukentėjusįjį S. M., nes nagrinėjant skundą paaiškėjo informacija, jog teisme sprendžiamas klausimas dėl su S. M. susijusio sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo.

Kaltinamasis skunde nurodo, kad skundžiamą nutartį nagrinėjęs teismas visiškai neanalizavo kaltinamojo prašymo nepratęsti šios poveikio priemonės terminų motyvų. Į dalį šių motyvų atsakyta aukštesniojo teismo nutartyje.

Kaltinamojo prašyme išdėstytas motyvas, jog procesinės prievartos priemonės pratęsimas pažeidžia kaltinamojo teisės gintis garantijas, yra nepagrįstas. Kaltinamasis turi gynėją, kuriam įstatymas leidžia rinkti duomenis, teisme galinčius tapti įrodymais. Be to, esant pagrįstam prašymui, tokius duomenis gali išreikalauti bylą nagrinėjantis teismas.

Kiti skundą nagrinėjančiam teismui posėdžio metu išsakyti argumentai – žala kaltinamojo reputacijai, finansiniai įsipareigojimai ir kt., nėra pakankami aptariamai procesinei prievartos priemonei panaikinti.

Skundą nagrinėjantis teismas neįžiūri skundžiamą nutartį priėmusio teismo šališkumo. Kaltinamajam ar jo gynėjui turint priešingą poziciją patvirtinančių įrodymų, teisiamajame posėdyje jie turės teisę pasinaudoti nušalinimo institutu.

Aukštesniojo teismo nuomone, išdėstyti motyvai leidžia teigti, kad žemesnysis teismas pagrįstai pratęsė A. Z. procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų terminą trims mėnesiams. Klaipėdos apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, neprieštarauja BPK 11 straipsnyje įtvirtintam proporcingumo principui, todėl nenaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti kaltinamojo A. Z. skundą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Violeta Ražinskaitė