Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-03-13 · Civilinė byla Nr. 2A-269-440/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-13
Bylos Nr.
2A-269-440/2014
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-03836-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Pareiškėjas
V. E., A. E.
Civilinė byla Nr. 2A-269-440/2014Teisminio proceso Nr. 2-29-3-03836-2013-2Procesinio sprendimo kategorija : 75.4.1; 119.12; 121.14; 121.21; 125.2 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 13 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. E. ir A. E. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4225-169/2013 pagal pareiškėjų V. E. ir A. E. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai A. E. ir V. E. pareiškė prašymą nutraukti jų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo pareiškėjams palikti jų santuokines pavardes bei patvirtinti jų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Prašyme nurodė, jog santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini). Mažeikių r. civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.164, nepilnamečių vaikų neturi. Pažymėjo, jog jau daugiau kaip metus laiko netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Kadangi išryškėjo skirtingi interesai bei poreikiai, gyvenimas santuokoje neturi perspektyvų ir yra netikslingas. Mano, kad toliau gyventi kartu ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma. Patvirtino, kad santuokos nutraukimui yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau LR CK ) 3. 51 straipsnyje nurodytos sąlygos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimu pareiškėjų prašymą tenkino. Nusprendė nutraukti pareiškėjų V. E., gimusios (duomenys neskelbtini) ir A. E., gimusio (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą Mažeikių r. civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr.164, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Po santuokos nutraukimo pareiškėjai V. E. palikti jos santuokinę pavardę „E.“, pareiškėjui A. E. – jo pavardę „E.“. Patvirtinti sutuoktinių A. E. ir V. E. pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas nustatė, kad byloje yra visos LR CK 3.51 straipsnyje numatytos sąlygos, t. y. nuo pareiškėjų santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, abu sutuoktiniai yra veiksnūs. Teismas vertino, kad šalių santuoka faktiškai iširusi, nes jie daugiau nei vienerius metus kartu nebegyvena, netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, todėl negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu kaip šeima, todėl sprendė, kad pareiškėjų santuoka nutrauktina jų bendru sutikimu (LR CK 3.51 straipsnio 1 dalis, 3.53 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėjai A. E. ir V. E. jiems susitaikius prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –nepatvirtinti sutuoktinių V. E. ir A. E. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

Teismas 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimu nutraukė jų santuoką ir patvirtino pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Bet pareiškėjai po to, kai pateikė teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo, susitaikė ir gyvena kartu bei nebenori išsituokti. Nurodė, kad pareiškėjai V. E. sudarant ir pasirašant su sutuoktiniu A. E. prašymą teismui dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, buvo pablogėjusi jos sveikata, paūmėjusi depresija. Ruošiant teismui dokumentus dėl jų santuokos nutraukimo, nebuvo tinkamai įvertinta jos sveikatos būklė. Todėl ji pasirašė skyrybų dokumentus, jų net neskaičiusi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nesant aiškios pareiškėjų valios santuoką nutraukti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis pareiškėjai V. E. ir A. E. pateikė Mažeikių rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių pareiškimu bei prašė patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią pateikė. Prašė nenustatyti termino susitaikymui, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ( 1- 6 b.l.). Pirmosios instancijos teismas 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimu pareiškėjų prašymą tenkino. Nusprendė nutraukti pareiškėjų V. E. ir A. E. santuoką, sudarytą Mažeikių r. civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr.164, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

LR CK 3.1 straipsnis numato, kad LR CK trečiosios knygos normos nustato bendruosius šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus ir reglamentuoja santuokos sudarymo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarką, sutuoktinių turtines ir asmenines neturtines teises ir kt. LR CK 3.53 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Preziumuojama, kad santuoka faktiškai iširo, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į pareiškėjų prašymą pagrįstai priėmė sprendimą nutraukti santuoką. Bylos duomenimis aplinkybės, kurios nurodomos pareiškėjų apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismui nebuvo žinomos. Apeliaciniame skunde pareiškėjai nurodė, kad po to, kai pateikė teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo, susitaikė ir gyvena kartu bei nebenori išsituokti. Nurodė, kad sudarant ir pasirašant su sutuoktiniu A. E. prašymą teismui dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pareiškėjai V. E. buvo pablogėjusi jos sveikata, paūmėjusi depresija. Ruošiant teismui dokumentus dėl jų santuokos nutraukimo, nebuvo tinkamai įvertinta jos sveikatos būklė. Todėl ji pasirašė skyrybų dokumentus, jų net neskaičiusi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kadangi sutuoktiniai susitaikė, prašo panaikinti sprendimą dėl santuokos nutraukimo. Pareiškėjai pateikė 2013-12-19 išduotą medicininę pažymą dėl V. E. sveikatos būklės, kuri patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl jos sveikatos problemų ( 56 b.l.).

LR CK 3.5 straipsnis numato, kad asmenys savo nuožiūra įgyvendina šeimos teises ir nevaržomai jomis naudojasi, taip pat ir teise į šeimos teisių gynybą. Teismui priimant sprendimą svarbu nustatyti, kad sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių abu aiškiai išreikštų valią nutraukti santuoką, kad sutarties sąlygos būtų nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtinta A. E. ir V. E. sutartis dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu nėra paremta laisva šalių valia. Atsižvelgiant į pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kad jie susitaikė, gyvena kartu į pateiktus papildomus medicininius duomenis dėl pareiškėjos sveikatos būklės, yra pagrindo manyti, kad pareiškėjų santuokiniai ryšiai nėra nutrūkę, santuokiniai nėra apsisprendę santuoką nutraukti. Vadovaujantis LR CK 3.54 straipsnio nuostatomis teismas įpareigojamas imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas negali tvirtinti sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kai jos sąlygos neatitinka šalių valios, ir iš esmės LR CK 3.51–3.54 straipsnių nuostatų. Todėl apeliacinis skundas tenkintinas, panaikintinas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paliktinas nenagrinėtas. ( LR CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Pažymėtina, kad pareiškimo palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio sutuoktiniams, išsiaiškinus tikrąją savo valią, pakartotinai kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl santuokos nutraukimo. Taip pat bet kuris sutuoktinis gali pareikšti ieškinį dėl santuokos nutraukimo ginčo teisena jei ginčas kyla vadovaujantis LR CK 3.55 – 3.60 straipsnio nuostatomis.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjų A. E. ir V. E. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, palikti nenagrinėtą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjams, suinteresuotam asmeniui.

Teisėja Vilija Valantienė