Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Janinos Vitunskienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau- Kauno apskr. VPK) 2013-11-29 sprendimu Nr. 13-IL-20-02800-e ir Nr. 13-IL-20-02801-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą įsigyti ginklus ir neterminuoto leidimo įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo“ pareiškėjui G. B. nuspręsta neišduoti leidimo įsigyti ginklus ir neterminuoto leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus bei komisijai nustačius, kad mažos galios revolverį ME 38 Compact-G, cal. 380 ME GUM, Nr. 016678 tinkamas saugiai naudoti, ginklas bus realizuotas per prekybininką ginklais, jei ginklas netinkamas naudoti ir neįmanoma jo sutaisyti, bus perduotas neatlygintinai ginklų fondui sunaikinti (b.l. 15) Minėtas sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau- Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 „Dėl fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių IX skyriaus 57 punktu.

Vykdydamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-02-24 įsakymą Nr. 5-V-154 „Dėl prašymų dėl leidimų laikyti ar nešiotis dujinius pistoletus (revolverius), senovinius ginklus, šaunamuosius ginklus, kurie atitinka kitų kategorijų kriterijus, tačiau joms nepriskiriami dėl nedidelės nukaunamosios galios, ir kurių sviedinio kinetinė energija yra 2,5–7,5 J, įsigytų iki 2011 m. kovo 1 d., pateikimo, ginklų tinkamumo naudoti nustatymo, registravimo ir leidimų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, pareiškėjas 2013-11-13 kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su prašymais dėl leidimo laikyti (nešioti) ginklus, išduoti neterminuotą leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ir užregistruoti mažos galios revolverį (b.l. 16-18). Atlikus patikrinimą paaiškėjo, kad G. B. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2000-07-11 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d. (chuliganizmas) (sankcija- laisvės atėmimas iki penkerių metų (b.l 19).

Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, dėl to buvo nuspręsta neišduoti neterminuoto leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus 2013-11-29 sprendimo Nr. 13-IL-20-02800-e ir Nr. 13-IL-20-02801-e, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina, kad ginčo šalys neginčija aplinkybės, jog pareiškėjas G. B. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2000-07-11 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d. (chuliganizmas) ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams vykdymą atidedant vienerių metų laikotarpiui. Šalys taip pat neginčija, kad Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto (2010-11-18 įstatymo Nr. XI-1146 redakcija, įsigaliojusio nuo 2011-03-01) taikymo prasme ši aplinkybė laikytina pakankamu pagrindu pripažinti, jog asmuo (pareiškėjas) neturi nepriekaištingos reputacijos ir pagal šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą negali įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, tarp jų dujinio pistoleto ir dujinio revolverio, nes pagal paminėto Įstatymo 5 straipsnio redakciją, įsigaliojusią nuo 2011-03-01, C kategorijai priskiriami, be kita ko, dujiniai pistoletai (revolveriai).

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo (2012-06-29 įstatymo Nr. XI-2156, galiojusio nuo 2012-07-12 iki 2013-12-30, redakcija) nuostatose, reglamentuojančiose Įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą, buvo numatyta, jog Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie 2011-02-28 turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo (Pakeitimo įstatymo 2 str. 4 d.).

Pagal ankstesnę Įstatymo redakcija, galiojusią iki 2011-03-01, dujiniai ginklai (pistoletai, revolveriai) buvo priskiriami D kategorijos ginklams, kuriems leidimai įsigyti ir turėti juos nebuvo būtini (Įstatymo 6 str., 13 str.), tačiau iš Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies matyti, jog asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo turėjo šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, privalo iki 2014-01-01 Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus. Taigi pareiškėjas, nors anksčiau jo turimiems ginklams ir nereikėjo leidimo, įsigaliojus Įstatymo pataisoms turėjo imperatyvią prievolę šiuos ginklus legalizuoti, t. y. nustatyta tvarka gauti leidimą juos laikyti ar nešiotis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-05-09 nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-854/2013 pažymėjo, kad nuo 2012-07-12 įsigaliojusi nauja Pakeitimo įstatymo 2 dalies 4 straipsnio redakcija aiškiai apibrėžė, jog Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie 2011-02-28 turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į ginklų, kaip nuosavybės objektų, kurių civilinė apyvarta yra ribojama, prigimtį, nebūtų pagrįsta situacija, kai asmeniui, remiantis tuo, jog iki pasikeitusio teisinio reguliavimo leidimo laikyti (nešiotis) jo turimus ginklus nereikėjo ir jam nebuvo keliamas nepriekaištingos reputacijos asmens reikalavimas, jam vėliau būtų leidžiama legalizuoti turimus ginklus, neatsižvelgiant į tai, kad legalizavimo metu jis nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, kaip to reikalauja pasikeitęs teisinis reglamentavimas. Šis teisės aktų aiškinimas nepažeidžia bendrojo teisės principo – įstatymas atgal negalioja (lex retro non agit), nes atitinkami teisiniai santykiai nebuvo susiformavę, nebuvo nustatytas reguliavimas, įpareigojantis turėti leidimą tam tikrų kategorijų ginklams, todėl negalima tvirtinti, kad nauju teisiniu reguliavimu įsiterpiama į susiformavusius teisinius santykius. Be to, Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio nuostatos, nustatančios Įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą, įtvirtino konkrečias taisykles, turėjusias užtikrinti ir minėto principo lex retro non agit įgyvendinimą.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas G. B. 2000-07-11 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d. (chuliganizmas), kuri tuo metu numatė laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų. Minėtas nuosprendis yra įsiteisėjęs (b. l. 19), todėl pareiškėjas pagrįstai pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas nelaikytas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, kadangi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse (galiojusiame iki 2003-05-01) numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Taigi net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas ginčo ginklus buvo įsigijęs prieš įsigaliojant naujai Įstatymo redakcijai, t. y. iki 2011-03-01, vadovaujantis naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-854/2013), jis nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, kaip to reikalauja pasikeitęs teisinis reglamentavimas (Įstatymo 18 str. 2 d. 1 p.).

Tačiau pareiškėjas ir jo atstovas nurodo, jog turėjo būti taikomas BK 3 str. 2 d., kadangi 2000-09-26 įstatymu Nr. VIII-1968 buvo patvirtinta nauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija, kurioje už viešosios tvarkos pažeidimą - BK 284 str. 1 d., maksimali laisvės atėmimo bausmė yra numatyta iki dviejų metų.

BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t.y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Pareiškėjo argumentai dėl BK 3 straipsnio 2 dalies taikymo atmestini, kadangi minėta straipsnio dalis taikoma iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Pareiškėjui teismo nuosprendžiu minėta įstatymo nuostata nebuvo pritaikyta ir jo veika nebuvo perkvalifikuota, o institucija, priėmusi skundžiamąjį sprendimą bei administracinis teismas, tokių įgaliojimų dėl pareiškėjo veikos kitokio vertinimo, kaip ji įvertinta teismo nuosprendžiu, neturi, todėl minėti argumentai atmestini.

Konstitucinis Teismas 2011-11-17 nutarime yra pažymėjęs, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat yra pažymėjęs, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų. Demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Beje, tokią galimybę numato ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir susiformavusią Europos žmogaus teisių teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (Konstitucinio Teismo 1997-02-13 nutarimas).

Pabrėžtina, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui (Konstitucinio Teismo 2001-04-12 nutarimas). Kaip konstatuota Konstitucinio Teismo 2012-04-12 nutarime, įstatymų leidėjas, turėdamas pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, gali nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, spręstina, jog atsakovas, sistemiškai pritaikęs teisės normas, padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas G. B. prašymo išduoti leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus teikimo metu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, taigi nebuvo nepriekaištingos reputacijos. Todėl nustačius, jog jis neišpildė būtinosios sąlygos leidimui gauti – buvimo nepriekaištingos reputacijos, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 1punktu, jam leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) jo prašytus ginklus buvo atsisakyta išduoti pagrįstai.

Ginčijamas sprendimas buvo tinkamai motyvuotas pagal Įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą nuostatą motyvuoti atsisakymą išduoti leidimą vadovaujantis Įstatymo nustatytais reikalavimais bei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytą bendrąją viešojo administravimo subjekto pareigą pagrįsti individualius administracinius aktus. Taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą išduoti prašomus leidimus ginklams įsigyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo G. B. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.