Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.7.2.7., 1.1.8.6.2., 1.1.8.7.9., 1.2.7.1.2.2., 2.1.4.5.5., 2.1.10., 2.1.16.1.2., 2.3.6.4.5. (S)

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 18 d.

sekretoriaujant Sandrai Voverienei, Reginai Leonavičienei, dalyvaujant:

S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2010-07-20) ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte (mažamečio asmens tvirkinimas ir mažamečio asmens nesunkaus sveikatos sutrikdymas), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. liepos - spalio mėnesių laike, tiksli data ir laikas teisminio nagrinėjimo metu nenustatyti, S. M., nusivedęs mažametę M. M., gim. (duomenys neskelbtini), į sargo namelį, esantį (duomenys neskelbtini), mažametės atžvilgiu atliko tvirkinamuosius veiksmus, tai yra: pasodinęs ją ant stalo ir prasegęs jos kelnes glostė mergaitės kojas, užkišęs ranką už kelnaičių glostė mažametės sėdmenis, lytinius organus, kišo rodomąjį pirštą jai į makštį, dėl ko, mažametė M. M. jautė fizinį skausmą bei reaguodama į stresą patyrė laikiną psichikos sutrikimą, dėl ko jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis S. M. kaltu neprisipažino. Nurodė, kad nuo 1981 m. dirba (duomenys neskelbtini), kaltinime nurodytu laiku dirbo sargu kas ketvirtą parą. Pažįsta M. M.. Ji gyvena prie pat. Jis nueidavo pas jos kaimyną D. N. vandens ar ką padėt. Žinojo, kad mergaitės vardas M., kad jai dešimt metų. Vieną kartą, 2009 m. vasarą, apie liepos mėnesio vidurį, M. paprašė aprodyti sargo namelį. Tuo metu jis buvo lauke. Sutiko, sakė jai eiti ir pasižiūrėti. Jis iš paskos užlipo laipteliais. M. įėjo, o jis pastovėjo tarpduryje. Pasiūlė M. ant stalo gulėjusį sumuštinį. Ji pasiėmė, pabėgiojo aplink, pro langus link namų pažiūrėjo, mergaitė sargo namelyje prabuvo 10-15 minučių ir išėjo sakydama, kad eina pas vaikus. Kiti vaikai anksčiau, prieš kokius metus, irgi buvo tame namelyje, o sužinojusi M. taip pat užsinorėjo apžiūrėti. M. pasodinęs ant stalo nebuvo, nebuvau jai numovęs kelnių. Jis tik stovėjo tarpduryje, iš viso nebuvo prie jos prisilietęs. Kiek girdėjo, jis yra vadinamas „(duomenys neskelbtini)“, anksčiau buvo vadinamas ir „(duomenys neskelbtini)“. Mergaitės motiną I. M. pažinojo, nes dirbo su jos tėvu. Jokių rimtų piktumų tarp jų nebuvo, kartais I. M. paerzindavo. Ji prieš du metus prašydavo paskolinti pinigų, kartais jai pinigų paskolindavo. Po to pasakė, kad pinigų neskolins ir tegul ji skolinasi iš savo sugyventinių. Pajuokaudavo, kad ji už tuos pinigus galėtų jį įrašyti į tą viešnamio eilę. Mano, kad jiems galėjo piktumas kilti, nes M. kaimynas D. N. praėjusios vasaros gale jam yra skundęsis, kad jam iš namų po „balių“ dingsta pinigai. Jis jį kurstydavo rašyti pareiškimą. Įtarė, kad taip daryti galėjo M.. Praėjusį sezoną kažkas buvo apkraustęs ir D. N. sandėliuką. Kelis kartus buvo išdaužti sargų namelio langai, buvo kviesta policija. Jis paplepėdavo, sakydavo, kad pas M. renkasi visokio plauko žmonės. Mano, kad dėl to M. turėjo piktumą ir liepė M. jį apkalbėti. Pati mergaitė gal irgi galėjo pykti, nes kartais jo ko nors paprašydavo, o jis nelabai ką galėdavo duoti. Pradžioje M. neprašydavo, tik sakydavo, kad jai reikia to ir ano, sakė, kad prieš rugsėjį kažkoks „diedelis“ ruošiasi ją apipirkti. Jo „apipirkti“ jos neprašė. Kažkodėl prisispyrusi prašė ją pavežioti su mašina, bet jis nepavežiojo, dėl ko ji būdavo nepatenkinta. Tiesiogiai pinigų M. jo neprašė. Bet sakydavo, kad jai reikia pinigų pirkti kažkokius „stringus“. Kas tie „stringai“, jis nežino, nes neteko susidurti. Kai buvo iškelta baudžiamoji byla, M. pinigų jo neprašė. Bet į jį buvo šauta, šovė jaunesnysis M., buvo laužiamasi į jo namų duris, kad pakalbėti, susitarti. Tuo metu namuose buvo jo žmona. Jam ne visai aišku, kodėl M. jį apkalba, bet tai yra daroma ne jos iniciatyva. M. sakė, kad kažkodėl ji bijo savo „diedelio“, kad jis muša jos motiną. Pati I. rodė savo mėlyną šoną. Kai jau buvo iškelta baudžiamoji byla jis nebandė susisiekti nei su M., nei su jos motina. Tik D. N., kai jis po šovimo grįžo iš ligoninės, sakė, kad jis galėjo nueiti pakalbėti, susitaikyti. Atseit jis su M. kalbėjosi. Jis pasakė, kad neis, nes nėra kaltas. D. N. susisiekti su M. neprašė. Jo santykiai su D. N. normalūs, susipykę nebuvo, anksčiau jam kai ką padėdavo. Iki kol nebuvo iškelta baudžiamoji byla jis nebuvo susipykęs ir su I. M.. Mano, kad ji gal pyksta dėl tų jo pajuokavimų. Nukentėjusiai nesiūlė nupirkti kompiuterio, nesiūlė ir per D. N.. Negali atsakyti už tai, ką prikalbėjo girtas D. N.. Prieš apklausą pas tyrėją, kai D. N. paliudijo, kad jis prašė jo susisiekti su M., D. N. visą naktį su M. gėrė. Po to jam sakė, kad jis nepyktų, kad jis susimaišė, buvo pagiringas, todėl ir negerai ant jo prišnekėjo. Nuo sargo būdelės iki namo, kur gyvena I. M. yra 20-25 metrai. Įtaria, kad jį apkalbėjo M.. M. buvo I. M. sugyventiniai. M. jam yra pasakojusi, kad matė mamą miegančią su A. M.. Yra sakiusi, kad su jaunesne seserim buvo apsimetusios, jog miega ir matė, kaip nuo mamos A. M. nukrito visas nuogas. Pati M. taip jam yra pasakojusi, jos klausinėti nereikia, tik klausykis. I. M. tėvai jo pinigų neprašė, su M. nebendravo ir su jais nebuvo jokios kalbos. Mano, kad į jį šauta buvo dėl I. M., už tai, kad jis jai duodavau pinigų kai ji su M. susipykdavo. Susipykus ji pasigirdavo ir M. pykdavo. Kai atvažiavo M. ir šovė, jis jam sakė – ko jis kalba su vaikais. Mano, kad šauta buvo ne dėl to, jiems reikėjo gintis dėl šūvio, o čia buvo proga. Su D. N. buvo susitikęs ligoninėje. Jis jam sakė, kad jis eitų taikytis, tai tuomet jam atsakė, kad nėra jam ko eiti, nes yra nekaltas.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis S. M. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, netiesioginių liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausta nukentėjusioji M. M. (I tomas b.l.49-57, II tomas b.l.102-103), kurios apklausa įrašyta į laikmeną, su kuria teismas susipažino, parodė, kad vieną kartą vyriškis, kurį ji vadina „(duomenys neskelbtini)“, kuris sargauja, gyvenantis už parduotuvės „Maxima“, kvietė ją į būdelę sakydamas, kad duos pinigų. „(duomenys neskelbtini)“ ją atsivedė iki būdelės aprodyti, užrakino duris. Ji prašė atrakinti, sakė, kad nori eiti namo valgyti, tai jis jai pasiūlė valgyti, bet ji atsisakė. Tada jis pasodino ją ant stalo, o pats atsisėdo ant kėdės, kuri buvo šalia stalo ir pradėjo kabinėtis. Per rūbus glostė kojas, nugarą. Ji prašė paleisti, bet jis jai pasakė palaukti, nes ten vaikščioja vaikai. Ji matė vaikštant vaikus. Kai vaikai nuėjo, jis ją paleido, bet sakė nieko nesakyti tėvams. Prie būdelės yra laiptai, viduje, šalia durų, yra langas, krosnis, stalas, 2 kėdės, spinta. Kai ji buvo būdelėje kitą kartą, tuo laiku buvo šilta, buvo apie 13 val., ji sėdėjo ant stalo, o jis sėdėjo šalia stalo ant kėdės. Pradžioje jis liepė jai atsisėsti ir ji atsisėdo ant kėdės, bet „(duomenys neskelbtini)“ pasakė, kad ji nesėstu ant kėdės, nes ją kas nors gali pamatyti ir sakė sėstis kur nors už kampo. Tada ji ir atsisėdo ant stalo. Jis sėdėjo priešais ant kėdės. Atsegęs kelnes įkišo ranką į kelnes ir grabinėjo už nuogos „pūtės“, užpakalio, kišo pirštą į „pūtę“. Jo pirštas buvo purvinas, dar nebuvo nusikarpęs ir nagų. Kai jis ją „išprievartavo“ ji paklausė, ar jis baigė. Jis pasakė, kad dar ne, tada ji trenkė jam per veidą, gynėsi nuo jo, spardėsi ir kandžiojosi. Gynėsi nuo jo, nes jai skaudėjo. Verkė, bet jis nereagavo. Verkė, nes jai skaudėjo, kai jis kišo pirštą. Kai trenkė jam per veidą, jis tik pažiūrėjo į ją ir nieko nepasakė, bet paėmė už rankos ir ją laikė. Jai buvo blogai, skaudėjo ir buvo labai gėda. Jis nebuvo nusirengęs. Skaudėjo kai kišo pirštą ir grįžus namo. Skaudėjo „pūtę“ ir ji vaikščiojo išsižergusi. Kitą dieną jai iš ten pradėjo bėgti baltas skystis. Kai jai kišo pirštus ji ėjo į antrą klasę. Jei vyras graibo, tai reiškia „išprievartavo“. Kai jis ją „išprievartaudavo“, duodavo pinigų ir ji paimdavo. Kartą už krūmų ją bučiavo į lūpas ir į kaklą, po to davė pinigų, sakė niekam nesakyti. Buvo ją nusivedęs į mišką, žadėjo duoti pinigų, miške siūlė gerti sidro, bet miške jai nieko nedarė. Jis per kelis kartus yra jai davęs pinigų, bet ne visus kartus ją „prievartaudavo“. Niekas iš kitų vyrų nėra jos kur nors kvietęs ir nieko panašaus daręs. Be „(duomenys neskelbtini)“ niekas nėra jos „prievartavęs“. Jis jai grasino niekam nesakyti, ji bijojo, kad jai nebūtų blogai. Kad kišo pirštus ji pirmiausia papasakojo mamai, papasakojo už kokio mėnesio, nes labai bijojo, tą pačią dieną parašė žinutę ir I., po to papasakojo ir D., jis sakė nevaikščioti pas „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamojo prašymu papildomai apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją M. M. paaiškino (II tomas, b.l.102-103), kad jis yra vadinamas „(duomenys neskelbtini)“, budi būdelėje. Praėjusią vasarą mama su juo kalbėjosi ir jam sakė, kad jei jis dar kartą lįs prie M.. Nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ bandė ją išprievartauti, tik neprisimena kiek kartų. Seniai tai įvyko ir ne kartą įvyko. Mamai papasakojo per D. gimtadienį. Ji nieko neišsigalvoja. Niekas nesako meluoti. Mama sakė viską sakyti kaip buvo. Nei močiutė, nei senelis nesakė, kad ji meluotų, liepė sakyti teisybę.

Iš papildomos M. M. apklausos protokolo (I tomas b.l.61) matyti, kad 2010 m. sausio mėnesį, tikslaus laiko pasakyti negali, bet buvo atostogos, jai būnant prie savo namų, kieme sutiko kaimyną D., kuris paklausė ar jos mama dar neatleido „M.“. Jai atsakius, kad ne, D. pasakė, kad „M.“ gali duoti pinigų, gauna 800 litų pensiją, sakė, kad galės nusipirkti kompiuterį. Jai atsakius, kad kompiuterio jai nereikia, D. daugiau su ja nekalbėjo. Vėliau iš mamos sužinojo, kad D. apie pinigus kalbėjo ir su jos mama.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas (I tomas b.l.58) patvirtina, kad M. M. atpažino S. M., kaip asmenį, vadinamą „M.“, kuris buvo ją nusivedęs į sargo būdelę, kišo pirštą į lytinius organus.

Nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokolas (I tomas b.l.62-65) patvirtina, kad M. M. parodė Miškininkų g. 4, Kėdainių mieste, esantį sargo namelį, kuriame parodė prie sienos stovintį staliuką ir paaiškino, kad sargas „M.“ ją pasodino ant staliuko, atsegė kelnes ir kišo pirštus į lytinį organą, tai yra „pūtę“, parodė kėdę, ant kurios sėdėjo sargas „M.“.

M. M. gimimo liudijimas (I tomas b.l.67) patvirtina, kad M. M., gimusi 2000 01 29, yra mažametė.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. M. paaiškino, kad M. M. yra jos dukra, gimusi 2000-01-29. Nurodė, jog 2009 metų vasarą ji gulėjo, nes sirgo, jai buvo pripažintas piktybinis auglys, nevaikščiojo. Vieną vakarą, tai galėjo būti ir liepos mėn., pastebėjo, kad dukra M. labai lėtai ir sunkiai sėdasi, vaikšto truputį prasiskėtusi. Ir ji, ir močiutė klausė, kas M. yra. Mergaitė nieko nepasakojo. Tokia ji atrodė apie tris - septynias dienas. 2009 metų lapkričio 1 dieną, vakare, tuo metu šventė sesers gimtadienį, su dukra M. išsikalbėjo. Mergaitė pati pradėjo kalbėti sakydama – „mama, tu žinai, kodėl aš taip sėsdavausi“ ir pradėjo pasakoti. Papasakojo, kad dėdė „M.“ – taip vadinamas S. M., vasarą sargų būdelėje pasodino ją ant stalo, pradėjo lįsti, glostinėti už kojų, numovė jai kelnes, kelnaites ir kišo pirštus jai į „pūtę“. Sakė, kad tuo momentu, kai jis kišo jai pirštus, jai skaudėjo. Dar ji sakė, kad jo pirštai buvo juodi, murzini. Sakė, kad ji bandė gintis, bet jis turėjo daugiau jėgų, nei ji. Sakė, kad nuo to laiko jai iš lyties organų pradėjo bėgti kažkoks baltas skystis. Dukra prašė niekam nesakyti. Sakė, jog bijo, jai gėda, todėl nepasakojo. Apie tai ji papasakojo savo mamai ir tėvui, pradžioje nepatikėjo. M. savo sesei I., kuri gyvena su tėvu V. M., parašė žinutę, kurioje taip pat pasipasakojo, kad jai „M.“ kišo pirštus. Apie tai sužinojęs V. M. iškvietė policiją. Vėliau sužinojo, kad jis į S. M. šovė. Nurodė, jog ji tiki savo dukra, nes ji negalėtų meluoti, meluoti ji nelinkusi, yra atvira. Kaltinamąjį ji pati ir jos tėvai pažinojo, santykiai buvo normalūs, nesipyko, ji iš jo pinigų niekada nesiskolino. Po šio sužinoto įvykio iš kaltinamojo pinigų neprašė. Kaimynas D. N. buvo atėjęs ir sakė, kad „M.“ prašė atleisti, nutraukti bylą, siūlė 500 Lt, kad atsiimtų pareiškimą, bet ji nesutiko. Pastebėjo, kad kai kaltinamasis sargauja, dukra labai bijo jį susitikti. Dukra pasakojo, kad kai ji ėjo iš mokyklos, galimai rugsėjo mėn., tuo metu baudžiamoji byla dar nebuvo iškelta, kaltinamasis, būdamas D. N. kieme, jos dukrai pasakė, kad jei ji prasižios, tai jai bus „šakės“. Neprisimena, bet gal dukra jai ir yra pasakojusi, kad kaltinamasis jai yra davęs pinigų. Kreiptis į policiją ją paskatino V. M., ji pradžioje nesikreipė. Mergaitė po įvykio liko įsibaiminusi, pablogėjo su mokslais, nes dabar jai reikia aiškinti daugiau, kad suvoktų. M. savaitę gulėjo Vaikų raidos centre. Pačiai, kai apie įvykį sužinojo, buvo šokas, verkė, „isterikavo“, pergyveno. M. patyrė skausmą, buvo pažeminta, todėl reiškia civilinį ieškinį ir prašo jai ir M. M. priteisti 10000 Lt neturtinę žalą.

Liudytojas V. M. paaiškino, kad apie įvykį jis sužinojo 2009 metų spalio mėn. pabaigoje - lapkričio mėn. pradžioje. Sužinojo iš savo ir I. M. dukters I. M.. I. M. yra jo buvusi sugyventinė, o M. - podukra. Iš dukros I. telefono jis sužinojo, kad kaltinamasis, kurį M. vadino „M.“, lindo prie M., bandė į lyties organus kišti pirštus. M. I. parašė žinutę iš I. M. telefono. Rašė, kad kaltinamasis buvo nusivedęs ją į būdelę, lindo prie „pūtės“. Dukra I. jam parodė tą žinutę. Jis paskambino I. M., kad kreiptųsi į policiją. Ji atsakė, kad tai ne jo reikalas ir jis nesikištų, buvo išgėrusi. Tada jis pats paskambino į policiją, pasakė, kad yra tvirkintas vaikas, pasakė adresą. Vakare, apie 19-20 val., jis, jo tėvas, V. Ū., ir dar kiti asmenys, nuvažiavo pas I. M.. Policija dar atvažiavusi nebuvo. Liepė I. M. parodyti, kur gyvena S. M., važiavo išsiaiškinti, bet jo nerado. Grįžtant atgal juos sustabdė policija, kuriems paaiškino, kas atsitiko. Vėliau sužinojo, kad I. M. kaimynas D. N. kalbino „M.“ dovanoti, sakė, kad pastarasis nupirks kompiuterį. M. buvo išsigandusi, tyli. Mergaitė nėra linkusi pameluoti, ji linkusi viską atvirai papasakoti. Jis tiki M. pasakojimu.

Liudytojas A. M. paaiškino, kad 2009 m. rudenį jam sūnus V. M. pasakė, kad kažkas lenda prie M., kad M. prievartauja kažkoks sargas ir paprašė jį ten nuvežti. Kaltinamojo nepažįsta. Kartą, kada neprisimena, kuomet ieškojo M., matė, kaip M. išėjo iš sargo namelio, sargas - kaltinamasis, pasakė, kad ji pas jį žaidė. Tą sargą vadindavo „M.“. M. pergyveno dėl to, kas atsitiko, tapo keista. Iki tol M. jam keista neatrodė. I. M. pasakojo, kad „M.“ lindo prie M., čiupinėjo lytinius organus.

Liudytoja D. M. paaiškino, kad S. M. pažinojo, santykiai buvo normalūs. Paaiškino, kad I. M. yra jos dukra, o M. M. – anūkė, jos kartu gyvena jų namuose. 2009 metais, laiko neprisimena, gal vasarą, gal ir po rugsėjo mėn., M. jau buvo antroje klasėje ir ėjo į mokyklą, vieną rytą M. gulėjo su I. lovoje ir kalbėjosi. Tuo metu M. papasakojo, kad sargas „M.“ vadinosi ją į būdelę, prižadėjo nupirkti kompiuterį, liepė lipt ant stalo, liepė nusimauti kelnaites, kišo jai pirštą į lytinius organus, sakė, kad tie jo pirštai buvo labai murzini, ilgi nagai, sakė, kad po to, jai iš lytinių organų pradėjo bėgti kažkoks baltas skystis. M. sakė, kad M. žadėjo duoti daiktų, žadėjo kompiuterį, kažkokį filmavimo daiktą, sakė, kad už tai, kad ji duos pačiupinėti, daugiau daiktų nupirks. Ji pati girdėjo kaip M. visa tai pasakojo. Po to, perpasakojo ir pati I.. Ji ir pati M. klausinėjo. M. taip pat sakė, kad „M.“ jai sakė, kad jei ji kam papasakos, tai jai bus „šakės“. D. N. jai ir I. pasakė, kad M. siūlo 500 Lt, kad dovanotų, bet ji atsakė, kad pinigų nereikia, sakė ir I., kad nemėgintų imti. Šiuo metu M. bijo eiti iš mokyklos, kai sargauja kaltinamasis, bijo kaltinamojo, kai jis sargauja neina į lauką, dažnai prisimena įvykį. M. nėra melagė. Antroje klasėje M. sunkiai skaitė.

Liudytoja D. M. paaiškino, kad S. M. buvo jos tėvo bendradarbis, su juo nesipyko, I. M. - sesuo. 2009 metų rudenį, prieš savo gimtadienį, sužinojo, kad buvo tvirkinta M.. Apie tai sesuo I. M. kalbėjosi su mama. Pačios M. pasakojimo ji negirdėjo. I. sakė, kad M. jai sakiusi, jog M., tai yra sargas vadinamas „M.“, lindo prie M., seksualiai priekabiavo, sakė, kad tai buvo miškų ūkio sargų būdelėje, sakė, kad M. sodino ant stalo, movė kelnes, lindo, grabaliojo, atrodo, už užpakalio. Su M. apie tai nekalbėjo, nenorėjo kištis. Nemano, kad M. meluotų, jai ji nemeluoja. Girdėjo, kad kai sargauja M., M. bijo eiti į lauką. Nurodė, kad kai namie nakvodavo kokie nors vyrai, M. eidavo miegoti į kitą kambarį. M. sakė, kad bijo M..

Liudytoja J. J. paaiškino, kad ji yra M. M. mokytoja. (duomenys neskelbtini) mokykloje mokosi pagal adaptuotą programą, buvo palikta antroje klasėje antriems metams, M. trūksta loginio mąstymo, atminties, valios, mokslas sekasi sunkiai. Tačiau šiaip M. yra atviraširdis vaikas. Atsitikus bėdai pirmiausia pasipasakojo toje pačioje klasėje besimokančiai seseriai I. M.. 2009 metais, mėnesio neprisimena, galėjo būti ruduo, I. M. jai pasakė, kad kažkoks vyras priekabiavo prie M.. Tą pačią dieną pati M. pasakojo, kad vyras ją lietė, sakė, kad jai glostė tarpkojį, lietė lytinius organus, nesakė, kad jai skaudėjo, sakė, kad tas vyras ten dirbo ar saugojo, ji ten vaikščiojo kieme, o tas vyras ją pasikvietė į sandėliuką, sakė, kad jai davė saldainių, kai atsivedė ją į tą kambariuką. Tuo metu M. apie tai norėjo pasakoti visiems, todėl teko jai aiškinti, kad kitiems pasakoti nereikia. M. nesakė, kad ją gąsdino, sakė, kad lietė lytinius organus, kalbino, nepasakojo, kad nurengė. Tuo metu M. nebuvo linkusi pameluoti, o dabar kartais pameluoja, kai nori važiuoti nakvoti pas seserį I., su kuria ją sieja labai stiprus ryšys. M. labai nori būti pas seserį, todėl tas jos melas vardan geresnio gyvenimo. Klasės draugams M. nemeluoja. Kai M. pasakė, kad ją lietė, ji patikėjo. M. jai sakė, kad vengia to vyro, didelės baimės ji nepastebėjo, M. pasikeitimų nepastebėjo. M. pasakojasi visiems, yra nuoširdi, atvira, nelinkusi fantazuoti, išsigalvoti. I. pasakojo, kad gavo žinutę iš M. ir apie tai pasakė V. M. ir jie važiavo žiūrėti. M. mama patvirtino tai, apie ką pasakojo M.. Ji suvokė, kad įvykiai yra neseni. Nemano, kad M. galima įkalbėti kažką apkalbėti, apšmeižti, mergaitė sako taip, kaip yra. To metu įvykiai Kaune nepaskatino mokykloje kalbų apie pedofiliją, tarp vaikų nepastebėjo susimojimo ta tema.

Liudytoja S. K. paaiškino, kad dirba Kėdainių (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos socialine pedagoge. M. M. pažįsta. Žino tik tą patį faktą, kad M. buvo tvirkinama. Tuo metu nedirbo. Dirbo socialinė pedagogė R. D.. Mokykloje M. yra rami, meili ir linksma mergaitė, dažniausiai bendrauja su seserim I.. M. mėgsta pameluoti, kai nori eiti pas savo seserį, nes nori būti pas ją. Šiaip M. nėra melagė. Mergaitė linkusi išsipasakoti. Nemano, kad ji galėtų fantazuoti.

Liudytoja R. D. paaiškino, kad iki motinystės atostogų dirbo (duomenys neskelbtini) mokykloje socialine pedagoge. I. M. yra I. ir M. M. mama. M. gyvena su mama. I. gyvena atskirai. Tikslaus laiko neprisimena, bet pas ją atėjusi mokytoja J. pasakė, kad buvo atėjęs M. M. tėtis, kuris sakė, kad M. lyg buvo tvirkinta per atostogas. Tėtis sakė, jog nežino ką daryti, kad eis į policiją. Mokytoja lyg sakė, kad bandė mergaitės klausti. Ji pati M. klausė ir mergaitė tik sakė, kad dėdė bandė įsivesti ją į būdelę, bet ji nėjo. Mergaitė buvo pradėjusi pasakotis vaikams, tačiau jai pasakė, kad ji nesipasakotų kitiems, kad jai pačiai tas nepakenktų. M. jai nepasakojo ką dėdė jai darė. M. yra labai rūpestinga, nėra probleminis vaikas, nepastebėjo, kad ji meluotų. Gal tik kai norėdavo anksčiau išeiti iš prailgintos grupės ar pas seserį. Mergaitė buvo siųsta pas psichologę O. L., gal ji jai daugiau atsiskleidė. Nemano, kad M. prisigalvotų ir kad nieko nebuvo. Negali pasakyti, ar dėl tuo metu vykusių įvykių Kaune, informavimo apie juos masinėse informavimo priemonėse, tarp jaunesniųjų vaikų jautėsi kokia nors reakcija.

Vaiko raidos centro išraše (I tomas b.l.70-71) nurodyta, kad M. M. nuo 2009-11-06 iki 2009-11-13 gydėsi vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriuje, tarpe kitų diagnozių ir dėl reakcijos į stresą. Mergaitė į gydymo įstaigą atvyko dėl to, kad tapo nerimastinga, baiminga, staiga pasidarė uždaresnė, tylesnė. Po apžiūros dėl psichikos būsenos nustatyta, kad mergaitė atvyko būdama nerimastinga, išsigandusi, nedrąsi, pažemintos nuotaikos, slopinamų emocijų. Gydymo eigoje pati inicijavo pasakojimą apie seksualinę prievartą, bet kalbėdama susigėsta, pradeda nerimauti. Apie patirtą seksualinę prievartą pasakoja atvirai. Jai nustatytas žemas intelektinis gebėjimas. Mergaitės atmintis išlavėjusi netolygiai, trumpalaikė atmintis geresnė už ilgalaikę. Mąstymas konkretus, blogai susiformavusi kalba, nepakankamas žodžių prasmių suvokimas, kalbant - sakiniuose pasitaiko gramatinės sandaros netikslumų, kt. Išvadose nurodyta, kad M. M. aktyviai siekia aplinkinių dėmesio, bendravime betarpiška, neišranki, lengvai užmezga kontaktą, socialiai nebrandi, stokoja elgesio normų ir standartų žinojimo.

Teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės akto išvadose (I tomas b.l.82-85) nurodyta, kad M. M. nagrinėjamų įvykių metu negalėjo suprasti su ja atliktų veiksmų esmės (nei pobūdžio, nei reikšmės), todėl negalėjo jiems priešintis. M. M. dėl galimai įvykdytos jos atžvilgiu nusikalstamos veikos, konstatuotas laikinas psichikos sutrikimas - reakcija į stresą, kuris vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. M. M. gali teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. Jai nerekomenduojama toliau dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ar teismo posėdyje (dėl galimo jos psichikos būsenos pablogėjimo). M. M. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. Negauta nei objektyvių, nei subjektyvių duomenų apie galimą kitų žmonių poveikį M. M. parodymams. M. M. tiek pasakojimas apie įtariamojo veiksmus jos atžvilgiu - realistiškas, atitinkantis jos žodyną, patirtį, tiek realistiškos jos emocinės reakcijos, išgyvenamos jai kalbant apie byloje nagrinėjamą įvykį jos atžvilgiu. M. M. žinios apie intymius santykius atitinka jos amžiaus tarpsnį.

Kaip matyti iš Teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės akto aprašomosios dalies M. M. ekspertams papasakojo, kad „M.“ kelis kartus ją kvietėsi, kartą tempė už rankų, per prievarta kišo pirštus jai į „pūtę“, ji priešinosi, spardėsi, pasakojo, kad jis ją prisiviliojo savo kalbomis, klausinėjo kaip jai sekasi mokslai, kvietė ateiti sakydamas, kad nieko jai nedarys, o kai ji atėjo, iš vidaus užrakino duris, taip pat veiksmus atliko ir pasikvietęs ją į mišką.

Tiriant psichikos būseną nurodyta, kad M. M. mąstymas nuoseklus, kalbėdama apie įvykį mergaitė slopina emocijas, gėdijasi, jaučiasi nejaukiai, ima nerimauti, tampa nedrąsi, nutyla.

Atlikus psichologinį tyrimą nurodyta, kad M. M. asmenybė nebrandi, naivi, smalsi, drąsi, aktyvi, nesugeba kritiškai vertinti aplinkos įvykių, numatyti jų pasekmių, dėl ko yra įtaigi, patikli, gera pažįstamiems žmonėms, lengvai užmezga kontaktą su žmonėmis nepriklausomai nuo jų amžiaus. Sudėtingose situacijose galimos aktyvios gynybinės reakcijos, o taip pat išgąsčio reakcijos lydimos sąstingio. Pagal savo amžių ir turimas žinias negalėjo suvokti įtariamojo ketinimų, elgesio motyvų, todėl įvykio metu negalėjo adekvačiai priešintis tiems veiksmams, tačiau teisingai suvokia išorinę įvykio pusę, tai yra konkrečias faktines bylos aplinkybes (įvykio vietą, dalyvius, atskirus jų veiksmus) bei gali jas atgaminti. Atsižvelgiant į jos emocinę būklę įvykio metu (išgąstis) bei jai būdingus amžiaus tarpsnio ypatumus (nebrandumas, smalsumas, drąsumas, aktyvumas, egocentriškumas, nepakankama gyvenimiška patirtis, nesugebėjimas kritiškai vertinti aplinkos įvykių, numatyti jų pasekmių, galimas nevalingas įvykio detalių užsimiršimas, jų supainiojimas, kt.), M. M. parodymai apie byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes gali stokoti tikslumo, detalumo, ypač kai praeina ilgas laiko tarpas ir tuo galima paaiškinti atsiradusius neesminius skirtumus tarp mergaitės parodymų.

Klinikiniame vaizde vyrauja nerimas, susirūpinimas, pažeminta nuotaika, minėti simptomai ypač išryškėja su mergaite kalbant apie byloje nagrinėjamą įvykį. Mergaitė apie įvykį kalbėti vengia, o kalbant gyvos ir išraiškingos jos emocijos tampa slopinamomis, mergaitė tampa įsitempusi, nerimastinga, pokalbio metu paaiškėja, kad ji mažiau bendrauja su bendraamžiais, nebelanko papildomų būrelių, popamokinės veiklos.

Liudytoja V. P. paaiškino, kad yra kriminalinės policijos vyresnioji tyrėja ir atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje. Tvirtina, kad kai apklausinėjo D. N., jis buvo sąmoningos būklės, parodymus davė savo valia, buvo apklaustas ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Ką liudytojas sakė, tą ir surašė. Joks spaudimas jam nebuvo daromas. Po apklausos liudytojas pats perskaitė protokolą, pats pasirašė. Liudytojas nesiskundė, kad neturi akinių. Liudytojas buvo apklaustas antrą kartą gavus papildomos informacijos apie pinigų siūlymą.

Liudytojas D. N. (I tomas b.l.99-103, tikslūs anketiniai duomenys – I tomas b.l.104-105), apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad S. M. yra jo buvęs bendradarbis, kuris sargauta (duomenys neskelbtini) garažuose. Jis kartais užeidavo pas jį į svečius. Su juo nesipyko. Tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui jis davė teisingus parodymus. 2010 m. sausio 26 d., jis S. M. buvo sutikęs Kėdainių ligoninėje. S. M. prašė jo pakalbėti su I. M., kad pastaroji sutiktų nutraukti bylą dėl M. Jam M. M. yra sakiusi, kad jei M. jai nupirktų kompiuterį, ji prašytų mamos nutraukti bylą. Iš I. M. jam buvo žinoma, kad S. M. M. buvo įkišęs pirštus. Ligoninėje S. M. prašė paskolinti pinigų ir juos perduoti I., bei susitarti dėl bylos nutraukimo. Jis S. M. pasakė, kad pirmiausia pakalbės su I. ir po to galės paskolinti pinigų. Parodė, kad tą pačią dieną grįžęs iš ligoninės jis buvo nuėjęs pas I. M. į namus ir pasakė, kad atėjo pasitarti, kad nutraukti bylą dėl S.. Sakė jai, kad S. gali duoti pinigų, kad tą bylą nutraukti, tačiau I. pasakė, kad nenori net kalbėti ir niekada nedovanos. Tą pačią dieną, apie 19-20 val., jam S. M. skambino telefonu, kurį jis yra nurodęs apklausos metu, ir klausė ar jis bandė tartis su I.. Jis jam atsakė, kad buvo susitikęs I., bet ji net nesileido į kalbas. Gerai neprisimena ar apie tai kalbėjo ir su M.. Nurodė, kad jam pati M. yra sakiusi, kad jai „B.“, taip mergaitės vadina M., buvo įkišęs pirštus į „pūtytę“. Tai M. jam pasakė, kai grįžo iš Vilniaus. M. sakė, kad Vilniuje tyrė ar jai viskas gerai su protu.

Iš daiktų pateikimo ir apžiūros protokolų (I tomas b.l.14-18) matyti, kad buvo apžiūrėtas V. M. pateiktas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 1209“. Apžiūros metu apžiūrėta ir nufotografuota iš telefono (duomenys neskelbtini) gauta SMS žinutė, kurioje rašoma:„pradėjo kabinėtis ir us putės pradejo graibit us siknos pradėjo graibit ir pirsta kiso i pute ir gasino jei pasiskusi man bus saker“.

Kėdainių rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė D. D. paaiškino, kad M. M. šeima nuo 2000 metų įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl mamos I. M. girtavimo, nors tie girtavimai yra epizodiniai. Tačiau namuose yra normalūs seneliai, todėl šiokia tokia vaiko priežiūra yra, faktiškai seneliai visus ir išlaiko. M. dažnai mėgsta nuvažiuoti pas savo seserį I., tėčiu vadina V. M., ji ten jaučiasi gerai, yra prie jų prisirišusi, ten gauna pagalbą ir paramą. Seneliai šiuo metu negeria, anksčiau, kai buvo jauni, buvo visko. I. M. trūksta supratimo kaip rūpintis vaiku. Ji lyg ir myli ir supranta viską, bet kaip rūpintis, parodyti meilę, supratimo trūksta. Signalai apie I. girtavimus būdavo gaunami iš V. M..

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra nukentėjusiosios I. M., ištirtais ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais nukentėjusiosios M. M. parodymais, apklaustų netiesioginių liudytojų V. M., D. M., A. M., D. M., J. J., S. K., R. D., V. P. parodymais, ištirtais ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais liudytojo D. N. parodymais, aukščiau išvardintais ištirtais rašytiniais įrodymais, tai yra vaiko gimimo liudijimu, asmens parodymo mažametei nukentėjusiajai atpažinti iš fotonuotraukos ir nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokolais, Vaiko raidos centro išrašu, teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės išvada, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolu, nustatyta, kad kaltinamasis S. M., 2009 m. liepos - spalio mėnesių laike, tiksli data ir laikas teisminio nagrinėjimo metu nenustatyti, nusivedęs mažametę M. M., gim. 2000-01-29, į sargo namelį, esantį (duomenys neskelbtini), mažametės atžvilgiu atliko tvirkinamuosius veiksmus, tai yra: pasodinęs ją ant stalo ir prasegęs jos kelnes glostė mergaitės kojas, užkišęs ranką už kelnaičių glostė mažametės sėdmenis, lytinius organus, kišo rodomąjį pirštą jai į makštį, dėl ko, mažametė M. M. jautė fizinį skausmą bei reaguodama į stresą patyrė laikiną psichikos sutrikimą, dėl ko jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

BK 153 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 20 punkte pažymėta, kad mažamečio asmens tvirkinimas, numatytas BK 153 str., gali būti padaromas įvairiomis formomis, pavyzdžiui demonstruojant mažamečiui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, prašant glostyti kaltininko lytinius organus, taip pat ir lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą mažamečio akivaizdoje ir pan.

Nukentėjusioji M. M., gimusi (duomenys neskelbtini), tai yra mažametė, ką patvirtina jos gimimo liudijimo duomenys, apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, dalyvaujant psichologui, nurodė, jog S. M., kurį ji atpažino asmens parodyme atpažinti iš fotonuotraukos, šalia jos namų dirbantis sargu, ne tik yra ją bučiavęs, duodavęs pinigų, siūlęs gerti sidro, sakydavęs niekam nesipasakoti, bet ir kelis kartus ją kvietėsi į sargo namelį, žadėjo duoti pinigų, kartą nenorėjo iš namelio jos išleisti, laukdamas kol nueis prie namelio vaikščioję vaikai, nurodęs jai sėstis ne ant kėdės prie lango, bet kur nors į kampą, kad niekas nepamatytų, dėl ko ji buvo atsisėdusi ant stalo, vieną kartą atsegęs jai kelnes įkišo ranką ir grabinėjo už nuogų jos lytinių organų, kaip nukentėjusioji pavadino - „pūtės“, užpakalio, kišo savo murziną, nekarpytais nagais pirštą į jos lyties organus, dėl ko jai skaudėjo, ji gynėsi, verkė, į ką kaltinamasis nereagavo. Nurodė, kad jai dėl to buvo blogai, skaudėjo ir buvo labai gėda, kad dėl kaltinamojo į lyties organus kišto piršto jai lyties organą skaudėjo ir grįžus namo, ji vaikščiojo išsižergusi, kitą dieną jai iš ten pradėjo bėgti baltas skystis. Nukentėjusioji nurodė, kad niekas iš kitų vyrų nėra jos kur nors kvietęs ir nieko panašaus daręs. Nurodė, kad kaltinamasis yra jai grasinęs niekam nesakyti ir ji bijojo, kad jai nebūtų blogai. Apie tai, kad kaltinamasis jai kišo pirštus mamai pasipasakojo ne tuo po įvykio, nes labai bijojo, bet tą pačią dieną, kai pasipasakojo mamai, apie tai parašė žinutę ir I., papasakojo ir kaimynui D.. Kaltinamojo prašymu papildomai apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją M. M. paaiškino, kad savo mamai pasipasakojo per tetos D. gimtadienį, nurodė, jog ji nieko neišsigalvoja, niekas nesakė jai meluoti, mama sakė viską sakyti kaip buvo, kad nei močiutė, nei senelis nesakė, kad ji meluotų, liepė sakyti tiesą. Savo parodymus mažametė nukentėjusioji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ir, kaip matyti iš aprašomosios dalies – teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės metu ekspertams (I tomas, b.l.82-85), bei teismo medicinos specialisto tyrimo metu specialistui (I tomas, b.l.25). Nukentėjusiosios parodymus patvirtino I. M., kuri vasaros metu, tikslaus mėnesio neprisimena, galimai liepos mėnesį, pati matė savo dukrą M. vaikščiojančią išsižergusią, sunkiai besisėdusią, ir, kad tik rudenį, dukra pasisakė apie tai, jog jos atžvilgiu kaltinamasis aplinkybėse nurodytoje vietoje atliko kaltinime nurodytus seksualinio pobūdžio veiksmus, kad dukra jai sakė, jog kaltinamasis jai yra grasinęs, kad jei dukra prasižios, tai jai bus „šakės“, bei nurodė, jog ji tiki savo dukra, nes ji nelinkusi meluoti, yra atvira, taip pat nurodė, kad kaimynas D. N. jai sakė, kad kaltinamasis siūlo pinigų, prašo atsiimti pareiškimą ir prašo bylą nutraukti. Liudytojas V. M. patvirtino, jog apie įvykį jis sužinojo iš savo ir I. M. dukters I. M., kai I. M. dukra M. parašė I. SMS žinutę, kad kaltinamasis, kurį M. vadino „M.“, bandė jai į lyties organus kišti pirštus. M. žinutėje rašė, kad kaltinamasis buvo nusivedęs ją į būdelę, lindo prie „pūtės“. Jis pats apie tai pranešė policijai. Vėliau sužinojo, kad I. M. kaimynas D. N. kalbino „M.“ dovanoti, sakė, kad pastarasis nupirks kompiuterį. M. buvo išsigandusi, tyli. Nurodė, jog M. nėra linkusi pameluoti, ji linkusi viską atvirai papasakoti. Liudytojas A. M. patvirtino, jog iš sūnaus V. M. sužinojo, kad M. prievartauja kažkoks sargas. Kartą, kada neprisimena, kuomet jis pats ieškojo M., matė, kaip M. išėjo iš sargo namelio, sargas - kaltinamasis, pasakė, kad ji pas jį žaidė. Tą sargą vadindavo „M.“. M. pergyveno dėl to, kas atsitiko, tapo keista, o iki tol M. jam keista neatrodė. Nurodė, jog I. M. jam pasakojo, kad „M.“ lindo prie M., čiupinėjo lytinis organus. Liudytoja D. M. paaiškino, kad pati girdėjo kaip anūkė M. jos dukrai I. papasakojo, kad sargas „M.“ vadinosi ją į būdelę, prižadėjo nupirkti daiktų, liepė lipt ant stalo, liepė nusimauti kelnaites, kišo jai pirštą į lytinius organus, sakė, kad tie jo pirštai buvo labai murzini, ilgi nagai, sakė, kad po to, jai iš lytinių organų pradėjo bėgti kažkoks baltas skystis. M. taip pat sakė, kad „M.“ jai sakė, kad jei ji kam papasakos, tai jai bus „šakės“. D. N. jai ir I. pasakė, kad S. M. siūlo 500 Lt, kad dovanotų. Šiuo metu M. bijo eiti iš mokyklos, kai sargauja kaltinamasis, bijo kaltinamojo, kai jis sargauja neina į lauką, dažnai prisimena įvykį. Tvirtina, kad M. nėra melagė. Liudytoja D. M. paaiškino, kad 2009 metų rudenį, prieš savo gimtadienį, sužinojo, kad buvo tvirkinta M.. Apie tai sesuo I. M. kalbėjosi su mama. I. sakė, kad M. jai sakiusi, jog M., tai yra sargas vadinamas „M.“, lindo prie M., seksualiai priekabiavo, sakė, kad tai buvo miškų ūkio sargų būdelėje, sakė, kad M. sodino ant stalo, movė kelnes, lindo, grabaliojo. Nemano, kad M. meluotų. Girdėjo, kad kai sargauja M., M. bijo eiti į lauką. M. jai sakė, kad bijo S. M.. Liudytoja J. J. nurodė, kad būdama M. mokytoja 2009 metais, galimai rudenį, iš I. M. sužinojo, kad kažkoks vyras priekabiavo prie M.. I. sakė, kad M. jai parašė žinutę. Tą pačią dieną pati M. jai pasakojo, kad vyras ją lietė, sakė, kad glostė jos tarpkojį, lietė lytinius organus, sakė, kad tas vyras ten dirbo ar saugojo, o ji ten vaikščiojo kieme ir tas vyras ją pasikvietė į sandėliuką, sakė, kad kai atsivedė į kambariuką, davė jai saldainių. M., kuri mokosi pagal adaptuotą programą charakterizavo kaip atviraširdį vaiką, nelinkusią meluoti, nelinkusią fantazuoti ar išsigalvoti, ir kuria ji tiki. Nemano, kad M. galima įkalbėti kažką apkalbėti, apšmeižti, mergaitė sako taip, kaip yra. Liudytoja S. K. nurodė, jog kaip mokyklos socialinė pedagogė M. charakterizuoja kaip mėgstančią pameluoti tik tuo atveju, kai nori eiti pas savo seserį, bet šiaip nelinkusią meluoti, linkusią išsipasakoti ir nemano, kad ji galėtų fantazuoti. Liudytoja R. D. patvirtino, jog dirbdama mokykloje socialine pedagoge iš mokytojos J. sužinojo, kad buvo atėjęs M. M. tėtis, kuris sakė, kad M. lyg buvo tvirkinta per atostogas. Mokytoja lyg sakė, kad bandė mergaitės klausti. Mergaitė buvo pradėjusi pasakotis vaikams, tačiau jai pasakė, kad ji nesipasakotų kitiems. M. jai nepasakojo ką dėdė jai darė. M. charakterizavo kaip labai rūpestingą ir nepastebėjo, kad ji meluotų, nemano, kad M. prisigalvotų ir kad nieko nebuvo. Liudytojas D. N., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui jis davė teisingu parodymus, kad 2010 m. sausio 26 d., jis S. M. buvo sutikęs Kėdainių ligoninėje ir kaltinamasis jo prašė paskolinti pinigų ir juos perduoti I. M., bei susitarti dėl bylos nutraukimo. Iš I. M. jam buvo žinoma, kad S. M. M. buvo įkišęs pirštus. Pripažino, jog buvo nuėjęs pas I. M. į namus tartis dėl bylos nutraukimo S. M., sakė, kad S. M. gali duoti pinigų, bet ji nesutiko. Patvirtino M. M. parodymus, jog pati M. jam yra sakiusi, kad „B.“, taip mergaitės vadina S. M., buvo įkišęs pirštus jai į lyties organus. Liudytoja V. P. paaiškino, kad kaip tyrėja ji apklausinėjo D. N. ir patvirtino, jog apklausos metu jis buvo sąmoningos būklės, parodymus davė savo valia, ką jis sakė, tą ji ir surašė, joks spaudimas jam nebuvo daromas, po apklausos liudytojas pats perskaitė protokolą, pats pasirašė, nurodė, jog liudytojas antrą kartą buvo apklaustas gavus papildomos informacijos apie pinigų siūlymą. Iš Vaiko raidos centro išrašo matyti, jog M. M. buvo gydyta vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriuje, tarpe kitų diagnozių ir dėl reakcijos į stresą. Po psichikos būsenos apžiūros nustatyta, kad mergaitė atvyko būdama nerimastinga, išsigandusi, nedrąsi, pažemintos nuotaikos, slopinamų emocijų, o gydymo eigoje pati inicijavo pasakojimą apie seksualinę prievartą, bet kalbėdama susigėsdavo, pradėdavo nerimauti, tačiau apie patirtą seksualinę prievartą pasakojo atvirai. M. M. buvo nustatytas žemas intelektinis gebėjimas. Teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad M. M. nagrinėjamų įvykių metu negalėjo suprasti su ja atliktų veiksmų esmės (nei pobūdžio, nei reikšmės), todėl negalėjo jiems priešintis. M. M. dėl galimai įvykdytos jos atžvilgiu nusikalstamos veikos, konstatuotas laikinas psichikos sutrikimas - reakcija į stresą, kuris įvertintas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nurodyta, jog M. M. gali teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus, tačiau dėl galimo jos psichikos būsenos pablogėjimo jai nerekomenduojama toliau dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ar teismo posėdyje. M. M. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. Negauta nei objektyvių, nei subjektyvių duomenų apie galimą kitų žmonių poveikį M. M. parodymams. Tiek M. M. pasakojimas apie įtariamojo veiksmus jos atžvilgiu, kuris yra realistiškas, atitinkantis jos žodyną, patirtį, tiek realistiškos jos emocinės reakcijos, išgyvenamos jai kalbant apie byloje nagrinėjamą įvykį jos atžvilgiu. M. M. žinios apie intymius santykius atitinka jos amžiaus tarpsnį. Taip pat aprašomojoje ekspertizės dalyje nurodyta, jog M. M. teisingai suvokia išorinę įvykio pusę, tai yra konkrečias faktines bylos aplinkybes (įvykio vietą, dalyvius, atskirus jų veiksmus) bei gali jas atgaminti. O atsižvelgiant į M. M. emocinę būklę įvykio metu (išgąstis) bei jai būdingus amžiaus tarpsnio ypatumus (nebrandumas, smalsumas, drąsumas, aktyvumas, egocentriškumas, nepakankama gyvenimiška patirtis, nesugebėjimas kritiškai vertinti aplinkos įvykių, numatyti jų pasekmių, galimas nevalingas įvykio detalių užsimiršimas, jų supainiojimas, kt.), M. M. parodymai apie byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes gali stokoti tikslumo, detalumo, ypač kai praeina ilgas laiko tarpas ir tuo galima paaiškinti atsiradusius neesminius skirtumus tarp mergaitės parodymų. Daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėjus V. M. pateiktą mobiliojo ryšio telefoną fiksuota ir nufotografuota iš telefono (duomenys neskelbtini) gauta SMS žinutė, kurioje rašoma:„pradėjo kabinėtis ir us putės pradejo graibit us siknos pradėjo graibit ir pirsta kiso i pute ir gasino jei pasiskusi man bus saker“. Kėdainių rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teisme paaiškino, kad M. M. šeima nuo 2000 metų įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl mamos I. M. girtavimo, nors tie girtavimai yra epizodiniai, tačiau namuose yra normalūs seneliai, todėl jie M. prižiūri ir visus išlaiko. M. dažnai mėgsta nuvažiuoti pas savo seserį I., tėčiu vadina V. M., ji ten jaučiasi gerai, yra prie jų prisirišusi, ten gauna pagalbą ir paramą.

Atsižvelgiant ir į teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės išvadą, į teisiamąjį posėdį mažametė nukentėjusioji kviečiama nebuvo. Kaltinamajam ir jo gynėjui prašant, jiems buvo suteikta teisė mažametei nukentėjusiajai užduoti norimus klausimus. Nukentėjusioji buvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, apklausta dalyvaujant reikiamoms specialistėms. Po paskutinės apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kaltinamasis ir jo gynėjas mažametės nukentėjusiosios apklausti teisiamajame posėdyje nebereikalavo. Nukentėjusiosios M. M. parodymai buvo perskaityti vadovaujantis BPK 276 str. 2 d. reikalavimais, todėl juos teismas vertina kaip įrodymus ir jais remiasi, nes išanalizavus mažametės nukentėjusiosios parodymus darytina išvada, kad jie yra pakankamai nuoseklūs, išsamūs, pagal faktines įvykio aplinkybes sutampa su nukentėjusiąja pripažintos I. M., aukščiau paminėtų liudytojų parodymais ir ištirtais rašytiniais įrodymais, kas tik patvirtina mažametės nukentėjusiosios parodymų objektyvumą ir patikimumą, todėl netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo. Teismas nenustatė jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių mažametė nukentėjusioji ar jos šeimos nariai galėtų kaltinamąjį S. M. apkalbėti, melagingai apkaltinti. To logiškai negalėjo paaiškinti ir pats kaltinamasis. Visi apklausti liudytojai M. M. charakterizavo kaip atvirą, nuoširdžią, negalinčią apkalbėti, fantazuoti. Tą patvirtino ir teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertai, kurie atlikę ekspertizę pasisakė, kad M. nėra nustatytas padidintas polinkis fantazuoti, kad nebuvo gauta jokių duomenų apie galimą kitų žmonių poveikį M. M. parodymams, ekspertizės akte nurodyta, kad mergaitės pasakojimas apie kaltinamojo veiksmus jos atžvilgiu - realistiškas, kad mergaitė teisingai suvokia išorinę įvykio pusę, tai yra konkrečias faktines bylos aplinkybes (įvykio vietą, dalyvius, atskirus jų veiksmus) bei gali jas atgaminti, tačiau atsižvelgiant į jos emocinę būklę įvykio metu (išgąstis) bei jai būdingus amžiaus tarpsnio ypatumus, M. M. parodymai apie byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes gali stokoti tikslumo, detalumo, ypač kai praeina ilgas laiko tarpas ir tuo galima paaiškinti atsiradusius neesminius skirtumus tarp mergaitės parodymų. Kaltinamojo argumentus, kuriais jis neigia pateiktus kaltinimus, nurodydamas, jog jis nesupranta, kodėl jį M. M. apkalba, tačiau mano, kad ji tai daro primokyta, nes: 1) jos motina I. M. pyksta, kad jis ją paerzindavo, 2) kad I. M. pykta, jog jis jai atsisakė paskolinti pinigų, 3) kad M. gali pykti, nes kai buvo apvogtas kaimynas D. N., jis jį kurstydavo rašyti pareiškimus policijai, šnekėdavo, kad tai greičiausiai M. ar pas juos besirenkančių asmenų darbas, 4) kad ir pati M. galėjo pykti, nes jis jos nepavežiojo mašina, 5) kad apkalbėjimo iniciatoriai gali būti M., nors jis su jais ir nebendravo, nes šauta į jį buvo dėl I. M., nes kai ji susipykdavo su M., pastarajam pasigirdavo, kad yra iš jo (kaltinamojo) gavusi pinigų, teismas vertina kaip nerealius ir nelogiškus, todėl atmestinus ir daro išvadą, kad kaltinamasis, kuris realiai nebendravo su prieš jį parodymus davusiais asmenimis, tokiais argumentais tik siekia išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Liudytoja, kaltinamojo sutuoktinė N. M., jokių reikšmingų duomenų, kuriuos reikėtų aptarti ir teisiškai įvertinti, teismui nepateikė, tačiau nurodė, kad su kaltinamuoju gyveno ir gyvena normalų lytinį gyvenimą, o tai tik patvirtina, kad kaltinamasis seksualinio pobūdžio sveikatos sutrikimų neturėjo, todėl seksualiniams potyriams nebuvo ir nėra abejingas. Liudytojos parodymus, kad jos sutuoktiniui šioje byloje pareikšti kaltinimai yra nesąmonė, teismas vertina kaip niekuo nepagrįstus sutuoktinės emocinius pamąstymus, neturinčius jokios teisinės reikšmės. Akivaizdu, kad ilgai santuokoje su kaltinamuoju pragyvenusi ir kaltinamojo vaikus užauginusi liudytoja negali būti bešališka, nes dėl bylos specifikos mažame mieste tiek ji, tiek ir kaltinamojo suaugę vaikai, yra priversti jaustis ypač nemaloniai. Kaltinamojo pasikviestas liudytojas V. A. nurodė, kad gerai, nors nuo įvykio jau praėjo daugiau kaip pusantrų metų, prisimena, jog 2009 m. vasaros viduryje, jis matė į sargo namelį užeinant mergaitę, kurios neatpažintų, o peržiūrėjęs filmuotą medžiagą matė, kad S. M. į sargo namelį užėjęs nebuvo, stovėjo tarpduryje, kad daugiau jokie vaikai į sargo namelį užėję nebuvo. Šio liudytojo parodymai sutampa su kaltinamojo pozicija, kad jis tą vienintelį kartą, kaip teigia kaltinamasis, kai nukentėjusioji buvo sargo namelyje, tik stovėjo sargo namelio tarpduryje ir į namelį užėjęs nebuvo, prie nukentėjusiosios nebuvo net prisilietęs, nors teisiamojo posėdžio eigoje pats kaltinamasis nurodė, kad mergaitei paplekšnojo per nugarą ragindamas nebūti tokiai, kaip jos motina. Vienok, tokie kaltinamojo pasikviesto liudyto parodymai neleidžia suabejoti mažametės nukentėjusiosios parodymais. Apklausta mažametė nukentėjusioji, kurios parodymus teismas įvertino kaip patikimus, paneigė V. A. tvirtinimą, kad jokie vaikai į sargo namelį daugiau užėję nebuvo ir parodė, jog ji ne vieną kartą, dirbant kaltinamajam, lankėsi sargo namelyje, apie tai, kad kiti vaikai yra apsilankę sargo namelyje, nurodė ir pats kaltinamasis S. M.. V. A. parodymus, jog 2009 m. vasaros metu jis kiekvieną dieną peržiūrėdavo įmonėje esančių 6 kamerų vaizdus ir tvirtina, kad be jo paminėto vieno karto, daugiau nei karto nematė, kad kokie nors vaikai būtų užėję į sargo namelį, teismas vertina kritiškai, nes visiškai nelogiška ir akivaizdžiai nerealu, kad liudytojas, tuo pat metu tvarkydamas rašytinius dokumentus, kaip jis pats nurodė, nesant įmonėje jokio įvykio, kuris sukeltų įtarimą, tai yra nesant jokio intereso, sugebėtų per pusvalandį, kaip jis pats nurodė, peržiūrėti 6 įmonės kamerų visos dienos filmuotus vaizdus ir tą darytų kiekvieną dieną, nors to daryti net nėra įpareigotas savo darbinėse instrukcijose. Liudytojas nurodė, kad tą kartą, kai į sargo namelį matė užeinant mergaitę, jis S. M. įspėjo vaikų į namelį neleisti, ko nepaneigė ir pats kaltinamasis. Todėl teismui visiškai neaišku, kodėl apie kameras ir apie tokį įspėjimą S. M., būdamas laisvėje, nenušalintas ir dirbantis toje pačioje darbovietėje, prisiminė tik paskutinio teisiamojo posėdžio metu 2011-02-02, nors ikiteisminis tyrimas byloje vyko nuo 2009 m. lapkričio mėn. Byloje surinktų įrodymų visuma teismui leidžia paminėtus liudytojo V. A. parodymus vertinti kaip nepatikimus, juolab, atsižvelgiant ir į tai, kad nėra nustatytas ir tikslus paties įvykio laikas. Kaltinamojo argumentą, kad jis, žinodamas, jog yra filmuojama teritorija, būdams psichiškai sveikas, sargo namelyje negalėtų atlikti jokių veiksmų, nežiūrint to, kad apie tai jis prisiminė tik paskutinio teisiamojo posėdžio metu, paneigia jau 2009-11-13 apklausta mažametė nukentėjusioji, kuri nurodė, kad kaltinamajam pasiūlius jai sargo namelyje atsisėsti ir jai atsisėdus ant kėdės, jis liepė jai toje vietoje nesėdėti, kad niekas nepamatytų ir sėstis kur nors kampe, dėl ko ji ir atsisėdo ant stalo. Tai yra mažametė nukentėjusioji jau ikiteisminio tyrimo pradžioje paaiškino, kodėl kaltinamasis nepaisė fakto, kad aplinka gali būti filmuojama. Liudytojo D. N. parodymus teisminio nagrinėjimo metu, jog jis ikiteisminio tyrimo teisėjui davė neteisingus parodymus, be to, neatsimena ką sakė, nes buvo apklaustas pagiringas, o policijoje buvo apklaustas girtas, jog S. M. jo nieko neprašė, neprašė perduoti M. mamai I. M. kokių nors prašymų, tarpininkauti susitaikant, parodymus nurodant, jog ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai neteisingi, nes jis taip nesakė, nurodant, jog jo parodymai, kad jis žinojo, jog S. M. vedėsi M. į būdelę – neteisingi, teismas vertintina kritiškai, kaip melagingus ir kuriais jis siekia S. M. padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės. D. N. pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo apklaustas dalyvaujant kaltinamajam bei jo atstovui ir niekas iš dalyvavusių asmenų dėl proceso pažeidimo – pagiringo bei dėl to blogai besijaučiančio asmens, kuris dėl tokio sveiktos būklės objektyviai negali duoti parodymų, jokių pastabų nepareiškė, todėl teismas neturi jokio pagrindo nesiremti D. N. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, kurie atitinka ikiteisminio tyrimo tyrėjai V. P., kuri teisme buvo apklausta kaip liudytoja, duotus parodymus, kuriuos patvirtina ir M. M., I. M., D. M., V. M. parodymai.

Byloje surinktų įrodymų visuma įrodyta, kad kaltinamasis tvirkino mažametę nukentėjusiąją M. M., kuriai dėl jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos, laikinai - dėl reakcijos į stresą - sutriko psichika, dėl ko mažametei nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Nusikalstama veika padaryta veikiant tyčia. Nusikaltimas, numatytas BK 153 str., padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokė, kad jis tvirkina mažametę nukentėjusiąją, žinojo jos amžių ir gyvenimo sąlygas. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis norėjo nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą, tačiau jis, būdamas suaugęs žmogus, matydamas, kad mažametė verkė, kad jai dėl kaltinamojo atliekamo veiksmo skaudėjo, kad ji, pagal savo supratimą ir amžių gynėsi, į ką, kaip nurodė nukentėjusioji, kaltinamasis nereagavo, privalėjo suvokti ir būdamas psichiškai sveikas suvokė, kad jo veiksmai mažametei sukėlė ne tik fizinį, bet sukėlė (sukels) ir moralinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nes, kaip nurodė mažametė, jai dėl kaltinamojo veiksmų buvo blogai, labai gėda, ji kaltinamojo bijojo, tai yra kaltinamasis leido mažametei nustatytam sveikatos sutrikimui kilti, todėl nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 2 d. 1 p., kaltinamasis padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Tarp S. M. pavojingos veikos – mažametės nukentėjusiosios tvirkinimo, ir atsiradusių pasekmių - nukentėjusiosios nesunkaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikalstama veika baigta, nes nusikaltimas, numatytas BK 153 str., baigtas nuo tvirkinamųjų veiksmų atlikimo pradžios. Nusikaltimas, numatytas BK 138 str. 2 d. 1 p., taip pat baigtas, nes mažametei nukentėjusiajai buvo sukelta paminėtame straipsnyje nurodyta pasekmė – ji buvo nesunkiai sužalota.

Kadangi kaltinamasis S. M. viena veika padarė du nusikaltimus, numatytus skirtingose baudžiamojo kodekso normose, jo veiką teismas vertina kaip idealiąją nusikaltimų sutaptį.

Teismas, remdamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika yra įrodyta, todėl daro išvadą, kad S. M. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2010 m. liepos 20 d.) ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte (mažamečio asmens tvirkinimą ir mažamečio asmens nesunkų sveikatos sutrikdymą).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Bausmės skyrimo motyvai. Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas žmogaus – mažamečio vaiko, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamybei bei žmogaus sveikatai, kurių viena veika apysunkė, kita nesunki (BK 153 str. redakcija, galiojusi iki 2010-07-20), dėl kurių kaltu savęs visiškai nelaikė, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirbantis, darbovietės charakterizuojamas kaip savo darbines pareigas atliekantis patenkinamai, turėtą nekilnojamą turtą 2009-12-22 ir 2010-01-13, tai yra pradėjus ikiteisminį tyrimą, perleidęs kitiems asmenims, tai yra šiuo metu jokio turto neturintis, sveikas, atsižvelgiama į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkiančių aplinkybių, į traumuojančias pasekmes, kurias kaltinamojo veiksmai sukėlė mažametei nukentėjusiajai, į tai, kad kaltinamasis sąmoningai pasinaudojo žinomai socialiai apleistu ir žemą intelektą turinčiu mažamečiu vaiku, kurį palenkti bandė palaipsniui, atsižvelgiant į valstybės poziciją vaikų seksualinio išnaudojimo klausimu, kuri aiškiai išreikšta 2010-07-20 įsigaliojusioje normoje, numatančioje, kad vaiko tvirkinimas jau yra prisikirtas apysunkių nusikaltimų kategorijai, kaltinamajam už padarytus nusikaltimus skirtinos sankcijoje numatytos terminuotos laisvės atėmimo bausmės, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltinamas vienkartinės nusikalstamos veikos padarymu - mažesnės nei sankcijose numatytų bausmių vidurkiai (BK 61 str., 54 str. 2 d.), paskirtas bausmes, esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, subendrinant apėmimo būdu (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.), į bausmės laiką įskaitant laikinojo sulaikymo laiką (BK 66 str.) ir bausmę pasiunčiant atlikti į pataisos namus.

Kardomoji priemonė. S. M. buvo sulaikytas nuo 2009-11-26 iki 2009-11-17 (II tomas b.l.1, 2, 13). Paleidus jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), išd. 2009-08-12 Kėdainių raj. PK MP) paėmimas (II tomas b.l.14-17). Paskirtos kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys. Byloje pareikštas 10000 Lt dydžio M. M. ir I. M. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti.

Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžiai turi atitikti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vienas iš CK 6.250 str. 2 d. nurodytų kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui, yra žalą padariusio asmens turtinė padėtis, t. y. jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, tačiau teisminėje praktikoje jau įtvirtinta nuostata, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis nelaikoma lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atvejais, šios nuostatos turi būti laikomasi ir seksualinio apsisprendimo laisvės ir neliečiamumo bylose.

Akivaizdu, kad tvirkindamas kaltinamasis mažametei nukentėjusiajai sukėlė ne tik fizinį skausmą, apie kurį nuolat tvirtino apklausiama mažametė nukentėjusioji, bet ir dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, mergaitė patyrė išgąstį (I tomas b.l.84), gėdą, jai teko išvykti iš namų, nematyti artimų žmonių, nelankyti mokyklos, nes ir dėl reakcijos į stresą buvo gydoma Vaiko raidos centro vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriuje, nustatyta, jog dėl kaltinamojo S. M. nusikalstamų veiksmų, kurie sąlygojo nukentėjusiosios M. M. laikiną psichikos sutrikimą – reakciją į stresą, buvo nesunkiai sutrikdyta mergaitės sveikata. Nustatyta, kad po įvykio M. tapo baiminga, uždara, tyli, bijo kaltinamojo, bijo eiti į lauką, kai dirba kaltinamasis, bijo grįžti iš mokyklos, nebelanko būrelių, kuriuos lankė, kt. Mažametės motina I. M. nurodė, kad dėl sužinoto įvykio pati pergyveno, verkė. Visa tai patvirtina, kad abiems nukentėjusiosioms neturtinė žala buvo padaryta.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jau išdėstytas aplinkybes, į padarytą mažametės sveikatos sutrikdymą, į tai, kad neturtinė žala buvo padaryta tyčine nusikalstama veika, į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta nukentėjusiajai esant tokio amžiaus, kad kaltinamojo veiksmų užmiršti ji negalės, atsižvelgiama į nukentėjusiosios amžiaus grupės asmenims būdingus fizinės ir psichinės raidos ypatumus, socialinę brandą, nusikalstamos veikos neigiamą įtaką protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vaiko vystimuisi, į tai, kad nusikalstamos veikos pasekmės bus jaučiamos ir ateityje, atsižvelgiama į kaltinamojo aktyvius veiksmus, kuomet pradėjus ikiteisminį tyrimą, jis visą savo turėtą nekilnojamą turtą perleido artimiesiems, tai yra į išankstinį kaltinamojo suvokimą, kad atsakomybės jis neišvengs, į jo nepateisinamą siekimą išvengti turtinio pobūdžio netekimų, kas teismui neleidžia kaltinamojo turtinės padėties vertinti kaip sunkios, į tai, kad kaltinamasis sveikas, darbingas, gauna pajamas.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo veiksmai, kuriuos teismas gali vertinti tik pareikšto kaltinimo apimtyje, negali būti vertinami kaip ypač intensyvaus pobūdžio, nes kaltinamasis kaltinamas dėl vienkartinės nusikalstamos veikos mažametės atžvilgiu, atsižvelgiant į tai, kad M. M. šiuo metu nėra stebimos ypač ryškios potrauminės pasekmės, civilinis ieškinys mažintinas, M. M. priteisinat 6000 Lt neturtinės žalos, o I. M., išsakiusiai, kad dėl įvykio ji pergyveno, kuo teismas neturi pagrindo netikėti, tačiau taip pat atsižvelgiant ir į jos pakankamai neigiamą socialinį elgesį, į nepakankamą vaiko priežiūrą, į tai, kad ne ji pati inicijavo kreipimąsi į policiją dėl jos vaiko patirto seksualinės prievartos, priteisiant 100 Lt neturtinės žalos.

Proceso išlaidos. Sutinkamai su BPK 103 str., proceso išlaidomis, kurios yra pagrįstos dokumentais: pažyma apie pašto išlaidas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos, apmokant nukentėjusiajai 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (II t. b.l.41-42); tarnybos pažyma apie antrinės teisinės pagalbos išlaidas (II tomas b.l.117), pripažintinos 26,29 Lt pašto išlaidos bei 660 Lt išlaidos už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms M. M. ir I. M., todėl priteistinos iš kaltinamojo S. M. valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-303 str., teismas

nusprendžia:

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2010-07-20) ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte (mažamečio asmens tvirkinimas ir mažamečio asmens sveikatos nesunkus sutrikdymas), ir nuteisti:

pagal BK 153 straipsnį (redakcija, galiojusi iki 2010-07-20) – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą.

Bausmę pasiųsti atlikti į pataisos namus.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2009-11-26 iki 2009-11-27.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), išd. 2009-08-12 Kėdainių raj. PK MP) paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir S. M. sulaikymo.

Priteisti iš S. M. 6000 Lt (šešis) tūkstančius litų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios M. M. naudai.

Priteisti iš S. M. 100 Lt (vieną šimtą litų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios I. M. naudai.

Priteisti iš S. M. 26,29 Lt (dvidešimt šešis litus 29 ct) teismo pašto išlaidų ir 660 Lt (šešis šimtus šešiasdešimt litų) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms išlaidų valstybės naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistojo nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.