Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2018-10-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1821-763/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-10-12
Bylos Nr.
1-1821-763/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44136-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimvydas Petrauskas
Kaltinamasis
V. L.
Advokatai
Rimutė Giruckienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-1821-763/2018(Proceso Nr.1-01-1-44136-2018-2)

Proc.sprendimo kateg. 1.1.3.2.;1.1.8.6.2.;1.1.6.3.;1.2.4.6.1. 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.6.

(S)VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 12 d.

Švenčionys

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas RimvydasPetrauskas, sekretoriaujant Rūtai Lazauskienei, dalyvaujant prokurorui Janui Paškevič, kaltinamajam V. L. (V. L.), jo gynėjai advokatei Rimutei Giruckienei, vertėjai Lenai Zavirinai, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L. (V. L.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. sav., nevedęs, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)" linijos vamzdelių operatoriumi, neteistas, baustas administracinėmis nuobaudomis,kaltinamas pagal LR BK 140 str.2d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. L. (V. L.) 2018-09-12 apie 04.30 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. sav., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ( 1,33 promilių etilo alkoholio girtumas), artimoje aplinkoje, paties išprovokuoto žodinio konflikto metu su savo šeimos nariu - su juo gyvenančia neįregistravus santuokos ir vedančia bendrą ūkį S. P., tyčia, delnu sudavė ne mažiau kaip vieną kartą į veidą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai S. P. fizinį skausmą veide. Šiais savo veiksmais V. L. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str.2 d.

Kaltinamasis V. L. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad tą kartą jis buvo pas nukentėjusiąją (S. P.), kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Jis su ja gyvena atskirai, bendro ūkio neveda. Susitinka su ja išeiginėmis dienomis, kartais dažniau. Vaikas yra ne jo, o nukentėjusiosios. Tą kartą iš vakaro abu išgėrė alaus ir vėlai nuėjo miegoti. Ryte jautėsi neišsimiegojęs. Norėjo ją nuvežti į darbą. Paprašė cigaretės, nedavė ir jį pastūmė, tad jai tyčia sudavė delnu į veidą. Ji iškvietė policiją. Jis to nenorėjo, pirmą kartą taip nutiko. S. P. pažįsta 4 metus, laiko ją artimu žmogumi, intymiai bendrauja, planuoja gyventi kartu. Jis nukentėjusiosios atsiprašė, ji atleido, daugiau tai nepasikartos. Prašymą dėl susitaikymo palaiko.

Šalies argumentai

V. L. ikiteisminiame tyrime paaiškino, kad su S. P. draugauja beveik 4 metus, jie nėra sugyventiniai, nes neveda bendro ūkio, neturi bendrų pinigų, nėra įsipareigoję, tiesiog bandrauja kaip artimi draugai. S. turi dukrytę 4 metų. Daugiausia kartu būna adresu (duomenys neskelbtini), tačiau būna ir pas jį- (duomenys neskelbtini) m.. Bendro ūkio neveda, kiekvienas turi atskirą biudžetą. S. nori, kad ją vestų ir būtų įsipareigojęs. V. L. ketina, bet neįsivaizduoja kelintais metais tai įvyks. 2018-09-12 nakvojo pas S., prieš tai vartojo alkoholį - vakare gėrė alų. Ryte 04.20 val. ji atsikėlė į darbą, o V. L. norėjo ją palydėti, nes be jos vienas bute niekada nelieka. Paprašė jos parūkyti ir ant tų žodžių įkišo savo ranką į jos rankinuką, o ji supyko ir jį pastūmė, tada jis supyko ir sudavė delnu vieną kartą jai per veidą. Gailisi. Niekada anksčiau tokių konfliktų nėra buvę, taip įvyko, nes atsibudo neišsimiegoję, pikti

(b.l.49-50).

Ikiteisminiame tyrime nukentėjusioji S. P. paaiškino, kad draugauja su V. L. beveik 4 metus. Jie nėra sugyventiniai, nes neveda bendro ūkio, neturi bendrų pinigų, nėra įsipareigoję vienas kitam. Jie yra labai artimi draugai. Ji augina dukrytę 4 metų amžiaus. Jis vaiko neaugina. Ji gyvena pastoviai (duomenys neskelbtini) m. V. L. ją lanko, į svečius ateina, nakvoja kartais, kai jos nebūna namie vienas jos bute nepasilieka,. 2018-08-12 ji atsikėlė į darbą 04.20 val., atsibudo ir V.. Vakare gėrė alų. Jis paprašė cigaretės, S. P. pasakė, kad neduos, nes mažai turi, darbe norės parūkyti, o dabar nusipirkti negali. Tada jis sudavė antausį delnu per veidą. Pretenzijų jam nereiškia ( b. 1. 25).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji patvirtino ikiteisminiame tyrime duotus parodymus ir palaikė prašymą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės su juo susitaikius, palaikė ir prokuroro siūlomos baudžiamojo poveikio priemonės- kaltinamojo įpareigojimo dalyvauti elgesio korekcijos programoje- paskyrimą V. L. (b.l.80-81).

Ikiteisminiame tyrime liudytojas R. R. paaiškino, kad 2018-09-12 apie 04.53 val. buvo gautas pranešimas, kad Švenčionių r. sav., (duomenys neskelbtini) smurtaujama artimoje aplinkoje. Atvykus į vietą kartu su vyr. patruliu A. T. pasitiko pranešėja S. P. gim. (duomenys neskelbtini) kuri paaiškino, jog žodinio konflikto dėl cigarečių metu, sugyventinis V. L. gim. (duomenys neskelbtini) (nustatytas lengvas girtumo laipsnis 1.33 promilės) sudavė delnu tris kartus per veidą S. P. gim. (duomenys neskelbtini) (nustatytas lengvas girtumo laipsnis 1.00 promilės), tuo sukeldamas fizinį skausmą, Vaikas E. P., gim. 2013-12-12, perduota močiutei V. P., gim. (duomenys neskelbtini). Vaikas smurto nematė, nes miegojo kitame kambaryje. Konfliktas buvo koridoriuje ( b.1.30).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo smurtinį veiksmą prieš nukentėjusiąją be jo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:

2018-09-12 apžiūrėta įvykio vieta, gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. sav.. (b.l. 11).

V. L. gim. (duomenys neskelbtini) nustatytas lengvas girtumo laipsnis 1.33 promilės

etilo alkoholio. S. P. gim. (duomenys neskelbtini) nustatytas lengvas girtumo laipsnis 1.00 promilės etilo alkoholio ( b. l. 16).

Teisiamajme posėdyje V. L. gynėja teigė, kad jos ginamojo veiksmuose yra ne BK 140 str.2d. nusikaltimo požymių, o - BK 140 str.1d. požymiai, nes V. L. su nukentėjusiąja S. P. kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė. Prokuroro manymu, V. L. veika gali būti kvalifikuota pagal BK 140 str.2d., kadangi nors su nukentėjusiąja jis kartu ir negyveno, nevedė bendro ūkio, tačiau juos abu siejo šilti jausmai (4 metus), jie planuoja sukurti šeimą ir pan.

Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme apibrėžta smurto artimoje aplinkoje samprata. Artima aplinka įvardijama kaip aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti sutuoktiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Pažymėtina, kad artimo giminaičio bei šeimos nario sąvokos yra pateiktos BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje, kuriame reglamentuojami nusikaltimai teisingumui. Lietuvos teismu praktikoje pripažįstama, kad aiškinant artimo giminaičio, šeimos nario sąvoką bylose dėl nusikaltimu teisingumui bei bylose dėl nusikaltimu asmeniui, kurie padaromi prieš artimą giminaitį ar šeimos narius, vadovaujamasi BK 248 straipsnyje pateiktais apibrėžimais. BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o antroje šio straipsnio dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Taigi. BK 248 straipsnyje artima aplinka apibrėžiama siauriau nei Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ?statymo 2 straipsnio 1 dalyje ir neapima buvusių sutuoktinių ir jų giminaičių. Siauresnis apibrėžimas lemia, kad esant smurto artimoje aplinkoje požymių, kuomet smurtauja pvz.- buvęs sutuoktinis ar jo/ios giminaitis, gyvenantis kartu su nukentėjusiuoju. BK 248 straipsnio nuostatos leidžia to asmens nelaikyti artimos aplinkos nariu. Todėl teismu praktikoje pabrėžiama, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, negali būti taikomos sąvokos, apibūdintos Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ?statyme, nes tos sąvokos neatitinka BK 248 straipsnyje nurodytas sąvokas, kurioms tik esant, veika gali būti kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta aplinkybė, jog kaltininkas ir nukentėjusioji dažnai ir intymiai bendrauja, lankosi vienas pas kitą, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu neveda bendro ūkio, nesudaro pagrindo kaltininko veiksmus kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgiant į teismų praktiką, darytina išvada, jog V. L. (V. L.) ir S. P. negali būti laikomi artimais giminaičiais ar šeimos nariais, nes jie neatitinka nei vienos iš BK 248 straipsnyje nurodytų sąvokų, t. v. nusikaltimo padarymo metu jie kartu negyveno, nevedė bendro ūkio. Konstatuotina, kad V. L. pavartotas smurtas S. P. atžvilgiu nepripažintinas smurtu prieš artimą giminaitį ar šeimos narį. Atsižvelgiant i tai, kad 2018-10-10 teisiamajame posėdyje proceso dalyviams buvo išaiškinta, kad yra pagrindas manyti, jog V. L. veiksmai gali būti perkvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 256 straipsnio 2 dalimi teismas konstatuoja, kad kaltinamojo V. L. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ne pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

V. L. gailisi, padaręs nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiosios, ši jam atleido ( tai patvirtino ir teisiamajame posėdyje), ateityje pasižada niekada nenaudoti smurto prieš kitus asmenis. Kaltinamasis V. L. ir nukentėjusioji S. P. susitaikė ir prašo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Kadangi nukentėjusioji atleido savo kaltininkui, todėl atsižvelgiant į kaltinamojo charakterizuojančius duomenis, jog nėra jokių formalių rašytinių įrodymų apie anksčiau V. L. naudotą smurtą prieš kitus asmenis ir artimuosius, kaltinamasis nėra teistas, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju, todėl darytina išvada, kad ateityje jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikaltimų.

. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas numatytas LR BK 140 str.1d. yra nesunkus ir yra pagrindas manyti, kad V. L. nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas sprendžia dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 str. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BK 38 str.,LR BPK 297-307 str.,

nusprendžia:

Perkvalifikuoti V. L. (V. L.) padarytą nusikalstamą veiką iš LR BK 140 str.2d. į 140 str.1d.

V. L. (V. L.) pripažinti padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 140 str.1d., nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąja ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti V. L. baudžiamojo poveikio priemonę -per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Teisėjas Rimvydas Petrauskas