Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. G. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas N. G. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020-07-14 sprendimą Nr. (8.1)TP-20-NT-1418-7439 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ ir suteikti jam antrinę Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Nurodo, kad atsakovė 2020-07-14 sprendimu atsisakė suteikti jam antrinę teisinę pagalbą. Paaiškina, jog antrinė teisinė pagalba jam reikalinga dėl atstovavimo Europos Žmogaus Teisių teisme, kur yra nagrinėjama byla G. v. Lithuania (peticijos Nr.42168/19) dėl užsitęsusios baudžiamosios procedūros. Tarnyba nurodė, kad remiantis bendromis Įstatymo normomis, reglamentuojančiomis antrinės teisinės pagalbos teikimą, į antrinės teisinės pagalbos turinį įeina tik peticijos EŽTT parengimas, o atstovavimas EŽTT į šį turinį neįeina, antrinė teisinė pagalba pareiškėjui negali būti teikiama, atstovavimas tokioje byloje būtų neperspektyvus, nes pareiškėjo reikalavimas neįeina į antrinės teisinės pagalbos apimtį. Pareiškėjas nurodo, kad Tarnyba priėmė nelogišką ir prieštaraujantį sau sprendimą, nes nurodė, kad antrinė teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ir teismo sprendimas. EŽTT nustatė, kad byla yra perspektyvi, kadangi priėmė pareiškėjo peticiją. Dabar vyksta stadija, kai šalys gali sudaryti taikos sutartį. Pareiškėjui atsiųstas raštas su EŽTT taisyklėmis, kuriame nurodyta, kad pagal Teismo Reglamento 36 taisyklės 2 bei 4 dalis, šioje proceso stadijoje pareiškėjas bylos nagrinėjime Teisme turi būti atstovaujamas „advokato“ . Lietuvos advokatūra į pareiškėjo užklausą dėl advokato, galinčio jį atstovauti EŽTT nurodė, kad jeigu jis negali susimokėti už advokatų paslaugas, gali kreiptis į VGTP tarnybą. Tarnyba motyvuotai nenurodė, kodėl atstovavimas EŽTT neįeina į antrinės teisinės pagalbos apimtį, kitų priežasčių, dėl kurių būtina atsisakyti suteikti jam antrinę teisinę pagalbą Tarnyba nenurodė, todėl yra visos sąlygos suteikti jam antrinę teisinę pagalbą.

Atsakovė Tarnyba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime į skundą nurodo, kad pareiškėjas 2020-07-07 pateikė Tarnybai prašymą, Reg. Nr. (8.1) VTP-1418 suteikti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjas nurodė, jog antrinė teisinė pagalba reikalinga atstovaujant jo interesus EŽTT.Tarnyba, gavusi asmens prašymą suteikti jam antrinę teisinę pagalbą, turi pareigą pagal kompetenciją atlikti asmens reikalavimo pagrįstumo vertinimą tuo aspektu, ar asmens pateikti dokumentai ir jo nurodytos faktinės aplinkybės atitinka įstatymų (materialinės ir procesinės teisės normų) nustatytas sąlygas, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimo parengimui pagal atitinkamų įstatymų reikalavimus. Tarnyba, įvertinusi pareiškėjo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą bei reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, nustatė, jog pagal jo peticiją Nr. 42168/19, EŽTT yra nagrinėjama byla G. v. Lithuania.

LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2 str. 1 d. nustatyta, jog antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba - dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Antrinė teisinė pagalba taip pat apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, ir išlaidų konstitucinės justicijos bylose atlyginimą, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą. Įstatymo 2 str. 3 d. nustatyta, jog gynyba ir atstovavimas bylose - įstatymų reglamentuojami procesiniai veiksmai ginant įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ar atstovaujamojo teises ir interesus baudžiamosiose, civilinėse (išskyrus arbitražo bylas), administracinėse, administracinių nusižengimų bylose ir konstitucinės justicijos bylose, taip pat tarptautinėse teisminėse institucijose, kurių jurisdikciją ar kompetenciją spręsti dėl Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių asmenų teisių pažeidimų yra pripažinusi Lietuvos Respublika, jeigu šiose institucijose nėra teikiama teisinė pagalba.

Teisinės pagalbos teikimo EŽTT tvarka yra nustatyta EŽTT reglamento 11 skyriuje. Minėtame skyriuje nurodoma, kad padavusio pareiškimą pareiškėjo prašymu ar savo iniciatyva kolegijos pirmininkas gali suteikti pareiškėjui nemokamą teisinę pagalbą nuo valstybės atsakovės rašytinių pastabų dėl peticijos priimtinumo gavimo momento arba nuo momento, kai pasibaigia jų pateikimo terminai. Atsižvelgiant į tai, kad EŽTT nesuteikia pareiškėjams galimybės pasinaudoti teisine pagalba rengiant pareiškimą EŽTT, daro išvadą, kad pareiškimų EŽTT rengimas įeina į antrinės teisinės pagalbos sąvoką, apibrėžtą Įstatymo 2 str. 3 d., tačiau antrinės teisinės pagalbos turinys neapima pareiškėjų interesų EŽTT atstovavimo, kadangi teisinę pagalbą, minėtu atveju, suteikia EŽTT taisyklių 11 skyriuje nurodyta tvarka. LR Vyriausybės 2016-04-13 nutarimas Nr. 364 (2019-12-11 redakcija Nr. 1249) „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 28 p. nustato, jog advokatams teikiantiems antrinę teisinę pagalbą užmokestis mokamas tik už pareiškimų EŽTT arba kitoms tarptautinėms institucijoms parengimą, minėtas nutarimas nenumato advokato užmokesčio mokėjimo už atstovavimą EŽTT ar kitose tarptautinėse institucijose.

Vienas iš tokių apribojimų yra Įstatymo 11 str. 7 d. 2 p., kuriame įtvirtinta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu atstovavimas byloje neperspektyvus. Pabrėžia, jog atstovavimo byloje perspektyvumas Įstatymo taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio, šį vertinimą Tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti atsižvelgdama į tam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą. Atstovavimo byloje perspektyvumas negali būti tapatinamas su asmens pažeistos ar tariamos teisės absoliučiu apgynimu byloje, jis turi būti siejamas su prielaidų kreiptis į teismą pakankamumo kriterijumi (LVAT 2014-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-749/2014). Nurodo, kad pareiškėjo skunde, pateiktame teismui, nenurodyta jokių teisinių argumentų, kodėl Tarnybos priimtas sprendimas yra nepagrįstas, kokios teisės normos buvo pažeistos. Tarnybos ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi pareiškėjo reikalavimas neįeina į antrinės teisinės pagalbos apimtį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2020-07-14 sprendimo Nr. (8.1)TP-20-NT-1418-7439 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Tarnybą suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Tarnyboje 2020-07-07 gautas pareiškėjo prašymas Nr.(8.1)VTP-1418 suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl atstovavimo EŽTT(b.l.41-44). Tarnyba priėmė 2020-07-14 Sprendimą „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (b.l.5-6), kuriuo atisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui N. G., sprendime nurodė teisinius pagrindus bei motyvus. Sprendime nurodyta, kad antrinė teisinė pagalba pareiškėjui negali būti teikiama, kadangi jo reikalavimas yra nepagrįstas, atstovavimas tokioje byloje būtų neperspektyvus, jo reikalavimas neįeina į antrinės teisinės pagalbos apimtį.

Kaip seka iš bylos duomenų, pareiškėjas kreipėsi į atsakovę, prašydamas suteikti jam antrinę teisinę pagalbą atstovavimui EŽTT. EŽTT yra nagrinėjama byla G. v. Lithuania (peticijos Nr.42168/19) dėl užsitęsusios baudžiamosios procedūros.

Tarnyba yra viešojo administravimo institucija, kuri savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu. Antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba – tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Gynyba ir atstovavimas bylose – įstatymų reglamentuojami procesiniai veiksmai ginant įtariamojo , kaltinamojo, nuteistojo ar atstovaujamojo teises ir interesus baudžiamosiose, civilinėse (išskyrus arbitražo bylas) , administracinėse, administracinių nusižengimų bylose ir konstitucinės justicijos bylose, taip pat tarptautinėse teisminėse institucijose, kurių jurisdikciją ar kompetenciją spręsti dėl Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių asmenų teisių pažeidimų yra pripažinusi Lietuvos Respublika, jeigu šiose institucijose nėra teikiama teisinė pagalba.

Kaip seka iš bylos duomenų, pareiškėjui EŽTT pateikė Informaciją apie skundo nagrinėjimo eigą po pranešimo Vyriausybei apie pareiškimą (b.l.65-66), kurios 8p. nurodyta, kad pagal Teismo Reglamento 36 taisyklės 2 bei 4 dalis, šioje proceso stadijoje pareiškėjas bylos nagrinėjime Teisme turi būti atstovaujamas „advokato“ ( jeigu Teismas nenusprendė kitaip).Jei nepavyksta rasti pareiškėjui atstovausiančio advokato, patartina kreiptis į advokatų kolegiją ar savivaldybę. Jei neturi pakankamai lėšų sumokėti už teisines paslaugas, gali prašyti Teismo jam suteikti finansinę paramą teisinėms paslaugoms apmokėti (teismo Reglamento 105 taisyklė bei tolesnės taisyklės). Nurodyta, kad svarbu žinoti, jog tokia finansinė parama yra suteikiama bylose, kuriose sprendžiami sudėtingi teisės bei fakto klausimai ir kurios nėra pasikartojančio pobūdžio . Be to , išmokos daromos pagal Teismo nustatytus tarifus ir jomis nėra siekiama padengti visas teisinio atstovavimo išlaidas. Atkreipia dėmesį, kad finansinės paramos teisinei pagalbai apmokėti suteikimas nereiškia, kad Teismo kanceliarija pareiškėjui paskirs atstovą. Advokato susiradimas ir apsirinkimas yra pareiškėjo atsakomybė.

Kadangi EŽTT teisinė pagalba teikiama Europos Žmogaus Teisių Tesimo taisyklių 11 skyriuje nustatyta tvarka , t.y. teisinės pagalbos gavimui EŽTT yra numatyta speciali tvarka, nesusijusi su antrinės pagalbos teikimu pagal LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą, į antrinės teisinės pagalbos turinį įeina tik peticijos EŽTT parengimas, atstovavimas EŽTT į šį turinį neįeina, atsakovė pagrįstai ir teisėtai atsisakė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo ginčijamo sprendimo naikinti remiantis pareiškėjo skunde nurodytais argumentais. Netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą, netenkinamas ir reikalavimas įpareigoti Tarnybą teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo N. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.