Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Ieškovas A. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, negrąžinti į darbą ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai išeitinės išmokos neišmokėtą dalį – 6 160 Lt; vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojant po 7 700 Lt už mėnesį, už priverstinės pravaikštos laiką ir (ar) uždelsimo atsiskaityti su atleistu ieškovu laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovo 9 240 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir neišmokėtos 733 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas; bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2008-02-11 dirbo pas atsakovą generalinio direktoriaus pareigose, o 2010-10-27 Valdybos sprendimu ir 2010-10-28 Valdybos pirmininko įsakymu nuo 2010-10-29 (imtinai) buvo atleistas iš užimamų pareigų. Ieškovas nurodė, jog atsakovo Valdyba, priimdama 2010-10-27 Sprendimą, pažeidė LR CK, LR ABĮ bei atsakovo įstatų nuostatas. Teigė, kad sutinkamai su LR ABĮ 35 str. 7 d. nuostatomis, atsakovo Valdyba į kiekvieną savo posėdį turi pakviesti ir bendrovės vadovą, jeigu jis nėra valdybos narys, ir sudaryti jam galimybes susipažinti su visa informacija darbotvarkės klausimais, todėl bendrovės vadovas turi teisę susipažinti su jo atleidimo priežastimis bei turi teisę pateikti Valdybai savo paaiškinimą dėl jam pareikšto nepasitikėjimo. Ieškovas taip pat nurodė, kad iš 2010-10-27 d. atsakovo Valdybos Sprendimo turinio matyti, jog naujuoju įmonės vadovu buvo paskirtas kitoje valstybėje gyvenantis asmuo, kartu įpareigojant ieškovą nedelsiant perduoti jam visus bendrovės dokumentus, turtą ir kt., tačiau šio įpareigojimo įgyvendinimo tvarka nėra nustatyta, todėl šiai dienai, nors ieškovas ir yra viską perdavęs naujam vadovui, tačiau jokio tai patvirtinančio rašytinio dokumento jis neturi. Taip pat teigė, kad neteisėtą atleidimą iš darbo patvirtina ir atsakovo Valdybos nenuoseklūs veiksmai - nors ieškovas 2010-10-04 atsakovo Valdybos sprendimu buvo atleistas iš užimamų pareigų, tačiau jo atleidimo niekas neįformino ir pats ieškovas toliau ėjo įmonės vadovo pareigas ir tik po ieškovo atleidimo, ieškovas iš atsakovo Valdybos pirmininko gavo 2010-10-27 d. siūlymą nutraukti darbo santykius šalių susitarimu bei 2010-10-29 d. paruoštą susitarimą dėl darbo santykių nutraukimo šalių susitarimu, todėl šie atsakovo Valdybos pirmininko veiksmai rodo tai, jog nebuvo apskritai atsakovo Valdybos valios nutraukti darbo santykius su ieškovu. Ieškovas teigė, kad jam grįžus į darbą bus sudarytos neįmanomos darbo sąlygos pas atsakovą, todėl ieškovas prašė pripažinus jo atleidimą iš darbo neteisėtu, jo į darbą negrąžinti bei išieškoti tik išeitinės išmokos neišmokėtą dalį. Ieškovas taip pat nurodė, kad jo paskaičiavimais atsakovas jam neišmokėjo 16 133 Lt (9 240 Lt + 6 160 Lt + 733 Lt = 16 133 Lt), t.y. buvo neteisėtai mokamas sumažintas darbo užmokestis, dėl ko ieškovas negavo 9 240 Lt sumos, taip pat buvo klaidingai apskaičiuotas ieškovui priklausančios dviejų mėnesių išmokos dydis, dėl ko ieškovas negavo 6 160 Lt sumos, buvo neteisingai apskaičiuota ir išmokėta sumažinta kompensacija už penkias dienas nepanaudotų atostogų, dėl ko ieškovas negavo 733 Lt suma. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė dar vieną aplinkybę apie tai, jog ieškovo atleidimo iš darbo metu buvo pažeisti atleidimo terminai, kadangi tarp šalių pasirašytoje darbo sutartyje buvo sutarta sąlyga apie tai, kad atsakovas, atleisdamas ieškovą iš darbo, apie tai privalo ieškovą informuoti prieš tris mėnesius, tačiau ieškovas buvo atleistas iš karto po atsakovo Valdybos susirinkimo, t. y. tą pačią dieną.