- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-06-06
- Bylos Nr.
- A15.-1473-963/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00946-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Pažeidėjas
- A. V.
- Advokatai
- Gintautas Daugėla
- Kategorijos
- 1.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. V., jo įgaliotam atstovui advokatui Gintautui Daugėlai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), išsituokusiam, dirbančiam UAB „D.“ vairuotoju, nebaustam administracine tvarka, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 8 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. V. 2019 m. balandžio 12 d., 18.39 val., Jūrininkų pr. 39, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, taip pervargęs užmigo, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į apšvietimo stulpą, taip pat iš eismo įvykio vietos nuvažiavo apie įvykį nepranešęs policijai, kai padaryta žala virš 15 BND.
Teismo posėdžio metu A. V. nusižengimus pripažino. Nurodė, kad jis negali paaiškinti kaip viskas įvyko –jis važiavo ir neapsižiūrėjęs užvažiavo ant bortelio ir kliudė stulpą. Kiek toliau pavažiavęs sustojo, išlipo, apžiūrėjo automobilį ir stulpą. Nebuvo jokių didelių apgadinimų, žmonės nenukentėjo. Dėl įvykio jis labai išsigando, todėl ir nuvažiavo nepranešęs policijai . Be to, jo įmonėje yra labai griežta tvarka dėl krovinių pristatymo laiku, jei vėluoja skiriamos baudos. Kadangi jų įmonėje yra tokia tvarka, kad jeigu padarai kokį įvykį, draudimo papildomas išlaidas turi kompensuoti vairuotojas, tai jis nusprendė nepranešti niekam apie įvykį ir pats viską sutvarkyti. Jis pats savo lėšomis suremontavo išdužusią automobilio lempą ir atlygino padarytą turtinę žalą dėl stulpo apgadinimo. Dėl savo poelgio labai gailisi, pergyvena. Prašo neatimti teisės vairuoti, nes ji jam reikalinga darbui– tai vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, jis daugiau jokios kitos profesijos neturi. Be to, prižiūri senus tėvus, kurie gyvena vienkiemyje Radailiuose. Taip pat prašo skirti mažesnę baudą, nes jis vienas išlaiko šeimą, dabar gyvena faktinėje santuokoje, moka išlaikymą vaikui po 151,00 Eur per mėnesį, jo darbo užmokestis apie 630 Eur per mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
A. V. kaltė, padarius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, įrodyta paties A. V. prisipažinimu teismo posėdžio metu, kuriuo jis paaiškino, kad važiavo, buvo pavargęs ir per neapsižiūrėjimą užvažiavo ant borto ir kliudė stulpą, o iš įvykio vietos nuvažiavo nepranešęs policijai, nes labai išsigando ir bijojo būsimų pasekmių su darbdaviu; jo kaltė įrodyta ir administracinio nusižengimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, Eismo įvykio vietos schema, Papildomais duomenimis apie eismo įvykį, V. P. pranešimu, M. K. pranešimu, A. V. paaiškinimu, Atliktų darbų aktu, kitais surinktais rašytiniais įrodymais. Įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad A. V. veiksmuose yra nusižengimų, numatytų ANK 426 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, sudėtys. Jam skirtinos administracinės nuobaudos, kurios bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi.
A. V. atsakomybę už administracinius nusižengimus lengvinančios aplinkybės – pažeidėjas dėl padarytų nusižengimų prisipažino ir gailisi, bei savo noru atlygino padarytą žalą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta, kad šio nusižengimo padarymas asmeniui užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų.
Spręsdamas dėl administracinės nuobaudos už nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje padarymo, paskyrimo A. V., teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pažeidimo pobūdį ir padarymo aplinkybes – nors ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas yra priskiriamas prie šiurkščių nusižengimų, bet šiuo atveju nustatyta, kad dėl A. V. veiksmų nebuvo stipriai sutrikdytas eismas, nebuvo sužaloti žmonės, nebuvo stipriai apgadintas kitas turtas – buvo tik išdaužta jo automobilio lempa ir apgadintas apšvietimo stulpas. Be to, iš paties A. V. paaiškinimo matyti, kad jis iš eismo įvykio vietos nuvažiavo ne siekdamas paslėpti savo padarytą nusižengimą, o todėl, kad išsigando ir bijojo gana sunkių pasekmių su darbdaviu, t.y. jis vėlavo pristatyti krovinį, už tai jam būtų buvusi skirta bauda, be to, dėl padaryto draudiminio įvykio padidėjusią draudimo įmoką, atlyginti turėtų jis pats. Taip pat atsižvelgtina ir į paties A. V. asmenybę – dirba vairuotoju, yra išsituokęs, bet gyvena faktinėje santuokoje, teikia išlaikymą vaikui, darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, nebaustas administracine tvarka, nusižengimą padarė pirmą kartą, pats savanoriškai pašalino padarytą žalą –sutvarkė išdaužtą automobilio lempą bei atlygino apgadinto apšvietimo stulpo remontavimo išlaidas (apie 940 Eur), jo paties darbo užmokestis yra apie 640 Eur per mėnesį. Atsižvelgtina ir į dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog net ir minimalios ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytos baudos paskyrimas A. V. prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, ir sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti A. V. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskyrus mažesnę baudą nei ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda. Už nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje padarymą, skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Paskirtos baudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi.
ANK 426 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už nusižengimo, numatyto šio straipsnio 2 dalyje padarymą, gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad A. V. dėl tokio pobūdžio nusižengimo administracine tvarka baudžiamas pirmą kartą, prisipažino, gailėjosi dėl savo elgesio, dirba vairuotoju ir tai jo vienintelė profesija, per savo gana didelį 22 metų vairavimo stažą pirmą kartą padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, jo padarytas pažeidimas sunkių pasekmių nesukėlė, teismas sprendžia, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir be administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 38 straipsnio 2 dalimi, 426 straipsnio 2 dalimi, 417 straipsnio 8 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,
nutaria:
A. V. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, padarymą paskirti administracinę nuobaudą – 10 Eur (dešimties eurų) dydžio baudą.
A. V. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, paskirti administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio baudą be specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir A. V. paskirti galutinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio baudą be specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime registro objekto ROIK numerį 19101508109 ir įmokos kodą 1001.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.