Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Z. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-03 nutarties, kuria atsisakyta naikinti 2015-04-24 Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ir 2015-06-12 Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimus, kuriais nutrauktas ikiteisminis tyrimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-04-24 Vilniaus apygardos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro R. Š. nutarime nurodoma, kad, atlikus visus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, darytina išvada, kad galimai dėl A. B. veiksmų, o būtent: jam apipylus mašinos vidų ypač degiu skysčiu- benzinu, automobilyje kilo gaisras, dėl kurio mirė automobilyje buvę B. S. ir A. B.. Tai pagrįstai leidžia teigti B. S. parodymai, kad A. B. labai emocingai reagavo į tai, jog ji susirado naują draugą, bandė su ja taikytis, jis vėl norėjo kartu gyventi, dovanojo dovanas, siūlė pinigų, norėjo bendrauti su jos vaikais; liudytojo Petro A. Š. parodymai, kad A. B. buvo porą kartų atėjęs pas jį, pirmą kartą paprašė, kad ji daugiau nebeskambintų B. S., o antrą kartą A. B. sudavė P.A. Š. kumščiu į veidą, nuolat kažkas atvažiuodavo prie P.A. Š. namo langų ir automobilio žibintais apšviesdavo langus. A. B. jam pasirodė neprognozuojamas, nenuspėjamas; kitų liudytojų, kurie artimai bendravo su A. B., parodymai: liudytojos Z. B. parodymai, kad maždaug nuo 2014 m. vasaros pas Aurelijų namuose ji pastebėjo daug raminamųjų ir migdomųjų vaistų, tada Aurelijus kalbėjo, kad negali užmigti, nuo lapkričio mėnesio pradžios Aurelijus buvo labai sulysęs, pilko veido, jis pasidarė liūdnas, pradėjo skųstis, kad naktimis blogai miega, jam tuo metu buvo negerai su sveikata, tačiau jis to nepripažino, vakarais Aurelijus paskambindavo Z. B. ir kalbėdavo lėtai, vos pasakydamas žodžius, jis nepripažino, kad jam reikalinga medikų pagalba, nuolat kartodavo, kad jis yra tik pavargęs, nuo lapkričio mėnesio pabaigos ar gruodžio pradžios A. B. pradėjo sakyti, kad nenori gyventi, kad B. S. nervuoja, A. B. sakė, kad nori susitaikyti su B. S., dėl to verkė, B. S. turėjo kitus santykius, jis jautėsi jai nebereikalingas, likus kelioms dienoms iki įvykio, t.y. 2014-12-08 Aurelijus pas notarą testamentu visą turtą užrašė Z. B., jis buvo labai liūdnas, mažai kalbėjo; liudytojo A. M. parodymai, kad A. B. pastaruosius du metus iki įvykio buvo pradėjęs smarkiai piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais ir kartu su alkoholiu vartojo raminamuosius vaistus, A. B. ir B. S. santykiai buvo labai nestabilūs, jie tai pykdavosi, tai taikydavosi, A. B. savo elgesiu dažnai žemindavo B. S., po to, kai Aurelijus sužinojo apie naują Birutės draugą, smarkiai sutriko jo psichika, pastarasis pradėjo kalbėti apie kažkokį išvažiavimą, kartais apie mirtį ir savižudybę, apie savo palikimą, Aurelijus pats pasakojo, kad geria kažkokius vaistus, maždaug savaitę iki įvykio Aurelijus pradėjo su A. M. nebebendrauti, t.y. nebekeldavo ragelio, kai jis skambino, pats nebeskambindavo, 2014-12- 11 apie 9 val. iš nežinomo numerio jam paskambino A. B. ir pasakė „....aš išvarau ir pasiimu su savimi Ziną...", po to paskambino A. B., kuris pasakė „ žinok ir tu irgi prie to prisidėjai..", tuo meto Aurelijaus balsas buvo labai keistas; kitų liudytojų parodymai; specialisto išvada Nr. 140-(312)- ISI-394, patvirtinanti, kad lapus, rastus kratos metu pas A. B. gyvenamojoje vietoje, surašė pats A. B., ir šiuose lapuose jis surašė nurodymus Z. B. bei paskutiniame lape parašė: „atsiprašau už viską... Labai prašau jokių laidotuvių, jokių duobių kasinėjimų, mano pelenai prie upės, sumerkti į upę, Ačiū", 2014-12-12 kratos metu A. B. namuose buvo rasti antidepresantai, vartojami epilepsijos priepuolių profilaktikai; degalinės „Luktarna" 2014-12-08 vaizdo kameros įrašas, kuriame užfiksuota, kad 2014-12-08 A. B. automobiliu Peugeot 307 atvyko į degalinę ir iš automobilio bagažinės paėmęs dvi talpas, kurias pripildė kuru, po to atsiskaitė už kuro talpas (kanistrus) su kuru, jas padėjęs į bagažinę ir iš kolonėlės išvažiavo; specialisto išvada Nr. 11-3061(14), kurioje nurodoma, kad kanistre, paimtame 2014-12-11 įvykio vietos apžiūros metu ir tirti pateiktame butelyje esančio skysčio, kuris supiltas iš kanistro, yra ypač degaus - benzino pėdsakų, ant tirti pateiktų apdegusių piniginės, pinigų, kortelių, drabužių liekanų, automobilio sėdynių fragmentų ir degtukų dėžutės yra benzino pėdsakų; specialisto išvados Nr. M 460/14 (P05) ir Nr. M 4459/14 (P05), kad B. S. ir A. B. mirė nuo kūno terminio nudegimo ir apanglėjimo automobilio salone ir kiti ikiteisminio tyrimo duomenys. Nustačius, kad A. B., galimai padaręs nusikalstamas veikas, 2014-12-11 mirė (specialisto išvada Nr. M 460/14 (P-05)), ikiteisminis tyrimas dėl dviejų asmenų nužudymo ir grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą buvo nutrauktas pagal BPK 3 str. 1 d. 7 p., mirus asmeniui, kuris galimai padarė nusikalstamas veikas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2015-08-03 nutartimi atmetė Z. B. skundą. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 7 p. pagrindu buvo nutrauktas pagrįstai. Nustatė, kad prokuroras R. Š., priimdamas procesinį sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, savo išvadas tinkamai ir aiškiai motyvavo, jas pagrindė ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų analize, o aukštesnysis prokuroras (skyriaus vyriausioji prokurorė R. A.), palikdamas galioti prokuroro priimtą nutarimą, teisiškai motyvuotai atsakė į esminius pareiškėjos skundo argumentus, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą atsisakyti patenkinti skundą.

Sąvokos „galimai padarė nusikaltimus" panaudojimas, nutraukiant ikiteisminį tyrimą, savaime suponuoja asmens kaltę — negalima padaryti tyčinių nusikaltimų be kaltės. Taikant sąvoką „galimai padarė", galima apkaltinti bet kurį asmenį, jei tik trūksta įrodymų, jog šis asmuo tikrai (o ne galimai) padarė nusikaltimą. Sąlyginiai teiginiai baudžiamojoje teisėje negalimi, jei vertinama konkretaus asmens veika, padarius konkretų nusikaltimą. Priešingu atveju būtų pažeista LR BK 2 str. 4 d. numatyta taisyklė, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nurodo, kad, atsižvelgiant į tai, jog BPK 3 str. 1 d. 7 p. dalis taikoma tik tada, kai miršta asmuo, padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, būtina surinkti reikiamus objektyvius duomenis, kad tokią veiką padarė būtent mirusysis ir tik tada galima taikyti LR BPK 3 str. 1 d. 7 p. Priešingu atveju taikytinas LR BPK 212 str. 1 d. 2 p., kuris numato, jog ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, kai nesurinkama pakankamai duomenų, įgalinančių apkaltinti asmenį. Išvedžiojimai - „galimai padarė" konkretų nusikaltimą baudžiamojoje teisėje negalimi, nutarime panaudota sąvoka „galimai padarė“ kaip tik ir parodo, kad nėra surinkta tokių įrodymų: nėra duomenų kad A. B. būtų grasinęs būtent nužudyti B. S. (tą pripažino ir pati B. S.), o B. S. ir A. B. galimai nužudė kitas asmuo ir dėl to nusikalstama veika pagal LR BK 129 str. 2 d. 7 p. yra padaryta galimai kito asmens, o ne būtent A. B..

Teigia, kad pats A. B. nebegali gintis nuo jam inkriminuojamų veikų. Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai paprasčiausiai surinko kelis jiems prieinamus duomenis ir, žinant, jog A. B. žuvo, nusprendė toliau nebetirti kas padarė paminėtas nusikalstamas veikas. Kol yra galiojanti skundžiama nutarimo dalis, kad galimai A. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 129 str. 1 d. 7 p. ir 145 str. 1 d., tol akivaizdžiai pažeidžiamos ne tik žuvusio A. B. teisės, bet pažeidžiamos ir Z. B., kaip A. B. turto paveldėtojos, teisės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. nustatyta, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės bei valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Ši konstitucinė nuostata yra perkelta į LR BPK 164 str. 1 d.

LR BPK 212 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, kai ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, kad yra LR BPK 3 str. ar 3² str. numatytų aplinkybių. LR BPK 3 str. 1 d. 7 p. reglamentuoja, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas mirusiajam, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Baudžiamojo proceso nutraukimas, asmeniui mirus, neprilygsta asmens reabilitacijai, tačiau negali būti suprantamas ir kaip netiesioginis asmens pripažinimas kaltu. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas, mirus galimai nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, nereiškia, kad asmens atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra nutraukimas, remiantis formaliais pagrindais.

Z. B. nurodo, kad prokuroras ikiteisminį tyrimą turėjo nutraukti, remdamasis LR BPK 212 str. 1 d. 2 p. nuostatomis, kurios nurodo, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Pareiškėja skunde sąmoningai įstatyme vartojamą sąvoką -įtariamasis pakeičia sąvoka - asmuo. Pastebėtina, kad LR BPK 212 str. 1 d. 2 p. nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai. Įstatymų leidėjas nenumato galimybės nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl asmens, kuris ikiteisminiame tyrime nėra pripažintas įtariamuoju ir jam nėra pranešta apie įtarimą, remiantis tuo pagrindu, kad nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę. Vien ikiteisminio tyrimo pradėjimas dėl įvykio fakto nereiškia, kad byloje minimi ar apklausiami asmenys yra laikomi padariusiais nusikalstamą veiką. Asmeniui, kuris nėra pripažintas įtariamuoju, vykstantis ikiteisminis tyrimas nesukelia neigiamų padarinių, procesinių suvaržymų. Sistemiškai bei logiškai aiškinant BPK nuostatas, konstatuotina, kad ikiteisminis tyrimas asmens atžvilgiu LR BPK 212 str. 1 d. 2 p. pagrindais negali būti nutrauktas, jeigu jis to asmens atžvilgiu nebuvo pradėtas.

Skunde nurodoma, kad baudžiamojoje teisėje negali būti vartojamos tokios sąvokos, kaip „galimai padarė“ nusikalstamą veiką. Pareiškėjos teigimu, šis prokuroro nutarime vartojamas išsireiškimas eliminuoja galimybę reabilituoti A. B., nelieka net prielaidų dvejoti, ar A. B. padarė nusikalstamą veiką ar ne. Pastebėtina, kad pati pareiškėja kitais argumentais pati sau prieštarauja, teigdama, kad sąvoka „galimai padarė“ kaip tik parodo, kad nėra surinkta jokių įrodymų: nėra duomenų, kad A. B. būtų grasinęs nužudyti būtent B. S., o B. S. ir A. B. galimai nužudė kitas asmuo.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad Z. B. klaidingai vertina prokurorų nutarimuose ir skundžiamoje teismo nutartyje vartojamą sąvoką „galimai padarė“. Nekaltumo prezumpcijos principas Konstitucijoje įtvirtintas jos 31 str. 1 d.: „asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu“. LR BPK 44 str. 6 d. nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas LR BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Kaip matyti iš pateikiamų teisės nuostatų, nekaltumo prezumpcijos principo esmė – asmuo negali būti laikomas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, jeigu tai nėra įrodyta įstatymų nustatyta tvarka ir jo atžvilgiu nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Apkaltinamasis nuosprendis yra baigiamasis teismo procesinis dokumentas baudžiamojoje byloje, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu dėl baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir jam paskiriama bausmė (LR BPK 303 str. 2 d.). Nei asmens įgautas procesinis įtariamojo, nei kaltinamojo statusas nesudaro pagrindo teigti dėl jo kaltės, padarius nusikalstamas veikas. Nagrinėjamu atveju A. B. ikiteisminiame tyrime nebuvo įgijęs nei įtariamojo, nei kaltinamojo statuso, jam nebuvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, jo atžvilgiu nebuvo surašytas kaltinamasis aktas, procesiniuose dokumentuose A. B. nebuvo įvardintas kaip nusikalstamą veiką padaręs asmuo, nebuvo nurodoma, kad jo kaltė įrodyta ar kitaip sudaromos prielaidos manyti, kad A. B. yra padaręs nusikalstamą veiką.

Skundžiamoje nutartyje bei prokurorų nutarimuose vartojama sąvoka „galimai padarė“ nesudaro prielaidų teigti, kad A. B. kaltė yra įrodyta. Sąvoka „galimai padarė“ baudžiamajame procese ir su baudžiamuoju procesu tiesiogiai susijusių institucijų veikloje vartojama kaip neutrali, nereiškianti kaltinimo ar atitinkamų aplinkybių įrodymo. Tai, kad Z. B., subjektyviai vertindama skundžiamus procesinius dokumentus, nepritaria minėtos sąvokos vartojimui, automatiškai nereiškia, kad sąvoka vartojama netinkamai. Tiek ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras, tiek aukštesnysis prokuroras bei teismas savo veiklą organizuoja ir procesinius sprendimus priima, remdamiesi teisės aktais. Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad prokurorai ar žemesnės instancijos teismas viršijo savo įgaliojimus ar netinkamai taikė teisės normas. A. B. įvardijimas kaip asmens, kuris „galimai padarė“ nuskalstamą veiką, nepažeidžia nei jo, nei jo artimųjų teisių, nesudaro pagrindo išvadai, kad jis padarė nusikalstamą veiką.

Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais bei teisės normomis konstatuotina, kad naikinti skundžiamų procesinių sprendimų apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Atmesti Z. B. apeliacinį skundą ir 2015-08-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarti palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.