Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-04-19 · Civilinė byla Nr. 2-248/2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-04-19
Bylos Nr.
2-248/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas (pirm.), Gintaras Pečiulis, Marytė Mitkuvienė (pran.)
Atsakovas
UAB „Eurovista“, Ko
Ieškovas
UAB „Eurostat V“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-248/2007Procesinio sprendimo kategorija 110.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. balandžio 19 d. Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) Marytės Mitkuvienės (pranešėja) ir Gintaro Pečiulio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Eurovista“ ir Ko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-2782-38/06 pagal ieškovo UAB „Eurostat V“ vardu veikiančios A. Leketo kelių tiesimo įmonės „Tiesė“ ieškinį atsakovui UAB „Eurovista“ ir Ko dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovo UAB „Eurostat V“ vardu veikianti A. Leketo kelių tiesimo įmonė „Tiesė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo UAB „Eurovista“ ir Ko ieškovo UAB „Eurostat V“ naudai priteisti 296 346,99 Lt skolos sumą. A. Leketo kelių tiesimo įmonė „Tiesė“ nurodė, jog įmonės naudai yra priteista iš ieškovo UAB „Eurostat V“ 296 346,99 Lt skolos suma. Tačiau ieškovas UAB „Eurostat V“ neatsiskaito su A. Leketo kelių tiesimo įmone „Tiesė“ motyvuodamas tuo, kad su juo neatsiskaito atsakovas UAB „Eurovista“ ir Ko. Pats ieškovas iš UAB „Eurovista“ ir Ko nereikalauja padengti įsiskolinimo. A. Leketo kelių tiesimo įmonė „Tiesė“ nurodė, jog teikia netiesioginį ieškinį UAB „Eurostat V“ vardu, nes pats kreditorius savo teisių negina. Tame pačiame ieškinyje ieškovas prašė teismo taikyti atsakovo turto atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti ieškinio dydžio mastu UAB „Eurovista“ ir Ko priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei banko sąskaitą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gruodžio 8 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino ir areštavo atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo neužtekus sąskaitas banke. Teismas nurodė, jog tarp šalių yra iškilęs turtinis ginčas, kurio išspręsti gera šalių valia nepavyko. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas gali imtis veiksmų, kuriais būtų siekiama paslėpti ar sumažinti savo turimą turtą, kas apsunkintų teismo sprendimo, jei jis būtų priimtas ieškovo naudai, vykdymą arba tokio teismo sprendimo vykdymas pasidarytų visai negalimas. Be to, ieškovo UAB „Eurostat V“ vardu veikiančios A. Leketo kelių tiesimo įmonės „Tiesė“ nurodoma reikalavimo suma 296 346,99 Lt laikytina didele. Todėl vien didelė reikalavimo suma teismų praktikoje sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes yra reali grėsmė, jog ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Eurovista“ ir Ko panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovas nurodo, jog:

1. Vien ieškovo vardu veikiančio asmens kreipimosi į teismą faktas nėra pagrindas vienareikšmiškai teigti, jog iki tol buvusiose, dabar vykstančiose ar vėlesnėse proceso stadijose atsakovo elgesys buvo arba bus nesąžiningas.

Motyvuojamoji dalis

2. Taikant laikinąsias apsaugos priemones vertinama turi būti ne vien tik ieškinio suma, bet ir kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumui reikšmės turinčios aplinkybės.

3. Teismas turėjo įvertinti tai, kad atsakovo apyvarta nėra itin didelė ir teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali nepagrįstai padaryti esminės žalos atsakovo verslui.

4. Atsakovas neturi ieškovo atžvilgiu jokių galiojančių skolinių įsipareigojimų, todėl pagal Civilinio kodekso 6.68 str. negalimas netiesioginis ieškinys atsakovo atžvilgiu. Dėl to, nepagrįstas yra ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato teismui galimybę dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, bet atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat būtinumą užtikrinti bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį. Teismas turi įvertinti, ar ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis proceso normų numatytų priemonių. Vadovaudamasis šia proceso teisės norma, teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t.y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

Ieškovas pareiškė reikalavimą dėl beveik trijų šimtų tūkstančių litų sumos priteisimo. Netgi tarp verslo subjektų tokia pinigų suma yra didelė, juolab, kad apeliantas neįrodė, jog ši suma, lyginant ją su turimu turtu, yra nedidelė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 str., 144 str. 1 d., 178 str.).

Nagrinėjamoje byloje apeliantas įrodinėja, jog jis neturi jokių prievolinių įsipareigojimų ieškovui, todėl nepagrįstai byloje patrauktas atsakovu. Pažymėtina, jog ieškovas atsakovui pareiškė netiesioginį ieškinį. Netiesioginis ieškinys yra toks ieškinys, kurį už skolininką pareiškia jo kreditorius. Jis reiškiamas, kai skolininkas turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, tačiau jos neįgyvendina siekdamas išvengti prievolės įvykdymo kreditoriui. Tokiais atvejais kreditorius, siekdamas apginti savo interesus, šią skolininko reikalavimo teisę gali įgyvendinti pats pareikšdamas netiesioginį ieškinį. Netiesioginio ieškinio atveju laikinosios apsaugos priemonės taikomos laikantis bendrųjų taisyklių. Todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apelianto turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumą ir pagrįstumą, neturi pagrindo analizuoti apelianto keliamų klausimų dėl atsakovo tinkamumo, prievolės rūšies ir skolininko pareigos pobūdžio, nes šie klausimai yra susiję su ieškinio pagrįstumu ir sprendžiami nagrinėjant bylą iš esmės (CPK 45 str., 265 str., CK 6.5 str.).

Apelianto nurodomos aplinkybės, kad areštavus turtą pasunkės įmonės veikla, nėra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad apelianto sąskaitoje esančios piniginės lėšos būtų areštuotos ir dėl to jis patirtų žymių nuostolių, taip pat negalima daryti išvados, jog dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeisti šalių interesų pusiausvyros bei ekonomiškumo principai.

Šalių lygiateisiškumo principas reikalauja, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones būtų laikomasi proporcingumo principo ir, kad atsakovų interesai taip pat nebūtų ignoruojami. Atsižvelgiant į tai, apeliantui išaiškinama galimybė pasinaudoti įstatymo suteikiamomis teisėmis: prašyti teismo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą, įkeisti turtą, prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, nurodyti materialų turtą, kuris gali būti areštuojamas.

Anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ir naikinti jos atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Artūras DriukasMarytė MitkuvienėGintaras Pečiulis