Alytaus apylinkės teismo nutartis

pareiškėjo Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro atstovei A. T.,

asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicininės priemonės J. A. atstovui advokatui V. A.,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro teikimą dėl priverstinio ambulatorinio gydymo bei stebėjimo nutraukimo J. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Alytaus apylinkės teisme 2022 m. liepos 11 d. gautas VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro 2022 m. liepos 8 d. komisijos priverstinio ambulatorinio gydymo ir stebėjimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl J. A. taikomo priverstinio ambulatorinio gydymo bei stebėjimo. Akte nurodoma, kad pacientas reguliariai lankosi psichikos sveikatos centre. Noriai bendrauja, pasakoja, kad tarpasmeniniai santykiai namuose tapo geri. Per paskutinius 6 mėnesius stacionarinis gydymas nebuvo taikomas. Kontaktas pakankamas, dėmesį sutelkia ir išlaiko pakankamai. Šiuo metu vaistų nevartoja. Alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimą neigia. Bendrauta su paciento seserimi. Ji labai rūpinasi pacientu. Neseniai asmeniui įdėtas širdies stimuliatorius, todėl alkoholio nebevartoja, elgesys pakankamai adekvatus. Tarpasmeniniai santykiai šeimoje normalizavosi. Pacientas teigia, kad su geriančiu sūnumi nebendrauja, nebekonfliktuoja. Atsižvelgiant į tai, kad J. A. psichinė būklė yra pakankamai stabili, kritika savo būklei pakankama, todėl prašo nutraukti privertini ambulatorinį gydymą bei stebėjimą (b l. 174).

2. Pareiškėjo Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro atstovė A. T. teismo posėdyje teikimą palaikė, kadangi jis nebegeria, o asmenybė jo buvo primityvi, kadangi visą gyvenimą gėrė. Dabar blogai su širdimi ir turbūt ta mirties baimė ir išgydė, kadangi buvo pasakyta, kad jeigu gers, tai numirs. Jis visiškai nevartoja, yra visiškai nepavojingas. Jį kontroliuoja ne baimė, kad bus priverstinai gydomas, bet pačios mirties baimė.

3. Asmens, kuriam prašoma panaikinti priverstinį ambulatorinį gydymą ir stebėjimą, J. A. gynėjas advokatas V. A. nurodė, jog kaip matyti iš įstaigos, kuri pateikė išvadą ir prašo nutraukti J. A. ambulatorinį gydymą ir stebėjimą, iš surinktos ir pateiktos teismui medžiagos, kad vis dėl to jis yra susirgęs širdies liga, nėra pavojingas visuomenei, todėl teikimą prašė tenkinti ir nutraukti J. A. ambulatorinį gydymą ir stebėjimą.

4. Prokurorė siūlė tenkinti prašymą, kadangi yra pagrindas panaikinti J. A. taikytas priverčiamąsias medicinos priemones.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas.

5. Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. nutartimi J. A., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, taikyta priverčiamojo medicininio poveikio priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – VšĮ Prienų pirminės sveikatos priežiūros centro Prienų rajono psichikos sveikatos centre (b l. 162 – 167).

6. 2022 m. liepos 11 d. VšĮ Prienų rajono PSPC psichikos sveikatos centras kreipėsi į teismą teikimu, prašydamas J. A. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį gydymą ir stebėjimą nutraukti (b l. 174).

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnio 6 dalyje, numatyta, kad teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų panaikinimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.

8. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teismas, išnagrinėjęs priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, priima vieną iš šių nutarčių: pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, – jeigu asmens sveikatos būklė nepasikeitė; pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, – jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė; panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 3 dalis).

9. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pabrėžiama, kad asmenys, sergantys psichikos ligomis, yra itin pažeidžiami, taigi bet koks jų teisių apribojimas turi būti griežtai tikrinamas, ir tik labai svarios priežastys (motyvai) gali pateisinti tokį apribojimą (Mifobova v. Russia). Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies e punktą laisvė gali būti apribota, atimta tik įvykdžius tris minimalias sąlygas: turi būti patikimai įrodyta, kad asmuo yra psichiškai nesveikas; psichikos sutrikimas turi būti tokios rūšies ar laipsnio, kad dėl to būtų būtinas priverstinis gydymas; besitęsiančio laisvės atėmimo pagrįstumas priklauso nuo to, ar toks psichikos sutrikimas asmeniui išlieka ir toliau (Liuiza v. Lithuania, no. 13472/06, judgment of 31 July 2012). Dėl antrosios nurodytos sąlygos pažymėtina, kad psichiškai nesveiko asmens laisvės atėmimas gali būti būtinas ne tik tuo atveju, kai jam reikia gydymo, vaistų ar kitos klinikinės priežiūros siekiant jį išgydyti arba pagerinti jo būklę, bet ir tuo atveju, kai asmeniui reikia kontrolės bei priežiūros siekiant neleisti jam, pavyzdžiui, padaryti žalos sau ar kitiems.

10. Priverčiamųjų medicinos priemonių tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, teismas turi įvertinti du kriterijus: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą. Sprendžiant priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą ir nustatant reikšmingas bylai aplinkybes, vadovaujamasi BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.

11. Iš teismui pateikto VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro 2022 m. liepos 8 d. komisijos priverstinio ambulatorinio gydymo ir stebėjimo akto matyti, jog paciento būklė yra pakankamai stabili, jis reguliariai lankosi Prienų psichikos sveikatos centre, jo tarpasmeniniai santykiai šeimoje stabilizavosi, jis nebevartoja alkoholio, elgesys pakankamai adekvatus, kritika savo būklei yra pakankama, todėl prašoma panaikinti J. A. paskirtą priverstinį ambulatorinį gydymą ir stebėjimą (b l. 174).

12. 2022 m. liepos 7 d. Psichologo tyrimo išvadoje nustatyta, kad kontaktas pakankamas, bendrauja noriai, pakankamai atvirai. Išsako daug įvairių somatinių skundų, turi problemų su širdimi, todėl jau daugiau nei pusė metų kaip išvis teigia nebevartojantis alkoholio, nes baiminasi dėl savo sveikatos. Nusiskundimų psichikos sveikata neišsako jokių, pasakoja, jog nuotaika dabar dažniausiai normali, nerimo nejaučia, apetitas geras, ryškesnių miego sutrikimų neturi. Su žmona sutaria gerai, daug dirba prie namų, šiuo metu rūpinasi, kad bulvių nesunaikintų vabalai. Sūnus su kuriuo turėjo konfliktą ir toliau gyvena jų namuose bei stipriai piktnaudžiauja alkoholiu, tačiau pacientas pasakoja jog stengiasi su sūnumi nebendrauti išvis, jis gyvena užsidaręs kitame kambaryje, todėl konfliktų pavyksta išvengti. Intelektinės paciento galimybės nėra aukštos, tačiau orientacija vietoje, laike ir savyje – teisinga. Dėmesio koncentracija bei išlaikymas patenkinami. Trumpalaikės atminties apimtis siaura. Mąstymas konkretus, apibendrinimo galimybės žemos. Asmenybė primityvi, siaurų buitinių interesų, nesant alkoholio vartojimo elgesys ramus, impulsų kontrolė pakankama, socialinė adaptacija patenkinama. Alkoholio vartojimą pacientas pastaruoju metu neigia, tą taip pat patvirtina ir artimieji. Emocijos skurdžios, primityvios, nerimo ar depresijos sutrikimams būdingų simptomų šiuo metu sau nepriskiria, objektyviai jų taip pat nestebima (b l. 175).

13. Iš akte ir psichologinio tyrimo išvadoje pateiktų duomenų, gydymo įstaigos atstovės paaiškinimų matyti, kad po paskirto ambulatorinio gydymo ir stebėjimo J. A. psichikos būklė pagerėjo, yra vertinama stabiliai, jis reguliariai lankosi Prienų psichikos sveikatos centre, nevartoja alkoholio, jo elgesys yra pakankamai adekvatus, kasdieninėje veikloje yra savarankiškas, yra nepavojingas visuomenei. Per paskutinius 6 mėnesius nebuvo stacionariai gydytas dėl psichinės sveikatos būklės. J. A. elgesys yra adekvatus, nusiskundimų neturi, tarpasmeniniai santykiai šeimoje yra geri. Šios aplinkybės rodo, kad J. A. nėra pavojingas sau ir aplinkiniams. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad savo veiksmais jis gali padaryti realios žalos savo sveikatai ar gyvybei arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei.

14. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, jos taikomos tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja psichikos būklė bei išnyksta pavojingumas, todėl tęsti priverstinį gydymą pagal pateiktą medikų rekomendaciją, kuria abejoti teismas pagrindo neturi, J. A. yra netikslinga, nes tai sąlygotų neproporcingą jo teisių ribojimą. Tai atitinka ir teismų praktiką (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. nutartis byloje Nr. 1S-56-383/11, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis, bylos Nr. T-7-369/2016, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartis, bylos Nr. Nr. T-261-576/2017 ir kt.).

15. Esant šioms aplinkybėms, VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro prašymas dėl priverstinio ambulatorinio gydymo bei stebėjimo nutraukimo J. A. tenkinamas (BK 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253, 405 straipsniais,

nutaria:

VšĮ Prienų rajono Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro prašymą tenkinti.

Nutraukti J. A. priverčiamojo medicinos poveikio priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.