Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-05-24 · Administracinė byla Nr. I-20-402/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-05-24
Bylos Nr.
I-20-402/2010
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Asta Urbonienė, Natalja Zelionkienė, Gintaras Čekanauskas
Pareiškėjas
Taikos
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės
Advokatai
Laura Timinskaitė
Kategorijos
  • 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-20-402/2010
3-62-3-439-2009-1
Procesinio sprendimo kategorija: 14.3.3; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 24 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Urbonienės ir Gintaro Čekanausko,

sekretoriaujant Daivai Čižinauskienei,

dalyvaujant pareiškėjos Taikos pr. 117 daugiabučio namo savininkų bendrijos atstovams I. V., advokatei Laurai Timinskaitei, atsakovų Kauno miesto savivaldybės atstovei Agnei Surblienei, Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei Daivai Murienei, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Airai Dalikaitei

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Taikos pr. 117 daugiabučio namo savininkų bendrijos skundą dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama: panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. liepos 15-16 d. protokolu Nr. 40-12-SK319/2 su priedais priimtą sprendimą; panaikinti 2009 m. rugsėjo 8 d. Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 47-1722; įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją derinti žemės sklypo prie daugiabučio pastato Taikos pr. 117, Kaune, detalųjį planą, nenustatant automobilių stovėjimo aikštelei šalia Taikos pr. 121 ir 123, Kaune, daugiabučių, servituto;

Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2006 m. rugsėjo 8 d. buvo sudaryta Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 40-11-370, pagal kurią teisių perdavėjas Kauno miesto savivaldybė perdavė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo teritorijų planavimo teises ir pareigas planavimo organizatoriui pareiškėjui Taikos pr. 117 Daugiabučio namo savininkų bendrijai. Šioje sutartyje numatytas detaliojo planavimo tikslas - žemės sklypo suformavimas prie pastato (duomenys neskelbtini), šio žemės sklypo paskirties, naudojimo būdo, pobūdžio ir teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas.

Planavimo organizatoriaus Taikos pr. 117 Daugiabučio namo savininkų bendrijos pasirinktas detaliojo plano rengėjas UAB „Geometra", 2006 m. lapkričio mėn. parengė žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) daugiabučio detalųjį planą.

Parengtas detalusis planas, ištaisant nurodytus pagrįstus netikslumus, ne kartą buvo teiktas Nuolatinei statybos komisijai derinimui, tačiau kiekvieną kartą pateiktą derinti detalųjį planą komisija nederindavo, nurodydama vis skirtingus motyvus, tačiau vienas pagrindinis nederinimo argumentas -nenustatytas servitutas.

2009 m. liepos 10 d. pakartotinai Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui buvo pateiktas derinimui detalusis planas ir 2009 m. liepos 24 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas raštu Nr. 40-2-1115 informavo, jog Nuolatinė statybos komisija, nustatė, jog detalusis planas neatitinka nustatytų sąlygų ir pridėjo 2009 m. liepos 15-16 d. protokolo Nr. 40-12-SK319/2 priedą Nr. 1, tačiau pats protokolas nebuvo pateiktas. Minėtame rašte ir jo priede, nurodyta, jog detalusis planas nederinamas, kadangi neištaisytos ankstesnės pastabos, tačiau kokios konkrečiai pastabos neištaisytos nenurodyta. Nuolatinės statybos komisijos pasitarimų metu nustatyta, kad detaliuoju planu yra formuojamas sklypas prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), ir į detaliojo plano sprendinius įtraukiant ginčo aikštelę. Kadangi ši ginčo aikštelė nėra (duomenys neskeltini) daugiabučio nuosavybė, o yra valstybės turtas, buvo nutarta ginčo aikštelę įtraukti į žemės sklypo prie (duomenys neskeltini) daugiabučio detaliojo plano sprendinius tiktai nustatant visai aikštelei servitutą.

Minėtas 2009 m. liepos 24 d. raštu pateiktas Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. liepos 15-16 d. sprendimas nederinti detaliojo plano 2009 m. rugpjūčio 6 d. buvo apskųstas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. 2009 m. rugsėjo 8 d. valstybinę priežiūrą atliekančiai institucija Kauno apskrities viršininko administracija raštu Nr. 4-1722 informavo, jog į analogiško turinio prašymus buvo atsakyta 2007-12-21 raštu Nr. 4-2436, 2008-04-16 raštu Nr. 4-714,2008-09-11 raštu Nr. 1l-kol-731-1017.

Žemesnės instancijos teismas

Su Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. liepos 15-16 d. sprendimu bei 2009 m. rugsėjo 8 d. valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimais pareiškėja nesutinka, nes jie yra nepagrįsti ir nemotyvuoti, todėl naikintini.

Teismui pateikiamas 1984 m. spalio 9 d. žemės sklypo, suteikto radijo gamyklai 12 a. 350 vietų bendrabučio statybai, raudonųjų linijų planas, iš kurio matyti, kad ginčo aikštelė šalia statomo bendrabučio, dabar (duomenys neskelbtini) daugiabučio, yra.suformuota kaip šio pastato priklausinys, kuris skirtas jam tarnauti, tai yra tinkamai juo naudotis.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad Kauno miesto savivaldybės administracija nepateikia jokių įrodymų, jog ginčo aikštelė priklausytų valstybei ar savivaldybei, nes nėra priimta jokių sprendimų ar kitų aktų dėl šio turto teisinio statuso nustatymo ar pakeitimo.

1999 m. kovo 2 d. LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. 61 patvirtintas Statybos techninių reikalavimų reglamentas STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos" taikomas rengiant miestų, miestelių ir kaimų bendruosius ir detaliuosius bei specialiuosius planus (reglamento 1.1. punktas). Šio reglamento VI skyriaus 2 punktas reglamentuoja automobilių stovėjimo vietų poreikio nustatymą. Reglamento 2.2. punkte numatyta, kad bendras automobilių saugojimo vietų skaičius negali būti mažesnis už bendrą automobilių skaičių. Reglamento 2.3. punktas numato, kad stovėjimo vietų skaičius nustatomas pagal pateikiamą lentelę, kurios 1.2. skiltyje nurodyta, kad daugiabučiams namams skirtas stovėjimo vietų skaičius sudaro 0,8 stovėjimo vietos vienam butui. (duomesnys neskelbtini) daugiabučiame yra 103 butai, o tai reiškia, kad šiam namui priklauso 82 stovėjimo vietos, nors pagal parengtą detalųjį planą stovėjimo vietų numatyta tik 18, tai yra žymiai mažiau nei numato minėtas reglamentas. Jei dar būtų nustatytas servitutas ginčo aikštelei (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyventojai iš vis nebeturėtų kur statyti savo transporto priemonių.

Kauno miesto savivaldybės administracijos priimtas sprendimas dėl būtinumo į žemės sklypo prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), detalųjį planą įtraukti ginčo aikštelę numatant visai aikštelei servitutą yrą visiškai nepagrįstas, kadangi Kauno apskrities viršininkui nebuvo pateikti jokie prieštaravimai nustatyti minėtos aikštelės servitutą, kuriuose būtų nurodytas šio servituto nustatymo tikslas bei paskirtis, Kauno apskrities viršininkas nepriėmė jokio sprendimo dėl minėto servituto.

Kauno miesto savivaldybės bei Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimai pažeidžia planavimo organizatoriaus Taikos pr. 117 Daugiabučio namo savininkų bendrijos teises. Visos išvardintos aplinkybės rodo, kad nėra jokio teisinio pagrindo į žemės sklypo prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), detalųjį planą įtraukti ginčo aikštelę tik numatant visai aikštelei servitutą

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai skundžiami aktai naikintini.

Posėdžio metu pareiškėjos atstovės skundą visiškai palaikė.

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovė teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutinka. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi nei reikalavimo teisės, nei įstatymų saugomo intereso. Pareiškėja skunde nurodo, kad 2006-09-08 buvo sudaryta detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 40-11-370. Pagal 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 635 patvirtinto Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo 22 punktą detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis šalių rašytiniu susitarimu gali būti keičiama, gali būti pratęsiamas jos galiojimo terminas, tačiau bendras sutarties galiojimo terminas negali būti ilgesnis kaip 3 metai. Nagrinėjamu atveju detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis yra netekusi galios. Įstatymuose yra imperatyviai nustatyta, kad ji negali būti pratęsiama, todėl pareiškėjas nėra laikytinas detaliojo planavimo organizatoriumi, todėl atitinkamai nėra saistomas detaliojo planavimo organizatoriui nustatytų pareigų, bei neturi detaliojo planavimo organizatoriui nustatytų teisių. Dėl šių priežasčių, pareiškėjui nesant detaliojo planavimo organizatoriumi, keliamų reikalavimų tenkinimas nesukeltų teisinių pasekmių.

Taip pat yra pasibaigęs visų pareiškėjui išduotų planavimo sąlygų galiojimas, kurios naujai išduodamos Detaliųjų planų rengimo taisyklių 28 punkto nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, bei vadovaujantis Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo 20 punktu naujai pasirašius sutartį, planavimo organizatorius privalės užtikrinti detaliojo plano viešumą, atlikdamas Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatuose, nurodytas procedūras. Pasirašius naują detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį yra privalu vadovautis Detaliųjų planų rengimo taisyklių 27 punktu ir atitinkamai išlaikyti šiame punkte nustatytus detaliojo teritorijų planavimo proceso etapus, bei jų eiliškumą.

Skundu prašoma panaikinti 2009-09-08 Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 47-1722. Pareiškėja nenurodo jokių teisės aktų, kuriuos pažeidė apskrities viršininko administracija, priimdama aukščiau nurodytą sprendimą, todėl šis sprendimas yra teisėtas.

Kauno m. savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolu priimtas sprendimas „Nederinti" yra priimtas ir įformintas teisės aktų nustatyta tvarka, o nederinimo motyvai yra išdėstyti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2009-07-24 rašte Nr. 40-2-1115, bei jo priede (teritorijų planavimo dokumento nederinimo motyvai). Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje nėra nurodytas detaliojo plano rengimo projekto vadovas, o pats brėžinys nėra suderintas nei su detaliojo plano organizatoriumi, nei rengėju architektu, nei projekto vadovu. Detalusis planas neatitinka Detaliųjų planų rengimo taisyklių 42 p., nes yra parengtas ant senos topografinės medžiagos. Dėl šios priežasties, pagal nurodymus nepatikslinus topografinių duomenų, gretimo sklypo savininkų statinys (tvora) patenka į pareiškėjo planuojamą teritoriją, todėl yra būtina nagrinėjamo detaliojo plano sprendinius perkelti ant naujos topografinės medžiagos, arba pateikti gretimo žemės sklypo ribas su koordinačių taškais.

Pareiškėja, teikdama derinti detalųjį planą, neatsižvelgė į ankstesnio Nuolatinės statybos komisijos sprendimo „Nederinti" motyvus, kurie buvo išdėstyti raštu nederinimo motyvuose, ir buvo skųsti Kauno apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje byloje, todėl, nagrinėjamu atveju, skundžiamas Nuolatinės statybos komisijos sprendimas yra paremtas analogiškais motyvais, nurodančiais trūkumus, kurie nebuvo pašalinti po paskutinio detaliojo plano svarstymo Nuolatinėje statybos komisijoje. Pareiškėjo siekis ginčo aikštelę, (esančią už (duomenys neskelbtini) pastato raudonųjų linijų ribų) įtraukti į nagrinėjamo detaliojo plano sprendinius, nenumatant jai servituto, laikytinas ketinimu tenkinti savo interesus, nusimatyti sau palankius sprendinius gretimų daugiabučių namų savininkų interesų sąskaita, todėl toks teritorijų planavimas prieštarautų vienam iš esminių teritorijų planavimo tikslų - suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas 3 straipsnis).

Pareiškėja nurodo, kad 1984-10-09 žemės sklypo, suteikto Radijo gamyklai 12a 350 vietų bendrabučio statybai, raudonųjų linijų planas rodo, kad ginčo aikštelė yra suformuota kaip pastato(duomenys neskelbtini), priklausinys. Iš pateikto raudonųjų linijų plano ir pateikto detaliojo plano projekto galima akivaizdžiai spręsti, kad sklypų ribos yra visiškai kitokių formų, o ginčo aikštelė niekada nebuvo apimta raudonųjų linijų ribomis.

Prijungiamoje byloje yra pateikta kadastro žemėlapio ištrauka, iš kurios matyti, kad aikštelė yra detaliai nesuplanuotoje teritorijoje (valstybinėje žemėje), kuri būtent šiuo metu yra planuojama ginčijamu detaliuoju planu, todėl ją laikyti bešeimininkiu daiktu LR CK 4.57 prasmei nėra pagrindo.

Ginčijama aikštele naudojasi ne tik (duomenys neskelbtini) gyventojai bet ir aplinkinių namų (duomenys neskelbtini) gyventojai, šioje teritorijoje esantiems daugiabučiams namams trūksta stovėjimų aikštelių, todėl taikant Statybos techninių reikalavimų reglamentą STR 2.06.01:1999, tiek Statybos techninių reikalavimų reglamentą STR 2.03.01.2001, neturėtų būti pažeisti aplinkinių daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų interesai, o nenumačius stovėjimo aikštelei servituto, būtų pažeisti protingumo teisingumo principai ir ignoruojami gretimų daugiabučių namų savininkų interesai.

Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų 14 punktu yra nustatyta, kad Nuolatinės statybos Komisijos sprendimas derinti teritorijų planavimo dokumentą yra priimamas, tik jei tam pritarė visi privalantys dalyvauti Komisijos posėdyje Komisijos nariai. Jeigu bent vienas Komisijos narys nepritaria teritorijų planavimo dokumento derinimui, laikoma, kad Komisija priėmė sprendimą nederinti teritorijų planavimo dokumento Šiuo atveju, daugiau nei vienas Nuolatinės statybos komisijos narys yra nepritaręs teritorijų planavimo dokumento derinimui. Įpareigojimas Nuolatinei statybos komisijai derinti detalųjį planą nesant visų komisijos narių pritarimui, pažeistų galiojančius teisės aktus. Todėl šis reikalavimas turėtų būti atmestas kaip netinkamai suformuluotas, kadangi esant visų Nuolatinė statybos komisijos narių pritarimui, Nuolatinė statybos komisija neturėtų pagrindo atsisakyti derinti teritorijų planavimo dokumentą, o toks atsisakymas galėtų būti skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos atstovė paaiškino, kad visiškai palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus, su skundu nesutinka. Kauno apskrities viršininko administracija 2006 m. liepos 13 d. pareiškėjai išdavė sutikimą Nr. 24-509-(10.25.) „Dėl detaliojo plano rengimo Taikos pr. 117, Kaune", kuriuo buvo leista pradėti teritorijų planavimo dokumento rengimo procesą, t.y. suteikiama galimybė kreiptis į savivaldybės administraciją sąlygų sąvadui gauti, organizatoriaus teisėms ir pareigoms iš savivaldybės perimti.

Kauno apskrities viršininko administracija, kaip viena iš planavimo sąlygų rengėja, 2006 m. rugsėjo 26 d. išdavė planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti. Kauno apskrities viršininko administracijos 2006-09-26 planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentams rengti Nr. 5R-480-(10.30) 5 dalies 5 punkto 6 papunktyje nurodyta, kad formuojant sklypą būtina įvertinti, ar nebus pažeisti trečiųjų asmenų interesai. Iš byloje esančio 2007-08-20 pasiūlymo Nr. 1, kurį pateikė Taikos pr. 251-osios daugiabučių bendrijos pirmininkė, akivaizdu, jog buvo pareikšti pasiūlymai, kurie būtent susiję su papildomų mašinų stovėjimo aikštelių numatymu. Toks detalaus plano tvirtinimas, neatsižvelgiant į gretimų (duomenys neskelbtini) daugiabučių gyventojų interesus, pažeistų viešąjį interesą, būtent todėl įvertinus detaliai planuojamą teritoriją Kauno apskrities viršininko administracijos ir Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojų 2007-04-03 ir 2009-01-23 pasitarimuose žemės reformos ir teritorijų planavimo klausimais buvo nuspręsta, kad esama automobilių stovėjimo aikštelė šalia Taikos pr. 121 ir 123 pastatų turi būti įtraukta į (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinius, nustatant visai aikštelei servitutą.

Kauno apskrities viršininko administracijai yra pareikštas reikalavimas dėl Kauno apskrities viršininko administracijos 2009-09-08 sprendimo Nr. 4-1722 panaikinimo, šis reikalavimas yra nepagrįstas ir atmestinas. Skundžiamas raštas nelaikytinas sprendimu, nes raštas yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, nesukėlęs pareiškėjai teisinių pasekmių (neįtakojęs pareiškėjos teisių ir pareigų), juo buvo pateikta informacija, nebuvo numatyta jokių privalomų vykdyti įsipareigojimų ar duoti nurodymai. Pareiškėja savo skunde nenurodo nei vieno teisės akto, kuris buvo pažeistas minėtu Kauno apskrities viršininko raštu.

Atsakovo atstovė nurodė, kad nepagrįsti skundo teiginiai, kuriais pareiškėja nurodo, kad Kauno apskrities viršininkui turėjo būti pateikti prašymai nustatyti ginčijamos aikštelės servitutą, o Kauno apskrities viršininkas turėjo priimti sprendimą dėl servituto. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 str. 2 d. žemės servitutai Apskrities viršininko sprendimu - administraciniu aktu nustatomi tik Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Šiuo konkrečiu atveju detaliojo plano sprendiniai nėra patvirtinti Vyriausybės nustatyta tvarka, todėl Kauno apskrities viršininkas negali priimti sprendimo dėl servituto nustatymo.

Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė visiškai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, su skundu nesutiko ir paaiškino, kad pareiškėja pateikė reikalavimą įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją derinti žemės sklypo detalųjį planą prie daugiabučio pastato (duomenys neskelbtini), nenustatant automobilių stovėjimo aikštelei šalia (duomenys neskelbtini), Kaune daugiabučių, servituto, šis reikalavimas yra nepagrįstas bei Inspekcijos nuomone, pažeidžia trečiųjų asmenų interesus. 2006-09-26 planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentams rengti Nr. 5R-480-(10.30) 5 dalies 5 punkto 6 papunktyje nurodyta, kad formuojant sklypą būtina įvertinti, ar nebus pažeisti trečiųjų asmenų interesai. Iš byloje esančio 2007-08-20 pasiūlymo Nr. 1, kurį pateikė (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyventojų vardu bendrijos pirmininkė, akivaizdu, jog buvo pareikšti pasiūlymai, kurie būtent susiję su papildomų mašinų stovėjimo aikštelių numatymu. Toks detalaus plano tvirtinimas, neatsižvelgiant į gretimų daugiabučių gyventojų interesus, pažeistų viešąjį interesą, būtent todėl įvertinus detaliai planuojamą teritoriją Kauno apskrities viršininko administracijos ir Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojų 2007-04-03 ir 2009-01-23 pasitarimuose žemės reformos ir teritorijų planavimo klausimais buvo nuspręsta, kad esama automobilių stovėjimo aikštelė šalia (duomenys neskelbtini) pastatų turi būti įtraukta į (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinius tiktai nustatant visai aikštelei servitutą.

Reikalavimas, panaikinti 2009-09-08 Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 4-1722, yra nepagrįstas ir atmestinas. Skundžiamas raštas nelaikytinas sprendimu, nes raštas yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, nesukėlęs pareiškėjams teisinių pasekmių. Ginčas dėl minėto rašto negali būti laikomas administracinių teismų kompetencijai priskirtu ginču.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymą 2009-09-08 Kauno apskrities viršininko administracijos raštas ,.Dėl namo teritorijos detaliojo plano" Nr. 4-1722 į 2009-08-07 Taikos pr. 117 daugiabučių namo savininkų bendrijos skundą galėjo būti skundžiamas ikiteismine tvarka administracinių ginčų komisijai. Pareiškėjai nepasinaudojo įstatymų numatyta ikiteismine tvarka ir tiesiai kreipiantis į administracinį teismą, dėl administracinio sprendimo (taip nurodo pareiškėjai) panaikinimo, nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo reikalavimų.

Prašymas netenkintinas.

Pareiškėja kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. liepos 15-16 d. protokolu Nr. 40-12-SK319/2 su priedais priimtą sprendimą; panaikinti 2009 m. rugsėjo 8 d. Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 47-1722; įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją derinti žemės sklypo prie daugiabučio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, nenustatant automobilių stovėjimo aikštelei šalia (duomenys neskelbtini), daugiabučių, servituto;

Kauno apskrities viršininko administracija 2006 m. liepos 13 d. pareiškėjai išdavė sutikimą Nr. 24-509-(10.25.) „Dėl detaliojo plano rengimo (duomenys neskelbtini) ", kuriuo buvo leista pradėti teritorijų planavimo dokumento rengimo procesą, t.y. suteikiama galimybė kreiptis į savivaldybės administraciją sąlygų sąvadui gauti, organizatoriaus teisėms ir pareigoms iš savivaldybės perimti.

Ginčo esmę sudaro tai, kad pareiškėja siekia ginčo aikštelę, (esančią už (duomenys neskelbtini) pastato raudonųjų linijų ribų) įtraukti į nagrinėjamo detaliojo plano sprendinius, nenustatant jai servituto.

Dėl reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. liepos 15-16 d. protokolu Nr. 40-12-SK319/2 su priedais priimtą sprendimą.

Atsakovai nurodo, kad dėl šio reikalavimo administracinė byla turėtų būti palikta nenagrinėta, nes pareiškėja nepasinaudojo išankstine ne teismine ginčo sprendimo tvarka, kaip tai numato teisės aktai. Tokius ginčus išankstine ne teismo tvarka nagrinėja Kauno apskrities viršininko administracija. Atsakovai nurodo, kad pareiškėjos 2009-08-07 Kauno apskrities viršininko administracijai paduotas skundas (b.l. 23) nelaikytinas, skundu dėl atsakovo priimtų sprendinių pasinaudojus išankstine ne teismine ginčo sprendimo tvarka, kadangi skundas neatitinka jam keliamų reikalavimų ir juo pareiškėja neprašė įvertinti priimto sprendimo, todėl atsakovas ir nepriėmė jokio sprendimo.

Nors pareiškėja paduodant skundą Kauno apskrities viršininko administracijai nesilaikė skundo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, tačiau iš skundo turinio galima suprasti pareiškėjos siekius, todėl teismo nuomone, formaliai pareiškėja išdėstė savo siekius ir nurodytu pagrindu palikti skundą nenagrinėtu nėra pagrindo.

Šioje dalyje skundas atmestinas dėl kitų motyvų.

Detaliųjų planų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir galiojimo tvarką, taip pat detaliojo planavimo dalyvių tarpusavio santykius šiame procese nustato Teritorijų planavimo įstatymas (Toliau tekste - Įstatymas) ir Detaliųjų planų rengimo taisyklės, patvirtintos LR aplinkos ministro 2004 05 03 įsakymu Nr. D1-239 (Toliau tekste - Taisyklės).

Detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas (Teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 1 d.). Detalusis teritorijų planavimas yra sudėtingas procesas, susidedantis iš kelių etapų, kiekviename iš šių etapų yra aiškiai apibrėžtos šiame procese dalyvaujančių asmenų teisės ir pareigos, kurių privalu laikytis tam, kad planavimo procesas vyktų sklandžiai, efektyviai ir operatyviai, nebūtų pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ir viešieji interesai.

Pareiškėjos keliami reikalavimai iš esmės yra kilę sklypo (duomenys neskelbtini), teritorijos detaliojo planavimo proceso baigiamajame etape – detaliojo plano derinimo stadijoje. Pareiškėja, teikdama derinti detalųjį planą, neatsižvelgė į ankstesnio Nuolatinės statybos komisijos sprendimo „Nederinti" motyvus, kurie buvo išdėstyti raštu nederinimo motyvuose, ir buvo skųsti Kauno apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje ir prijungtoje prie šios bylos byloje, todėl nagrinėjamu atveju, skundžiamas Nuolatinės statybos komisijos sprendimas yra paremtas analogiškais motyvais, nurodančiais trūkumus, kurie nebuvo pašalinti po paskutinio detaliojo plano svarstymo Nuolatinėje statybos komisijoje. Pareiškėja neatsižvelgė į Kauno apskrities viršininko administracijos ir Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojų žemės reformos ir teritorijų planavimo klausimais komisijos 2007 m. priimtus sprendimus. Prijungtoje byloje yra Kauno apskrities viršininko administracijos ir Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojų žemės reformos ir teritorijų planavimo klausimais protokolas, kuriame yra nurodoma, kad "...detaliuoju planu yra formuojamas sklypas prie daugiabučio gyvenamojo namo į detaliojo plano sprendinius įtraukiant asfaltuotą aikštelę, esančią šalia gretimų penkiaaukščių bendrabučių (duomenys neskelbtini) ". Iš pasitarimo protokolo matosi, kad nustačius šias faktines aplinkybes, pasitarime buvo pakartotinai nurodyta, kad "Esama automobilių aikštelė šalia (duomenys neskelbtini) pastatų gali būti įtraukta į (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinius tiktai numatant visai aikštelei servitutą." Šis klausimas 2009-01-23 buvo nagrinėjamas pakartotinai, ankstesnių pasitarimų (2007-04-03, 2008-01-21, 2008-04-09) nutartis nebuvo keičiama, ir pagristas teisės aktais, kurie numato detaliojo plano derinimo eigą (Detaliųjų planų rengimo taisyklių 43.8 p. numato, kad rengiant detaliuosius planus, yra nustatomas privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, vienas iš kurių yra servitutai. Jau 2007-07-02 Kauno miesto savivaldybės administracijos rašte Nr. (A27V128)-R-1879 yra nurodoma, kad yra reikalinga pataisyti detaliojo plano sprendinius, teisingai nurodant servitutus. 2008-01-17 Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus rašte Nr. 40-2-105 taip pat yra pateiktos pastabos, susijusios su servituto ginčijamai aikštelei nurodymu, kurios yra grindžiamos faktiniu (duomenys neskelbtini) namų gyventojų naudojimusi šia aikštele. Be to pareiškėja nenurodė, kaip bus pažeistos pareiškėjos teisės nustačius ginčo aikštelei servitutą.

Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje nėra nurodytas detaliojo plano rengimo projekto vadovas, o pats brėžinys nėra suderintas nei su detaliojo plano organizatoriumi, nei rengėju architektu, nei projekto vadovu. Detalusis planas neatitinka Detaliųjų planų rengimo taisyklių 42 p., nes yra parengtas ant senos topografinės medžiagos. Dėl šios priežasties, pagal nurodymus nepatikslinus topografinių duomenų, gretimo sklypo savininkų statinys (tvora) patenka į pareiškėjo planuojamą teritoriją, todėl yra būtina nagrinėjamo detaliojo plano sprendinius perkelti ant naujos topografinės medžiagos, arba pateikti gretimo žemės sklypo ribas su koordinačių taškais.

Skundo argumentai neatitinka pateiktų faktinių duomenų. Pareiškėja nurodo, kad 1984-10-09 žemės sklypo, suteikto Radijo gamyklai 12a 350 vietų bendrabučio statybai, raudonųjų linijų planas rodo, kad ginčo aikštelė yra suformuota kaip pastato Taikos pr. 117, Kaune, priklausinys. Iš pateikto raudonųjų linijų plano ir pateikto detaliojo plano projekto galima akivaizdžiai spręsti, kad sklypų ribos yra visiškai kitokių formų, o ginčo aikštelė niekada nebuvo apimta raudonųjų linijų ribomis (teritorija į rytus tarp taškų Nr. 4 ir Nr. 5, raudonųjų linijų plane), todėl pareiškėjos argumentas, kad raudonųjų linijų plane suformuota aikštelė pagal savo konfigūraciją ir plotą yra identiška parengtu žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), daugiabučio detaliuoju planu suformuotai ginčo aikštelei, yra nepagrįstos, bei prieštaraujančios byloje pateiktiems įrodymams.

Taipogi nagrinėjamu detaliuoju planu yra formuojamas 3996 kv.m. ploto sklypas, o tai reiškia, kad yra viršijamas Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai" nustatytas ir nagrinėjamu atveju paskaičiuotas minimalus sklypo plotas - 3850 kv.m. (žr. detaliojo plano pagrindinio brėžinio pastabą Nr. 8), todėl nepagristais laikytini pareiškėjos teiginiai, kad automobilių statymo sprendinių nebūtų įmanoma išpildyti nusimatant automobilių saugojimo aikštelių įrengimą raudonųjų linijų ribose, neįtraukiant ginčo aikštelę, (esančią už raudonųjų linijų ribų) į planuojamą teritoriją. Pareiškėjo siekis ginčo aikštelę, (esančią už (duomenys neskelbtini) pastato raudonųjų linijų ribų) įtraukti į nagrinėjamo detaliojo plano sprendinius, nenumatant jai servituto, laikytinas ketinimu tenkinti savo interesus, siekti sau palankių sprendinių gretimų daugiabučių namų savininkų interesų sąskaita, todėl, toks teritorijų planavimas prieštarautų vienam iš esminių teritorijų planavimo tikslų - suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas 3 straipsnis).

Dėl fakto, kad ginčo aikštelė buvo įrengta gretimųjų namų statybos metu, nagrinėjamoje byloje ginčo nekilo. Prijungiamoje byloje yra pateikta kadastro žemėlapio ištrauka, iš kurios matyti, kad ginčo aikštelė yra detaliai nesuplanuotoje teritorijoje (valstybinėje žemėje), kuri būtent šiuo metu planuojama ginčijamu detaliuoju planu, todėl ją laikyti bešeimininkiu daiktu LR CK 4.57 prasme nėra pagrindo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-06-231 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-8-746-05 yra nurodęs, kad pagal 1964 metų redakcijos CK 97 straipsnį visas valstybinis turtas nuosavybės teise priklausė valstybei. Byloje nėra duomenų ir ginčo, kad ginčo aikštelė buvo pastatyta dar iki nepriklausomybės atkūrimo, todėl esant aukščiau nurodyto išaiškinimui nėra jokio pagrindo ginčo aikštelę laikyti bešeimininkiu turtu.

Pagal 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 635 patvirtinto Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo 22 punktą detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisiu ir pareigų perdavimo sutartis šalių rašytiniu susitarimu gali būti keičiama, gali būti pratęsiamas jos galiojimo terminas, tačiau bendras sutarties galiojimo terminas negali būti ilgesnis kaip 3 metai. Nagrinėjamu atveju detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis (prijungtos administracinė bylos Nr. 1-563-422/09 b.l. 15-16) yra netekusi galios. Įstatymuose yra imperatyviai nustatyta, kad ji negali būti pratęsiama, todėl pareiškėja nėra pagrindo laikyti detaliojo planavimo organizatoriumi, todėl atitinkamai nėra saistomas detaliojo planavimo organizatoriui nustatytų pareigų, bei neturi detaliojo planavimo organizatoriui nustatytų teisių. Todėl pareiškėjai nesant detaliojo planavimo organizatoriumi, keliamų reikalavimų tenkinimas nesukeltų teisinių pasekmių. Taip pat yra pasibaigęs visų pareiškėjai išduotų planavimo sąlygų galiojimas, kurios naujai išduodamos Detaliųjų planų rengimo taisyklių 28 punkto nustatyta tvarka. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė aiškino, kad skundas paduotas dar galiojant sutarčiai, todėl pareiškėja turi reikalavimo teisę. Tačiau skundo teismui pateikimas nepratęsia sutarties galiojimo terminą, ir juo labiau nepratęsia visų pareiškėjai išduotų planavimo sąlygų galiojimą. Todėl vadovaujantis Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo 20 punktu naujai pasirašius sutartį, planavimo organizatorius privalės užtikrinti detaliojo plano viešumą, atlikdamas Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatuose, nurodytas procedūras. Tik atlikus šias procedūras, būtų galima teikti detaliojo plano projektą viešai svarstyti, derinti, tikrinti ir tvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, pasirašius naują detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį yra privalu vadovautis Detaliųjų planų rengimo taisyklių 27 punktu ir atitinkamai išlaikyti šiame punkte nustatytus detaliojo teritorijų planavimo proceso etapus, bei jų eiliškumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. sausio 19 d. nutartyje yra pažymėjusi, kad asmenų subjektinės teisės dalyvauti teritorijos planavimo dokumento viešame svarstyme valdžios institucijos turi užtikrinti tokiu būdu, kad šios teisės būtų tikros, o ne iliuzinės. Šiuo tikslu yra nustatytas detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties galiojimo terminas, kuriam pasibaigus yra privalu sudaryti naują sutartį, bei atlikti visas teisės aktų nustatytas viešumą užtikrinančias bei kitas procedūras. Nustačius, kad šios procedūros naujai nebuvo atliktos, laikoma, kad toks teritorijos - planavimo dokumentas negalėtų būti patvirtintas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-556-440-09 yra nurodyta, kad nustatydama tokį teisinį reglamentavimą Vyriausybė siekė užtikrinti maksimalų teritorijos planavimo viešumą ir tam pasiekti nustatė aukštus standartus, tai reiškia, kad planavimo organizatorius, sudaręs detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį visais atvejais privalo ne tik bendrai paskelbti apie pradedamą rengti detalųjį planą, bet ir asmeniškai apie tai raštu informuoti labiausiai arba galimai labiausiai suinteresuotus asmenis.

Tokiu būdu, sutinkamai su išdėstytu, nėra jokio įstatyminio pagrindo naikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. liepos 15-16 d. protokolu Nr. 40-12-SK319/2 su priedais priimtą sprendimą, todėl šioje dalyje skundas atmestinas.

Dėl reikalavimo panaikinti 2009 m. rugsėjo 8 d. Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 47-1722.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į administracinį teismą dėl viešojo administravimo subjekto, vykdant viešojo administravimo veiklą, bet kurio priimto akto ar atlikto veiksmo (neveikimo). Tokia bendra taisyklė yra įtvirtinta ABTĮ 3 str. 1 d., 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (2007 03 13 nutartis adm. byloje Nr. A14-261/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis, Nr. 1(11),2007,206-213 p.).

Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar pareiškėjos skundžiamas teismui Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimas (raštas) Nr. 47-1722 gali būti laikomas teisės aktu ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme, ar juo nustatomos tam tikros teisės ar pareigos bei sukeliamos teisinės pasekmės pareiškėjai. Taip pat būtina nustatyti, ar šio rašto panaikinimu bus apgintos pareiškėjos pažeistos teisės ir teisėti interesai, ar bus išspręstas ginčas iš esmės.

Skundžiamame atsakovo rašte pareiškėjai suteikta informacija, kad atsakovas informuoja, jog į analogiško turinio prašymus jau buvo atsakyta raštais 2007-12-21 Nr. 4-2436, 2008-04-16 Nr. 4-714, 2008-09-11 Nr. 11-kol-713-101 (b.l. 22).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje yra pateikta administracinio akto sąvoka - vykdant administravimo funkcijas, administravimo subjekto priimtas teisės aktas. Išanalizavus minėtame įstatyme pateiktą administracinio akto sąvoka, skundžiamą raštą laikyti sprendimu nėra įstatyminio pagrindo, nes raštas yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, nesukėlęs pareiškėjai teisinių pasekmių (neįtakojęs pareiškėjos teisių ir pareigų), juo buvo pateikta informacija, nebuvo numatyta jokių privalomų vykdyti įsipareigojimų ar duoti nurodymai. Kauno apskrities viršininko administracijos 2009-09-08 raštu Nr. 4-1722 informuojama, kad tokio pobūdžio prašymai jau buvo išnagrinėti ir į juos buvo atsakyta ankstesniais Kauno apskrities viršininko administracijos raštais. Taip pat pati pareiškėja savo skunde ir teismo posėdžio metu nenurodo nei vieno teisės akto, kuris buvo pažeistas skundžiamu Kauno apskrities viršininko raštu. Pareiškėjos prašomas panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos raštas nepažeidžia pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų ir jo panaikinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių Taikos pr. 117 daugiabučio namo savininkų bendrijai.

Įvertinus šias aplinkybes, Kolegija sprendžia, jog pareiškėjos skundžiamas Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimas (raštas) Nr. 47-1722 negali būti laikomas teisės aktu ABTĮ 15 str. 1 d. nuostatų prasme, kadangi jo panaikinimas nesukels pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, t.y. ginčas dėl sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano nederinimo išspręstas nebus, todėl administracinė byla dėl šio skundo reikalavimo nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121-04, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis 2008 m. gruodžio 18 d. administracinėje byloje Nr. A525 – 2027/2008) .

Dėl reikalavimo įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją derinti žemės sklypo prie daugiabučio pastato (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, nenustatant automobilių stovėjimo aikštelei šalia (duomenys neskelbtini), daugiabučių, servituto.

Šis skundo reikalavimas betarpiškai susijęs su pirmuoju skundo reikalavimu, todėl nagrinėjant šį skundo reikalavimą analizuojami tie patys teisės aktai, tai Detaliųjų planų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir galiojimo tvarką, Teritorijų planavimo įstatymas ir Detaliųjų planų rengimo taisyklės, patvirtintos LR aplinkos ministro 2004 05 03 įsakymu Nr. D1-239. Kadangi apie tai pasisakyta ir ištirta nagrinėjant skundo reikalavimą dėl panaikinimo Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. liepos 15-16 d. protokolu Nr. 40-12-SK319/2 su priedais priimtą sprendimą, nagrinėjant skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus jau išdėstytus argumentus kartoti netikslinga.

Pareiškėja prašo įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją suderinti žemės sklypo prie daugiabučio pastato (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, tačiau nenurodo kokio konkrečiai prašo administracijos darbuotojo suderinimo, ir kokio konkrečiai teritorijų planavimo dokumento suderinimas yra reikalingas.

Detaliųjų planų rengimo taisyklių 45.2 punkte yra nustatyta, kad teritorijų planavimo dokumentų derinimo tvarka reglamentuota Nuolatinės statybos komisijos pavyzdiniuose nuostatuose. O Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų 14 punktu yra nustatyta, kad Nuolatinės statybos Komisijos sprendimas derinti teritorijų planavimo dokumentą yra priimamas, tik jei tam pritarė visi privalantys dalyvauti Komisijos posėdyje Komisijos nariai. Jeigu bent vienas Komisijos narys nepritaria teritorijų planavimo dokumento derinimui, laikoma, kad Komisija priėmė sprendimą nederinti teritorijų planavimo dokumento (analogiška nuostata yra nustatyta ir Nuolatinės statybos komisijos nuostatų, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. T-442 13 punkte). Nagrinėjamu atveju, daugiau nei vienas Nuolatinės statybos komisijos narys yra nepritaręs teritorijų planavimo dokumento derinimui. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisės normas, darytina išvada, kad įpareigojimas Nuolatinei statybos komisijai derinti detalųjį planą nesant visų komisijos narių pritarimui, pažeistų galiojančius teisės aktus. Šis reikalavimas yra netinkamai suformuluotas, kadangi esant visų Nuolatinės statybos komisijos narių pritarimui, Nuolatinė statybos komisija neturėtų pagrindo atsisakyti derinti teritorijų planavimo dokumentą, o toks atsisakymas galėtų būti skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka.

Reikalavimas įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją derinti žemės sklypo detalųjį planą prie daugiabučio pastato (duomenys neskelbtini), nenustatant automobilių stovėjimo aikštelei šalia (duomenys neskelbtini), Kaune daugiabučių, servituto, yra nepagrįstas bei pažeidžia trečiųjų asmenų interesus. Iš byloje esančio 2007-08-20 pasiūlymo Nr. 1, kurį pateikė Taikos pr. 117b daugiabučio gyventojų vardu bendrijos pirmininkė, akivaizdu, jog buvo pareikšti pasiūlymai, kurie būtent susiję su papildomų mašinų stovėjimo aikštelių numatymu. Toks detalaus plano tvirtinimas, neatsižvelgiant į gretimų daugiabučių gyventojų interesus, pažeistų viešąjį interesą, ir kaip minėta ir ištirta aukščiau, vienų asmenų gyvenimo sąlygų pagerinimas negali būti vykdomas bloginant kitų asmenų gyvenimo sąlygas.

Be to, paskutinis skundo reikalavimas betarpiškai susijęs su pirmais dviems skundo reikalavimais, todėl nepatenkinus jau išanalizuotų ankstesnių dviejų reikalavimų, nėra jokio pagrindo tenkinti paskutinio pareiškėjos reikalavimo.

Sutinkamai su išdėstytu pareikštas reikalavimas įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją derinti žemės sklypo detalųjį planą prie daugiabučio pastato (duomenys neskelbtini), nenustatant ginčo aikštelei servituto atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 d., 101 straipsnio 1 punktu teisėjų kolegija

n usprendžia:

Skundo netenkinti.

Administracinę bylą dalyje dėl skundo reikalavimo, panaikinti 2009 m. rugsėjo 8 d. Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 47-1722, nutraukti.

Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Natalja ZelionkienėAsta UrbonienėGintaras Čekanauskas