Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-06-13 · Civilinė byla Nr. e2S-917-1092/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-13
Bylos Nr.
e2S-917-1092/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08581-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aurimas Brazdeikis
Atsakovas
D. P., mažajai bendrijai „Apskaitos kubas“
Ieškovas
V. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-917-1092/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08581-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.5; (S) 3.3.2.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. birželio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. Ž. (V. Ž.) ieškinį atsakovams mažajai bendrijai „Apskaitos kubas“ ir D. P. dėl paslaugų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Avola“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovams mažajai bendrijai (toliau – ir MB) „Apskaitos kubas“ ir D. P. dėl paslaugų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir žalos atlyginimo. Ieškovas teismo prašo pripažinti negaliojančiomis uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Avola“ bei atsakovo MB „Apskaitos kubas“ 2017 m. rugsėjo 25 d. paslaugų teikimo sutartį, 2017 m. spalio 13 d. buhalterinės apskaitos teikimo sutartį, 2017 m. spalio 16 d. finansinės rizikos valdymo teikimo sutartį, taikyti restituciją ir priteisti bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Avola“ solidariai iš atsakovų D. P. ir MB „Apskaitos kubas“ 18 319,63 Eur žalos atlyginimo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir pareikšto reikalavimo ribose (18 319,63 Eur) areštuotas atsakovams priklausantis nekilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai – atsakovams priklausantis kilnojamasis turtas ir/ar piniginės lėšos bei turtinės teisės, priklausančios atsakovams ir esančios pas juos ar kitus asmenis, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovams leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymu su ieškovu.

Šalies argumentai

3. Atsakovas D. P. kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti atsakovui taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nustatant AB SEB banke esančioje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) laisvai disponuojamą 500 Eur sumą per mėnesį, kurią atsakovas galėtų naudoti savo šeimos būtiniesiems poreikiams tenkinti. Atsakovas paaiškino, kad nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdanti antstolė 2018 m. gruodžio 21 d. sudarė turto aprašą, kuriuo nustatė 875,69 Eur laisvai disponuojamą sumą, tačiau leido atlikti tik teismo nutartyje nurodytas pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, taip pat atsiskaitymu su ieškovu. Vienintelės atsakovo pajamos yra 550 Eur per mėnesį gaunamas atlyginimas už MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas, tačiau tai nėra darbo užmokesčiui prilyginamos išmokos, todėl antstolė negali nustatyti atsakovui laisvai disponuojamos per mėnesį sumos būtiniesiems poreikiams tenkinti. Kadangi teismo priimta nutartis nenumato galimybės atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, disponuoti lėšų suma, reikalinga jo šeimos būtiniesiems poreikiams tenkinti, yra pagrindas pakeisti teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. vasario 15 d. nutartimi prašymo netenkino.

5. Teismas nustatė, kad 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi ieškovo pasirinktas antstolis buvo įpareigotas nustatyti leistiną mėnesinę sumą, kuria gali disponuoti atsakovai. Iš atsakovo pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad antstolė leido atsakovui naudotis gaunamu darbo užmokesčiu ir jam prilygintomis išmokomis bei informavo, kad laisvai disponuojama suma bus nustatyta atsakovui pateikus dokumentus, įrodančius, kad į areštuotą sąskaitą gaunamas darbo užmokestis ir/ar jam prilygintos išmokos. Kadangi byloje nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų pateikęs minėtą informaciją antstolei, teismas konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu atsakovas D. P. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

6.1. Teismas netinkamai įvertino atsakovo prašyme nurodytas aplinkybes. Apeliantas nurodė, kad jis negauna su darbo santykiais susijusių išmokų, o teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra numatyta galimybė atsakovui atlikti operacijas, susijusias su būtinųjų poreikių tenkinimu, todėl antstolė negali leisti atsakovui atlikti teismo nutartyje nenurodytų veiksmų.

7. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir atsisakyta leisti atsakovui laisvai disponuoti 500 Eur suma per mėnesį savo šeimos būtiniesiems poreikiams tenkinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl teismo ir antstolio kompetencijos atribojimo nustatant su areštuotomis lėšomis leidžiamas atlikti operacijas ir joms atlikti reikalingų lėšų dydį

10. Pirmosios instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad leistiną mėnesinę sumą, kuria gali disponuoti atsakovas, turi nustatyti antstolė, vykdanti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliantas su šia teismo išvada nesutinka ir savo atskirajame skunde nurodo, kad teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra numatyta galimybė atlikti operacijas, susijusias su būtinųjų poreikių tenkinimu, todėl antstolė negali leisti atsakovui atlikti teismo nutartyje nenurodytų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, pirmiausia turi būti nustatyta, kas turi spręsti klausimą dėl galimybės naudoti areštuotas lėšas atsakovo būtiniesiems poreikiams tenkinti – teismas ar antstolė.

11. CPK 145 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.

12. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nors įstatymų leidėjas ir neįtvirtina draudimo bylą nagrinėjančiam teismui pačiam nuspręsti dėl disponavimo areštuotomis lėšomis sumos arba jos dydžio apribojimo, diskrecijos teisė nustatyti konkrečią panaudotiną teismo leistoms operacijos sumą vis tik yra pripažįstama būtent antstoliui. Tokiu atveju aptariami teismo ribojimai turėtų būti išimtiniai ir pateisinami tik išskirtinių aplinkybių buvimu. Atitinkamas laikinųjų apsaugos priemonių instituto reglamentavimas teikia pagrindą aiškinimui, kad teismas savo diskreciją šioje srityje – kontroliuoti areštuotų piniginių lėšų panaudojimo galimybę – įgyvendina išduodamas ar neišduodamas leidimą atlikti kurias nors prašomas operacijas, ribodamas atliktinų iš areštuotų lėšų operacijų kiekį ar skaičių ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1508-464/2016).

13. Įvertinus anksčiau paminėtas CPK 145 straipsnio 6 dalies ir teismų praktikos nuostatas, darytina išvada, kad teismui areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, su jomis leidžiamas atlikti operacijas nustato teismas, o konkretų šioms operacijoms atlikti reikalingų lėšų dydį paprastai nustato antstolis.

14. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi 18 319,63 Eur sumos ribose buvo areštuotas atsakovams priklausantis nekilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai – atsakovams priklausantis kilnojamasis turtas ir/ar piniginės lėšos bei turtinės teisės, priklausančios atsakovams ir esančios pas juos ar kitus asmenis. Teismo nutartyje nurodyta, kad iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovams leidžiama atlikti: 1) pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio mokėjimu; 2) pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams; 3) pinigines operacijas, susijusias su atsiskaitymu su ieškovu.

15. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad vykdydama teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartį, antstolė B. T. areštavo AB SEB banke esančioje atsakovo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias lėšas, apribota suma – 18 319,63 Eur, laisvai disponuojama suma – 875,69 Eur. Turto apraše nurodyta, kad leidžiama atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams mokėjimu, atsiskaitymu su ieškovu (e. b. l. 162, t. 1).

16. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl antstolės nustatytos piniginėms operacijoms atlikti reikalingos sumos dydžio. Teikdamas teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, atsakovas iš esmės nurodė, kad teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartyje nėra numatyta galimybė iš areštuotų lėšų tenkinti atsakovo šeimos būtinuosius poreikius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo būtinųjų poreikių tenkinimas, naudojant antstolės turto apraše nurodytoje sąskaitoje esančias lėšas, reikštų disponavimą teismo nutartimi areštuotu turtu. Teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartyje atsakovo ir jo šeimos būtinųjų poreikių tenkinimas nėra numatytas kaip viena iš operacijų, leidžiamų atlikti iš sąskaitoje esančių lėšų. Atsižvelgiant į anksčiau šioje nutartyje nurodytus argumentus, darytina išvada, kad teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenurodžius galimybės atsakovui naudoti lėšas savo šeimos būtiniesiems poreikiams tenkinti, kaip vienos iš leidžiamų atlikti piniginių operacijų, tokių lėšų naudojimas nėra galimas. Vadinasi, šio klausimo sprendimas priskirtinas laikinąsias apsaugos priemones taikiusio teismo kompetencijai. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad dėl galimybės naudoti areštuotas lėšas savo būtiniesiems poreikiams tenkinti atsakovas turėtų kreiptis į antstolę.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas turi parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios, užtikrindamos teismo sprendimo įvykdymą, kuo mažiau suvaržytų atsakovo interesus. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad areštuojant fizinių asmenų turtą turėtų būti paliekama neareštuota ta pajamų dalis, kuri reikalinga būtiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant ne tik į paties skolininko, bet ir į jo šeimos narių (ypač mažamečių vaikų) interesus, jų teisių apsaugą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016).

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvieną mėnesį asmeniui yra reikalingos lėšos maistui, komunalinėms paslaugoms apmokėti, būstui išlaikyti, taip pat vykdyti kitus mokėjimus, reikalingus būtiniausiems šeimos poreikiams tenkinti. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovas turi du nepilnamečius vaikus, 2018 metais atsakovo sutuoktinės darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudarė apie 600 Eur. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, siekiant užtikrinti ginčo šalių interesų pusiausvyrą ir neriboti atsakovo teisių labiau, nei tai būtina laikinųjų apsaugos priemonių tikslui pasiekti, yra pagrindas pakeisti teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir papildomai nustatyti, kad iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovui leidžiama atlikti pinigines operacijas, susijusias su atsakovo šeimos būtinųjų poreikių tenkinimu (CPK 145 straipsnio 6 dalis).

19. Atsakovas teismo prašė nustatyti laisvai disponuojamą 500 Eur sumą per mėnesį, kurią atsakovas galėtų naudoti savo šeimos būtiniesiems poreikiams tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą pačiam teismui nuspręsti dėl disponavimo areštuotomis lėšomis sumos dydžio. Atsižvelgiant į tai, pakeitus teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones, konkretų teismo nutartyje nurodytoms operacijoms atlikti reikalingų lėšų dydį nustatys antstolė (CPK 145 straipsnio 6 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo išvados

20. Dėl anksčiau išdėstytų apeliacinės instancijos teismo argumentų yra pagrindas tenkinti atsakovo atskirąjį skundą, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti iš dalies, pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti, kad iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovui leidžiama atlikti pinigines operacijas, susijusias su būtinųjų šeimos poreikių tenkinimu, darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymu su ieškovu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo D. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje, kuria iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovui D. P. leidžiama atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymu su ieškovu, ir šioje dalyje nustatyti, kad iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovui D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) leidžiama atlikti pinigines operacijas, susijusias su būtinųjų šeimos poreikių tenkinimu, darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymu su ieškovu.

Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teisėjas Aurimas Brazdeikis