Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarties jo administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutarimu M. M. už administracinio teisės už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje ir 124² straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta galutinė administracinė nuobauda – 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviem metams. Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi M. M. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo buvo netenkintas, konstatuojant, jog dar nėra pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, taip pat nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, kurioms esant būtų pakankamas pagrindas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apeliaciniame skunde M. M. prašo pakeisti teismo nutartį ir sutrumpinti teismo paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Skundo autoriaus manymu, apylinkės teismas nepilnai įvertino visas aplinkybes ir todėl jo prašymą atmetė visiškai nepagrįstai. Skunde jis nurodo sutinkantis, kad jo padarytas pažeidimas yra vienas iš šiurkščiausių, tačiau vien pažeidimo pobūdis neleidžia daryti išvados dėl nuobaudos tikslų. Šiuo atveju svarbu įvertinti pažeidėjo asmenybę jo požiūrį į padarytą pažeidimą, ir elgesį nuobaudos vykdymo metu. Po nuobaudos skyrimo jis daugiau pažeidimų nepadarė, taip pat prašo atsižvelgti, kad turi nepilnametį vaiką, kurį jis vežioja į mokyklą, užklasinės veiklos būrelius. Skunde apeliantas teigia, kad įvertinus jo asmenybę ir elgesį, darytina išvada, kad didesnės dalies nuobaudos įvykdymas pakankamai paveikė apeliantą ir yra pagrindas, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų pažeidimų, kas sudaro pagrindą sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Atsiliepimu į M. M. apeliacinį skundą Lietuvos Kelių policijos tarnyba prašo netenkinti skundo. Nurodo, jog pagal ATPK 329 straipsnio formuluotę teismas gali, tačiau neprivalo trumpinti teisės atėmimo termino. Jo padarytas pažeidimas laikomas vienas iš grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Taip pat nurodo, jog įstatymo leidėjas sankcijoje už šį pažeidimą nustatė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kaip papildomą nuobaudą. Tokia nuobauda sukelia pažeidėjui neigiamas pasekmes, kuriomis ir siekiama auklėjamojo tikslo – atkreipti pažeidėjo dėmesį į padaryto pažeidimo sunkumą ir padėti jam suvokti atsakomybės neišvengiamumą. M. M. skundas netenkintinas.Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), pakeitęs iki tol galiojusį ATPK. Atsižvelgiant į tai, kad ANK nenumato specialiosios teisės atėmimo vykdymo stadijoje jo termino sutrumpinimo instituto, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio bei 5 straipsnio 4 dalies (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1896 redakcija) nuostatomis, M. M. skundas nagrinėjamas vertinant teisines ir faktines aplinkybes pagal ATPK, galiojusį iki 2017 m. sausio 1 d., numatytą bylos nagrinėjimo tvarką. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka reglamentuojami ATPK 329 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš ATPK 329 straipsnio nuostatų matyti, jog nuobaudos laiko sutrumpinimas yra institucijos (pareigūno), paskyrusios nuobaudą, diskrecijos teisė, bet ne pareiga. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei jo elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad M. M. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nebuvo sutrumpintas objektyviai ir visapusiškai įvertinus visas jo atsakomybei turinčias reikšmę aplinkybes, laikantis įstatymo nustatytų specialiosios teisės sutrumpinimo taisyklių. Netenkinant prašymo sutrumpinti nuobaudos terminą, buvo atsižvelgta į formaliųjų pagrindų, numatytų ATPK 329 straipsnyje, buvimą (nuo nuobaudos paskyrimo praėjo daugiau kaip pusė paskirtojo teisės atėmimo laiko, nepadarė naujų administracinių teisės pažeidimų), į padaryto pažeidimų pobūdį, kad padarė šiurkščius, pavojingus administracinius teisės pažeidimus, keliančius pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, į išimtinių aplinkybių, kurioms esant būtų galimas specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas, nebuvimą, bei į tai, kad sutrumpinus nuobaudos terminą, nebus pasiekti nuobaudos tikslai. Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo tikėti apelianto tvirtinimu, jog nuobaudos tikslai jau yra pasiekti, kadangi jis sumokėjo paskirtą baudą, nepadarė naujų teisės pažeidimų, Pažymėtina, kad šios skunde nurodytos aplinkybės atspindi formaliųjų 329 straipsnio pagrindų buvimą, kuriam esant galima svarstyti galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, įvertinus ir materialiuosius pagrindus: pažeidėjo asmenybę, jo ir nuo jo finansiškai bei socialiai priklausančių asmenų padėtį ir atimtos teisės įtaką jų gyvenime. Iš pažymos apie galiojančias nuobaudas matyti, kad už Kelių eismo taisyklių pažeidimus M. M. jau yra baustas eilę kartų, iš kurių net keliolika - už leistino greičio viršijimą (b. l. 139-142). Pažeidimą, už kurį jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, M. M. padarė turėdamas galiojančią nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Už Kelių eismo taisyklių pažeidimą jis baustas administracine tvarka ir po 2015 m. gegužės 5 d. Kauno apylinkės teismo nutarimo priėmimo. Aukštesnysis teismas įvertinęs šias apelianto asmenybę neigiamai apibūdinančias aplinkybes, sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog jos rodo jo didelę nepagarbą socialinėms normoms ir neatsakingą požiūrį į Kelių eismo taisyklių paisymą bei tai, jog jo padaryti administraciniai pažeidimai nėra atsitiktinio pobūdžio. Apylinkės teismas taip pat teisingai pažymėjo, kad anksčiau taikytos administracinio poveikio priemonės įtakos M. M. tolesniam elgesiui neturėjo, išvadų iš ankstesnių nubaudimų pareiškėjas nedaro ir toliau daro tapačius pažeidimus. Aukštesnysis teismas nesutinka su skundo argumentu, kad teismas neįvertino jo nurodytų aplinkybių, kurios yra reikšmingos. Skundo teiginiai, kad M. M. netekęs teisės vairuoti transporto priemones, neteko ir galimybės gauti darbą Uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kad dėl šios teisės atėmimo negali tinkamai pasirūpinti nepilnamete savo dukra, nuvežti ją į mokyklą ir į lankomus būrelius, dėl ko jis ir jo šeimos nariai patiria nepatogumų, nėra išskirtinės aplinkybės bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti. Pabrėžtina, kad darydamas administracinį teisės pažeidimą, apeliantas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Aukštesniojo teismo vertinimu, M. M. nurodytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ir nesudaro pagrindo pripažinti jas išskirtinėmis, leidžiančiomis daryti išvadą, kad dėl jų ypatingai kenčia ne tik pats pažeidėjas, bet ir jo šeimos nariai.

8. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas ATPK 329 straipsnio taikymo klausimą išsprendė nepažeisdamas įstatymo reikalavimų. Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kurią keisti M. M. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą ir M. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.