- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-13
- Bylos Nr.
- 3K-3-93/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualdas Čaika (pirm.), Virgilijus Grabinskas (pran.), Pranas Žeimys
- Ieškovas
- L. T.
- Atsakovas
- A. K., L. K., R. V., J. V., Teisingumo ministerijai
- Kategorijos
- 94.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Prano Žeimio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. T. (L. T. ) kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. T. ieškinį atsakovams A. K. , L. K. , R. V. , J. V. , Teisingumo ministerijai, dalyvaujant tretiesiems asmenims antstoliams G. B. ir I. G. , dėl turto pardavimo be varžytynių akto ir turto pardavimo iš varžytynių akto bei dovanojimo, pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas L. T. prašė teismo pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento Teismo antstolių kontoros prie Vilniaus rajono apylinkės teismo antstolio G. B. 2001 m. gegužės 25 d. sandorius su atsakove A. K. , parduodant iš varžytynių 129,10 kv. m katilinę, plane pažymėtą indeksu 5II1/b, ir 34,76 kv. m pagalbinį pastatą, plane pažymėtą indeksu 9Jl/m, už 3500 Lt, taip pat parduodant be varžytynių 2,9849 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4172-01000070, su priklausiniais už 17 500 Lt; panaikinti turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 003137 ir turto pardavimo be varžytynių aktą Nr. 003368, taikant sandorių negaliojimo pasekmes. Ieškovas taip pat prašė teismo pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento atsakovės A. K. ir atsakovo R. V. 2002 m. gruodžio 17 d. dovanojimo sutartį dėl 2,9849 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 4172-01000070, dovanojimo R. V. ir 2002 m. gruodžio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią 129,1 kv. m katilinė, unikalus Nr. 41/995-0183-04-4, 34,76 kv. m ūkinis pastatas, unikalus Nr. 41/995-0183-07-7, ir kiemo statiniai, unikalus Nr. 41/995-0183-10-0, parduoti R. V. , taikant sandorių negaliojimo pasekmes, o nesant galimybės taikyti restitucijos – priteisti 175 414 Lt piniginį ekvivalentą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2006 m. gegužės 15 d. nutartimi nutarė perduoti civilinę bylą pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui. Teismas nurodė, kad ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais 2002 m. gruodžio 17 d. dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sutartis, taikant sandorių negaliojimo pasekmes, o nesant galimybės taikyti restitucijos - priteisti 175 414 Lt piniginį ekvivalentą. Kadangi ieškinio suma didesnė kaip 100 000 Lt, tai ši civilinė byla teisminga Vilniaus apygardos teismui (CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartį. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nutarties išvadomis ir nurodė, kad ieškovas prašo pripažinti sandorius negaliojančiais ir taikyti sandorių negaliojimo pasekmes, o nesant galimybės taikyti restitucijos - priteisti 175 414 Lt piniginį ekvivalentą, todėl atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad ieškinio suma - 56 500 Lt. Apelianto atskirojo skundo argumentas, kad ieškinyje nurodytas 175 414 Lt piniginis ekvivalentas (ieškovo nurodyta ginčo turto rinkos vertė) nėra naujas reikalavimas, o papildytas pareikštas reikalavimas, yra nepagrįstas, nes turto išreikalavimo ir daiktinių teisių į turtą bylose ieškinio suma nustatoma pagal turto - ginčo dalyko - rinkos vertę (CPK 85 straipsnio l dalies 2, 9 punktai).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas L. T. prašo pakeisti bylą nagrinėjusių teismų nutartis ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas 2006 m. balandžio 14 d. baigė iš esmės nagrinėti bylą ir atidėjo teismo sprendimo paskelbimą 2006 m. gegužės 2 d. Tačiau teismas nutarė atnaujinti bylos nagrinėjimą ir 2006 m. gegužės 2 d. nutartimi įpareigojo ieškovą patikslinti ieškinį - nurodyti parduoto turto statybinės vertės ir pardavimo kainos skirtumą, nors pastatų statybinė vertė buvo nurodyta VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše. Ieškovui patikslinus ieškinį, teismas nepagrįstai perdavė šią bylą nagrinėti pagal teismingumą apygardos teismui. Apeliacinės instancijos teismas nepaisė to, kad byloje ieškinys pareikštas dėl turto pardavimo iš varžytynių akto ir turto pardavimo be varžytynių akto pripažinimo negaliojančiais, ir ieškinio suma tokiu atveju turėtų būti skaičiuojama pagal ginčijamų sandorių kainas. Dėl 56 500 Lt sandorių sumos ginčo nėra. Taigi pagal pareikšto ieškinio sumą byla yra teisminga apylinkės teismui. Be to, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pagrindinis ieškinio reikalavimas yra pripažinti sandorius, kurių suma neviršija 100 000 Lt, negaliojančiais, o visi kiti reikalavimai - taikyti sandorių negaliojimo pasekmes - yra išvestiniai. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 6.147 straipsnio, pagal kurį taikant restituciją sąžiningos šalies atžvilgiu piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas pagal turto kainas, buvusias mažiausias turto gavimo, sunaikinimo ar perleidimo metu, kai didžiausia turto kaina, apskaičiuojant piniginį ekvivalentą, taikoma tik pripažinus turtą perleidusią šalį nesąžininga. Ieškovo išvestinis reikalavimas taikyti sandorių negaliojimo pasekmes yra susijęs su pagrindiniu reikalavimu ir galimas tik patenkinus pagrindinį reikalavimą - pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą ir turto pardavimo be varžytynių aktą negaliojančiais. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad išvestinio reikalavimo dalis - nesant galimybės taikyti restitucijos, priteisti ieškovui 175 414 Lt piniginį ekvivalentą, yra sąlyginė, nes ji šiuo atveju gali būti taikoma tik pripažinus sandorius negaliojančiais bei pripažinus, kad atsakovė B. K. yra nesąžininga įgijėja, o atsakovas R. V. - sąžiningas įgijėjas. Pažymėtina, kad šios bylos teismingumo klausimas jau buvo sprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Kadangi byla pirmosios instancijos teisme buvo faktiškai baigta nagrinėti iš esmės (nagrinėta dvejus metus, teisėja įsigilinusi į bylos aplinkybes), tai formaliu pagrindu perdavus bylos nagrinėjimą aukštesnės instancijos teismui bylos nagrinėjimas prasidėtų iš naujo ir vėl užtruktų, ieškovui nepagrįstai tektų sumokėti tris kartus didesnį žyminį mokestį negu priklauso pagal ginčijamų sandorių sumą. Taip būtų suvaržyta ieškovo teisė kreiptis į teismą. Ieškovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl skundo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenumo 1991 m. kovo 29 d. nutarimo Nr.2 18 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 2, 3, 10 punktai). Apeliacinės instancijos teismas netyrė iš naujo įrodymų, todėl įrodymai, kuriais pirmosios instancijos teismas rėmėsi priimdamas nutartį, apeliacinės instancijos teismui turėjo iš anksto nustatytą galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1991 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. 2 17 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nenurodė įrodymų ir motyvų, kodėl atmeta atskirojo skundo argumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1991 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. 2 18 punktas).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė A. K. prašo palikti nepakeistas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodyta, kad ieškovas prašo teismo priteisti 175 414 Lt, t. y. nurodo išieškomą sumą, todėl pagal šią sumą byla yra teisminga apygardos teismui (CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai R. V. ir J. V. nesutinka su kasacinio skundo argumentais. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodyta, kad patikslintu ieškiniu yra pareikšti trys savarankiški turtiniai reikalavimai, kurie nėra išvestiniai ar neatskiriamai tarpusavyje susiję. Dėl to patikslinto ieškinio suma turėtų būti nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą. Trečiuoju reikalavimu ieškovas suformulavo du atskirus alternatyvius prašymus: taikyti restituciją natūra (reikalavimo suma – 18 000 Lt), o nesant tokios galimybės - priteisti 175 414 Lt piniginį ekvivalentą. Pastarasis ieškovo reikalavimas laikytinas savarankišku turtiniu reikalavimu, todėl nustatant patikslinto ieškinio sumą šio reikalavimo suma turėtų būti skaičiuojama kartu su likusių reikalavimų suma. Nagrinėjamoje civilinėje byloje patikslinto ieškinio suma priklauso nuo turto, dėl kurio vyksta ginčas, vertės (sandorių kainos) ir prašomo priteisti piniginio ekvivalento sumos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytos aplinkybės
Ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais 2002 m. gruodžio 17 d. dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sutartis, taikant sandorių negaliojimo pasekmes, o nesant galimybės taikyti restitucijos - priteisti 175 414 Lt piniginį ekvivalentą. Kadangi ieškinio suma didesnė kaip 100 000 Lt, tai ši civilinė byla teisminga Vilniaus apygardos teismui.
V. Kasacinio teismo argumentai
Bylos rūšinį teismingumą ir mokėtino žyminio mokesčio dydžio klausimą lemia pareikšto ieškinio suma (CPK 26 straipsnis, 27 straipsnio 1 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškinio sumą turi nurodyti ieškovas, pareikšdamas ieškinį (CPK 85 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas tikslino reiškiamų reikalavimų sumą ir, kaip jam priteistiną piniginį ekvivalentą, nesant galimybės taikyti restitucijos, nurodė 175 414 Lt sumą. Minėta, būtent ieškovo nurodyta ieškinio suma nulemia bylos rūšinį teismingumą.
Pagal CPK 27 straipsnio 1 punktą civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 100 000 Lt, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalijimo, nagrinėja apygardų teismai, kaip pirmosios instancijos teismai. Nuostata, kad bylą turi išnagrinėti ir baigiamąjį sprendimą priimti kompetentingas teismas, t. y. būtent tas teismas, kuriam pagal procesinius įstatymus pavesta nagrinėti atitinkamos kategorijos bylas, nėra formali ir lemia, kad byla atitinkamam kompetentingam teismui turi būti perduodama ne tik tais atvejais, kai byla teisme iškeliama pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas), bet ir tais atvejais, kai pagal kompetenciją priėmus ieškinį ir iškeltą bylą nagrinėjant teisme, pasikeičia rūšinis tos bylos teismingumas (CPK 34 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovo nurodyta ieškinio suma viršija 100 000 Lt, tai ši byla teisminga apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui. Šio suminio kriterijaus, nulemiančio bylos teismingumo klausimo sprendimą, negali paneigti kiti kasacinio skundo argumentai.
Pažymėtina, kad bylą savo žinion Vilniaus apygardos teismas jau yra priėmęs, atlikęs atitinkamus veiksmus, reikalingus pasiruošti bylos nagrinėjimui, ieškovas yra įvykdęs Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir sumokėjęs trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
Kolegija konstatuoja, kad nenustatyta pagrindo naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartį (CPK 346 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistas.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.