Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas darbo biržoje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. J. tiksliai įrodymų tyrimo metu nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2017-03-15 iki 2017 metų iki 2017-09-11, būdamas savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia, supykęs dėl to, kad neklauso, kad kažką ne taip daro ar neprižiūri mažesnių sesių, sudavė mažamečiui L. M. gim. (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytą smūgių skaičių į sėdmenis, kitas kūno vietas, mušė diržu, šluota. Laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 09 iki 11 d, būdamas minėtuose namuose, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, tyčia, stipriai stūmė mažametį L. M., dėl ko šis griuvo ir atsitrenkė į kėdę. Minėtais smurtiniais veiksmais E. J. padarė mažamečiui nukentėjusiajam kraujosruvas kaktos ir kairio skruosto srityse, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą bei kitais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Kaltinamasis E. J. kaltės nepripažino. Teigė, kad mažamečio L. M. nemušė nei diržu, nei šluota per sėmenis, į kėdę nestūmė. Nurodė, jog vaikas galimai susižalojo lauke. Apie tai sužinojo, kai iš mokyklos paskambino socialinė darbuotoja. Jo teigimu, 2017-09-11 vaikas į mokyklą išėjo nesužalotas. Pripažino, jog kartą, kai anksčiau gyveno Virbalio mstl., yra „kepštelėjęs“ L. švelniai ranka per užpakalį, nes neklausė. Pripažino, jog šeimoje kildavo konfliktų su L. motina – jo sugyventine O. M.. Nurodė, jog jų šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą.

Nors kaltinamasis neigė vartojęs nurodytą fizinį smurtą prieš mažametį posūnį L. M., tačiau tokius jo teiginius paneigia ir kaltę įrodo mažamečio nukentėjusiojo, liudytojų parodymai.

Nukentėjusysis mažametis L. M., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, papasakojo, kad jam 10 metų, jo gimtadienis rudenį. Nemeluoti turi. Sutinka sakyti tiesą. Sutinka pakalbėti apie artimus žmones. Gyvena dabar su tėčiu D., močiute, su broliu D. D. 11 metų. Dar podė, bet ji kartu negyvena. Gyveno su mama O. Kai gyveno su mama, gyveno patėvis E., brolis K. ir dvi sesės – E., K.. Patėvio vardas E. Kai gyveno su mama ir patėviu, blogai gyveno, negalėjo susirasti draugų. Su mama sutarė gerai. Su patėviu E. blogai sutarė. Jis neleido draugų susirasti. Sakydavo, kad negali ir viskas. Kitiems broliui ir sesėms leido draugų susirasti. Nežino, kas yra blogai sutarti. Ir gerai, ir blogai būdavo. Blogai, kai rėkė ant jo. Kitų dalykų nebuvo, kurie jam nepatiko. Nematė nepatinkančių dalykų. Kada paskutinį kartą matė patėvį Ed., nežino, seniai. Paskutinį kartą jį matė namuose Marijampolėje, tada gyveno devynaukštyje, su mama. Mama žiūri „teliką“. Jis visą laiką geras būna, blogas nebūna. Kai būna blogi vaikai, nežino, ką daro suaugę. Patėvis rėkdavo, kai kažką ne taip jis padarydavo. Mušė. Su diržu mušė. Juodas diržas buvo, dydžio nežino. Mušė diržu per subinę, trenkė vieną kartą. Jam neskaudėjo. Blogai jautėsi, kai trenkė per subinę. Niekas nematė, kai trenkė per subinę. Nesakė nieko dėl ko trenkė diržu. Vieną kartą trenkė su diržu. Žymės nebuvo. Akytės blogai jautėsi, išėjo į lauką tada. Ašaros netekėjo. Verkė truputį, kai mušė. Mušė tik su diržu. Sako teisybę. Patėvis rėkė ant jo. Blogus dalykus ne dažnai daro. Patėvis nedažnai mušdavo, mušęs jį vieną kartą. Patėvis su mama gerai sutardavo, nežino, kaip gerai. Bardavosi,rėkė vienas ant kito. Kartais mušdavosi, kartais ne. Mušdavosi su rankomis, abu. Jis būdavo išėjęs į lauką, brolis jam yra pasakęs. Pats nėra matęs, kaip mušasi. Jam ant kojos yra buvus mėlynė, kai jį patėvis mušė. Tada mušė su šluota. Šluota geltona, su ja šluoja „dekius“. Šluota padaryta iš šiaudų. Dėl ko trenkė nežino. Niekas nematė, kai trenkė jam su šluota. Su niekuo apie tai nekalbėjo, mėlynės nerodė. B. K. pasakojo. Jau seniai tai buvo. Kitais metais,vasarą ir rudenį. Trenkė jam ne vieną kartą. Per koją trenkė vasarą, o rudenį irgi trenkė į tą pačią koją. Du kartus trenkė į koją. Verkė. Nepasakojo niekam, niekas nematė, kai trenkė. Trenkė, nes neklausė, liepė jam eiti dirbti, jis pabėgo, už tai trenkė. Jis buvo pas dėdę, kai trenkė vasarą šluota. Rudenį buvo Marijampolėje, devynaukštyje, namuose. Verkė rudenį ir vasarą, kai trenkė. Mėlynė nedidelė buvo. Kitur mėlynių nebuvo. Nubrozdinimų nebuvo, ne skaudėjo kitų kūno vietų. Jau daugiau nenori pasakoti. Nežino, kodėl. Niekam nėra pasakojęs, kalbėjęs apie patėvį. Jis nėra prašęs, kad niekam nesakytų. Dabar su patėviu nebendrauja. Su šluota pradėjo muštis, jį mušė. Dieną buvo paskambinęs, jis padėjo ragelį. Paskutinį kartą patėvį matė, kai jį mušė su šluota. Močiutė su tėčiu jį iš ten pasiėmė. Kada mušė diržu, neprisimena. Diržu mušė prieš šluotą. Turėjo ant kaktos ir skruosto nubrozdinimą, jie atsirado, kai jį pastūmė patėvis E. Labai stipriai pastūmė, parkrito ir pataikė į kėdę. Susižalojo veidą, Kaip ant kaktos žymė atsirado, nežino. Verkė, kai susitrenkė į kėdę. Sakė tėčiui, kad jį mušė, pastūmė. Tai buvo kitą mėnesį, po to, kai su šluota trenkė. Nežino, dėl ko jį pastūmė. Prieš tai su patėviu nekalbėjo. Savo kambaryje buvo. Patėvis buvo išgėręs, ant veido matė. Būna kvapas kažkoks. Buvo ant veido matyti ir kvapas buvo. Nelabai dažnai išgėręs būna. Patėvis būna geresnis, kai būna neišgėręs, kai būna išgėręs, būna blogas, pradeda stumdytis. Jį stumdo. Kitų nestumdo. Nežino, kodėl jį stumdo. Jis nežino, kodėl jį stūmė (b. l. 9).

Liudytoja A. B. teisme paaiškino, kad ji kaltinamojo šeimą kaip socialinė darbuotoja prižiūrėjo nuo 2017-03-15 iki 2017-09-15, nes šeima įtrauka į socialinės rizikos šeimų sąrašą. 2017-09-11, ryte, iš kaimynų gavo informaciją, kad savaitgalį šeimoje girtavo, buvo konfliktų, kvietė policiją ir galimai buvo sumuštas mažametis vaikas. Ji paskambino „Saulės“ pradinės mokyklos socialinei darbuotojai ir paprašė pažiūrėti vaikus – ar jie nėra sužaloti. Netrukus jai mokyklos socialinė darbuotoja pranešė, jog mažametis L. galimai yra sužalotas – kaktoje buvo mėlynė. Teigė, jog vaikas pradžioje neigė, kad patėvis smurtavo, tačiau vėliau pripažino, kad jį mušė kaltinamasis. Nuvykusi į šeimą, pastebėjo išgertuvių požymius, kaltinamasis ir sugyventinė M. akivaizdžiai matėsi, kad savaitgalį buvo vartoję alkoholio, tačiau neigė smurtavę prieš vaiką.

L. R. V. parodė, kad ji dirba „Saulės“ pradinės mokyklos socialine pedagoge. Patvirtino, jog 2017-09-11, ryte, paskambino šeimos socialinė darbuotoja ir paprašė apžiūrėti mažametį L. M.. Vaiko veide matė mėlynę. L. išsisukinėjo, nesakė, kas nutiko. Tada jie apie galimą smurtą šeimoje informavo policiją.

Perskaičius liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ( b. l. 23–24) – patvirtino juos, kad vaiko kaktoje buvo guzas, jog pradžioje vaikas sakė, kad tėtė mušė lygtai šaka, o jau vėliau, kad stūmė ir nukrito nuo kėdės.

Liudytoja I. R. patvirtino, kad yra O. M. sesuo. E. J. yra sesers sugyventinis ir kartu augina 4 nepilnamečius vaikus. Kiek žino, kiek yra bendravusi su šeima ir veikais, pastebėjo, kad mažametis L. buvo „engiamas“, t. y., bijojo patėvio, gal įbaugintas ir abiejų tėvų. Nurodė, jog 2017 m. rugsėjo mėnesį paskambino Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė ir paprašė pažiūrėti mažametį L. Vaikas jai pasakojo, kad jį stūmė E. ir jis kakta atsimušė į kėdę, jog mušęs šluota per užpakalį. Sakė, kad gavęs ne kartą nuo E. Sesuo neigė smurtą šeimoje prieš vaiką, tačiau kaltinamasis jai sakė, kad , atseit, pats vaikas užkliuvo už kėdės ir griuvo. Pasak vaiko, patėvis smurtavo, kai šeima gyveno Marijampolėje.

Liudytoja I. J. parodė, kad dirba Vilkaviškio socialinės pagalbos centre socialine darbuotoja. Su kaltinamojo ir O. M. šeima dirbo iki2017 m. pavasario, kai jie gyveno Virbalio mstl., bei po 2017 m. rugsėjo, kai vėl grįžo iš Marijampolės. Tuo metu duomenų apie smurtą šeimoje neturėjo.

L. Š. J.paaiškino, jog gyvena kaimynystėje su kaltinamojo šeima. Girdėjęs kaltinamojo pakeltą balsą namuose, kad rėkęs ant vaikų, tačiau sumušto L. nematęs.

L. O. M. atsisakė liudyti prieš sugyventinį kaltinamąjį E. J.. Pripažino, kad tyrimo metu jos duoti parodymai teisingi.

Mažamečio nukentėjusiojo įstatyminis atstovas tėvas D. M. apklaustas liudytoju paaiškino, jog yra mažamečio L. M. tėvas. Vaiko motina gyvena kurį laiką su kaltinamuoju. S. L., kai 2017-09-15 jį pasiėmė pas save, jam pasakojo, kad patėvis kaltinamasis jį skriaudė, mušdavo šluota, per veidą. Mušė, nes neprižiūri jaunesnių sesių, brolių, triukšmavo. Pasak liudytojo, vaikas su motina ir patėviu tuo metu gyveno Marijampolėje. Vaiką jam perdavė socialinė darbuotoja, kuri sakė, kad L. pasakojo, kad patėvis jį stūmė, dėl ko atsitrenkė į kėdę ir susimušė galvą. Vaiko galvoje matė guzą. Vaikas patvirtino, kad jį patėvis stūmė, dėl ko jis trenkėsi į kėdę. Matė taip pat nežymią mėlynę vaiko skruoste. Sūnus sakė, kad patėvis yra jį mušęs ir diržu bei šluota per kojas, užpakalį. Tiki, kad vaikas pasakoja tiesą, nes jis šeimoje yra įbaugintas motinos ir patėvio. Prašo iš kaltinamojo priteisti mažamečiui L. padarytą neturtinę žalą – 2000 Eur.

Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnybos pažymoje dėl specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo pažymoje mažamečiui L. M. konstatuotas nežymus intelekto sutrikimas (b. l.38)

Marijampolės savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus duomenimis O. M. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl girtavimo ir vaikų nepriežiūros (b.l.40).

Marijampolės „Saulės“ pradinės mokyklos direktorė pateikė duomenis, kad O. M. į mokyklą ateina tik kviečiama, vaiko pasiekimais nesidomi, L. M. būna netvarkingas, neprižiūrėtas (b. l.46)

Ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas 2017-09-11, iš Marijampolės „Saulės“ pradinės mokyklos socialinės darbuotojos R. V. gavus pranešimą, jog mokykloje buvo pastebėtas galimai tėvų namuose sumuštas mažametis L. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Nurodyta, jog berniuko kaktoje matyti guzas, ant kairio skruosto kraujosruva ( mėlynė ) – b. l. 1–2; 3–4 )

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 3 dalis numato baudžiamąją atsakomybę, be kita ko, tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas mažamečiui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, įvertinęs vidus byloje esančius duomenis, kaltinamojo, nurodytų liudytojų, mažamečio nukentėjusiojo duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui parodymus, konstatuoja, jog neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis E. J. smurtavo prieš savo posūnį – mažametį L. M., gim. . (duomenys neskelbtini).

Nors kaltinime buvo nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas tikslus smurto naudojimo laikas ir vieta, nurodant, kad kaltinamasis smurtą galimai prieš mažametį naudojo 2017 m. rugsėjo mėnesį, tačiau teismas įrodymų tyrimo metu, vadovaudamasis mažamečio nukentėjusiojo, liudytojų socialinių darbuotojų I. J., R. V., A. B. parodymais nustatė, jog smurtas prieš mažametį - tiksliai nenustatytas skaičius smūgių į sėdmenis, kitas kūno vietas, mušimas diržu, šluota kaltinamojo buvo vartotas laikotarpiu nuo nuo 2017-03-15 iki 2017 metų iki 2017-09-11, ir buvo tai daryta savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Be to, įrodyta, jog laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 09 iki 11 d, kaltinamasis būdamas minėtuose namuose, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, tyčia, stipriai stūmė mažametį L. M., dėl ko šis griuvo ir atsitrenkė į kėdę. Minėtais smurtiniais veiksmais E. J. padarė mažamečiui nukentėjusiajam kraujosruvas kaktos ir kairio skruosto srityse, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą bei kitais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Teismas sprendžia, jog kaltinamojo aiškinimai, kad jis prieš vaiką nesmurtavo yra visiškai paneigti teismo nurodytais įrodymais.

Kaltinamojo veika įrodyta, kvalifikuota tinkamai, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, požymius, nes dėl patirto smurto mažametis vaikas jautė fizinį skausmą.

Teismo vertinimu, mažamečio nukentėjusiojo L. M. įstatyminio atstovo D. M. pareikštas byloje civilinis ieškinys dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, mažinant priteisiamą sumą.

Teismas sutinka, jog dėl pavartojo kaltinamojo smurto mažamečiui nukentėjusiajam buvo sukeltas skausmas, pažeminimas, jis jautė baimę, nuolatinę grėsmę ir baimę.

Civilinio kodekso 6. 205 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir t. t. , teismo įvertinami konkrečia pinigų suma.

Visais atvejais neturtinė žala yra atlyginama, kai ji yra padaroma nusikalstamais veiksmais.

Neabejotinai mažametis L. M. dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų patyrė išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, jautė fizinį skausmą, tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad minėti smurtiniai veiksmai būtų sukėlė kokių nors kitų fizinių ar psichikos sutrikimų.

Vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, trukmę, teismas sprendžia, jog kaltinamasis E. J. privalo sumokėti 1000 Eur piniginę kompensaciją mažamečiui L. M..

Kaltinamasis nusikalto ir teismo teisiamas pirmą kartą. Padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Kaltės nepripažino.Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo veiksmams.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamasis nedirba, pajamų negauna. Registruotas darbo biržoje. Ne kartą baustas už tėvų valdžios panaudojimą, priešingai nepilnamečio ar mažamečio vaiko interesams ir tai darė būdamas neblaivus. Bylos duomenimis, kaltinamasis girtauja, pajamų neturi, be to, turi pareigą išlaikyti ir kitus savo mažamečius vaikus, todėl nebūtų teisinga skirti švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – baudą, nes bus ne tik apsunkintas jos sumojimas ar išieškojimas, tačiau ir nebus pasiekti bausmės tikslai – sulaikyti asmenį nuo panašaus pobūdžio veikų, užkirsti kelią naujoms veikoms, be to, paveikti asmenį, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų panašaus pobūdžio ar kitų nusikaltimų.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą artimą bausmės vidurkiui arešto bausmę. Be to, kaltinamasis turi suvokti, jog smurtas artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narius, juolab, mažametį asmenį – nepateisinamas ir visuomenėje negali būti toleruojamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje.

Mažamečio nukentėjusiojo L. M. įstatyminio atstovo D. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir mažamečiui L. M. priteisti iš kaltinamojo E. J. 1 000 Eur neturtinės žalos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.