Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2012-11-12 · Baudžiamoji byla Nr. PK-861-771/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-11-12
Bylos Nr.
PK-861-771/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
V. S.
Kaltinamasis
T. K.
Advokatai
Romualdas Mikliušas, Egidijus Morkūnas
Kategorijos
  • 1.1.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. PK-861-771/2012Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3.; 1.2.18.8.; 1.2.18.10.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.6. (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 12 d.Šiauliai

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant nukentėjusiajam V. S., jo atstovui – advokatui Egidijui Morkūnui, kaltinamajam T. K., jo gynėjui - advokatui Romualdui Mikliušui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal V. S. privataus kaltinimo tvarka pateiktą skundą, kuriuo T. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), vedęs, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis direktoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 2 d.

Teismas išnagrinėjęs bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. 2012-05-25 15.58 val. Šiauliuose, tiksliai nenustatytoje vietoje, mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), išsiųsdamas į V. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), SMS žinutę „Buvai piderastu ir būsi piderastu“ neviešai įžeidė nukentėjusįjį V. S..

Kaltinamasis T. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad su nukentėjusiuoju jį sieja giminystės ryšiai. Trejus metus tarp jų vyksta konfliktai, nes nukentėjusysis nesilaiko duoto žodžio. Dėl kilusių konfliktų jie bylinėjasi teismuose. Kaltinime nurodytu laiku nukentėjusysis jam atsiuntė SMS žinutę ir paragino imtis kelio remonto darbų. Jis nukentėjusiajam atrašė, kad kelią tvarkys tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir praeitais metais. Po to nukentėjusysis paklausė kam ir kiek jis sumokėjo. Jis kaltinamajam parašė, kad pastarasis buvo „Piderastu“, juo ir liks. Vadindamas kaltinamąjį „Piderastu“, jis turėjo omenyje perkeltinę to žodžio prasmę. Jo amžiaus grupėje tokius žmones, kaip nukentėjusysis, vadina „Piderastu“ - kaip nesąžiningą, nedorą ir nesilaikantį duoto žodžio. Pasak jo, tai tiesiog, kaip epitetas ir jis nežino kokia yra tiesioginė to žodžio prasmė. Nukentėjusysis pats išprovokavo jį parašyti tokius žodžius SMS žinutėje. Tarp jo ir nukentėjusiojo konfliktas kilo nuo 2009 metų dėl klinikos „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamasis paaiškino, kad nors turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, studijavo vadybą, tačiau lotynų kalbos nesimokė. Prisipažino iš dalies, nes pripažįsta rašęs kaltinime nurodytą SMS žinutę, tačiau nukentėjusiojo nenorėjo įžeisti.

Nukentėjusysis V. S. parodė, kad konfliktas su kaltinamuoju vyksta apie trejus metus dėl klinikos „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Kaltinamasis jau nebe pirmą kartą jį įžeidžia. Pirmą kartą įžeidė 2009 metais, kai kilo konfliktas dėl nuplėštos reklamos. 2011 metais jis tvarkė kelią už savo lėšas nuo Tilžės gatvės iki savo namo aikštelės. Kelias praeina šalia klinikos „(duomenys neskelbtini)“. T. K., kaip šios klinikos direktorius, nekompensavo jo turėtų išlaidų, todėl suprato, kad sekančiais 2012 metais kelią už savo lėšas tvarkys pats T. K.. Kadangi 2012 metais balandžio mėnesį dar nebuvo tvarkomas kelias, todėl jis, siųsdamas T. K. SMS žinutę, paklausė kada pastarasis žada tai daryti. SMS žinutėje minėjo, kad kelią tvarkė pernai, o šiemet T. K. eilė tvarkyti kelią. Kaltinamasis parašė SMS žinutę, kad kelias bus tvarkomas kaip ir pernai ir kad kelio tvarkymas nukentėjusiajam kainuos 500 Lt. Jis paklausė už ką ir kam T. K. mokėjo. Po šio klausimo jis iš kaltinamojo gavo žinutę: „Buvai piderastu ir būsi piderastu“. Tie žodžiai jį pažemino ir įžeidė. Kaltinamasis yra jo krikštasūnis. Minėti žodžiai jį paveikė morališkai, tiesiog sugraudino. Šie žodžiai nėra literatūriški, juos naudoja tik padugnės. Liaudyje tokiu žodžiu vadina homoseksualus, gėjus. Jis nesupranta kodėl kaltinamasis jį taip pavadino. Pareikštą civilinį ieškinį grindžia tuo, jog jam ir šiandien morališkai negera dėl kaltinamojo išsakytų žodžiu. Yra labai sukrėstas. Po minėtos SMS žinutės negalėdavo užmigti, turėjo vartoti raminamuosius vaistus. Žodis „Pederastas“, jo manymu, yra necenzūrinis ir įžeidžiantis.

Iš antstolio T. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (b.l. 3-4), pateiktų sąskaitų išklotinių (b.l. 7-16) matyti, jog 2012-05-25 tarp kaltinamojo (abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiojo (abonento Nr. (duomenys neskelbtini) vyko susirašinėjimas trumposiomis SMS žinutėmis dėl kelio remonto atlikimo. Po nukentėjusiojo užduoto klausimo 2012-05-25 3.57 val. kam ir kiek buvo mokama pernai už kelio remontą, 2012-05-25 3:58 val. kaltinamasis atsiuntė į nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną trumpąją SMS žinutę su tekstu „Buvai piderastu ir būsi piderastu“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. 2012-05-25 tarp kaltinamojo (abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiojo (abonento Nr. (duomenys neskelbtini) vyko susirašinėjimas trumposiomis SMS žinutėmis dėl kelio remonto darbų atlikimo. 3:43 val. nukentėjusysis atsiuntė kaltinamajam žinutę, kurioje ragino kaltinamojo tvarkyti kelią, kaip pastarasis tvarkė pernai. 3: 54 val. kaltinamasis atsiuntė žinutę, kad kelias bus tvarkomas tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip pernai. Nukentėjusiajam tai kainuos 500 Lt, kaip kaltinamajam tai kainavo pernai. 3:57 val. nukentėjusiajam uždavus klausimą kam ir už ką kaltinamasis mokėjo pernai, kaltinamasis 3:58 val. parašė trumpąją SMS žinutę „Buvai piderastu ir busi piderastu“. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo, kaltinamojo parodymai, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenys (b.l. 22-23), sąskaitos išklotinės duomenys (b.l. 26-35).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis suteikia žmogui teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, tačiau šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis laiduoja žmogaus teisę į saviraiškos laisvę, tačiau ir šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad naudojimasis šiomis laisvėmis, kurios yra susijusios ir su pareigomis bei atsakomybe, gali būti sąlygojamas tam tikrų formalumų, sąlygų, apribojimų ar sankcijų, kurias numato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje yra būtinos valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar visuomenės saugos interesams, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, taip pat kitų asmenų garbę ar teises, užkirsti kelią įslaptintos informacijos atskleidimui arba užtikrinti teisminės valdžios autoritetą ir bešališkumą. Asmens saviraiškos laisvė ir teisė skleisti informaciją, nėra absoliuti ir gali būti ribojama įstatymu. Lietuvos Respublikos BK 155 str. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už įžeidimą. Minėtame straipsnyje, nustatančiame įžeidimo požymius, numatyti šie žmogaus užgaulaus pažeminimo būdai: veiksmu, žodžiu ir raštu. Įžeidimas žodžiu ar raštu – tai neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385/2005, Nr. 2 K-269/2005, Nr. 2K-210/2008). Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes, būdą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. baudžiamas tas, kas neviešai įžeidė žmogų. Įžeidimas yra neviešas, kai jis padarytas tik nukentėjusiojo akivaizdoje, taip pat nesant nukentėjusiojo, bet kaltininkui suvokiant, kad nukentėjusysis apie įžeidžiančius pasakymus, atsiliepimus sužinos. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėta įžeidžiančio pobūdžio žinutė nukentėjusiajam buvo išsiųsta tuo tarpu, kai vyko susirašinėjimas tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo SMS žynutėmis dėl kelio remonto. Tokiu būdu kaltinamasis suprato, kad SMS žinutę „Buvai piderastu ir būsi piderastu““ nukentėjusysis gaus ir perskaitys bei to siekė. Tarptautinių kalbų žodyne „Pederastija“ tai [gr. paiderastia < pais (kilm. paidos) +erastēs], vyras, lytiškai santykiaujantis su vyru. Teismas atmeta kaltinamojo parodymus, kad pastarasis nesiekė įžeisti nukentėjusiojo. Jo parodymus vertina, kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Iš nukentėjusiojo ir pačio kaltinamojo parodymų matyti, kad tarp jų senai vyksta konfliktai ir tai ne pirmas kartas, kai kaltinamasis įžeidžia nukentėjusįjį. Pats kaltinamasis, apibūdindamas žodį „Pederastas“ nurodė netiesioginę, pasak jo, šio žodžio prasmę, kuri reiškia „negeras, nesąžiningas žmogus“. Pažymėtina, kad nors kaltinamasis ir nurodė šį žodį turint kelias reikšmes, kitą šio žodžio prasmę įvardyti atsisakė. Teismas mano, kad kaltinamasis suvokė užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir norėjo jį pažeminti. Šie veiksmai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams. Kaltinamojo subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 2 d.

Skirdamas kaltinamajai bausmę, teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus – į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamojo T. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus, anksčiau neteistas, dirba. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai (LR BK 41 str.) kaltinamajam T. K. paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, T. K. skirtina bausmė, kuri yra artima sankcijoje numatytos bausmės vidurkio (LR BK 61 str.).

Nukentėjusysis byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Civilinį ieškinį grindžia tuo, jog jam ir šiandien morališkai negera dėl minėtų kaltinime nurodytų jo atžvilgiu išsakytų žodžių. Yra labai sukrėstas. Po minėtos SMS žinutės negalėdavo užmigti, turėjo vartoti raminamuosius vaistus. Žodis „Pederastas“, jo manymu, yra necenzūrinis ir įžeidžiantis. Lietuvos Respublikos 6.263 str. 1 ir 2 d.d. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sukeltas pasekmes, į tai, kad jis nebuvo viešas, į sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principus, civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d.,

nusprendžia:

T. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 2 d. ir skirti jam bausmę – 10 MGL (vieno tūkstančio trijų šimtų) litų dydžio baudą.

V. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš T. K. nukentėjusiajam V. S. – 500 (penkis šimtus) litų neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas Aleksandras PrygunkovasNuorašas tikrasteisėjasAleksandras Prygunkovas