- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-01
- Bylos Nr.
- 2S-573-340/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-21305-2009-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- AB banko SNORAS
- Atsakovas
- S. G.
- Kategorijos
- 94.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB banko SNORAS atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo AB banko SNORAS ieškinį atsakovui S. G. dėl skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 9 358,49 Lt skolą, susidariusią pagal kortelės sutartį, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2009-11-30 nutartimi atsisakė priimti ieškovo AB banko SNORAS ieškinį atsakovui S. G. dėl skolos išieškojimo; grąžino ieškovui AB bankui SNORAS sumokėtą 281 Lt žyminį mokestį. Teismas konstatavo, jog civilinės bylos teismingumas priklauso nuo fizinio asmens gyvenamosios vietos. Gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai suformuluoti CK 2.17 str., tačiau kai asmuo gyvena keliose vietose, būtina atsižvelgti į viešų registrų (Gyventojų registro) duomenis, t. y. kurią vietą jis deklaravo kaip savo gyvenamąją. Tokiu atveju preziumuojama, kad asmens gyvenamoji vieta yra Gyventojų registre nurodytu jo adresu. Iš Gyventojų registro tarnybos prie VRM pažymos turinio teismas nustatė, kad atsakovo gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), t. y. teritorijoje, priklausančioje Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo veiklos teritorijai.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-11-30 nutartį ir perduoti bylą Vilniaus m. 1 apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog atsakovas 1995-03-13 deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini); 2006-08-30 paraiškoje-anketoje mokėjimo kortelei gauti, nurodė faktinę gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini). 2009-04-21 pateikė įsipareigojimą, kuriame taip pat nurodė gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), tokiu būdu patvirtindamas, kad gyvenamosios vietos adresas nepasikeitė. Pažymi, kad CK 2.17 str. 3 d. nustatyta asmens pareiga raštu pranešti kitai sandorio šaliai apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su teismingumo instituto taikymu, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo pateiktas ieškinys yra teismingas kitam apylinkės teismui.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės. CPK 29 str. nustato, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Pagal CK 2.16 str. 1 d. fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai daugiausiai gyvena. Paprastai asmens gyvenamoji vieta nurodoma jo asmens tapatumą patvirtinančiuose dokumentuose. Pagal Gyventojų registro įstatymą ir Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą kiekvienas fizinis asmuo privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Todėl nustatant asmens gyvenamąją vietą, turėtų būti remiamasi visais galimais įrodymais, tačiau asmens viešame registre deklaruota gyvenamoji vieta yra vienas iš pagrindinių ir svarbiausių jo gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų (CK 2.17 str.). Kolegija sutinka, kad iš Gyventojų registro gauta informacija apie atsakovo gyvenamąją vietą yra pagrindas preziumuoti, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra Gyventojų registre nurodytas jo adresas, tačiau ši prezumpcija gali būti paneigta, pavyzdžiui kai pats asmuo nurodo savo kreditoriams ar skolininkams kitą savo gyvenamąją vietą.
Pagal Gyventojų registro tarnybos prie VRM duomenis, atsakovo S. G. gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Šalių ginčas kilęs dėl 2006-09-05 Naudojimosi mokėjimo kortele sutarties vykdymo pažeidimo. Atsakovas paraiškoje-anketoje gauti mokėjimo kortelę nurodė deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), bei faktinę gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini). Taip pat pateiktas atsakovo 2009-04-21 įsipareigojimas, kuriame pats atsakovas nurodo savo adresą – (duomenys neskelbtini). Nustatant asmens gyvenamąją vietą remiamasi visais galimais įrodymais, aiškinantis, su kuria iš kelių gyvenamųjų vietų jis labiausiai susijęs. Iš pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta laiko (duomenys neskelbtini). Todėl laikytina, kad ieškovas pagrįstai pareiškė ieškinį atsakovui pagal jo faktinę gyvenamąją vietą.
Atsižvelgiant į išdėstytą, skundžiama nutartis naikinama, o klausimas dėl ieškinio priėmimo pagal kompetenciją perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartį panaikinti ir AB banko SNORAS ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.