Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės Rimos Adomaitienės pareiškimą suinteresuotiems asmenims skolininkei J. L., išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl asmens nubaudimo, nevykdančio antstolės patvarkymo ir kliudančio vykdyti vykdomuosius dokumentus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 3 dalimi pareiškimas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0037/25/00026 medžiagos teismas nustatė, kad 2025-01-20 antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-25-37-3870, kuriuo įpareigojo skolininkę per 3 dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos raštu pateikti informaciją apie tai, kur šiuo metu yra transporto priemonė (taip pat pateikti transporto priemonės nuotraukų) ir išsiuntė patvarkymą skolininkės nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Kelių transporto priemonių registro duomenys patvirtina, kad skolininkei priklauso transporto priemonė Hyundai i30, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Skolininkė į patvarkymą niekaip nereagavo, į antstolės kontorą neatvyko, prašymų ar pareiškimų nepateikė. Kadangi skolininkė antstolės patvarkymo neįvykdė, antstolė prašo skirti skolininkei piniginę baudą ar areštą.

CPK 645 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Už šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki penkių šimtų eurų baudą arba nubausti areštu iki trisdešimt parų (CPK 645 straipsnio 3 dalis).

Taikant atsakomybę už neteisėtus veiksmus pagal CPK 645 straipsnio 3 dalį, turi būti nustatyta, ar skolininkas, kuris privalėjo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą, tokio antstolio reikalavimo neįvykdė dėl svarbių priežasčių. Be kita ko, taikant atsakomybę už neteisėtus veiksmus pagal CPK 645 straipsnio 3 dalį, turi būti nustatyta asmens kaltė kaip atsakomybės pagrindas. Asmuo gali būti nepripažintas kaltu, jei atsisakė teikti informaciją dėl svarbių priežasčių, t. y. svarbios priežastys, dėl kurių informacija nebuvo ir negali būti pateikta, gali būti faktinės ar teisinės aplinkybės, dėl kurių informacija objektyviai negali būti pateikta, pvz., asmuo tokios informacijos neturi dėl to, kad nėra įpareigotas ją turėti ir saugoti, informacija nebuvo išsaugota ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-916/2017). Asmuo, privalantis pagal įstatymą teikti informaciją pagal antstolio reikalavimą, turi įstatymą vykdyti ir neturi teisės atsisakyti ją teikti antstoliui, spręsdamas už antstolį, ar jam informacija reikalinga, ar ji bus pagal įstatymus panaudota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011).

Teismas, spręsdamas nuobaudos paskyrimo klausimą, turi vertinti aplinkybes bei remtis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nes pagal CPK 645 straipsnio 3 dalies dispoziciją įstatymų leidėjas suteikė teismui diskrecijos teisę, nustačius, kad asmuo neįvykdė antstolio reikalavimo, kiekvienu konkrečiu atveju spręsti dėl nuobaudos skyrimo.

Šioje byloje nagrinėjamu atveju skolininkė nevykdė pareigos pateikti informaciją apie turimą turtą, neatvyko pas antstolę, neteikė prašymų ir iš viso niekaip nereagavo į jai išsiųstą patvarkymą, todėl teismas sprendžia, kad tikslinga skolininkei skirti piniginę baudą.

Pažymėtina, jog baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą, remiantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Skirtinos baudos dydžio nustatymas priskirtinas teismo nuožiūrai. CPK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu įstatymai ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, tai darydamas teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Kadangi skiriamos baudos vienas svarbiausių tikslų – sudrausminti, teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos konkretaus dydžio, prioritetiniu kriterijumi laiko būtent sudrausminantį baudos poveikį. Įvertinus tai, kad šioje vykdomojoje byloje skolininkė baudžiama pirmą kartą, jai skirtina 30 Eur bauda.

Išaiškintina, kad baudos sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti antstolės patvarkymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 645 straipsniais,

nutarė:

pareiškimą tenkinti.

skirti skolininkei J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą.

Bauda išieškoma į valstybės biudžetą (Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 6800).

Išaiškinti skolininkei, kad baudos taikymas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti antstolės reikalavimą.

Nutarties kopiją išsiųsti antstolei ir suinteresuotiems asmenims.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei vykdomąją bylą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.