- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- 1-2110-1009/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22195-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Kazlauskienė
- Kaltinamasis
- A. L.
- Kategorijos
- 1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
- 2.12.1.5Kaltinamojo teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme (BPK 422 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės L. Z. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 1-01-1-22195-2019-4, kurioje
A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaune, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) šaltkalviu, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. L. kaltinamas tuo, kad 2019-05-27, apie 21.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,66 promilių girtumo), konflikto metu, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą ranka sudavė į veidą, šeimos nariui - sugyventinei J. B., tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydamas poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, tokiu būdu nežymiai sutrikdė J. B. sveikatą.
Kaltinamasis A. L. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino pilnai ir parodė, kad 2019-05-27, apie 20.30 val., po gimtadienio šventės, kai išvyko draugai, išgirdo, kad J. B. kitame kambaryje rėkė ant jo dukros A.. Išgirdęs tarp jų kilusį konfliktą atėjo į kambarį, kuriame buvo J. ir A., bei pamatė, kad J. rankos delnu vieną kartą sudavė A. į veidą. Jo dukra po suduoto smūgio pradėjo verkti, todėl jis nustūmė rankomis J. nuo savo dukters ir pasakė A. kad išeitų į kitą kambarį. A. išėjus vieną kartą ranka sudavė jai į veidą ir pasakė ,,tu mano A. nemuši“. Po šio suduoto smūgio Jūratė susinervino, pradėjo rėkti ir jį kandžioti bei draskyti. Jis Jūratę rankomis nustūmė ir išėjo į kitą kambarį pas dukrą A., nes norėjo paguosti. Tuo metu Jūratė iškvietė pareigūnus. Atvykę pareigūnai juos abu sulaikė ir išsivežė. Konflikto metu kambaryje buvo tik jis ir Jūratė Šio įvykio daugiau niekas nematė, jų vaikai buvo kitame kambaryje. Iki šio įvykio jie su Jūrate sutardavo gerai, bet ji dažnai rėkdavo ant jo ir jo dukros A., ypač tada, kai jai nebūdavo nuotaikos arba būdavo neblaivi. Teigė, kad prieš Jūratę smurtavo ne pirmą kartą, tačiau dėl to, ką padarė nuoširdžiai gailisi, ateityje pasižada taip nesielgti (b. l. 61-62).
Kaltinimas be A. L. prisipažinimo grindžiamas ir kitais duomenimis.
Nukentėjusioji J. B. parodė, kad 2019-05-27 buvo A. gimtadienis. Pas juos į svečius buvo atvažiavę draugai G. ir V. Išgėrus alkoholį, apie 19.30 val., draugai išvyko. Namuose liko tik ji, jos sugyventinis A., jo dukra A. ir jos sūnus A. Išvykus draugams, susitvarkė namus, nuėjo į kambarį, kur buvo A. ir A. A. tuo metu A. buvo įjungęs televizorių, ji žiūrėjo animacinius filmukus, tačiau buvo vėlu, apie 20.30 val., ir ji pasakė, kad A. laikas miegoti, nes kitą dieną reikės anksti keltis. Dėl to ji išjungė televizorių. A. pradėjo rėkti, sakyti, kad ji yra bloga mama, nervinosi. Ji priėjo prie A. ir savo ranka prilietė jos veidą ir nusuko į kitą pusę, kad ji nusiramintų. Tai pamatęs A. ant jos supyko, nes pagalvojo, kad ji trenkė jo dukrai A. ir priėjęs prie jos ją nuo A. nustūmė. A. tuo metu išbėgo į kitą kambarį. Jiems būnant dviese kambaryje, A. priėjo prie jos ir kumščiu tris kartus sudavė į dešinės pusės žandą. Jai labai skaudėjo, skausmą galėtų vertinti 8 balais. Dėl to ji pradėjo verkti, rėkti ant A., po pirmo smūgio prašė jo, kad jis atstotų nuo jos, tačiau neklausė ir sudavė dar du smūgius. Dėl to ji pradėjo gintis, A. kandžiojo, įkando jam į šoną ir į kaklą. A. ją nustūmė, tada ji paprašė, kad A. išeitų iš namų, tačiau A. nuėjo pas A. į kitą kambarį, o ji Nr. 112 iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai abu sulaikė ir išvežė į areštinę. Po šio įvykio jai ant dešinės pusės žando atsirado mėlynė. Į medikus nesikreipė. Iki šio įvykio su A. visada sutardavo gerai, ji nesupranta, kodėl šį kartą jis taip pasielgė, mano, kad dėl girtumo jis galėjo ne taip suvokti įvykio su A. aplinkybes. Anksčiau A. jau yra prieš ją smurtavęs, tačiau po to karto susitaikė (b. l. 20-21).
2019-05-27 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad 2019-05-27, apie 21.17 val., atvykus į įvykio vietą, buto duris atidarė neblaivi, susijaudinusi J. B., kuriai ant dešinio žando matėsi kraujosruva ir patinimas. Ji paaiškino, kad 2019-05-27, apie 21.00 val., gėrė namuose alkoholinius gėrimus su sugyventiniu A. L., o jiems susipykus, apsistumdė, susimušė. Sugyventinis jai trenkė 3 kartus į dešinį žandą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. A. L. paaiškino, kad su sugyventine J. B. namuose gėrė alkoholinius gėrimus ir trenkė delnu jo dukrai A. L. per dešinį žandą. Todėl jis puolė ginti dukrą. Ir susistumdė, susimušė su sugyventine. Ji įkando jam į kairį šoną, apdraskė kaklą dešinėje pusėje, tuo sukeldama jam fizinį skausmą. Aplinka, kurioje galimai vyko smurtas artimoje aplinkoje, buvo tvarkinga. Tarnybiniame pranešime taip pat užfiksuota, kad ant smurto patyrusio asmens, t. y. J. B. kūno, buvo matomi sužalojimai veido dešinėje pusėje, patinimas, kraujosruva (b. l. 13-16).
2019-05-28 tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2019-05-27, apie 21.00 val., išgertuvių metu sugyventinis A. L. (nustatytas 1,66 promilių girtumas) (duomenys neskelbtini), Kaune, sudavė tris smūgius į dešinį skruostą savo sugyventinei J. B. (nustatytas 0,94 promilių, girtumas), kuri dėl patirto smurto patyrė fizinį skausmą (b. l. 6).
Iš asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 1035, matyti, kad kaltinamajam A. L. nustatytas (1,66 promilių girtumas) (b. l. 51).
Iš specialisto išvados Nr. G 1333/2019 (02) matyti, kad J. B. padaryta poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose. Sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti patirtas dėl nemažiau kaip vieno trauminio poveikio. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 dienų (b. l. 29).
Vadovaujantis BK 2 straipsnio nuostatomis asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.
Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms, tame tarpe ir nukentėjusiam asmeniui sukėlus fizinį skausmą. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė yra galima tik už veiką – fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų nukentėjusiojo sveikatos sužalojimą konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kankinimu, arba kitokiu smurtavimu.
Kaltinamojo parodymai, kad smurtavo prieš sugyventinę atitinka ir nukentėjusiosios parodymus, kuriuos papildo tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuoti duomenys, jog ant nukentėjusios žando matyti kraujosruva ir patinimas, tai patvirtina specialisto išvada. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu darytina išvada ir neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis A. L. 2019-05-27, apie 21.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) namuose, konflikto metu, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą ranka sudavė į dešinės pusės veidą, šeimos nariui – sugyventinei J. B., tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydamas poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, tokiu būdu nežymiai sutrikdė J. B. sveikatą. Šiuos savo veiksmus kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia. Tokie kaltinamojo veiksmai, atsižvelgiant į kvalifikuojančius požymius, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies sudėtį.
Kaltinamasis sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokurorės siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 69-73).
Motyvuojamoji dalis
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis: padarė nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą, neteistas (b. l. 48-49), administracinių nuobaudų neturi (b. l. 50), dirba (b. l. 52), duomenų, kad būtų registruotas dėl psichikos ir priklausomybės sutrikimų nėra (b. l. 45, 47).
Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, A. L. skirtina prokurorės siūloma bausmė – laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis, įvertinus jo asmenybę apibūdinančius duomenis, skaičiuotinas nuo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos šios bausmės vidurkio iki minimumo (BK 46 straipsnis).
Baudžiamoji byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, todėl jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Kaltinamajam A. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. L. paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,
nusprendžia:
A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 12 (dvylika) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-05-27, 21.20 val., iki 2019-05-28, 17.00 val., jį prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms, ir laikyti, kad A. L. yra atlikęs 2 dienas laisvės apribojimo bausmės.
A. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
A. L. išaiškinti, kad be bausmę vykdančios institucijos žinios jis privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 10 dalį, jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba pagal nuteistojo gyvenamąją vietą – Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius, Kęstučio g. 37 , Kaune.
Išaiškinti kaltinamajam, kad Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis jis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo.
Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.