Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. I., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2000 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –ir BK) 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 1 dalį ( 1961 m. BK redakcija) 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 47¹ straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2. 2000 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį (1961 m. BK redakcija) 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme su 500 litų turto konfiskacija;

3. 2001 m. gegužės 14 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį (1961 m. BK redakcija) 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme su 1/3 turto konfiskacija;

4. 2020 m. vasario 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį 50 MGL dydžio pinigine bauda;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. I. 2021 m. birželio 12 d. apie 9.00 val. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia rankomis stipriai suėmė E. B. už abiejų jos rankų, nustūmė ją pro duris ir kumščiu sudavė vieną kartą į kairį petį, taip sukeldamas E. B. fizinį skausmą bei padarydamas jai poodines kraujosruvas žastuose, odos nubrozdinimus kairėje alkūnėje ir nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą. Tokiu būdu A. I. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. I. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino. Nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku, apie 9.00 val. ryte buvo pas savo sugyventinę (duomenys neskelbtini). Tuo metu į jų butą atėjo P. Ž., su kuriuo jis susimušė. Galimai išgirdusios muštynių garsus į jo butą atėjo neblaivios N. J. ir nukentėjusioji E. B.. Pastaroji elgėsi netinkamai, todėl suėmęs ją už rankų išvarė iš buto. Tyčia fizinio smurto E. B. atžvilgiu nenaudojo. Gali pasakyti, kad kelios dienos prieš šį įvykį E. B. jam rodė ant rankų mėlynes ir skundėsi, kad dukra ją sumušė. Atvykus policijos pareigūnams buvo patikrintas jo neblaivumas. Jis buvo neblaivus, bet alkoholį vartojo išvakarėse. Su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu nesutiko.

2021 m. birželio 13 d. apklaustas įtariamuoju A. I. parodė, kad 2021 m. birželio 12 d., tikslaus laiko nurodyti negali, svečiavosi pas sugyventinę O. A., adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu kartu su kaimyne E. B. atėjo jam iš matymo pažįstamas vyras. Jo vardo ir pavardės nežino. Šis vyras lankosi pas E. B., kuri gyvena bute Nr. (duomenys neskelbtini). Jie kalbėjosi bendro naudojimo laiptinėje prie buto durų, o jis sėdėjo kambaryje. Jų pokalbio metu balso tonai buvo pakelti. Jis nusprendė prieiti pasižiūrėti, kas vyksta, ir išgirdo, kad jo sugyventinė yra skolinga kažkokią pinigų sumą pas ją atėjusiam vyrui. Jis pastarajam pasakė, kad niekas nieko neskolingas. Galimai kalbėjo su juo necenzūriniais žodžiais. Jo sugyventinė sugrįžo atgal į kambarį, o jis norėjo uždaryti buto duris. Jam uždarant duris, minėtas iš matymo pažįstamas vyras, vieną kartą kumščiu sudavė į veidą. Tarp jų prasidėjo muštynės. Galimai muštynių metu jis netyčia užkabino E. B.. Tikslo smurtauti prieš ją neturėjo. Jeigu tai padarė, norėtų jos atsiprašyti. Muštynėms nurimus nuėjo namo. Po kurio atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Dėl savo elgesio labai gailisi (t.1 b.l. 120-121).

2021 m. liepos 19 d. apklaustas papildomai įtariamasis A. I. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Tą dieną buvo girtas, todėl galėjo nepastebėti ir netyčia, galimai sudavė E. B., kuri bandė žodinio konflikto metu išskirti jį ir iš matymo pažįstamą vyrą. Po įvykio atsiprašė E. B. (t.1 b.l.124).

2021 m. rugsėjo 3 d. apklaustas papildomai įtariamasis A. I. kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad pripažįsta, jog paėmė E. B. už abiejų rankų ir nustūmė pro duris, tačiau tyčia jokio fizinio smurto prieš ją nenaudojo ir naudoti nenorėjo. Tyčia kumščiu į kairį petį nesudavė, tačiau galėjo suduoti netyčia, muštynių metu su P. Ž.. Įtaria, kad ant E. B. kūno ir kairės peties sužalojimas - mėlynė, galėjo atsirasti kito įvykio metu, apie kurį jam E. B. pranešė iki šio įvykio, t.y. muštynių metu su nepilnamete dukra V. Č.. Dėl įvykio labai gailisi, nori atsiprašyti kaimynės E. B.(t.1 b. l. 127).

Apklausta teisme nukentėjusioji E. B. parodė, kad kaltinamasis yra jos kaimynas. Su juo bendrauja nedaug, daugiau su jo sugyventine. Teismo nagrinėjamo įvykio išvakarėse buvo jos gimtadienis. Jį švenčiant pasėdėjo su P. Ž., N. J.. Ryte N. J. pabeldė į jos buto duris ir sušuko, kad A. I. muša P. Ž.. Norėdama padėti ji nuėjo pas A. I. ir pamatė jo kambaryje ant grindų gulintį sumuštą P. Ž.. Tai pamačiusi ji pradėjo P. Ž. tempti į savo butą. Tuo metu A. I. ją su rankomis stūmė į jos butą, su rankomis ir kojomis sudavė. Yra teismo medikų išvada, kur nustatyti jos sužalojimai. Nuo smūgių liko mėlynės. Ji juto fizinį skausmą, todėl kvietė GPM ir policiją. A. I. meluoja, kad ji buvo sužalota iki teismo nagrinėjamo įvykio, kad ji neva jam sakiusi, kad ją sumušė jos dukra. Prašė iš kaltinamojo priteisti 1 000 eurų jai padarytai neturtinei žalai atlyginti.

2021 m. birželio 12 d. surašant pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką E. B. parodė, kad 2021 m. birželio 12 d. 9:00 val., jai būnant savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), pas ją įbėgo kaimynė N. J. ir paprašė pagalbos. Su kaimyne išėjus į bendro naudojimo patalpas pamatė pravertas (duomenys neskelbtini) buto duris. Šio buto virtuvėje buvo mušamas iš matymo pažįstamas vyriškis. Jį mušė šio buto gyventojas A.. Ji pribėgo prie jų ir bandė juos išskirti. Atskyrusi sumuštą vyriškį palydėjo į savo butą. Jai būnant koridoriuje prie savo buto durų, norėdama apginti savo draugę N. J. nuo A., kurie buvo irgi koridoriuje, nes A. ir ją mušė, prie jų priėjo. Tada A. ranka iš priekio stipriai stvėrė jai už dešinės rankos ir atstūmė. Ji pajuto fizinį skausmą. Jai stovint nusisukus nuo A., šis jai trenkė kumščiu į nugarą. Ji užsidarė savo bute ir iškvietė policiją. Protokole pažymėta, kad (duomenys neskelbtini)-ojo aukšto koridoriuje, tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų matyti kraujo dėmės (t.1 b.l. 29-32).

2021 m. birželio 22 d. apklausta papildomai E. B. nurodė, kad dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto metu patyrė skausmą, kurį vertina 10 balų iš 10. Ant jos kūno sumušimo žymės atsirado tik po trijų dienų. Į gydymo įstaigą nesikreips. Ją apžiūrėjo greitosios pagalbos medikas. Pagal gautą siuntimą šiandien nuvyks pas teismo medikus. Dėl patirto smurto reiškia 1000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t.1 b.l. 37, 48).

2021 m. liepos 30 d. apklausta papildomai E. B. nurodė, kad 2021 m. birželio 11 d. kartu su kaimyne N. J. ir pažįstamu P. Ž. šventė jos gimtadienį, N. J. bute, adresu (duomenys neskelbtini). Ryte ji sugrįžo į savo butą. 2021 m. birželio 12 d., apie 8:00 val., tiksliai pasakyti negali, nes buvo išgėrusi, į jos buto duris, (duomenys neskelbtini), pradėjo belstis N. J., rėkdama: „Padėk P., jį užmušinėja.“ Ji staigiai sureagavo ir nubėgo į (duomenys neskelbtini) butą, kur gyvena jos kaimynas A. I.. Nubėgusi pamatė virtuvėje ant grindų gulintį jos pažįstamą P. Ž., kurį A. I. spardė kojomis ir mušė kumščiais. Norėdama apginti P. Ž., atstūmė A. I.. Tada pakėlė P. Ž. ir liepė N. J. jį nuvesti į jos butą. Kai N. su P. Ž. išėjo, tarp jos ir A. I. prasidėjo žodinis konfliktas dėl smurto P. Ž. atžvilgiu. Jo metu A. I. supyko ir paėmęs savo abejomis rankomis už jos abiejų rankų stipriai nustūmė ją pro duris, po ko sudavė su kumščiu į kairį petį ir uždarė duris. Ji iš karto paskambino į BPC, kurie iškvietė policijos pareigūnus. Skausmą, kurį patyrė įvykio metu, vertina 10 balų iš 10. Yra įsitikinusi, kad A. I. tyčia prieš ją smurtavo. Po šio smurto ant jos kūno liko smurto žymės – mėlynės (t.1 b.l. 40-41).

Specialisto išvadoje Nr. G 1540/2021(01) nurodyta, kad E. B. nustatyta poodinė kraujosruva žastuose, odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje. Sužalojimai galimai padaryti užduotyje nurodytu laiku ir būdu. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. E. B. jai padarytų sužalojimų metu ir po jų galėjo justi fizinį skausmą (t.1 b.l. 57).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės nustatyta, kad į Bendrąjį pagalbos centrą 2021 m. birželio 12 d., 9.07 val. telefonu dėl smurto kreipėsi pranešėja E. B., kuri nurodė, kad jos namo kaimynas A. I. stipriai jai stvėrė už dešinės rankos ir kumščiu trenkė jai į nugarą. Ji pajuto fizinį skausmą (t.1 b.l.10).

Apklausta teisme liudytoja N. J. parodė, kad pažįsta A. I. ir E. B.. Tai jos kaimynai. 2021 m. birželio 12 d. ryte ji buvo E. B. bute ir abi vartojo alkoholį. Išvakarėse buvo E. B. gimtadienis. Staiga ji išgirdo triukšmą ir pasiūlė E. B. nueiti pažiūrėti, kas vyksta. Jos nuėjo pas A. I. ir pamatė ant žemės gulintį P. Ž., kurio ranka buvo kruvina. Tada ji išėjo ir išvažiavo į masažą. Ar A. I. naudojo fizinį smurtą E. B. atžvilgiu, ji nematė, tačiau po kurio laiko ant E. rankų pastebėjo mėlynes. Neatsimena, ar E. B. jai sakė, iš kur tos mėlynės.

2021 m. liepos 19 d. apklausta liudytoja N. J. nurodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). A. I. ir E. B. jos kaimynai. 2021 m. birželio 11 d. kartu su E. B. šventė jos (duomenys neskelbtini) metų gimtadienį ir vartojo alkoholinius gėrimus. 2021 m. birželio 12 d. iš pačio ryto, apie 7.30 val., kartu su E. B. vėl pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Apie 9.00 val., ji išgirdo, kad į butą, kur gyvena A. I., atvyko jų pažįstamas P. Ž.. Tarp P. Ž. ir A. I. prasidėjo žodinis konfliktas dėl to, kad A. I. skolingas jam 60 eurų. Ji girdėjo, kad P. Ž. garsiai ir nerišliai naudojo necenzūrinius žodžius, todėl suprato, kad jis girtas. 10.00 val. jai reikėjo atvykti į masažą, todėl ji išvažiavo ir nematė, ar A. I. panaudojo fizinį smurtą prieš E. B., ar P. Ž. (t.1 b. l. 71-72).

Apklaustas teisme liudytojas P. Ž. paaiškino, kad A. I. jam buvo skolingas 60 eurų. Kai atėjo pas A. I. atsiimti skolos, įvyko muštynės. Matė A. I. bute E. B. ir N. J.. E. B. jam sakė, kad A. I. jai trenkė, tačiau jis šito nematė. E. B. sakė, kad davė į jos petį ar ranką, mėlynių nerodė.

2021 m. liepos 14 d. apklaustas liudytoju P. Ž. parodė, kad A. I. pažįsta apie 2 metus ir kai atvažiuodavo pas E. B., kurią pažįsta apie (duomenys neskelbtini) metų, užeidavo pas jį į svečius. 2021 m. birželio 12 d. jis atvyko pas A. I. norėdamas atsiimti jam sumokėtų 60 eurų už buto nuomą, kurį nuomotis atsisakė. Jis persigalvojo nuomotis pas A. butą, nes šis pasakė, kad į tą butą negalės kviesti savo draugių N. J. ir E. B.. Tą dieną iš paties ryto jis buvo išgėręs degtinės. A. I. grąžinti pinigus nesutiko, jį užpuolė ir pradėjo smurtauti. Jokio fizinio skausmo jis nepatyrė ir pretenzijų A. I. neturi. Po įvykio į ligoninę nesikreipė ir nesikreips. Civilinio ieškinio nereiškė. Po įvykio E. B. jam paaiškino, kad bandė jį su A. išskirti, dėl ko A. jai sukėlė fizinį skausmą. Jis pats to visiškai neprisimena, nes buvo labai girtas. Jis nežino, ar A. I. smurtavo, ar netyčia užgavo E. B., nes nieko nematė. Prisimena tik, kad tarp E. ir A. įvyko žodinis konfliktas (t.1 b. l. 62-63).

2021 m. liepos 15 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, telefoninis nukentėjusiosios E. B. bendravimas su Bendrojo pagalbos centro darbuotoju. Pokalbio metu E. B. sako, kad kaimynas papjovė žmogų ir ją sumušė, per petį jai sudavė (t.1 b.l. 86-87). Ikiteisminio tyrimo metu buvo peržiūrėtas policijos pareigūnų, 2021 m. birželio 12 d. atvykusių pagal gautą pranešimą į adresu (duomenys neskelbtini) ir įvykio vietoje naudojusių „Body“ kamerą vaizdo įrašai. Įrašuose užfiksuoti duomenys įtraukti į kitų objektų apžiūros protokolą. Protokole nurodyta, kad policijos pareigūnams E. B. skundžiasi, kad kaimynas A. iš (duomenys neskelbtini) buto ją mušė į petį, į nugarą ir dar žmogų papjovė, kuris atėjo atsiimti skolos (t.1 b.l. 91).

Įrodymų vertinimas

Pagal BK 140 straipsnio 1 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą, arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. I. kaltės nepripažino. Tvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje E. B. atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo. Buvo ją sugriebęs už rankų ir išstūmė iš kambario, bet kumščiu per jos petį netrenkė. Jo sugriebimas už E. B. rankų negalėjo jai sukelti fizinio skausmo ir palikti poodines kraujosrūvas. Specialisto išvadoje nustatytas kraujosrūvas ant kūno E. B. jam rodė kelios dienos prieš šį įvykį pasakodama, kad ją sumušė jos dukra. Ikiteisminio tyrimo metu apklausto kaltinamojo A. I. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Vienoje iš apklausų jis pripažįsta savo kaltę, teigia, kad muštynių metu galėjo netyčia kliudyti E. B., gailisi. Kitoje apklausoje pripažįsta, kad sugriebė E. B. už rankų ir ją išstūmė pro duris. Tvirtina, kad taip pasielgė netyčia ir pan. Šioje byloje nukentėjusiąja pripažintos E. B. parodymai kardinaliai skiriasi nuo kaltinamojo ir, palyginus su kaltinamuoju, yra pakankamai nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nukentėjusioji tvirtino, kad išgirdusi iš N. J., kad A. I. muša jos gerą pažįstamą P. Ž., atbėgo jo gelbėti. Jos nurodymu, N. J. ištempus sumuštą P. Ž., ji liko su A. I. ir pradėjo jam reikšti pretenzijas. Įvykus žodiniam barniui A. I. stvėrė rankomis jai už rankų (žąstų), išstūmė ją pro duris ir trenkė kumščiu per nugarą. Ji patyrė fizinį skausmą. Analogiškas įvykio aplinkybes nukentėjusioji nurodė skambindama į BPC bei papasakojo atvykusiems policijos pareigūnams. Jai padaryti sužalojimai, jų lokalizacija užfiksuoti specialisto. Apklausti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu liudytojai N. J. bei P. Ž. nors ir tvirtino, kad nematė, kaip A. I. smurtavo prieš E. B., tačiau nurodė, kad po įvykio ant jos rankų matė kraujosruvas. E. B. jiems pasakojo, kad tai padarė A. I.. Vertindamas kaltinamojo, nukentėjusiosios bei liudytojų parodymus, teismas pažymi, kad minėti asmenys pripažįsta, kad įvykio metu buvo neblaivūs. E. B. buvo nustatytas 3,02 promilių girtumas (t.1 b.l. 20), N. J. – 3,02 promilių girtumas (t.1 b.l. 66), A. I. – 2,28 promilių girtumas. Tokiu būdu visuma teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad A. I. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtavo prieš E. B., jai sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Kaltinamojo A. I. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Skirdamas A. I. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio nuostatas, ir įvertina tai, kad kaltinamasis padarė vieną baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai asmeninio konflikto metu. Kaltinamasis nedirba, anksčiau teistas, baustas administracine tvarka. Teismas nenustatė A. I. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti A. I. paskiriant BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis turėtų atitikti BK 48 straipsnio 2 dalyje nurodytą šios bausmės rūšies vidurkį. BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos kaltinamojo atžvilgiu netaikytinos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo teismas A. I. palieka kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. A. I. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. birželio 12 d. 10.00 val. iki 2021 m. birželio 13 d. 10.22 val. (2 dienas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, laikino sulaikymo laiką (2 dienas) įskaityti į laisvės apribojimo bausmę, skaičiuojant 1 sulaikymo dieną už dvi laisvės apribojimo dienas.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. B. pareiškė 1 000 eurų civilinį ieškinį jai padarytai neturtinei žalai atlyginti ir šią sumą prašė priteisti iš kaltinamojo A. I.. Nagrinėjant bylą teisme nukentėjusioji neatsisakė savo reikalavimų. Nurodė, kad dėl kaltinamojo įvykdyto smurto jautė fizinį skausmą, patyrė nuoskaudą, pakriko jos sveikata, todėl lankėsi pas psichologą.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią teisės normą nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Nagrinėjamu atveju teismas E. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas atsižvelgia, kad dėl patirto fizinio smurto nukentėjusioji jautė fizinį skausmą. Pradėjus ikiteisminį tyrimą turėjo lankytis policijos įstaigoje, o taip pat pas teismo medikus. Kaltinamasis ne tik sukėlė E. B. fizinį skausmą bet moralinius išgyvenimus, tačiau ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Nukentėjusiosios reikalavimas iš kaltinamojo jai priteisti piniginę išmoką neturtinei žalai atlyginti teismui yra suprantamas ir pateisinamas, tačiau jos reikalaujama 1 000 Eur suma akivaizdžiai neadekvati padarytam nusikaltimui ir atsiradusioms pasekmėms, todėl teismas ją mažina iki 200 Eur dydžio ir šią sumą priteisia iš kaltinamojo. Sumažindamas civilinį ieškinį teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), kilusias pasekmes. Teismas neturi duomenų, kad E. B. patirtas fizinis skausmas ar konstatuoti kūno sužalojimai paliko kokias nors pasekmes ar pablogino jos sveikatos būklę. Spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas vadovaujasi protingumo ir teisingumo principais bei teismų praktika tokios kategorijos baudžiamosiose bylose.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikto prašymo byloje

Nagrinėdamas baudžiamąją bylą, teismas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi kreipėsi į Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad A. I. būtų parinktas gynėjas advokatas. Šios tarnybos sprendimu kaltinamojo gynėju buvo parinkta advokatė Tatjana Benetė. 2022 m. sausio 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodė, kad advokatės T. Benetės teiktos antrinės teisinės pagalbos A. I. išlaidos sudaro 157,99 Eur, ir jas prašė priteisti iš kaltinamojo.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.

Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Pažymėtina, kad kaltinamasis šiuo metu niekur nedirba, o atsižvelgus, kad advokatas jam buvo skirtas teismo iniciatyva, todėl įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš A. I. atmestinas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus CD laikmenos su „Body“ kamerų vaizdo įrašais ir BPC garso įrašais paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 2 ir 4 punktais, A. I. jam paskirtos laisvės apribojimo laikotarpyje: 1) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, ir 2) uždrausti bendrauti su nukentėjusiąja E. B. ir 3) įpareigoti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti jam taikytą laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. birželio 12 d. 10.00 val. iki 2021 m. birželio 13 d. 10.22 val. (2 dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. I. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiosios E. B. civilinį ieškinį dėl jai padarytos neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš A. I. jai priteisti 200 eurų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktą prašymą dėl išlaidų už suteiktą teisinę gynybą priteisimo iš kaltinamojo atmesti.

CD laikmenas su „Body“ kamerų vaizdo įrašais ir BPC garso įrašais palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti A. I., jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, LT-08221 Vilnius, el.p. vilnius@probacija.lt). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.