- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-22
- Bylos Nr.
- 2A-350-413/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel, Gintautas Koriaginas, Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- A. I.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Advokatai
- Juzefa Brinevičienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Bobrel ir Jolitos Cirulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. I. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-59-722/2010 pagal ieškovo A. I. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. I. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 10 000 Lt neturtinės ir 83,33 Lt turtinės žalos atlyginimą, atsiradusį dėl neteisėto 100 Lt baudos pakeitimo į 5 parų areštą, bei bylinėjimosi išlaidas (t.1, b. l. 114-16).
Ieškovo reikalavimai buvo grindžiami tuo, kad jis 2003 m. balandžio 28 d. Jonavos r. PK nutarimu buvo pripažintas kaltu ir nubaustas 100 Lt bauda pagal LR ATPK 178 straispnio 2 dalį. Šio nutarimo laiku nespėjo apskųsti, apie jį sužinojo iš antstolio, kuris, negalėdamas baudos išieškoti, grąžino nutarimą su išieškojimo negalimumo aktu. 2004 m. kovo 6 d. jis išvyko pas gimines į Azerbaidžaną, iš kur sugrįžo tik 2005 m. balandžio 30 d. Jonavos rajono policijos kmisariato pareigūnų, pastariesiems vykdant 2004 m. gegužės 26 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimą, kuriuo 100 Lt bauda buvo pakeista į 5 parų administracinį areštą, 2005 m. gegužės 14 d. buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Su teismo nutarimu dėl baudos pakeitimo buvo supažindintas uždarius jį į areštinę. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. nutarimu buvo patenkintas jo apeliacinis skundas ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 26 d. nutarimas panaikintas, o administracinė byla nutraukta. Atliekant nepagrįstai paskirtą nuobaudą jis patyrė 83,33 Lt turtinę (netekto atlyginimo dalis už kiekvieną arešto dieną) ir 10 000 Lt neturtinę žalą, pasireiškusią fiziniu skausmu, orumo pažeminimu, dvasiniais išgyvenimais (areštinėje negavo vaistų nuo aukšto kraujospūdžio, nuo širdies ir skrandžio ligų, policijos pareigūnai iš jo tyčiojosi, jam nebuvo suteikta medicininė pagalba).
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 4 d. sprendimu (t.2, b. l. 26-31) ieškovo reikalavimą dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo patenkino iš dalies ir priteisė jam iš Lietuvos Respublikos 500 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 4,48 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad 2003 m. balandžio 28 d. Jonavos rajono policijos komisariato inspektoriaus nutarimu A. I. buvo nubaustas 100 Lt bauda pagal LR ATPK 178 straipsnio 2 dalį (administracinė byla Nr.GPA-48/2004, b.l. 4). Šis nutarimas dėl baudos išieškojimo negalimumo su išieškojimo negalimumo aktu 2004 m. kovo 29 d. grąžintas Jonavos rajono policijos komisariatui. 2004 m. balandžio 4 d. teikimu policijos komisariatas kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą dėl 100 Lt baudos pakeitimo į nemokamus viešuosius darbus ar areštą. 2004 m. balandžio 13 d. ir 2004 m. gegužės 7 d. teismo nutarimais nutarta atvesdinti A. I. į teismo posėdžius. 2004 m. gegužės 26 d. teismo nutarimu A. I. 100 Lt bauda pakeista į 5 (penkių) parų areštą. Šis 2004 m. gegužės 26 d. nutarimas buvo pradėtas vykdyti 2005 m. gegužės 14 d., ieškovui grįžus iš užsienio. A. I. 2005 m. rugpjūčio 1 d. paprašė suteikti jam antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje. 2006 m. balandžio 14 d. Kauno valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos sprendimu A. I. suteikta antrinė teisinė pagalba (100 procentų) administracinėje byloje dėl teismo nutarimo, kuriuo bauda pakeista į areštą, apskundimo. 2006 m. gegužės 26 d. A. I. apskundė teismo 2004 m. gegužės 26 d. nutarimą ir prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 3 d. nutartimi A. I. atnaujintas terminas apeliaciniam skundui dėl 2004 m. gegužės 26 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimo paduoti ir apeliacinis skundas priimtas. 2007 m. vasario 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimu A. I. apeliacinis skundas patenkintas, 2004 m. gegužės 26 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimas panaikintas ir byla nutraukta. Teisingumo ministerijos 2009 m. balandžio 28 d. raštu A. I. dėl neteisėto Jonavos rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo pasiūlyta sudaryti taikos sutartį ir atlyginti (išmokėti) 500 Lt neturtinės žalos ir 83,33 Lt turtinės žalos atlyginimą ne teismo tvarka (b.l. 27-28). Remdamasis 2006 m. gegužės 29 d. VŠĮ Jonavos PSPC raštu, 2005 m. birželio 28 d. ir 2005 m. rugpjūčio 25 d. medicininiais pažymėjimais teismas nustatė, kad A. I. serga lėtinėmis ligomis, 2002 m. lapkričio 26 d. lankėsi pas šeimos gydytoją ( t.1, b.l. 33-35), nuo 2008 m. gruodžio 23 d. iki 2010 m. gruodžio 20 d. buvo ir yra iš dalies nedarbingas - netekęs 50 procentų darbingumo (t.1, b.l. 39- 38, 87). Iš medicininės pagalbos teikimo areštinėje žurnalo išrašų teismas nustatė, kad 2005 m. gegužės 16 d., 2005 m. gegužės 17 d. ir 2005 m. gegužės 18 d. A. I. Jonavos raj. PK areštinėje buvo suteikta medicininė pagalba - skirti vaistai nuo nemigos, kosulio, slogos (t.1., b.l. 105-106). Ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 61-1-0992-05 pagal A. I. skundą, pradėtoje LR BK 228 str. 1 d. pagrindu dėl piktnaudžiavimo, t.y. dėl 2003 m. kovo mėn. policijos darbuotojų pavartoto fizinio sumurto prieš jį, 2010 m. vasario 20 d. nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybes senaties terminui. Ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 61-1-1672-03 pagal A. I. skundą, pradėtoje LR BK 138 str.1 d. pagrindu dėl ieškovo nesunkaus sveikatos sutrikdymo 2003 m. gruodžio 19 d., suėjus baudžiamosios atsakomybes senaties terminui, nutrauktas 2010 m. vasario 20 d. Jonavos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2010 m. kovo 22 d. nutarimais atmetė A. I. skundus šiose medžiagose. Iš teismo posėdyje apžiūrėtų medžiagų Nr. 61-1-0992-05 ir Nr. 61-1-1672-03 teismas nustatė, kad jose buvo atliekamas tyrimas dėl A. I. sužalojimo ne tuo laikotarpiu, kai ieškovas atlikinėjo administracinį areštą, todėl prieita išvados, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamosiose medžiagose nėra susijęs su A. I. buvimu areštinėje, atliekant jam 5 parų areštą, dėl ko ieškovas ieškinyje klaidingai sieja atliktą areštą su ikiteisminiu tyrimu paminėtose medžiagose. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog prieš ieškovą, atliekant jam areštą, buvo naudodamas fizinis smurtas. Ieškovas buvo aktyvus - skundė 2004 m. gegužės 26 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimą dėl baudos pakeitimo į areštą, prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, tačiau pasyviai elgėsi dėl Jonavos raj. PK 2003 m. balandžio 28 d. nutarimo, kuriuo buvo paskirta 100 Lt bauda, apskundimo, t.y. nutarimo neskundė, nors, kaip paaiškino teismo posėdyje, apie jį sužinojo iš antstolės. Ieškovas neprašė atnaujinti šio nutarimo apskundimo termino, nesikreipė dėl antrinės pagalbos suteikimo, nepateikė įrodymų, jog buvo padavęs prašymą atnaujinti 2003 m. balandžio 28 d. policijos komisariato nutarimo apskundimo terminą. Ieškovas teigė, kad kreipėsi į prokuratūrą, tačiau prokuratūra pagal kompetenciją negali pratęsti administracinės nuobaudos apskundimo terminų. Todėl, teismo nuomone, ieškovas, privalėjo suprasti galiojančio ir nepanaikinto nutarimo, kuriuo jis buvo nubaustas 100 Lt bauda, nevykdymo teisines pasekmes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimu buvo panaikintas 2004 m. gegužės 26 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimas pakeisti ieškovui 100 Lt baudą į 5 parų administracinį areštą dėl esminio procesinės teisės normų pažeidimo ir byla nutraukta. Bylos įrodymų pagrindu teismas konstatavo, kad ieškovui 100 Lt bauda į areštą buvo pakeista pažeidžiant procesines teisės normas – neišsiaiškinus jo pozicijos dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais, nenustačius, kad A. I. atsisakė atlikti viešuosius darbus, bylą nagrinėjant neatvykus jam į teismo posėdį ir tinkamasi nepranešus apie bylos nagrinėjimą, neatvesdinus jo į bylos nagrinėjimą. Teismas nenustatė, kad A. I. bauda buvo pakeista į areštą tyčiniais teismo veiksmais, kad pats teikimo nagrinėjimas buvo neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad ieškovui dėl neteisėtai paskirto arešto buvo apribota judėjimo, bendravimo su draugais ir artimaisiais laisvė, tačiau atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovas atliko trumpalaikę administracinio arešto bausmę, informacija apie arešto atlikimą ir A. I. paieška nebuvo vieša (t.1, b.l. 118 – Kauno apskrities VPK Jonavos raj. PK 2010-05-03 raštas). Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog jo dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, dvasinė skriauda nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, taip pat neįrodė, kad jo sveikata pablogėjo būtent po arešto atlikimo. Teismas nurodė, kad ieškovas iki arešto buvo bedarbis, byloje nėra duomenų, kad dėl arešto jis neteko darbo biržos siūlytos darbo vietos ar paties surasto darbo, todėl reikalavimą dėl 83,33 Lt turtinės žalos atlyginimo atmetė.
Šalies argumentai
Ieškovas A. I. apeliaciniu skundu (t.2, b.l. 36-38) prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. sprendimą ir priteisti 83,33 Lt turtinės ir 10 000 litų neturtinės žalos, atsiradusios teismui neteisėtai paskyrus administracinę nuobaudą – administracinį areštą, atlyginimą. Apelianto nuomone, teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas dėl tokių argumentų:
1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 177 straipsnio 4 dalyje ir 182 straipsnio 2 punkte, kadangi iš naujo nustatinėjo baudos pakeitimo į areštą aplinkybių teisėtumą ir nepagrįstai ginčo teisiniam santykiui taikė CK 6. 272 straipsnio 4 dalį.
2. Teismas neįvertino aplinkybės, kad apeliantui bauda buvo neteisėtai pakeista į administracinę nuobaudą - areštą dėl to, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė aiškią procesinės teisės taikymo klaidą ir toks pažeidimas yra esminis. Ši aplinkybė yra nustatyta įsiteisėjusiu 2007 m. vasario 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nutarimu administracinėje byloje Nr. N16-339/2007 ir neteisėtų teismo veiksmų įrodinėti iš naujo nereikėjo (CPK 182 str. 2 p.). Priešingai, 2007 m. vasario 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas atitinka CPK 177 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų įrodinėjimo priemonių reikalavimus ir yra pagrindas taikyti valstybei civilinę atsakomybę - atlyginti žalą visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės (CK 6. 272 str. 1 d.).
3. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinį dalyje dėl 83,33 Lt turtinės žalos ir tuo pažeidė CK 6. 251 straipsnio 1 dalies įtvirtintą visišką nuostolių atlyginimo principą bei CK 6. 249 straipsnio 1 dalies nuostatą - jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Alogiškas teismo argumentas, kad areštą atliekančiam asmeniui darbo birža siūlytų darbo vietą ar tas asmuo, būdamas areštinėje, pats susirastų darbą (CK 1.5 str.).
4. Teismas, spręsdamas žalos atlyginimo klausimą, neatsižvelgė į LR CPK CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą ir į tai, kad dėl nekvalifikuotų pareigūnų veiksmų buvo padaryta žala kitiems asmenims. Kai valstybės pareigūnai veikia aiškiai nekvalifikuotai, valstybei turi būti taikoma didesnė atsakomybė, nes valstybė pažeidė ne tik savo pareigą užtikrinti, kad jos pareigūnai veiktų rūpestingai, bet ir pareigą užtikrinti tinkamą savo pareigūnų kvalifikaciją.
5. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, nepakankamai įvertino apelianto nurodytas aplinkybes, jog dėl neteisėto administracinės nuobaudos - arešto paskyrimo - patirti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, daugiau nei 33 mėnesius jaustas pažeminimas lėmė jo, dar iki neteisėto arešto, buvusios prastos sveikatos pablogėjimą (apeliantą kankino nemiga, jis pradėjo vartoti dar daugiau vaistų, lankytis pas gydytojus, kurie jam diagnozavo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinės uždegimą trauminę smegenų ligą ir kt.), kol galiausiai jis tapo iš dalies darbingas - nustatytas 50% darbingumo lygis.
6. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėto administracinės nuobaudos (arešto) paskyrimo, dydį, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, be to, neatsižvelgė į tai, jog įstatyme išvardytų kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir nevertino kitų ginčo santykiui reikšmingų aplinkybių - nenustatė priežastinio ryšio tarp administracinės nuobaudos - arešto paskyrimo ir ikiteisminių tyrimų Nr. 61-1-0992-05 ir Nr. 61-1-1672-03, kurie nutraukti tą pačią dieną (2010 m. vasario 20 d.), nenustačius kaltų asmenų ir suėjus senaties terminui, nors abu ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti dėl apeliantui valstybės pareigūnų padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo.
7. Neteisėtai 2004 m. gegužės 26 d paskirta administracinės nuobauda – areštas buvo pradėtas vykdyti 2005 m. gegužės 14 d., o administracinė byla apeliantui nutraukta 2007 m. vasario 23 d. Taigi, tęstinis pažeidimas truko ilgiau kaip 33 mėnesius, todėl įvertinant ieškovo patirtos neturtinės žalos dydį pinigais, vienu iš kriterijų gali būti Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 4 straipsnio 5 dalies nuostata.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama LR Teisingumo ministerijos (t.2, b.l. 49-50) prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais:
Šalies argumentai
1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir iš naujo nustatinėjo baudos pakeitimo į areštą teisėtumą. Valstybės civilinė deliktinė atsakomybė už žalą, padarytą valstybės valdžios institucijų neteisėtais aktais bei teisėsaugos institucijų administracinio ir baudžiamojo proceso srityje, kyla esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai ir priežastiniam ryšiui. Jonavos rajono apylinkės teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. nutarimas, kuriame buvo konstatuoti procesinių teisės normų pažeidimai, lėmę neteisėtą arešto skyrimą, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad šie teismo veiksmai buvo neteisėti. Tuo remdamasis, teismas iš dalies patenkino ieškinį. Taigi, visiškai priešingai nei teigia ieškovas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į minėtą aplinkybę ir taikė valstybės atsakomybę.
2. Ieškovo reikalavimas dėl 83,33 Lt turtinės žalos priteisimo buvo atmestas ne todėl, kad teismas neįžvelgė neteisėtų veiksmų, bet todėl, kad ieškovas neįrodė turtinės žalos padarymo fakto. Apeliaciniame skunde minimas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, kad ieškovas, visų pirma, turi įrodyti konkrečios, o ne menamos žalos faktą, kurios visą piniginę išraišką privalo atlyginti žalą padaręs asmuo. Šiuo atveju, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo negautos pajamos ar turėtos išlaidos sudaro 83,33 Lt, todėl Jonavos rajono apylinkės teismas pagrįstai atmetė šį reikalavimą. Sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo ne teismo tvarka 83,33 Lt suma turtinei žalai atlyginti A. I. buvo pasiūlyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo normomis, taikytinomis tik sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo ne teismo tvarka. Nagrinėjant civilinę bylą teisme yra vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu, kuris numato, kad kiekvieną aplinkybę šalys turi įrodyti.
3. Apeliantas teigia, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nepakankamai įvertino jo nurodytas aplinkybes: dvasinius išgyvenimus, sveikatos pablogėjimą, daugiau nei 33 mėnesius jaustą pažeminimą, taip pat nenustatė priežastinio ryšio tarp arešto paskyrimo ir vykdytų ikiteisminių tyrimų. Tačiau skundžiamame sprendime yra aiškiai išvardinti motyvai, kodėl A. I. buvo priteista būtent tokia neturtinė žala: areštas buvo trumpalaikis, informacija apie jo atlikimą bei ieškovo paieška nebuvo vieša, ieškovas neįrodė, kad sveikata pablogėjo būtent po arešto atlikimo. Nesuprantama, kodėl ieškovas mini 33 mėnesius, kai areštas truko tik 5 dienas. Taip pat nėra pagrindo pripažinti, jog nutraukti ikiteisminiai tyrimai turi reikšmės šioje byloje. Ieškovas neginčija valstybės institucijų veiksmų apeliaciniame skunde minimuose ikiteisminiuose tyrimuose, kaltieji asmenys dėl A. I. sveikatos sutrikdymo nėra nustatyti, todėl šios aplinkybės nėra susijusios su byloje pareikštu reikalavimu.
4. Jonavos rajono apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas. Priteista minimalios mėnesinės algos dydžio neturtinė žala pilnai kompensuoja ieškovo patirtus neigiamus išgyvenimus. Suma, kurią prašo priteisti apeliantas, yra akivaizdžiai per didelė, ji neatitinka nacionalinių ir tarptautinių teismų praktikos. Todėl prašoma palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą tretysis asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (t.2, b.l. 44-46) prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, jog pats faktas, kad apeliacinės instancijos teismas panaikino Jonavos rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 26 d. nutarimą, nesudaro teisinio pagrindo teigti, kad pareigūnų ar teismo veiksmai buvo neteisėti. Jonavos rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 26 d. nutarimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad apeliantas buvo padaręs ATPK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą teisės pažeidimą, už kurį Jonavos rajono policijos komisariato pareigūno 2003 m. balandžio 28 d. nutarimu jis buvo nubaustas 100 Lt bauda ir kurios iki Jonavos rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo priėmimo dienos nebuvo sumokėjęs. Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimas galėjo būti apskųstas Kauno apygardos administraciniam teismui ir apeliantui buvo žinoma nutarimo apskundimo bei piniginės baudos priverstinio išieškojimo tvarka, todėl jis privalėjo numatyti ir teisines pasekmes, jeigu nustatytu laiku ir tvarka neįvykdys šio nutarimo. Antstolė R. M., vykdydama policijos komisariato nutarimą dėl baudos paskyrimo, 2004 m. kovo 29 d. surašė išieškojimo iš apelianto negalimumo aktą, kuris buvo vienu iš teisinių pagrindų Jonavos rajono apylinkės teismui A. I. skirtą 100 Lt baudą pakeisti į administracinį penkių parų areštą. Nuo 2003 m. baalndžio 28 d., kai A. I. buvo skirta administracinė nuobauda, iki 2004 m. kovo 6 d. apeliantas, būdamas Lietuvoje, nesumokėjo jam skirtos baudos ir dėl nežinomų priežasčių nebendravo nei su policijos pareigūnais, nei su antstole, nepranešė apie savo materialinę padėtį ir neprašė pakeisti nuobaudą. Nuo 2004 m. kovo 6 d. iki 2005 m. balandžio 30 d. apeliantas nepranešė apie savo išvykimą į Azerbaidžaną ir neįgaliojo kito asmens atstovauti jo interesams teisme. Šiai kelionei apeliantas buvo radęs ir panaudojo žymiai didesnę pinigų sumą negu reikėjo sumokėti baudą už savo netinkamą elgesį viešojoje vietoje. Todėl apeliantas pažeidė ATPK 313 straipsnio reikalavimus ir netinkamai vykdė savo pareigas. Apelianto argumentas, kad jam būnant areštinėje, areštinės darbuotojai iš jo prašymų suteikti medicininę pagalbą juokdavosi ir tokia pagalba nebuvo suteikta, neatitinka tikrovės. Iš Jonavos rajono policijos komisariato areštinės Medicinos pagalbos suteikimo apskaitos žurnalo duomenų dėl medicinos pagalbos suteikimo A. I. matyti, kad 2005 m. gegužės 16 d. 16 val. 50 min. apeliantas nurodė, kad „kosėja, sloguoja“ (įrašas Nr.759), 2005 m. gegužės 17 d. 16 val. 45 min. ieškovas skundėsi „nemiga“ (įrašas Nr.764), o 2005 m. gegužės 18 17 val. – taip pat „nemiga" (įrašas Nr.765). Visais atvejais Jonavos rajono policijos komisariato areštinės Medicinos pagalbos suteikimo apskaitos žurnale yra medicinos darbuotojos Z. P. įrašai apie suteiktą medicininė pagalbą apeliantui ir atitinkamų medikamentų skyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
LR CK 6.272 straipsnyke įtvirtinta valstybės civilinė atsakomybė už žalą, padarytą teisėsaugos institucijų administracinio, baudžiamojo ir civilinio proceso srityje. Pagal šį straipsnį valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, kai žalos padaroma procesiniais teisiniais aktais, kuriais remiantis taikomos procesinės prievartos priemonės, taip pat teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutarimais, nutartimis ar kitokiais procesiniais dokumentais. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama valstybės civilinė atsakomybė už žalą, padarytą administracinio ir baudžiamojo proceso srityse (deliktinė atsakomybė). Pagal šią normą valstybės civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį taikoma esant šioms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai ir priežastiniam ryšiui. CK 6.272 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, taikant CK 6.272 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala.
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo
LR CPK 263 straipsnis nustato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus.
Pagal LR Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymą - asmeniui, kuriam žala atsirado dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalis), taip pat asmeniui, dėl kurio tarptautinė institucija yra priėmusi sprendimą dėl žalos atlyginimo (kompensacijos išmokėjimo), tačiau nėra nustačiusi piniginės kompensacijos dydžio, ne teismo tvarka atlyginama reali turtinė žala, t. y. turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, negautos pajamos (negautas darbo užmokestis ar kitos darbinės pajamos atskaičius mokesčius ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas; pašalpos; pensijos), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>. Asmeniui, kuris mokosi (moksleiviui, studentui ir pan.), ir asmeniui, kuris nedirbo pagal darbo sutartį, nesivertė individualiu verslu ar profesine veikla, bet užsiregistravo valstybinėje darbo biržoje, atlyginama už kiekvieną neteisėto kalinimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo ar neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto dieną. Žalos dydis apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą: ši alga padalijama iš 30 ir padauginama iš kalendorinių dienų, kurias asmuo buvo neteisėtai kalintas, neteisėtai suimtas, neteisėtai sulaikytas ar atliko neteisėtai paskirtą administracinę nuobaudą – areštą, skaičiaus (4 straipsnio 1 ir 5 dalys). Byloje nustatyta, kad administracinio arešto atlikimo metu nuo 2005 m. gegužės 14 d. iki 2005 m. gegužės 18 d. ieškovas buvo registruotas darbo biržoje (t.1, b.l. 27-28). Taigi, paminėto įstatymo nuostatos, ieškovui atitinkant šio įstatymo sąlygas turtinei žalai atlyginti, garantavo ir garantuoja ieškovo teisę į tokios žalos atlyginimą ne tik ne teismo tvarka, bet ir teismine tvarka. Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo motyvai, kurių pagrindu buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl 83,33 Lt turtinės žalos atlyginimo, laikytini nepagrįstais, kadangi teismas netaikė ginčo teisiniam santykiui įstatymo, kurį turėjo taikyti.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad ginčo atveju bylą nagrinėjęs apylinkės teismas netinkamai taikė CK 6.250 straipsnyje nustatytus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, todėl neteisingai įvertino pinigais apelianto dėl neteisėto administracinės nuobaudos pakeitimo į 5 parų areštą patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka.
Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju, nustatant šios žalos dydį, būtina vertinti ir kitas konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes.
Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl įrodymų vertinimo, kiek tai susiję su ieškovui neturtinės žalos atsiradimu, jos dydžiu ir žalos laikotarpiu, konstatuoja, jog apylinkės teismas, priteisdamas 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą, pilnai ir visapusiškai įvertino CK 6.250 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.272 straipsnyje įtvirtintas nuostatas. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, esant neteisėtam asmens sulaikymui, suėmimui ar kitaip suvaržant asmens laisvę, toks neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja išvados, kad esant įstatymo nustatytiems atvejams neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieškovui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Bylą nagrinėjęs teismas, nustatydamas ieškovui 500 Lt priteistinos neturtinės žalos dydį, pakankamai įvertino jo nurodytas aplinkybes, tinkamai sprendė, kad ieškovo išgyvenimai buvo vienkartinio ir trumpalaikio pobūdžio. Žalos dydžiui nustatyti teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 316 dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio (LR CK 6.249 str. 1 d.), kuris 2004 m. buvo lygus 500 Lt, o tai reiškia, jog iš atsakovo Lietuvos Respublikos ieškovui A. I. už penkias dienas neteisėto arešto mokėtina suma sudarė vieno mėnesio minimalų atlyginimą, kurio dydis teisėjų kolegijos vertinimu yra adekvatus ieškovo patirtiems išgyvenimams. Negalima sutikti su apelianto argumentais, kad pažeidimas truko daugiau kaip trisdešimt tris mėnesius, kadangi realiai ieškovo laisvė buvo apribota penkias paras. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovo nurodytą aplinkybę dėl ikiteisminio tyrimo medžiagų sąsajumo su nagrinėjamu ginčo klausimu dėl neteisto teismo sprendimo pasekmių, kaip vieną iš žalos atlyginimo pagrindų, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė ikiteisminio tyrimo institucijų ar jos pareigūnų neteisėtų veiksmų, kaltieji asmenys nebuvo nustatyti, be to, šiai institucijai ar jos pareigūnams byloje nebuvo pareikšti jokie savarankiški reikalavimai, todėl negalima sutikti su apelianto argumentais, kad teismas netyrė šių aplinkybių ir nenustatinėjo priežastinio ryšio tarp ikiteisminio tyrimo medžaigų ir administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, kurie būtų pagrindas valstybės civilinei atsakomybei dėl neturtinės žalos atsirasti.
Nepagrįstu pripažintinas apelianto argumentas dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo teismui iš naujo nustatinėjant baudos pakeitimo į areštą teisėtumo klausimą, kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. nutarimas, kuriame buvo konstatuoti procesinių teisės normų pažeidimai, lėmę neteisėtą arešto skyrimą, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad šie teismo veiksmai buvo neteisėti. Tuo remdamasis, teismas iš dalies patenkino ieškinį. Taigi, priešingai nei teigia ieškovas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į minėtą aplinkybę ir taikė valstybės atsakomybę.
Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, kiek tai liečia turtinės žalos atlyginimą, ir teisingai išsprendė klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Todėl teismo sprendimas pakeistinas, papildomai priteisiant ieškovui ir turtinės žalos atlyginimą, kurio dydis yra 83,33 Lt. Pakeitus materialinę sprendimo dalį, atitinkamai keistina ir procesinė jos dalis dėl ieškovui priteistų 4,48 Lt bylinėjimosi išlaidų, padidinant priteistinų išlaidų dydį iki 5,38 Lt (89,60 Lt išlaidos x 6 proc. patenkintų reikalavimų dalies, CPK 93 str. 4 d.)).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. sprendimo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti ieškovui A. I., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Lietuvos Respublikos 83,33 Lt (aštuoniasdešimt tris litus 33 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 5,38 Lt (penkis litus 38 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.