Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė - Lekarauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje D. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, kurio faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, registruotas darbo biržoje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. N. 2019-03-02 apie 19.00 val., bute, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.11 promilių girtumo laipsnis), tyčia, panaudodamas fizinį smurtą, žodinio konflikto su sutuoktine N. N. metu, sudavė kumščiais ne mažiau kaip 3 kartus pastarajai į galvos sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai N. N., t.y. savo šeimos nariui, fizinį skausmą.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju D. N. parodė, kad jis apie 3 m. gyvena kartu su žmona N. N., jai priklausančiame 3 kambarių bute, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Gyvena tik dviese. 2019-03-02 apie 15.00 val., pas juos į svečius atvažiavo draugė L. (pavardės nežino, gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g.). L. atvežė 0,7 1 degtinės, kurią trise t. y. jis, žmona ir L., svetainėje gėrė. Tik atsimena, kad išgėrė minėtą degtinę. Po ko daugiau nieko neprisimena. Su žmona N. nekonfliktuoja, niekada prieš ją fizinio smurto nenaudojo, nežino kas galėjo atsitikti, kad ją sumuštų. Neatsimena, kad muštų N., bet jeigu jinai taip pareiškė, reiškiasi taip ir buvo. Dėl įvykdyto labai gailisi, bei nori su žmona susitaikyti (b. l. 54).

Nukentėjusioji N. N. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-03-02 d. apie 19.00 val. namo grįžo neblaivus jos vyras D. N.. Ji namuose buvo su drauge. Draugei išėjus D. N. be jokios priežasties pradėjo ją trankyti, daužė per veidą, nosį, stumdė, spardė, grasino peiliu. D. N. jai trenkė apie 10 kartų. Ji pabėgo į laiptinę ir iškvietė policijos pareigūnus. D. N. savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą. (b. l. 7)

Nukentėjusioji N. N. papildomos apklausos metu parodė, kad 2019-03-02 apie 19.00 val., pavedžiojusi savo šunį lauke ji sugrįžo namo adresu. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Bute buvo jos vyras D. N. ir jos draugė L. V., kuri ramino jos vyrą, nes jis virtuvėje daužė indus. Vyras buvo neblaivus ir elgėsi neadekvačiai. Užėjusi į butą ji nuėjo į miegamąjį kambarį. Iš paskos užėjo jos vyras, kuris be jokios priežasties ją pradėjo kumščiais mušti į veidą. Jis jai sudavė nuo 3 iki 10 smūgių į galvos sritį. Sąmonės praradusi nebuvo. Apsigynusi nuo vyro ji išbėgo į laiptinę ir paskambino į policiją. Visą įvykį galėjo matyti draugė, kuri tuo metu buvo pas juos svečiuose. Po įvykio draugė išvyko namo. Vyrą sulaikė policijos pareigūnai, o ji liko namie tvarkyti buto. Jai turtinė žala nepadaryta. Savo veiksmais vyras jai sukėlė fizinį skausmą. Tai įvyko pirmą kartą (b. l. 17).

Įvykio vieta apžiūrėta ir apžiūros rezultatai fiksuoti apžiūros protokole (b. l. 10-15).

Tikrinimo alkotesteriu pažymoje matyti, kad 2019-03-02 23.28 val. D. N. užfiksuotas 1.11 prom. neblaivumas (b. l. 44).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti objektyvieji veikos požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Nusikaltimą padariusio asmens artimųjų giminaičių ir šeimos narių sąvoka apibrėžta BK 248 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad D. N. kaltė dėl jam pareikšto kaltinimo, padarius baudžiamojo įstatymo 140 straipsnio 2 dalyje uždraustą veiką, pasitvirtino. Pats kaltinamasis savo kaltės iš esmės neneigė, ją patvirtina nuoseklūs ir išsamūs nukentėjusiosios N. N. parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga. Nukentėjusioji pažymėjo, kad dėl smurtinių D. N. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, nurodė galimą jai suduotų smūgių skaičių, lokalizaciją. Objektyvūs bylos duomenys leidžia spręsti, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus, teismas vertina, jog tai neginčytinai turėjo įtakos neteisėtiems jo veiksmams, šią aplinkybę jis iš esmės pripažino ir pats. Taigi, byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visumos pagrindu konstatuotina, kad D. N. 2019-03-02 apie 19.00 val., bute, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą, žodinio konflikto su sutuoktine N. N. metu, sudavė kumščiais ne mažiau kaip 3 kartus pastarajai į galvos sritį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Kaltinamasis smurtavo prieš sutuoktinę, todėl aptarta kaltinamojo veika vertintina kaip padaryta prieš šeimos narį ir nustatytomis aplinkybėmis ji kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas vertina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Dėl skirtinos bausmės ir kitų klausimų

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. N. pareiškė, jog sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 54).

Skirdamas bausmę D. N., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš sutuoktinę, veika baigta. Teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, taip pat atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį D. N. – nedirbantis, registruotas darbo biržoje, baustas administracine tvarka, neteistas, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 str.). Teismo vertinimu, prokuroro pasiūlytas bausmės dydis (vieneri metai laisvės apribojimo) šiuo atveju, atsižvelgus į kaltinamąjį ir jo padarytą veiką charakterizuojančias aplinkybes yra per didelis. Teismo įsitikinimu šiuo atveju adekvati ir pakankama elgesio korekcijos priemonė bus šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kaltinamajam nustatant ir tam tikrus įpareigojimus. Nagrinėjamoje situacijoje tokios priemonės atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

LR BPK 140 str. tvarka D. N. laikinai sulaikytas nuo 2019-03-02 20 val. iki 2019-03-03 12.22 val. Šis laikas, t.y. viena diena, įskaitytinas į skirtiną bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65, 66 str.). Tyrimo metu D. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. N. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymosi įstaigose, neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. N. skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymosi įstaigose, neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2019-03-02 20 val. iki 2019-03-03 12.22 val. (vieną dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.