Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėja Bronė VidzėnienėBaudž.byla Nr. 1A-558-134/2013Teisėjas Nijolė BražiūnienėProcesinio sprendimo kategorija: 2.4.2 (S) Teisminio sprendimo Nr. 1-83-1-00411-2012-4

2013 m. rugsėjo 12 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. nuteistas :

pagal BK 138 str.2d. 8 p. laisvės atėmimu dvejiems metams;pagal BK 284 str.1d. areštu trisdešimčiai parų.

Vadovaujantis BK 63 str.1d;2d;5d.2p., bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1d; 2d bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per 4 mėn. atlyginti nukentėjusiam padarytą turtinę žalą; pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje; be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą , sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Priteista iš E. K. : Panevėžio teritorinei ligonių kasai keturi tūkstančiai aštuoniasdešimt šeši litai; I. J. - du tūkstančiai litų neturtinei žalai atlyginti; Š. V. - šeši šimtai aštuoniasdešimt aštuoni litai 70 centų turtinei žalai atlyginti ir dvidešimt tūkstančių neturtinei žalai atlyginti bei vienas tūkstantis penki šintai litų turėtų išlaidų advokato pagalbai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugsėjo 9 d. apie 2.30 val. viešoje vietoje - r., be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, matant pašaliniam asmeniui nepilnametei I. J., g. 1998 m., demonstravo nepagarbą aplinkiniams asmenims, o būtent: kumščiu sudavė smūgį A. K. veidą; kumščiu sudavė smūgį K. K. į veidą, tuo nukentėjusiesiems A. K. ir K. K. sukėlė fizinį skausmą; kumščiu sudavė smūgį Š. V. į galvą, tuo nukentėjusiajam Š. V. padarydamas dešinio smilkinio minkštųjų audinių sumušimą, odos nubrozdinimus smakre ir šalia lūpų kampo, dešinio smilkinkaulio-momenkaulio uždarą lūžį, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje smilkininėje srityje bei po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje smilkininėje srityje, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sukrėtimą, galvos smegenų kairės smilkininės skilties sumušimą, ir taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo Š. V. sveikatą, nukentėjusiajai I. J. padarė moralinę žalą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Visi trys nukentėjusieji buvo girti ir nei vienas tamsoje nematė jiems smogusio asmens. Teismas rėmėsi tik liudytojų J parodymais, kurie nenuoseklūs ir todėl nepatikimi. Byloje nėra duomenų, kokiais pirminiais duomenimis remiantis buvo atliekamas jo atpažinimas ir fotonuotraukų. Mano, kad J buvo įteigta, kad reikia atpažinti būtent jį.

Teismas, priteisdamas iš jo Š. V. 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis yra sportininkas ir trauma turės įtakos jo karjerai, tačiau jis nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, todėl neturtinės žalos dydis turi būti sumažintas.

Teismas jį įpareigojo atlyginti turtinę žalą per 4 mėn., tačiau jis to negalės padaryti, nes pradės dirbti tik vasaros pabaigoje.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjusiojo Š. V. atstovas advokatas M. B. prašo nuteistojo skundą atmesti, nes nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusiojo atstovas prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas skunde iš esmės pripažįsta padaręs nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, tačiau ginčija jų apimtį, teigdamas sužalojęs tik Š. V., bet nesmurtavęs prieš A. K. ir K. K..

Byloje nustatyta, kad apeliantas Š. V., Š. K. ir A. K. sumušė tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje. Tai, kad apeliantas sudavė smūgius visiems trims nukentėjusiesiems, patvirtino liudytojos I., A. ir E. J., kurios apeliantą atpažino iš jo nuotraukos kaip smurtavusį asmenį (1 t., 47-48, 60-61, 64-65). Apelianto skunde keliamos abejonės dėl duomenų apie jį, kaip galimą įtariamąjį, atsiradimo byloje yra nepagrįstos, nes iš byloje esančio Rokiškio r. PK tyrėjos 2012-09-11 nutarimo daryti kratą matyti, kad praėjus dviems dienoms nuo nusikaltimų ir žymiai anksčiau nei I., A. ir E. J. atpažino apeliantą iš nuotraukų, byloje buvo faktinių duomenų, kad nusikaltimus padarė E. K. (1 t., 73 b.l.). Šie duomenys buvo patvirtinti, byloje atlikus kitus tyrimo veiksmus.

Analogiškus I., A. ir E. J. nurodytiems apelianto smurtinius veiksmus prieš visus tris nukentėjusiuosius patvirtino ir liudytojas Š. K., teismo posėdyje taip pat atpažinęs R. K. kaip smurtavusį asmenį.

Nukentėjusieji A. K. ir K. K. dėl jiems apelianto suduotų smūgių į galvą ir sąmonės netekimo jo neįsidėmėjo, tačiau jų parodymų dalis, kad paskui juos ėjo tik vienas vaikinas, kuriam prisiartinus jie pajuto smūgius į galvą, atitinka anksčiau aptartus kitų liudytojų parodymus.

Apelianto nurodytas Š. V. sumušimo motyvas – tai, kad nukentėjusysis jį įžeidė, yra nepagrįstas, nes liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymais nustatyta, kad nei vienas iš jų apelianto niekaip neprovokavo. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas nei ankstesnio proceso metu, nei skunde negalėjo netgi apytiksliai apibūdinti įžeidimo pobūdžio, teigdamas, kad tai galėjo būti necenzūriniai žodžiai arba gestas.

Byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojai ar nukentėjusieji būtų suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti apeliantą dėl jo ginčijamų veikų – smūgio sudavimo A. K. ir K. K., nes šie nukentėjusieji iš apelianto nereikalavo žalos atlyginimo. Be to, apelianto smurtiniai veiksmai prieš šiuos nukentėjusiuosius nenulėmė jo veikos kvalifikavimo.

Apibendrinus daroma išvada, kad teismas teisingai nustatė apelianto nusikalstamų veikų apimtį, todėl ją siaurinti, pašalinant iš nuosprendžio nustatomosios dalies smūgių sudavimą A. K. ir K. K., nėra pagrindo.

Apelianto nusikalstamų veikų pasekmės yra žymiai sunkesnės nei įstatyme numatytos minimalios, kurioms esant kyla atsakomybė pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d., nes jis nesunkai sužalojo vieną asmenį ir dviems sukėlė fizinį skausmą. Atsižvelgus į jo nusikalstamų veikų apimtį ir atmetus skundo prašymą ją susiaurinti, kuriuo jis grindė prašymą švelninti bausmes, keisti teisingai individualizuotas bausmes nėra pagrindo.

Teismas iš apelianto priteisė atlyginti Š. V. padarytą 20000 Lt neturtinę žalą. Apeliantas prašo šią sumą sumažinti iki 15000 Lt, motyvuodamas tuo, kad nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų, kad jam apelianto padarytas sužalojimas turės įtakos jo sportinei karjerai. Šis apelianto argumentas nepagrįstas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju, svarbu įvertinti asmens turėtų galimybių praradimą, sužalojimo pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (kasacinė nutartis Nr. 2K-171/2008). Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir teismo posėdyje duotus parodymus, susijusius su jo, kaip profesionalaus krepšininko, laikinu karjeros nutrūkimu ir susirūpinimu būsimomis sužalojimo pasekmėmis ateityje, padarė teisingą išvadą, kad apelianto padarytas nukentėjusiojo smegenų sužalojimas turės įtakos jo sportinei karjerai, todėl apeliantas turi atlyginti su šiomis pasekmėmis susijusią neturtinę žalą.

Apelianto skundo argumentas, kad jis neturės galimybės įvykdyti teismo įpareigojimą per keturis mėnesius atlyginti nukentėjusiajam padarytą 688,7 Lt turtinę žalą, nes pradės dirbti tik rudenį, yra nepagrįstas. Apeliantui atidėtas bausmės vykdymas, todėl jis, būdamas laisvėje, privalo intensyviai ieškotis darbo, kad galėtų atlyginti ne tik skunde minimą turtinę žalą, bet ir nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.