- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-08
- Bylos Nr.
- 2A-654-520/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-00535-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Liuda Uckienė
- Atsakovas
- UAB „KITP“
- Ieškovas
- UAB „EBITA“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „KITP“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje dėl skolos ir palūkanų priteisimo pagal ieškovo UAB „EBITA“ ieškinį atsakovui UAB „KITP“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „EBITA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka ir prašė jam iš atsakovo UAB „KITP“ priteisti 1 800 Lt skolos, 183,77 Lt palūkanų, 12,70 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2009-01-28 jis su atsakovu pasirašė sutartį Nr. 2009/01-01, pagal kurią jis įsipareigojo tvarkyti atsakovo buhalterinę apskaitą, o atsakovas įsipareigojo jam kas mėnesį mokėti mėnesinį mokestį už paslaugas per 15 dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos, išrašant sąskaitą kiekvieno kalendorinio mėnesio paskutinę dieną. Mėnesinio mokesčio dydis – 600 Lt. Atsakovui buvo išrašytos 3 PVM sąskaitos-faktūros už 2009 m. vasario-balandžio mėnesius. Atsakovas iki šiol neatsiskaitė ir liko skolingas ieškovui 1 800 Lt. Vadovaujantis CK 6.37 str.1 d. bei Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 1 d., 3 d., 3 str. 2 d., iš atsakovo priteistinos palūkanos. 2008-12-31 mėnesio VILIBOR palūkanų norma siekė 8,21 proc., todėl atsakovo mokėtinų metinių palūkanų norma 2009 m. pirmąjį pusmetį yra 15,21 proc. ir sudaro 183,77 Lt.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. sausio 29 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, t. y. priteisė ieškovui iš atsakovo 1 800 Lt skolos, 183,77 Lt palūkanų, 12,70 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 1 983,77 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-01-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „KITP“ pateikė teismui prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, kuriais prašė panaikinti preliminarų teismo sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti, įpareigoti ieškovą bendradarbiauti su atsakovu, kaip tai įpareigoja sutarties punktas, teismo nuožiūra nustatant protingą terminą išspręsti visus kilusius tarpusavio nesusipratimus bei nesutarimus. Nurodė, kad ieškovas pagal 2009-01-28 šalių pasirašytą sutartį Nr. 2009/01-01 savo pareigas vykdė netinkamai ir nelaiku, todėl jis 2009 balandžio mėn. pabaigoje informavo ieškovą apie sutarties nutraukimą ir pasiūlė peržiūrėti aptartą sutartyje 600 Lt mėnesinio mokesčio dydį. Ieškovas Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė jo PVM deklaracijų, nesudarė 2008 m. bendrovės balanso, pateikė neteisingus mokesčių apskaičiavimus už 2009 m. sausio mėn. SODRAI (dėl bendrovės direktoriaus). Ieškovas niekada nereikalavo įvykdyti prievolę pagal jų pasirašytą sutartį, nepateikė PVM sąskaitų-faktūrų ar kitų finansinių dokumentų, nesprendė kilusių problemų derybų keliu, kaip tai numato sutarties 5.3 p., jis (atsakovas) negavo ieškovo mobiliojo ryšio telefono numerio. Ieškovas nepakankamai bendradarbiavo, todėl prievolė nebuvo įvykdyta.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 20 d. galutiniu sprendimu nusprendė Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 29 d. preliminarų sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip: ieškinį patenkinti, priteisti ieškovui iš atsakovo 1 800 Lt skolos, 183,77 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo 1 983,77 Lt sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-01-29) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismas nustatė, kad 2009-01-28 tarp šalių buvo sudaryta sutartis Nr. 2009/01-01, pagal kurią ieškovas įsipareigojo tvarkyti atsakovo buhalterinę apskaitą, o atsakovas įsipareigojo ieškovui kas mėnesį mokėti mėnesinį mokestį už paslaugas, kad mėnesinio mokesčio dydis – 600 Lt, kad ieškovas ir atsakovas susitarė dėl apmokėjimo termino – 15 dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos, kad šalys susitarė, jog sąskaita bus išrašoma kiekvieno kalendorinio mėnesio paskutinę dieną, tad nuo tos dienos atsakovui tenka pareiga per 15 dienų atsiskaityti su ieškovu. Teismas nurodė, kad atsakovui buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, tačiau atsakovas neatsiskaitė su ieškovu ir liko skolingas 1 800 Lt, t. y. už 2009 m. vasario-balandžio mėnesius, kad nuo 2009-05-01 minėta sutartis buvo nutraukta (ginčo sutartis galiojo nuo 2009-02-01 iki 2009-04-30). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas su ieškovu visiškai atsiskaitė už suteiktas paslaugas, vadovaudamasis CK 6.38 str., 6.59 str., 6.63 str., ieškovo reikalavimus tenkino, ieškovui iš atsakovo priteisė 1 800 Lt įsiskolinimą, todėl paliko galioti 2010-01-29 preliminaraus sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo priteista minėta suma. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys susitarė dėl fiksuoto mėnesinio mokesčio - 600 Lt per mėnesį, padarė išvadą, kad mėnesinio mokesčio suma nėra susijusi su teikiamų paslaugų apimtimi, numatyta sutarties 1.1. p. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nevykdė įsipareigojimo pateikti reikalingus pirminius buhalterinius dokumentus ieškovui, kad ieškovas ruošė sutartimi aptartus buhalterinius dokumentus bei dokumentų reikalingus projektus sutarties galiojimo laiku, tačiau atsakovas nesiėmė priemonių šiuos dokumentus pasiimti iš ieškovo patalpų, o PVM deklaracijos buvo pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai, atmetė atsakovo argumentus dėl ieškovo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdymo.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „KITP“ apeliaciniu skundu prašo galutinį teismo sprendimą panaikinti, priimti teigiamą sprendimą atsakovui, peržiūrėti ir išaiškinti, ar priklauso mokėti po 600 Lt už nekokybiškas ir ne laiku teiktas paslaugas atsakovui, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas tinkamai ir laiku nevykdė sutartų paslaugų, sumažinti ieškovui mokėtiną sumą iki logiškos pagal suteiktas paslaugas sumos. Nurodo, kad ieškovas nebuvo išrašęs jam PVM sąskaitų-faktūrų už suteiktas paslaugas, jam sąskaitos niekada nebuvo pateiktos. Ieškovas teigia, kad PVM sąskaitos-faktūros buvo išsiųstos elektroniniu laišku per dvi savaites nuo sutarties nutraukimo. Jis šio elektroninio laiško nėra gavęs. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jis sąskaitas gavo. Vadovaudamasi šia aplinkybe, teisėja priėmė galutinį sprendimą (konstatavo, kad jis praleido terminą sąskaitoms apmokėti). Ieškovas ir atsakovas nebuvo sudarę sutarties, kuri leistų dokumentus pateikti/perduoti elektroniniu būdu. Teismui buvo pateikti trys UAB „Airista“ (kuri buvo sudariusi sutartį su ieškovu dėl tarpininkavimo išieškant skolą) raštai jam, tačiau jie jam nebuvo pateikti. Jis negali „nešti“ jokios atsakomybės už trečiųjų asmenų netinkamą veiklą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis būtų gavęs minėtus raštus. Teismas kreipėsi į UAB „Vilpostus“, kuris pateikė raštą su trimis kvitais dėl minėtų raštų: pirmame nurodyta, kad adresatas nebuvo rastas (laiškas buvo išsiųstas jo buveinės adresu), antrasis laiškas buvo siųstas buveinės adresu, kurioje jis vykdė ūkinę-komercinę veiklą, tačiau nėra aišku, kieno parašas yra ant kvito (teismo posėdžio metu atsakovo direktorius nurodė, kad ant kvito ne jo parašas ir kad be jo įmonėje niekas nedirba ir negalėjo pasirašyti). Pateikdamas prieštaravimus, jis paneigė ieškovo teiginius, kad ieškovas tinkamai ir laiku vykdė įsipareigojimus, numatytus sutartyje. Ieškovas pateikė neteisingus apskaičiavimus dėl mokesčių SODRAI, visos PVM deklaracijos buvo pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai pavėluotai, pirmoji deklaracija vėlavo net mėnesį. Ieškovas pateikė teismui atliktų darbų aktą, kurį sudarė 17 pozicijų, tačiau jis pripažįsta tik 6 pozicijas. Ieškovas nepateikė jokių atliktų darbų perdavimo aktų. Ieškovas neva siuntė elektroninį laišką jam, tačiau niekada neišsiuntė tariamai atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų. Ieškovas surašė „mistinį“ aktą, kuris tik klaidina ir sudaro įspūdį, kad ieškovas daug dirbo. Teismas nekreipė dėmesio į jo nurodomas aplinkybes, kurios buvo ne ieškovo naudai, todėl buvo šališkas. Jo apskaitos registruose nėra ieškovo sąskaitų, nes jis jų negavo. Pagal CK 6.64 str. 3 d. jeigu ieškovas pažeidžia prievolę, atsakovas laikomas jos nepažeidusiu. Ieškovas jam nepateikė sąskaitų, todėl jis jų ir neapmokėjo. Pagal sutarties 3.2 p. apmokėjimo terminas- 15 dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos, sąskaita už suteiktas paslaugas išrašoma kiekvieno mėnesio paskutinę dieną. Jis teismo posėdžio metu įrodė, kad neturėjo galimybės apmokėti sąskaitų pagal šį punktą, nes: sąskaitos nebuvo išrašytos, jis negalėjo pats apmokėti sąskaitų ar vykdyti išankstinius apmokėjimus, nes neturėjo ieškovo atsiskaitomosios sąskaitos numerio, UAB „Airista“ jam nepateikė raštų, raginimų, kuriuose būtų bent jau ieškovo atsiskaitomosios sąskaitos numeris, ieškovas į jį nesikreipė. Teismas ignoravo jo paaiškinimus, kurie yra nenaudingi ieškovui.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „EBITA“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, teismo galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas nepagrįstai ginčija suteiktų paslaugų kiekį ir kokybę bei mokėtiną sumą už suteiktas paslaugas. Sutartis sudaryta dėl buhalterinių paslaugų teikimo, tačiau neapibrėžiant paslaugų jokiais kiekybiniais požymiais, nenustatant, kas konkrečiai ir kuriuo metu turi būti atlikta ir neįvertinant kiekvienos paslaugos atskiru paslaugos įkainiu. Sutartis numato bendrą mėnesinį užmokestį už suteiktas paslaugas, nepriklausomai kiek tų paslaugų yra suteikta ir kokie konkrečiai darbai yra atliekami. Sutarties nuostata dėl apmokėjimo turi būti vykdoma, kadangi teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartyje yra įtvirtinta nuostata, kad šalys visus ginčus sprendžia bendru sutarimu, todėl, jei atsakovą netenkino šalių nustatytas atlyginimas už paslaugas, šalys turėjo teisę kreiptis viena į kitą dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Atsakovas nesielgė apdairiai, kaip protingas, atidus verslininkas, nesikreipė į jį nei dėl mokesčio už paslaugas sumažinimo, iki ieškinio pateikimo teismui nereiškė jokių pretenzijų dėl suteiktų paslaugų apimties, kokybės, nesidomėjo, kaip vykdoma sutartis, atsakovas sutarties pats tinkamai nevykdė, kadangi tinkamai ir laiku nepateikė dokumentų, kurie leistų jam tinkamai ir laiku vykdyti sutartinus įsipareigojimus, nors tokia pareigą numato sutarties 2.1 p. Atsakovui sąskaitos buvo pateiktos 2009-05-15, išsiunčiant jas elektroniniu paštu. Atsakovas, kaip verslininkas, vykdantis ūkinę-komercinę veiklą, turėjo ir galėjo suprasti sutarties sąlygų (1.1 p., 1.2. p., 3.2 p.) esmę ir jų pasekmes ateityje, jog nuo kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos jam kils pareiga atsiskaityti už atsakovui suteiktas paslaugas. Kadangi jis teikė buhalterines paslaugas, atsakovas apie išrašytas sąskaitas buvo informuojamas telefonu, kadangi siųsti atsakovui sąskaitas, kai jos vėl turėjo būti grąžintos jam, kaip asmeniui, vedančiam buhalterinę apskaitą, buvo neracionalu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad PVM sąskaita-faktūra yra PVM apmokestinamų asmenų įforminamas dokumentas, įforminantis PVM apmokestinamumą, įvykusį prekių tiekimą ar paslaugų teikimą, ir pirmiausiai reikšmingas mokestiniuose prievoliniuose santykiuose. Jis PVM sąskaitas-faktūras išrašė atsakovui, apie jas informavo, jis jas įtraukė į savo buhalterinę apskaitą, ir, kadangi atsakovas dėl savo kaltės jam nebuvo perdavęs PVM sąskaitų-faktūrų registravimo žurnalo ir jį pradėjo vesti tik 2009-03-31, jos neatsispindi atsakovo pateiktuose dokumentuose. Jei ir būtų pažeidimai dėl PVM sąskaitų-faktūrų įforminimo, tai nepaneigia atsakovo pareigos atsiskaityti pagal sutartį už suteiktas paslaugas ir nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisingo teismo sprendimo. Sutartis numato ne tik jo pareigas, bet ir atsakovo. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų vykdęs sutarties 2.1 p. (paskyręs asmenį, atsakingą už pirminių dokumentų sukomplektavimą ir pateikimą). Nors atsakovas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, jis paslaugas teikė. Sutartis buvo sudaryta buhalterinėms paslaugoms nuo 2009-02-01, todėl jis neturėjo pareigos parengti atsakovo balanso už 2008 m. Be to, atsakovas nepateikė jokių dokumentų, kurių pagrindu būtų galima sudaryti balansą. Atsakovo atsisakymas apmokėti už suteiktas paslaugas, nevykdymas sutartinių įsipareigojimų nėra suderinamas su sutarties šalių pareiga bendradarbiauti. Atsakovas jam išrašytų sąskaitų nenuginčijo, todėl privalo jas apmokėti. Jis stengėsi išieškoti skolą ikiteisminiu būdu, tačiau to padaryti nepavyko. Atsakovas reikalavimą peržiūrėti ir išsiaiškinti, ar jam priklauso mokėti 600 Lt už nekokybiškai suteiktas paslaugas, galėjo pareikšti pirmosios instancijos teisme, tačiau to nepadarė, todėl tokio reikalavimo apeliacinės instancijos teismui formuluoti negali. Byloje surinkti įrodymai tvirtina, kad jis vykdė sutartinius įsipareigojimus, o atsakovas- ne. Atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminą ir tokiu būdu pažeidė prievolę, todėl privalo atlyginti visus su prievolės pažeidimu susijusius nuostolius (CK 6.63 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovas UAB „KITP“ už jam ieškovo UAB „EBITA“ suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2009-02-01 iki 2009-04-30 (įskaitytinai) yra skolingas 1800 Lt, kad atsakovas sutartyje nustatyta tvarka ieškovui neapmokėjo už suteiktas paslaugas, ir tuo pagrindu tenkino ieškinį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja bylą neperžengdama atsakovo apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nes byloje nenustatytos aplinkybės, kurių pagrindu reikėtų peržengti šias ribas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str., nenustatyta. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teisėja nekreipė dėmesio į faktinius įrodymus ieškovo nenaudai ir dėl to teismas buvo šališkas, t. y. atsakovas nurodo, kad yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 str. 2 d. 1 p. (byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo). Su atsakovo argumentais, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nesutiktina, nes atsakovas nenurodo nei vienos aplinkybės, kuriai esant būtų galima konstatuoti, jog teismas buvo šališkas, t. y. nenurodo kad bylą nagrinėjusi teisėja yra susijusi su ieškovu tam tikrais teisiniais santykiais, kad buvo tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi ir pan. (CPK 64-66 str.). Tai, kad atsakovas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu pagal CPK 185 str., nėra pagrindas daryti išvadą, kad teismas buvo šališkas. Be to, įvertinus byloje šalių pateiktus įrodymus, šalių sudarytos sutarties sąlygas, nėra pagrindo nustatyti, kad teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisyklės. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos procesinio įstatymo normose, kurių esmė yra ta, kad įrodymus vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė - laisvo įrodymų vertinimo principas. Šis principas reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis procesiniame įstatyme suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kada teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003, ir kt.).
Byloje nustatyta, kad 2009-01-28 ieškovas UAB „EBITA“ ir atsakovas UAB „KITP“ sudarė sutartį Nr. 2009/01-01 (b. l. 7-8), kuria ieškovas įsipareigojo tvarkyti atsakovo buhalterinę apskaitą, o atsakovas įsipareigojo ieškovui kas mėnesį mokėti mėnesinį mokestį už paslaugas, t. y. šalys sudarė atlygintinų paslaugų teikimo sutartį. Sutarties 1.1 p. buvo nurodytos paslaugos, kurias atliks ieškovas. Pagal sutarties 5.1 p. sutartis buvo sudaryta buhalterinėms paslaugoms nuo 2009-02-01 neterminuotam laikui. Sutarties 3.1 p. buvo nustatytas mėnesinio mokesčio dydis – 600 Lt. Pagal sutarties 3.2 p. apmokėjimo terminas – 15 dienų nuo sąskaitos išrašymo datos, sąskaita už paslaugas išrašoma kiekvieno mėnesio paskutinę kalendorinę dieną. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių sudaryta sutartis buvo nutraukta nuo 2009-05-01 pagal atsakovo pageidavimą, sutartis galiojo nuo 2009-02-01 iki 2009-04-30 (įskaitytinai). Šios aplinkybės nėra ginčijamos. Byloje nustatyta, kad atsakovas ieškovui nėra apmokėjęs už jo atliktas paslaugas, t. y. nėra apmokėjęs už 2009 m. vasario, kovo, balandžio mėnesius sutartyje nustatyto mokesčio. Ieškovas byloje pateikė duomenis, kad jis 2009-02-28, 2009-03-31, 2009-04-30 išrašė sąskaitas-faktūras dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas pagal sutartį. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad ieškovas išrašytas sąskaitas-faktūras išsiuntė atsakovui paštu. Ieškovas nurodė, kad sąskaitas-faktūras jis siuntė elektroniniu paštu, apie sąskaitų išrašymą atsakovą informavo telefonu. Byloje buvo pateiktas įrodymas, kad ieškovas atsakovui 2009-05-15 elektroniniu paštu išsiuntė sąskaitas dėl apmokėjimo pagal sutartį (b. l. 47). Ieškovas, vykdydamas sutartį, su atsakovu bendravo elektroniniu paštu (b. l. 132, 134), byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad pagal šalių susitarimą ieškovas privalėjo su atsakovu bendrauti kitokiu būdu. Atsakovas nurodo, kad jis negalėjo apmokėti sąskaitų, nes atsakovas nenurodė atsiskaitomosios sąskaitos. Dėl šios atsakovo nurodytos aplinkybės nėra pagrindo nustatyti, kad atsakovas negalėjo apmokėti sąskaitų, nes byloje nepaneigti ieškovo nurodymai, kad atsakovas buvo informuotas apie sąskaitų išrašymą, pateiktas įrodymas, kad sąskaitos buvo siųstos elektroniniu paštu, byloje nėra duomenų, kad ieškovas vengė nurodyti atsiskaitomosios sąskaitos numerį. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovas teikė atsakovui paslaugas pagal sutartį, atmetęs atsakovo motyvus dėl ieškovo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, įvertinęs tai, kad šalys susitarė dėl fiksuoto mėnesinio mokesčio - 600 Lt per mėnesį, t. y. kad mėnesinio mokesčio suma nėra susijusi su teikiamų paslaugų apimtimi, numatyta sutarties 1.1. p., padarė išvadą, kad atsakovas ieškovui turi apmokėti 1800 Lt skolą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, nes jos nepaneigia byloje esantys įrodymai. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad jis neturi apmokėti ieškovui už jo suteiktas paslaugas dėl to, kad jis negavo sąskaitų–faktūrų, kad ieškovas netinkamai ir nelaiku vykdė savo įsipareigojimus. Šių atsakovo teiginių pagrindu nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas neprivalo ieškovui apmokėti už jo suteiktas paslaugas.
Iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovas paruošė PVM deklaracijas, kurios buvo pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai, kad vykdė darbus, susijusius su darbo užmokesčio žiniaraščio sutvarkymu ir atliko kitus darbus (b. l. 44-46, 61, 76-125). Atsakovas pirmosios instancijos teismui buvo nurodęs, kad jis iš ieškovo atliktų darbų akte nurodytų darbų patvirtina darbus, nurodytus prieduose Nr. 7, 10, 11, 12, ir iš dalies darbus, nurodytus prieduose Nr. 13, 15, kitus ieškovo nurodytus darbus neigia, kad ieškovas nepateikia kitų, tariamai atliktų darbų įrodančių dokumentų, darbų perdavimo akto, todėl prašo sumažinti mokestį už ieškovo suteiktas paslaugas iki 200 Lt kas mėnesį (b. l. 139). Dėl šių atsakovo nurodytų aplinkybių nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad atsakovas pagal sutartį neturi atsakovui apmokėti sutartyje nustatyto mokesčio, o turi būti nustatytas kitokio dydžio mokestis. Kaip jau buvo minėta, sutartimi šalys, kurios yra verslininkai, nustatė bendrą mėnesinio mokesčio sumą, kurią atsakovas turi mokėti už jam ieškovo teikiamas paslaugas pagal sutartį. Konkretūs sutarties 1.1 p. nurodytų darbų įkainiai nebuvo nustatyti, atsakovas įsipareigojo, nežiūrint į tai, kiek ir kokių veiksmų atliks ieškovas, mokėti jam kas mėnesį 600 Lt. Taip pat šalys sutartyje nenumatė, kad atsakovas ieškovui apmokės kas mėnesį po 600 Lt, kai ieškovas pateiks darbų perdavimo aktą. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad atsakovas kas mėnesį reikalavo iš ieškovo pranešti visą informaciją apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą, pateikti ataskaitą apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą, o ieškovas atsisakė tai padaryti, kad atsakovas ieškovui reiškė pretenzijas dėl netinkamai atliekamų paslaugų. Nesutiktina su atsakovo argumentais, kad ieškovas privalėjo sudaryti bendrovės balansą už 2008 m., nes byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad buvo toks susitarimas. Taip pat atsakovas nurodo, kad ieškovas pateikė neteisingus apskaičiavimus dėl mokesčių Sodrai, visos PVM deklaracijos buvo pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai pavėluotai, tačiau tai nesudaro pagrindo mažinti atlygį ar konstatuoti, kad atsakovas neturi mokėti sutartimi sulygto užmokesčio dėl šių aplinkybių, nes ieškovas sutartį vykdė, sutartyje nebuvo numatyta, kad už pavėlavimą ar neteisingą apskaičiavimą bus mažinamas atlygis ar jis visai nemokamas, atsakovas byloje nebuvo pareiškęs priešieškinio dėl nuostolių, jei dėl ieškovo atlikto darbo tokių patyrė, atlyginimo. Pagal sutarties nuostatas atsakovui buvo žinoma, kad jis mokestį turi mokėti kas mėnesį. Sutartyje buvo nustatytas sumokėjimo terminas, kuris buvo siejamas ne su tuo, kada atsakovas gaus sąskaitą, o su tuo, kada ieškovas išrašys sąskaitą. Ši sutarties sąlyga nėra nuginčyta ar pripažinta negaliojančia. Sutartyje buvo numatyta konkreti sąskaitos išrašymo diena. Sutartimi šalys susitarė, kad atsakovo įmonės buhalterinė apskaita bus tvarkoma ir prižiūrima ieškovo patalpose, atsakovo pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai bei buhalterinės apskaitos registrai bus saugomi ieškovo patalpose. Taigi buhalteriniai dokumentai turėjo būti pas ieškovą ir atsakovui tai buvo žinoma. Atsakovas pagal sutarties 2.1 p. turėjo paskirti atsakingą asmenį už pirminių dokumentų sukomplektavimą ir pateikimą laiku, ieškovui turėjo pateikti dokumentus du kartus per mėnesį, tačiau byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad atsakovas vykdė šiuos įsipareigojimus. Atsakovas prieštaravimuose, kuriais prašė panaikinti preliminarų teismo sprendimą, buvo nurodęs, kad ieškinys netenkintinas dėl to, jog neegzistuoja skolos faktas, tačiau byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad atsakovas ieškovui kas mėnesį mokėjo susitartą mokestį ar kad atsiskaitė nutraukdamas sutartį, ar kad su ieškovu buvo sutarta, jog jis teiks paslaugas nemokamai. Šalių sutartiniai santykiai yra nutraukti, sutartis nebebus vykdoma, ieškovas ieškinį byloje pareiškė dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas pagal sutartį iki ji galiojo. Kadangi byloje esantys įrodymai neleidžia daryti išvados, kad ieškovas visiškai nevykdė sutartimi priimtų įsipareigojimų ir dėl to atsakovas jam neturi mokėti sutarto užmokesčio, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo atmesti ieškovo ieškinį.
Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nenustatytina, kad atsakovas neturi apmokėti ieškovui sutartimi nustatyto atlygio už laikotarpį nuo 2009-02-01 iki galiojo sutartis, t. y. iki 2009-04-30 (įskaitytinai). Dėl to apeliacinis skundas dėl jame nurodytų aplinkybių netenkintinas. Ieškovas byloje pateikė įrodymus, kad už advokatės atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 1000 Lt ir atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti šią pinigų sumą. Prašymas tenkintinas iš dalies ir ieškovui iš atsakovo priteistina 600 Lt, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, į ieškovo atstovės suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jos darbo ir laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, į bylos sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, ginčo sumą, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (CPK 98 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui UAB „EBITA“ iš atsakovo UAB „KITP“ 600 Lt advokatės atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.