Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

specialistams-teismo medicinos ekspertei Vilmai Baranauskaitei ir gydytojui-psichiatrui Juozui Galiauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti spec. vidurinį išsilavinimą, išsituokusi, bedarbė, gyv. (duomenys neskelbtini), teista: 1) 2012m. rugsėjo 21d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 1d.(teismo baudžiamasis įsakymas)-laisvės apribojimu trims mėnesiams; 2) 2014m. gegužės 21d. Vilniaus m. apyl. teismo pagal LR BK 22 str. 1d. 178 str. 4d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams; 3) 2015m. vasario 20d. Vilniaus m., apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 1d., pritaikius LR BK 64¹ str.,-4 mėn. l/a, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant vienerių metų laikotarpiui, visi teistumai išnykę, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 140 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamoji R. T., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kalta, padarius jai inkriminuojamą nusikaltimą, neprisipažino ir parodė, kad 2015 metais ji išsiskyrė su savo vaikų tėvu E. T., teismui dviejų mažamečių vaikų, t.y. sūnaus-pil. A. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukros-pil. A. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustačius kartu su ja. Be to, iš buvusio sutuoktinio E. T. buvo priteisti alimentai vaikų išlaikymui, tačiau šis jokių lėšų vaikams nemoka, jais nesidomi ir vaikų aplankyti neatvažiuoja, o ji net nežino, kur jos buvęs sutuoktinis šiuo metu gyvena, nes jie jokių santykių nepalaiko. Šiuo metu ji gyvena pas pažįstamą-pil. A. C. adresu: (duomenys neskelbtini), kuris ją su vaikais tiesiog priėmė gyventi pas save į namus, suteikdamas atskirą kambarį, už kurį ji jokios nuomos nemoka. 2016m. liepos 05d., apie 20⁰⁰ val., ji abu vaikus pasiėmė iš savaitinio lopšelio-darželio „ Šilelis“. Grįžus į namus, sūnus A. jos paprašė, kad ji leistų jam pasivažinėti su dviračiu. Davusi leidimą, ji tik paprašė sūnaus, kad šis užsidėtų megztinį, nes buvo vėsu. Su dviračiu sūnus A. važinėjosi lauke vienas, o ji buvo kambaryje su dukra. Praėjus apie 10 minučių, į kambarį atbėgo sūnus, kurio akys jau buvo ašarotos, sakydamas, kad su dviračiu užsigavo nugarą. Jai paklausus, kaip jis galėjo su dviračiu užsigauti tokią vietą, sūnus A. pasakęs, kad kažkaip persisuko dviračio sėdynė ir jis, nugriuvęs nuo dviračio, užsigavo nugarą užsigavo, tačiau tiksliai negalėjo paaiškinti kaip tai atsitiko ir pradėjo verkti. Pakėlusi vaiko drabužius, t.y. maikutę ir megztuką, ji ant nugaros, ties stuburu dviejose vietose pamatė du paraudimus. Jai patepus sūnui nugarą su tepaliuku nuo ištinimo „ Bio-

„ Bitutės “ yra savaitinė, kurioje vaikai darželyje paliekami savaitei, o tėvai juos pasiima savaitgaliui. Jos auklėjamoje grupėje yra berniukas A. T.. A. yra hiper aktyvus vaikas, kurio elgesys kartais yra nenuspėjamas. A. mama R. T. pati atveda savo vaikus į darželį, tačiau juos kiekvieną dieną, apie 20⁰⁰ val., pasiima į namus. R. T. rūpinasi savo vaikais, skambina ir teiraujasi apie vaikus, praneša, kai neatveda vaikų į darželį. Vaikai yra švarūs, tvarkingai aprengti. R. T. yra nuotaikos žmogus, nes kai ji yra geros nuotaikos, tai ji su auklėtojomis gražiai bendrauja, teiraujasi apie savo vaikus, tačiau kai jai nėra nuotaikos, tai ji šaukia tiek ant savo vaikų, tiek ir ant kitų grupės vaikų. 2016m. liepos 07d., apie 08³⁰ val., kaip ir visad, A. į darželį atvedė motina R. T.. Kai vaikai ruošėsi eiti pietų miego, A. nusirengė, o ji, priėjusi prie lovos, norėdama berniuką apkloti, pamatė, kad ant vaiko nugarytės yra kraujosruvos. A. o paklausus kas atsitiko, tai vaikas jai atsakė, kad mama jį mušė diržu už tai, kad nerado pultelio. Ant A. kūno dažnai būna mėlynių, nes jis yra labai aktyvus vaikas, būna, kad ir darželyje pargriūna, ir iš namų ateidavo su mėlynėmis, bet vaikas visuomet sakydavo, kad užsigavo pats, ir niekad nesakydavo, kad jį mušė mama ar patėvis. 2016m. liepos 11d. į darželį A. atvedė socialinė darbuotoja, tačiau A. jau sakė, kad „ mane mušė ne mama, o užsigavau pats “.

Liudytojai R. M., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad tuo metu ji pavadavo lopšelio-darželio „ Šilelis “ direktorę. 2016m. liepos 07d., apie 12⁰⁰ val., pakviesta auklėtojos D. P., ji nuėjo į grupę „ Bitutės “. Pamatė lovoje sėdintį A., sus kuriuo pasisveikino. Kadangi D. P. jai pasakė, kad A. nugaroje tariamai yra mušimo žymė, ji prisėdo lovoje prie A., pakėlė jo marškinukus ir vaiko nugaroje pamatė raudoną delno dydžio, pailgesnės formos kraujosruvą. Kai A. paklausė, kas jam atsitiko, vaikas jai atsakė „ mama mušė su diržu, nes nerado pultelio “. Tada ji A. paklausė, kur jis paslėpė pultelį, bet berniukas atsakė, kad nepaslėpė. Daugiau ji A. nieko neklausinėjo, palikdama jį miegoti. Išėjus su auklėtoja D. P. ir pakalbėjus, kad A. motina neįspėjo, kad ant vaiko nugaros yra kraujosruva, nepaaiškino apie tos kraujosruvos aplinkybes, bei žinant, kad A. motina yra karšto būdo, baiminantis, kad R, T. darželio auklėtojas gali apkaltinti sūnaus A. sumušimu, buvo nuspręsta informuoti Ukmergės raj. Pabaisko seniūnijos darbuotoją. 2016m. liepos 08d., apie 09⁰⁰ val., į darželį atėjo R. T., kuri ėmė klausinėti, kodėl jai yra neleidžiama pasimatyti su vaikais, tačiau motinai buvo atsakyta, kad jai niekas neuždraudė pasimatyti su vaikais. Prie R. T. glaudėsi jos vaikai, kuriai ant kelių atsisėdo jos dukra, o sūnus A. stovėjo šalia motinos, kuris motinos klausė, ar ši jį pasiims į namus. Viso šio pokalbio metu, jai, D. J. ir D. A. girdint, motina R. T. pradėjo kaltinti savo sūnų A., sakydama, kad jis nuolat meluoja, fantazuoja. Ji bandė sakyti sūnui „ taigi tu griuvai nuo dviračio “, o A. vėl taip pat sakė „ taigi tu mane mušei su diržu “. Tada motina vėl bandė įrodyti, sakydama, „ taigi tu pats griuvai nuo dviračio, prisimink “. Kai ji motinos R. T. paklausė kodėl ji nesakė, kad sūnus A. nugriuvo nuo dviračio ir kad ant vaiko nugaros yra kraujosruva, tai ši atsakė „ ką čia aš dėl kiekvieno įbrėžimo turiu pranešti “. Jai besėdint ir besikalbant su motina R. T., ši sakė, kad sūnus A. meluoja. Aplinkybes apie galimą mažamečio A. sumušimo faktą liudytoja R. M. buvo nurodžiusi ir 2016m. liepos 07d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriui rašytame savo pranešime dėl pil A. T., apie ką vaiko teisių apsaugos tarnyba informavo ir Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK, ko pasekoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-32532-16 iškeltoje baudžiamojoje byloje pagal žymes nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 3d.(b.l. 1, 3-4, 6-7, t. 1).

Liudytoja D. A., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad 2016m. liepos 08d. ji dirbo lopšelyje-darželyje „ Šilelis “, grupėje „ Bitutės “ auklėtojos padėjėja. Apie 08⁰⁰ val. į grupę atėjo A. motina R. T.. Prie motinos pribėgo jos dukra A., kurią motina apsikabino, pabučiavo. Motina R. T. verkė. Į grupę buvo pakviesta R. M., kuri tuo metu pavadavo direktorę. Atėjus R. M., pasikvietė mažametį A., kuris paklaustas, kas atsitiko, girdint jo motinai R. T., pasakė „ mane mušei su diržu “. Tuomet motina R. T. pasakė, kad „ tu neprisimeni, tu nugriuvai nuo dviračio “. Motina R. T. pradėjo sakyti, kad sūnus A. gali maišyti įvykius. Po šio motinos pasakymo, kad vaikas nugriuvo nuo dviračio, mažametis A. jau nieko nebesakė, kuris tik žiūrėjo į motiną. Jai pačiai mažametis A. nesakė, kad jį mušė jo motina, o ji jo ir neklausinėjo. Ant mažamečio A. kūno smurto žymių niekada nėra pastebėjusi, yra mačiusi mėlynių ant kojų, kurios greičiausiai yra nuo griuvimo, nes berniukas yra labai judrus vaikas.

„ Šilelis “ administracijos buvo gautas telefoninis pranešimas apie galimą smurtą mažamečio-pil. A. T., gim. 2011m. gegužės 21d., atžvilgiu, apie ką vaiko teisių apsaugos tarnyba informavo ir Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK, ko pasekoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-32532-16 iškeltoje baudžiamojoje byloje pagal žymes nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 3d.(b.l. 1, 3-4, 6-7, t. 1). Nors pati kaltinamoji R. T., duodama parodymus byloje, visą laiką aiškino, kad ji savo mažamečio sūnaus su diržu nemušė, o sūnus pats susižalojo nugarą, krisdamas lauke nuo dviračio, tačiau tikėti tokiu kaltinamosios aiškinimu nėra jokio pagrindo, nes pastarosios aiškinamas aplinkybes paneigia visų bylos nagrinėjimo teisme metu išaiškintų aplinkybių visuma ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai. Byloje nustatyta, kad, 2017m. liepos 07d. Ukmergės vaikų lopšelyje-darželyje „ Šilelis “ po pietų valgio vaikus ruošiant pietų poilsiui, savaitinę grupę „ Bitutės “ lankančiam kaltinamosios R. T. sūnui A. nusirengus maikutę, auklėtoja berniuko nugaroje pamatė kraujosruvas. Vaikas buvo paklaustas, kas atsitiko, į ką berniukas atsakė, kad mama jį mušė su diržu, nes nerado televizoriaus pultelio. Šias aplinkybes patvirtina liudytojos D. P., dirbančios Ukmergės vaikų lopšelio-darželio„ Šilelis “ savaitinėje grupėje „ Bitutės “ auklėtojos pareigose, duoti parodymai byloje, kuriuos ji patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Apie įvykį grupės auklėtoja(liudytoja D. P.) informavo ir tuo metu laikinai lopšelio-darželio direktorės pareigas einančią auklėtoją-liudytoją R. M.. Duodama parodymus byloje, kuriuos patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu, liudytoja R. M. nurodė, kad, jai įėjus į grupę, mažametis A. sėdėjo lovoje, su kuriuo ji pasisveikino. Kadangi auklėtoja jai pasakė, kad mažamečio A. nugaroje tariamai mušimo žymės, tai, liudytojos teigimu, ji prisėdo lovoje prie A., pakėlė jo marškinukus ir berniuko nugaroje pamatė rausvos spalvos kraujosruvą, delno dydžio, pailgesnės formos. Vaiko paklausus, kas jam atsitiko, šis atsakęs „ mama mušė su diržu, nes nerado pultelio “. Tada berniukas buvo paklaustas, kur jis paslėpė televizoriaus pultelį, į ką vaikas atsakė, kad pultelio nepaslėpė. Berniukas daugiau apie tai nieko klausinėjamas nebuvo, jį palikus miegoti. Liudytojos R. M. žodžiais, su auklėtoja D. P. išėjus iš grupės ir pakalbėjus, kad mažamečio A. mama nebuvo įspėjusi apie tai, kad ant vaiko nugaros yra kraujosruva, nepaaiškino kraujosruvos atsiradimo aplinkybių, o žinant, kad mažamečio A. motina yra karšto būdo, baiminantis, kad vaiko motina darželio auklėtojas gali apkaltinti savo sūnaus A. sumušimu, buvo nuspręsta informuoti Ukmergės raj. Pabaisko seniūnijos darbuotoją. Pasak liudytojos R. M., sekančią dieną, t.y. 2016m. liepos 08d., ryte, į darželį atėjusi mažamečio A. motina(kaltinamoji R. T.), ėmė priekaištauti, kodėl jai yra neleidžiama pasimatyti su savo vaikais, o pasirodžius jos mažamečiams A. ir A., vykusio pokalbio metu, girdint kitoms darbuotojoms, motina(kaltinamoji R. T.) pradėjo kaltinti savo sūnų A., sakydama, kad šis nuolat meluoja, fantazuoja, o jai bandant sakyti: „ taigi tu griuvai nuo dviračio“, mažametis berniukas motinai(kaltinamajai R. T.) vėl taip pat pasakė: „ taigi tu mane mušei su diržu “. Liudytojos R. M. aiškinamas aplinkybes patvirtino ir 2016m. liepos 08d. darželyje vykusiame pokalbyje dalyvavusi auklėtojos padėjėja-parodymus byloje davusi liudytoja D. A., kuri buvo apklausta ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Savo ruožtu pats mažametis nukentėjusysis A. T., ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus byloje, apklausus jį pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kurio apklausos vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas bylos nagrinėjimo teisme metu(b.l. 30-36, t. 1, prie baudžiamosios bylos medžiagos pridėtas CD kompaktinis diskas(laikmena) su apklausos vaizdo įrašu, įdėtu į popierinį voką Nr. 1, esančiu prie bylos tomo Nr. 2), aiškindamas apie jo gyvenimą su motina(kaltinamąja R. T.) ir seserimi, nurodė, kad už motinos neklausimą, kada, pasak berniuko, jis išveda motiną iš nervų, pastaroji jį auklėja, mušdama tiek su diržu, tiek ir su dilgyne, kurią vaikas įvardija kaip vaistą už nepaklusnumą. Aiškindamas apie įvykį, t.y. motinos nerastą televizoriaus pultelį, mažametis A. parodė, kad tą kartą jį motina mušė su diržu per subinę, ką matė ir jo mažesnioji sesuo A., kurią motina, berniuko žodžiais, kartais taip pat auklėja su diržu. Kad šios mažamečio nukentėjusiojo A. T. aiškinamos aplinkybės nėra jo fantazija patvirtina ir liudytojų D. P., R. M. ir A. A. duoti parodymai byloje, pasak kurių, mažametis A. yra labai judrus vaikas, dažnai į ką nors atsitrenkia ar kur nors pargriūna, tačiau visada pasako, kad, žaisdamas, pats užsigavo, o šiuo atveju buvo pirmas kartas, kai berniukas pasakė, kad jį mušė motina, juolab, kad pastaroji apie sūnaus nugaroje pastebėtas kraujosruvas lopšelio-darželio administracijos, ką anksčiau pasakydavo, šį kartą neinformavo. Pastebėjus mažamečio vaiko nugaroje kraujosruvas, kaip galimo sumušimo žymes, berniukas 2016m. liepos 07d. medicininei apžiūrai buvo pristatytas į VšĮ „ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centras “ pas šeimos gydytoją, kuri bendravimo su vaiku metu įvairiose pastarojo kūno vietose nustatė įvairaus dydžio ir senumo mėlynes. Šviežiausios iš jų buvo nugaroje, t,.y. viena 3,5 ant 4,5 cm diametro hematoma ant nugaros, dešinėje stuburo pusėje, o kita iš kairės, paravertebraliai einanti 4 cm dydžio hematoma, beveik simetriška dešinei pusei, o taip pat beveik simetriškos mėlynės tiek ant dešinio peties, tiek ir ant dešinės šlaunies išorinio paviršiaus. Šias aplinkybes apklausta gydytoja R. J., kaip liudytoja, duodama parodymus byloje, patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu, pasak kurios, apžiūrai atvestas mažametis berniukas jai pasakė, kad vakar su diržu per nugarą ir dešinę šlaunį jį mušė motina už tai, kad nerado televizoriaus pultelio. 2016m. rugsėjo 07-09d.d. atlikus iš gydymo įstaigos-VšĮ „ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centras “ išsireikalautuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie galimai buvusio sužaloto mažamečio nukentėjusiojo A. T. asmens medicininę apžiūrą ir susipažinus su pateikto įvykio aplinkybių aprašymu, buvo nustatyta, kad nukentėjusiajam įvairiose kūno vietose yra konstatuoti įvairaus dydžio ir senumo sužalojimai, iš kurių dešinio peties, nugaros ir dešinės šlaunies išorinio paviršiaus poodinės kraujosruvos buvo padarytos, paveikus kietu buku daiktu(daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2016m. liepos 06d., ir būdu. Kartu specialisto išvadoje nurodoma, kad visi mažamečiam nukentėjusiajam A. T. konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti ir tiek griūnant nuo dviračio ir atsitrenkiant į kažkurią dviračio dalį, tiek ir griūnant ant žemės(žvyrkelio)(b.l. 13-21, t. 1). Teismo posėdyje dalyvavusi išvadą davusi teismo medicinos ekspertė V. Baranauskaitė, būdama apklausta teisme kaip specialistė, patvirtindama savo išvadą, po kaltinamosios ir liudytojų apklausos papildomai nurodė, kad mažamečiam nukentėjusiajam A. T. konstatuoti sužalojimai nugaroje nėra būdingi griuvimui, nes tokiu atveju būtų masyvesnė kraujosruva ir būtų nubrozdinimai ties mentimi, o kad vaikas taip susižalotų, griūdamas nuo dviračio, nėra tikėtina, todėl didesnė tikimybė, kad vaikas buvo sužalotas pagal aprašytas įvykio aplinkybes, t.y. suduodant su diržu, juolab, kad vaiko nugaroje buvo stebimos įstrižinės juostos. Tokiu būdu, atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą ir įvertinus duomenis apie kaltinamosios R. T. asmenį, netikėti tvirtais ir nuosekliais tiek ikiteisminio tyrimo metu duotais mažamečio nukentėjusiojo A. T., tiek ir byloje parodymus davusių liudytojų D. P., R. M., D. A. ir R. J. parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Tuo tarpu pačios kaltinamosios R. T., nepripažįstančios savo kaltės dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo, aiškinamos aplinkybės yra laikytinos tik kaip jos pasirinkta gynybos taktika, kuria yra siekiama suklaidinti teismą ir tokiu būdu išvengti baudžiamosios atsakomybės už savo padarytus nusikalstamus veiksmus, todėl kaltinamosios R. T. duoti parodymai byloje yra vertintini kritiškai, kuriais teismas turi pakankamą pagrindą netikėti. Nesivadovautina ir byloje duotais liudytojo A. C., kuris buvo apklaustas ir teisme, parodymais, nes šis liudytojas, kaip kaltinamosios R. T. pažįstamas, pastarosios šeimai nuomojantis kambarį jam priklausančiame gyvenamajame name, yra suinteresuotas duoti naudingus parodymus kaltinamosios naudai, todėl teismas kritiškai vertina šio liudytojo parodymus, kuriais turi pakankamą pagrindą netikėti.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjęs asmuo: pil. A. T., gim. 2011m. gegužės 21d., dar nebuvo sulaukęs 14 metų amžiaus, t.y. buvo mažametis(b.l. 8, 12, t. 1), todėl, teisminio tardymo metu patikrinus ikiteisminio tyrimo eigoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamosios R. T. padaryti nusikalstami veiksmai, dėl asmeninių paskatų panaudojant fizinį smurtą prieš savo mažametį vaiką, yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 3d.(Lietuvos Respublikos 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), požymius, t.y. nežymus mažamečio asmens sužalojimas, padarytas prieš jį pavartojus fizinį smurtą(mušant), kaltinime patikslinant mažamečiui suduotų smūgių į įvairias kūno vietas skaičių.

Spręsdamas kaltinamosios R. T. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamosios R. T. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajai R. T. taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji, kaip anksčiau ne vieną kartą buvusi bausta administracine tvarka, tame tarpe ir už tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams pagal LR ATPK 181 str.(iki 2017m. sausio 01d. galiojusi seno LR ATPK redakcija), nusikalsta irgi jau nebe pirmą kartą, kuri praeityje jau buvo teista tris kartus, įskaitant ir už smurtinį nusikaltimą, panaudojus fizinį smurtą prieš savo motiną(b.l. 66-82, 90-96, t. 1). Visa tai rodo kaltinamosios R. T. didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes jau buvusios taikytos valstybinės prievartos priemonės kaltinamajai nepadarė jokio poveikio, nes pastaroji, kaip linkęs nusikalsti asmuo, toliau veda amoralų nusikalstamą gyvenimo būdą, šioje baudžiamojoje byloje būdama kaltinama naujo nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymu. Sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių kaltinamosios R. T. atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.). Įstatyme vartojama sąvoka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, LR BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma LR BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip LR BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.

Nagrinėjamu atveju kaltinamoji R. T. yra laikytina pirmą kartą teisiamu asmeniu, nes ankstesni teistumai už praeityje padarytus nusikaltimus šioje baudžiamojoje byloje jai inkriminuojamos naujos veikos padarymo metu jau yra išnykę. Sankcijoje už padarytą nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 3d.(Lietuvos Respublikos 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), yra numatytos kelios alternatyvios bausmių rūšys(bauda, areštas ir laisvės atėmimas). Kadangi kaltinamoji R. T. šiuo metu niekur nedirba ir registruojasi darbo biržoje kaip asmuo, ieškantis darbo, teismas, atsižvelgdamas ne į padarytos veikos prieš mažametį asmenį aplinkybes ir į kaltinamosios asmenį neigiamai charakterizuojančią byloje esančią medžiagą, bet ir į pačios kaltinamosios šeimyninę padėtį(kaltinamoji viena pati augina ir išlaiko du mažamečius vaikus, gaudama tik vaikams teikiamą išlaikymą iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nes mažamečių tėvas teismo priteisto išlaikymo vaikams nemoka), teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi ir jos skyrimo pagrindais(LR BK 41, 54 str.str.), laiko, kad kaltinamoji R. T., kaip pirmą kartą teisiamu laikytinas asmuo, dar gali būti pataisyta ir perauklėta ir neizoliavus jos nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu, kaltinamajai R. T. už padarytą nusikaltimą paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį-terminuotą laisvės atėmimą, visgi dar tikslinga paskirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, paskiriant baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos kaltinamosios elgesiui(LR BK 75 str. 1-4d.d.).

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamosios R. T. asmenybę, jos, kaip bedarbės, užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajai, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 2d. 8-9p.p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

R. T. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 3d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), ir nuteisti laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams. LR BK 75 str. 1-4d.d. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajai R. T. paskiriant šiuos įpareigojimus: a) įpareigoti toliau tęsti registraciją darbo biržoje, o darbo susiradimo atveju, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos; b) įpareigoti auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikymu, ir c) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajai R. T. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą,

Daiktinį įrodymą-CD kompaktinį diską(laikmeną) su filmuota mažamečio asmens apklausos vaizdo medžiaga, įdėtą į voką Nr. 1, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.