Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) atstovei Giedrei Ščeponavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą A. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 4 dalį, 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; nevartoti narkotinių, psichotropinių ar kitokių psichiką veikiančių medžiagų; per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Probacijos tarnybos teikimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą. Teikime nurodyta, kad prižiūrimasis nevykdo teismo skirtų įpareigojimų – per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 80 valandų neatlygintinų darbų, t. y. iki 2023 m. liepos 4 d. asmuo išdirbo tik 67,42 val., A. K. atvykus į Vilniaus skyrių pasiaiškinti, nustatytas teismo skirto įpareigojimo – nevartoti narkotinių, psichotropinių ar kitokių psichiką veikiančių medžiagų, nevykdymas, prižiūrimasis pripažino, kad vakar vartojo psichiką veikiančias medžiagas.

Teismo posėdžio metu nuteistasis nurodė, kad nesutinka su teikimu, išdirbo visas valandas. Vartoja psichiką veikiančias medžiagas, nelabai sprendžia šios problemos. Supranta, kad turi problemą, ruošiasi spręsti. Priims pagalbą iš probacijos ir įsipareigoja vykdyti paskirtus probacijos įpareigojimus.

Teismo posėdžio metu probacijos tarnybos atstovė nurodė, kad neturi duomenų dėl nuteistojo išdirbtų valandų. Jie yra davę įstaigai užklausimą, bet atsakymas dar negautas, juos informavo pats nuteistas apie išdirbtas valandas. Pas juos dirba specialistas psichologas, kuris dirba su priklausomybėmis, taip pat nuteistasis gali būti nukreiptas gydytis į ligų priklausomybės centrą ir gydymas būtų nemokamas.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teikimo netenkinti ir nurodė, kad paaiškėjo problemos dėl narkotikų ir ją reikia išspręsti, nuteistasis sutiko, kad jam būtų suteikta pagalba. Nuteistasis išdirbo valandas, o dėl psichiką veikiančių medžiagų probacija dar nefiksavo, tik yra jo paties prisipažinimas.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja nurodė, kad galima patikėti nuteistuoju, kad atliko darbus. Pats prisipažino dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo ir sutinka su probacijos pasiūlyta pagalba.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 353 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas laisvės apribojimo bausmę kita bausme arba jos atlikimo sąlygas pakeičia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnyje numatytais atvejais. Sutinkamai su BK 48 straipsnio 8 dalimi, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas ar netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan., jeigu nuteistasis turi galimybę laikytis jam paskirtų draudimų ir įpareigojimų, tačiau sąmoningai jų nesilaiko. Sprendžiant klausimą, ar nuteistasis vengia atlikti jam paskirtą bausmę, būtina atsižvelgti ir į priežastis, dėl kurių jis nevykdė jam paskirtų įpareigojimų. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę nelaikytini atvejai, kai nuteistasis nesilaiko ar pažeidžia draudimus, nevykdo ar netinkamai vykdo įpareigojimus, pažeidžia atsiskaitymo tvarką ar neatsiskaito dėl objektyvių priežasčių arba kitų svarbių priežasčių (pvz. ligos, ligonio slaugymo ir pan.), taip pat pavieniai smulkūs, formalūs pažeidimai. Sprendžiant laisvės apribojimo pakeitimo į areštą klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis protingumo, teisingumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui.

Nagrinėjamu atveju Probacijos tarnyba kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su teikimu laisvės apribojimo bausmę pakeisti į areštą, nes nuteistasis nevykdė teismo skirto įpareigojimo per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 80 valandų neatlygintinų darbų, t. y. iki 2023 m. liepos 4 d. asmuo išdirbo 67,42 val. Visgi, teismo posėdžio metu nuteistasis nurodė, kad nemokamus darbus išdirbo, Probacijos tarnyba teismui nepateikė duomenų, paneigiančių šiuos nuteistojo žodžius, taigi A. K. teismo skirtą įpareigojimą įvykdė, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad netinkamai vykdė bausmę. Probacijos tarnyba teikime taip pat nurodė, kad A. K. pažeidė teismo skirtą įpareigojimą nevartoti narkotinių, psichotropinių ar kitokių psichiką veikiančių medžiagų, kadangi atvykęs į Probacijos tarnybą pripažino, kad vakar vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Pažymėtina, kad šis probuojamojo pažeidimas nėra įrodytas objektyviais duomenimis, taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis tyčia vengė vykdyti laisvės apribojimo bausmę. Be to, teismo posėdžio metu A. K. pripažino, kad turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms, sutiko su Probacijos tarnybos siūlymu būti nukreiptas gydytis į ligų priklausomybės centrą, įsipareigojo vykdyti paskirtus probacijos įpareigojimus.

Teismas, vertindamas visumą šių paminėtų aplinkybių bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, jog šiuo metu nėra tikslinga nuteistojo A. K. atžvilgiu jam skirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti į areštą, todėl Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą nuteistajam A. K. netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353, 362, 364 straipsniais,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimo dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu A. K. netenkinti.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.