Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Skunde, procesiniuose dokumentuose „Dėl duomenų papildymo byloje Nr. I1-7053-414/2020“ ir „Papildymas“ (b. l. 1-6, 96-97, 126-127; toliau – ir skundas) pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. rugsėjo iki 2019 m. kovo 27 d. jis buvo laikomas Alytaus pataisos namuose 2-ame būryje (Socialinės globos sektorius) 20 brigadoje. Karantino kameroje buvo tamsu ir šalta, nesandarūs langai, pūtė vėjas, karantino duše buvo šaltas vanduo, langai taip pat nesandarūs. 2-o būrio 1-ame miegamajame jam tek apie 5,2 kv. m. gyvenamojo ploto, tačiau dalį ploto užėmė baldai, todėl realiai teko apie 3,2 kv. m. asmeninė erdvės. 3,2 kv. m. grindų ploto (atskaičius baldų užimamą plotą) jam teko ir laisvalaikio kambario patalpose įrengtame gyvenamajame kambaryje, naudojosi sanitariniu mazgu įrengtu atskirose patalpose. 6-ame miegamajame jam teko 5 kv. m. ploto, tačiau jo dalį užėmė baldai, todėl realiai jam teko 2,4 kv. m. laisvo grindų ploto. Darė išvadą, kad Socialinės globos sektoriuje žmogui turi būti taikoma 7 kv. m. grindų ploto norma, numatyta Higienos normoje Nr. HN47:2011, ir patalpoje negali būti daugiau kaip keturios lovos. 2019 m. vasario 14 d. lipo laiptais, nebuvo turėklų pasilaikymui, todėl paslydo ant numesto skuduro, patyrė traumą – lūžo kojos blauzdos kaulas. Buvo operuotas, vaikšto tik su lazdelės pagalba, iki traumos eidavo be pagalbinių priemonių. Po operacijos judėjo tik vežimėlio pagalba, patyrė begalę nepatogumų, nustatytas mažesnis darbingumo lygis, išduota „Rekomendacija dėl pagalbos poreikio“. Dėl pataisos įstaigoje vykdomų statybos darbų socialinės globos sektoriaus patalpose, tam pritaikytuose kabinetuose, nedirbo nei odontologas nei gydytojai, reikėjo vaikščioti 800 m. į medicinos patalpas, kurios nepritaikytos žmonėms su negalia. Tvarstomasis ir gydytojų kabinetai buvo 2-ame aukšte, lifto nebuvo, todėl jis po kojos lūžio pas gydytojus patekti negalėjo. Medicinos sesuo, atėjusi į 2-o būrio patalpas, padavė bintą ir liepė pačiam darytis perrišimus. Dėl būryje remontuojamų prausyklos ir dušo patalpų negalėjo nei išsimaudyti, nei apsirausti. Bendrame sanitariniame mazge buvo naudojami keturi unitazai, iš įrengtų šešių, nes vienas iš jų judėjo, buvo pastoviai užsikimšęs, kitas visiškai atviras, be durų, todėl nebuvo užtikrintas privatumas. Pisuarai nesandarūs – turinys bėgo ant grindų. Kiti unitazai atitverti gal 1,30 m. aukščio sienelėmis ir durimis, tačiau buvo 5-20 cm. tarpai tarp rėmų, tualetas nepritaikytas neįgaliems asmenims. Sanitariniame mazge nebuvo jokio lango, neveikė ir mechaninė oro šalinimo sistema. Patalpose buvo tarakonų ir blakių. Gyvenamosiose patalpose žiemą buvo šalta, tamsu, skaitant ir rašant skaudėjo akis. Nebuvo jokių atsarginių išėjimų, jokių krypties ženklų, jokių gaisro gesinimo priemonių, o langai su grotomis. Tekdavo liftu nusileisti ir per lauką eiti į kirpyklą. Telefono aparatas įrengtas per aukštai, žmogui su vežimėliu neįmanoma pasinaudoti. 2018 m. spalio 1 d. 2-ame negaliųjų reabilitacijos būryje prasidėjo statybos, rekonstrukcijos, remonto darbai, todėl teko kęsti dulkes, suvirinimo darbus, triukšmą, smarvę, nepatogumus. Naudojosi dušu, esančiu už 700 m., kuris nepritaikytas žmonėms su negalia, jame slidu, nebuvo kilimėlių, turėklų, nei vienos taburetės, lentynų, turėklų, skysto muilo dozatorių. Kadangi turi judėjimo negalią, o dušas neįgaliesiems nepritaikytas, jis dušu nesinaudojo. Nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 5 d. buvo paskirtas į 2-ą miegamąjį, kuris buvo padarytas iš laisvalaikio kambario. Tuo metu laisvalaikio kambario būryje nebuvo. Nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2019 m. sausio 11 d. nebuvo riboto interneto prieigos, buvo suvaržyta teisė susipažinti su teisės aktais, taip pat teisė gauti informaciją. Po remonto buvo išardyta kabelinė televizijos sistema, neliko iškvietimo (pavojaus) mygtukų, kurie buvo prie lovų, kamerų sanitariniuose mazguose neliko veidrodžių, silpnai švietė lempos. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atlikęs patikrinimą konstatavo Lietuvos higienos normos HN 35:2007 pažeidimus. 2017 metų vasarą jam prasidėjo depresija, nerimo sutrikimai, gydėsi stipriais psichotropiniais vaistais, kurių kartais nebūdavo, o vėliau visai pradingo. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė papildomą diskomfortą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, kančią, emocinę depresiją, pažeminimą, paniekinimą, reputacijos pablogėjimą, baimę judėti, atsirado šlapinimosi sutrikimų, išreiškė nuomonę, kad tai yra pagrindas prašomai neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjui ir atsakovui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 4 d., 7 d.; b. l. 112, 113, 114). Atsakovas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 18), pareiškėjas sutiko, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (b. l. 6), byla nagrinėtina proceso dalyviams nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d., 78 str. 6 d.).

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytus PN, dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. kovo 27 d. patirtą neturtinę žalą.

Dėl ieškinio senaties termino.

Atsakovas prašo pareiškėjo reikalavimams taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str. 5 d.).

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš galimai netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. kovo 27 d., į teismą kreipėsi tik 2020 m. liepos 17 d. (b. l. 7), t. y. praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo galimo jo teisių pažeidimo pradžios.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę žinoti apie savo teisių pažeidimą dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo teisių pažeidimo pradžios, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją. Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas pagrindo ex officio (pagal pareigas) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui taip pat nenustatė, todėl remiantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į teismų praktiką, nagrinėjamu atveju, atsakovo prašymas dėl ieškinio senaties termino taikymo tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Atitinkamai pareiškėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo mėn. iki 2017 m. liepos 16 d. atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.). Pritaikius trejų metų senaties terminą laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 17 d. iki 2019 m. kovo 27 d.

Dėl privalomų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Dėl vienam asmeniui tekusios gyvenamojo ploto normos.

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš gyvenamojo ploto trūkumo, prašo taikyti 7 kv. m. grindų ploto normą, numatytą Higienos normoje Nr. HN47:2011, nes jis buvo apgyvendintas Socialinės globos sektoriuje. Atsakovas pateikia skaičiavimus, pagal kuriuos, pareiškėjui skirtingais laikotarpiais teko nuo 3,53 kv. m. iki 7,17 kv. m. gyvenamojo ploto ir teigia, kad jam turėjo būti užtikrinta 3,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma ir ši norma pažeista nebuvo.

Pareiškėjo nuomone, jam turėjo būti užtikrinama 7 kv. m. ploto norma ir patalpoje turėjo būti ne daugiau kaip keturios lovos, kaip numatyta Higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 (toliau – ir Higienos norma HN 47:2011), 18 punkte. Pastebėtina, kad Higienos norma HN 47:2011 nustato asmens sveikatos priežiūros įstaigų įrengimo sveikatos saugos reikalavimus, lovų kiekį ir ploto normą vienai lovai palatoje, tuo tarpu pareiškėjas bausmę atliko ne sveikatos priežiūros įstaigoje, buvo apgyvendintas ne palatoje, todėl Higienos normos HN 47:2011 reikalavimai nagrinėjamam ginčui netaikytini.

Ploto normos Socialinės globos sektoriuje Vidaus tvarkos taisyklės nereglamentavo, tačiau ginčui aktualiu laikotarpiu Alytaus PN direktoriaus 2017 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 1-106 „Dėl nuteistiesiems tenkančio minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto ir nuteistųjų gyvenamųjų patalpų arba gyvenamųjų patalpų aukštų rakinimo laiko nustatymo“ (galiojo iki 2018 m. lapkričio 12 d.; b. l. 118; toliau – ir Alytaus PN direktoriaus įsakymas) buvo nustatytas ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. plotas 10-ojo lokalinio sektoriaus 2-ojo būrio gyvenamosioms patalpoms (b. l. 116-117), t. y. Socialinės globos sektoriaus patalpoms, kuriose buvo apgyvendintas pareiškėjas. Todėl Socialinės globos sektoriaus gyvenamosiose patalpose, galiojant Alytaus PN direktoriaus 2017 m. balandžio 11 d. įsakymui, pareiškėjui turėjo būti užtikrinta 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto norma.

Atsakovo pateiktais duomenimis ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo apgyvendintas 2-ame būryje (Socialinės globos sektoriuje) atitinkamai:

nuo 2017 m. liepos 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. – 1-ame miegamajame, kurio plotas 34,15 kv. m., jame įrengtos 8 miegamos vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,27 kv. m. gyvenamojo ploto;

nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2018 m. spalio 10 d. – 9-ame miegamajame, kurio plotas 36,63 kv. m., jame įrengtos 9 miegamos vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,07 kv. m. gyvenamojo ploto;

nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 5 d. – 2-ame miegamajame, kurio plotas 21,16 kv. m., jame įrengtos 6 miegamos vietos, vienam asmeniui teko 3,53 kv. m. gyvenamojo ploto;

nuo 2018 m. gruodžio 5 d. iki 2019 m. vasario 14 d. ir nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2019 m. vasario 21 d. – 5-ame miegamajame, kurio plotas 35,85 kv. m., jame įrengtos 8 miegamos vietos, todėl vienam asmeniu teko 4,48 kv. m. gyvenamojo ploto (nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2019 m. vasario 19 d. pareiškėjas buvo ligoninėje; b. l. 83, 89);

nuo 2019 m. vasario 21 d. iki 2019 m. kovo 27 d. – 6-ame miegamajame, kurio plotas 35,85 kv. m., jame įrengtos 5 miegamos vietos, todėl vienam asmeniui teko 7,17 kv. m. gyvenamojo ploto.

Pareiškėjo skunde nurodytais duomenimis 1-as, 5-as ir 9-as miegamieji buvo apie 42 kv. m. ploto, kuriuose gyveno po 8 žmonės, todėl jam turėjo tekti 5,2 kv. m. gyvenamojo ploto. Vėliau buvo perkeltas į 2-ą miegamąjį (poilsio kambarį), kurio plotas apie 24 kv. m., buvo apgyvendinti 6 žmonės, todėl jam turėjo tekti 4 kv. m. gyvenamojo ploto. 6-as miegamasis buvo 30 kv. m. ploto, jame gyveno 5 žmonės, todėl jam turėjo tekti 6 kv. m. gyvenamojo ploto.

Pareiškėjo skunde ir atsakovo atsiliepime nurodyti duomenys apie miegamųjų plotus nesutampa, apie juose apgyvendintų asmenų skaičių - iš esmės tie patys. Pareiškėjas skunde nurodo, jog jo duomenys yra apytiksliai, procesiniame dokumente „Dėl duomenų papildymo byloje Nr. I1-7053-414/2020“ (b. l. 96-97) atsakovo nurodytų plotų ir juose apgyvendintų asmenų kiekio neginčijo, todėl teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo pateiktuose kompiuterinės sistemos duomenyse (b. l. 21) nurodytais miegamųjų plotais, Alytaus PN direktoriaus įsakymuose „Dėl nuteistųjų paskirstymo“ (b. l. 120, 121, 122, 123, 124) ir dokumente „Perkėlimai (15111 P. I.)“ (b. l. 20), nurodytomis pareiškėjo apgyvendinimo patalpomis, kurie patvirtina atsakovo atsiliepime pateiktus duomenis ir jiems neprieštarauja. Įvertinęs bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui turėjusi tekti gyvenamojo ploto norma buvo pažeista nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2018 m. lapkričio 12 d., iš viso 33 dienas (trūko 0,07 kv. m.), todėl yra pagrindas konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš 2019 m. vasario 14 d. patirtos traumos, dėl kurios buvo operuotas, vaikšto tik su lazdele, nors iki traumos eidavo be pagalbinių priemonių. Po operacijos judėjo tik vežimėlio pagalba, tai sukėlė begalę nepatogumų.

Į bylą pateikti Asmens sveikatos istorijos dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 14 d. lipdamas nuo paskutinio laiptų laiptelio, paslydo ant kilimėlio, griuvo ir susilaužė dešinės kojos blauzdikaulius (b. l. 83). Greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo nuvežtas į viešąją įstaigą Alytaus apskrities S. K. ligoninę, stacionarizuotas ekstra tvarka, atlikti tyrimai ir operuotas (b. l. 89 reversas). Dėl I. P. kojos sužalojimo Alytaus pataisos namuose atliktas tyrimas (b. l. 24-25), kurio metu apklaustas liudytojas, įvertintas nuteistojo paaiškinimas, gydytojo įrašai medicininiuose dokumentuose ir pagal Suimtųjų ir nuteistųjų kūno sužalojimų prevencijos ir tyrimo, kūno sužalojimų dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos laisvės atėmimo vietose tvarkos aprašą, patvirtintą Kalėjimų departamento prie Lietuvos respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-357 (toliau – ir Aprašas), padaryta išvada, kad kūno sužalojimas priskirtas buitiniam (įvykusiam dėl asmens neatsargaus elgesio buityje, sportuojant, nelaimingo atsitikimo ir kitų aplinkybių; Aprašo 3.2.1 p.), nesusijusių su gamybine trauma, smurtiniu, specialiu kūno sužalojimu ar savęs žalojimu (Aprašo 3.2.2–3.2.5 p.). Tyrimo metu pateiktame paaiškinime (b. l. 99) pareiškėjas nurodė, kad lipdamas nuo paskutinio laiptelio, uždėjęs kairę koją ant kilimėlio, slystelėjo ir neišlaikė pusiausvyros, kadangi nuo 2007 m. turėjo ne vieną stuburo traumą. Krisdamas susilaužė koją. Jam šūktelėjus pasirodė tvarkinys ir gydytojas, jis buvo nuneštas į stacionaro patalpas, suteikta pirmoji pagalba. Pareiškimą dėl sužalojimo rašyt atsisakė.

2019 m. kovo 5 d. pareiškėjas raštu kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją (b. l. 23) prašydamas atsakyti, kodėl įėjus į Sveikatos priežiūros tarnybos patalpas dešinėje pusėjo prie pirmųjų laiptų nėra turėklų ir ar yra liftas pakilti į antrą aukštą. Alytaus PN pareiškėjui raštu atsakė, kad pastatas įrengtas pagal galiojusius teisės aktus, lifto pastate nėra ir nebuvo (b. l. 22).

Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad nėra duomenų, jog Alytaus PN administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ar kad neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba veikė nepateisinamai aplaidžiai. Paaiškinime pareiškėjas niekam jokių pretenzijų dėl susižalojimo nereiškė, anksčiau naudodamasis tais pačiais laiptais traumų nebuvo patyręs, todėl laikytina, kad susižalojimas įvyko kaip netyčinio nelaimingo įvykio ir nepakankamo paties pareiškėjo atsargumo pasekmė. Alytaus PN į pareiškėjo prašymą suteikti informaciją atsakė tinkamai, išaiškino apskundimo tvarką, tačiau pareiškėjas atsakymo neskundė, todėl akivaizdu, kad su juo sutiko. Byloje nėra duomenų, ir pats pareiškėjas nenurodo, kad dėl laiptų ar lifto neįrengimo jis buvo reiškęs pretenzijas prieš 2019 m. vasario 14 d. įvykį, todėl laikytina, kad jokio pavojaus neįžvelgė. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjui susižalojus, nedelsiant buvo suteikta medicininė pagalba Alytaus PN gydytojo, jis buvo nuvežtas į ligoninę, kur jam atlikta operacija. Toks pataisos įstaigos rūpestis nuteistuoju negali būti vertinamas nepakankamu. Kadangi nelaimingą įvykį galėjo lemti dar iki ginčui aktualaus laikotarpio patirta stuburo trauma (b. l. 91), dėl kurios jis jautė nugaros skausmus ir kojų tirpimą (b. l. 33), ir paties pareiškėjo neatsargumas, todėl nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

Dėl patalpų nepritaikymo neįgaliesiems.

Pareiškėjas nurodo, jog vykdant statybos darbus, kilo nepatogumų vaikščiojant į medicinos patalpas (apie 800 m.), į dušo patalpas (apie 700 m.), nes iki jų per tolimas atstumas, jos nepritaikytos žmonėms su negalia, tvarstomasis ir gydytojų kabinetai buvo 2-ame aukšte ir nebuvo lifto, tualetas buvo nepritaikytas neįgaliems asmenims. Paaiškino, kad po kojos lūžio judėjo vežimėlio pagalba, vėliau su lazdele, todėl negalėjo patekti pas gydytojus, nesinaudojo dušu, buvo neįmanoma naudotis telefono aparatu, nes žmogui su vežimėliu jis įrengtas per aukštai.

Pareiškėjui 2016 m. balandžio 13 d. buvo nustatytas 55 proc. darbingumo lygis (b. l. 28). 2016 m. birželio mėnesį jis pateikė prašymą (b. l. 27) dėl perkėlimo į 2-ą būrį (Socialinės globos sektorius). Atlikęs socialinės globos poreikio vertinimą (b. l. 31-33) gydytojas nustatė, kad pareiškėjas jaučia nugaros skausmus ir kojų tirpimą, tačiau vaikšto ir apsitarnauja pilnai, buityje pagalbos jam nereikia. 2019 m. vasario 14 d. po patirtos traumos pareiškėjui buvo atlikta operacija, ant operuotos kojos buvo rekomenduota neminti (b. l. 89 reversas). Vežimėlis pareiškėjui skirtas nuo 2019 m. vasario 27 d. (b. l. 102), o ginčui aktualus laikotarpis iki 2019 m. kovo 27 d., todėl šioje byloje vertintini skunde nurodyti pareiškėjo patirti nepatogumai judant vežimėliu, kurie truko 29 dienas (nuo 2019 m. vasario 27 d. iki 2019 m. kovo 27 d.).

Iš Alytaus PN Turto valdymo skyriaus inžinieriaus pranešimo (b. l. 62) matyti, kad nuo 2018 m. gruodžio 10 d. Socialinės globos sektoriuje buvo atliekami patalpų remonto darbai. Turto valdymo skyriaus Pažymoje dėl 2 būrio dušinės remonto (b. l. 61) nurodoma, kad vykdant dušo patalpos remontą, buvo įrengtas laikinas dušas su karštu vandeniu prausyklos patalpose, nuteistųjų su judėjimo negalia fiziologinių poreikių patenkinimui. Šiuo dušu buvo galima naudotis nuolat, ne pagal grafiką. Minėti bylos dokumentai paneigia skunde nurodytas aplinkybes dėl nesudarymo galimybės naudotis dušu vykstant patalpų remontui, todėl pareiškėjo argumentai dėl nesinaudojimo dušu vertintini, kaip jo paties apsisprendimas ir nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.

Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad vaikščioti į medicinos patalpas buvo per toli, kad negalėjo patekti į tvarstomąjį ar gydytojų kabinetus. Paties pareiškėjo teigimu iki 2019 m. vasario 14 d. traumos jis judėjo savarankiškai (be lazdelės ar vežimėlio). Byloje nėra duomenų, kad po traumos, pareiškėjui prašant, jam nepadėjo Socialinės globos sektoriuje dirbantis tvarkdarys (Tvarkdario pareigybės aprašymo 10 p.; b. l. 63) ar kitas įstaigos darbuotojas. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų rašęs skundus dėl negalėjimo patekti į medicinos patalpas, tvarstomąjį ar gydytojų kabinetus, reiškęs prašymus į priėmimą pas gydytoją pagal Išankstinės pacientų (nuteistųjų) registracijos ambulatoriniam priėmimui ir leidimų pateikti į Sveikatos priežiūros tarnybą išdavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Alytaus PN direktoriaus 2017 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 1-365 (b. l. 53-55). Galiojantys teisės aktai nereglamentuoja privalomų atstumų iki medicinos ar dušo patalpų. Todėl vien tik abstraktūs pareiškėjo argumentai dėl negalėjimo patekti į tvarstomąjį ar gydytojų kabinetus, per tolimo atstumo iki medicinos ar dušo patalpų, nepagrindžia neteisėtų atsakovo veiksmų.

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 73 straipsnio 4 punkte numatyta, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu. Pareiškėjas nekonkretizavo, kada ir kam negalėjo paskambinti telefonu, atsižvelgiant į tai, kad skambinimas telefonu yra pareiškėjo teisė, o ne pareiga, į tai, kad vertinamos tik 29 dienos, kai pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu naudojosi vežimėliu, aplinkybė dėl per aukštai įrengto telefono aparato laikytina pernelyg abstrakčia ir nepakankama patirtai neturtinei žalai pagrįsti.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Visuomenės sveikatos centras) 2018 m. gruodžio 18 d. atlikto patikrinimo akte (b. l. 42-44; toliau – ir Patikrinimo aktas) nurodoma, kad 10-ame lokaliniame sektoriuje (2 būrys, Socialinės globos sektorius) įrengtos patalpos skirtos žmonėms su negalia, neįgaliesiems pritaikyti dušai, tualetai, įrengtas keltuvas. Minėtas Patikrinimo aktas paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl dušų ir tualetų nepritaikymo neįgaliesiems. Nors pareiškėjas procesiniame dokumente „Dėl duomenų papildymo byloje Nr. I1-7053-414/2020“ (b. l. 96-97) nurodė, jog prideda Visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento dokumentą, tačiau tokio dokumento nepridėjo, apie priedų neradimą buvo informuotas Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. aktu (b. l. 107). Kitų duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad dušai ir tualetai buvo nepritaikyti neįgaliems asmenims, pareiškėjas nepateikė, 2-o būrio (Socialinės globos sektoriaus) dušuose ir tualetuose įrengtus turėklus, patvirtina ir atsakovo į bylą pateiktos foto nuotraukos (b. l. 40), todėl nėra teisinės galimybės aplinkybes dėl patalpų nepritaikymo neįgaliesiems vertinti pagrįstomis.

Dėl patalpų neatitikimo higienos normų reikalavimams.

Pareiškėjas nurodė, kad sanitariniame mazge nebuvo jokio lango, neveikė ir mechaninė oro šalinimo sistema, gyvenamosiose patalpose žiemą buvo šalta, tamsu, skaitant ir rašant skaudėjo akis, buvo tarakonų ir blakių.

Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galioja nuo 2015 m. lapkričio 1 d.; toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 17 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C (Higienos normos HN 134:2015 16 p.), gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. (Higienos normos HN 134:2015 16 p.), kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, turi būti atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, o, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka (Higienos normos HN 134:2015 20 p.).

Alytaus PN ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. gruodžio 28 d., buvo sudariusi sutartį su UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“ (b. l. 49-51, 52; toliau – ir Sutartis). Deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugas teikianti bendrovė, be kita ko, įsipareigojo Alytaus PN patalpose atlikti dezinsekciją tris kartus per mėnesį. Pareiškėjas nurodė, kad ypač daug nariuotakojų buvo iki remonto darbų. Remonto darbai buvo pradėti 2018 m. gruodžio 10 d. Atsakovas nepateikė duomenų, kad dezinsekcija buvo atliekama ir iki Sutarties, t. y. iki 2018 m. gruodžio 28 d., todėl teismas vertina, kad pateikta Sutartis nėra pakankama pareiškėjo nurodytų aplinkybių apie buvusius tarakonus ir blakes paneigimui nuo ginčui aktualaus laikotarpio pradžios (2017 m. liepos 17 d.) iki Sutarties sudarymo. Atsakovui pareiškėjo nurodytų aplinkybių nepaneigus, laikytina, kad atsakovas pažeidė Higienos normos HN 134:2015 20 punktą, įpareigojantį nuolat naikinti nariuotakojus ir kitus kenkėjus, o tai galėjo lemti pareiškėjo patirtus perteklinius nepatogumus.

Dėl privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, sanitarinių ir dušo patalpų įrengimo.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš galimybės sanitariniame mazge naudotis keturiais unitazais, iš buvusių šešių, nes vienas iš jų judėjo, buvo pastoviai užsikimšęs, kitas visiškai atviras, be durų, todėl jame nebuvo užtikrintas privatumas, taip pat iš unitazų atitvėrimo apie 1,30 m. aukščio sienelėmis ir durimis, iš esančių 5-20 cm. tarpų tarp rėmų, t iš nesandarių pisuarų, iš dušuose nebuvusių kilimėlių, nei vienos taburetės, lentynų, skysto muilo dozatorių.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (galioja nuo 2017 m. birželio 8 d.; toliau – ir Normos), nurodoma, kad klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m. (Normų 7.6 p.), kad prausykloje turi būti praustuvė, lentynėlė asmens higienos priemonėms ir sieninis veidrodis, po 1 vnt. virš kiekvienos praustuvės (Normų 7.1 p., 7.3 p.), dušo patalpose turi būti suolas ir/arba kėdė, ir/arba taburetė, 1 sėdima vieta 1 besiprausiančiam asmeniui (Normų 13.2 p.), kilimėlis arba grotelės, 1 vnt. prie kiekvienos sėdimos vietos (Normų 13.3 p.), veidrodis, 1 vnt. (Normų 13.4 p.), lentynėlė higienos priemonėms, 1 vnt. prie kiekvieno dušo čiaupo (galvutės) (Normų 13.6 p.).

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad 2-o būrio sanitariniame mazge tualetai atitverti sienelėmis ne mažesnėmis kaip 1,5 m. aukščio, pridėjo šią aplinkybę patvirtinančias nuotraukas (b. l. 40). Pareiškėjas, gavęs atsakovo atsiliepimą, jame nurodytų aplinkybių dėl sienelių aukščio neginčijo, skunde nurodė tik apytikslį sienelių aukštį, atsakovo pateiktos fotonuotraukos iliustruoja, kad 2-o būrio sanitariniai mazgai yra tvarkingi, todėl teismas vertina, kad unitazų atskyrimas sienelėmis yra pakankamas ir nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniai įrenginiais galėjo būti pažeidžiamas.

Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad dėl vieno neveikiančio unitazo, ir nesandarių pisuarų jis kreipėsi į atsakovą, o šis į kreipimąsi nereagavo, ar reagavo netinkami, nekelia ginčo dėl unitazų per mažo kiekio, todėl vertintina, kad visiškai atviru unitazu jis neprivalėjo naudotis. Pagal bylos duomenis nėra teisinio pagrindo išvadai, kad sanitarinės patalpos buvo įrengtos netinkamai ir atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

Tačiau atsakovo pateiktos fotonuotraukos (b. l. 48) nepaneigia pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog dušuose nebuvo kilimėlių lentynėlių higienos priemonėms, taip pat veidrodžio. Atsakovui pareiškėjo nurodytų aplinkybių nepaneigus, konstatuotina, kad buvo pažeisti Normų 13.3, 13.4, 13.6 punktų reikalavimai.

Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš Socialinės globos sektoriuje vykdytų statybos, rekonstrukcijos, remonto darbų ir dėl to patalpose buvusių dulkių, triukšmo, nemalonaus kvapo.

Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 5 d. buvo paskirtas į 2-ą miegamąjį, kuris buvo padarytas iš laisvalaikio kambario ir tuo metu laisvalaikio kambario būryje nebuvo.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nebuvo jokių atsarginių išėjimų, jokių krypties ženklų, jokių gaisro gesinimo priemonių, o langai su grotomis, kad tekdavo per lauką eiti į kirpyklą, kad nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2019 m. sausio 11 d. nebuvo riboto interneto prieigos, buvo suvaržyta teisė susipažinti su teisės aktais, taip pat teisė gauti informaciją, kad po remonto buvo išardyta kabelinė televizijos sistema, neliko iškvietimo (pavojaus) mygtukų, kurie buvo prie lovų, kamerų sanitariniuose mazguose neliko veidrodžių, silpnai švietė lempos, kad depresiją, nerimo sutrikimus gydėsi stipriais psichotropiniais vaistais, kurių kartais nebūdavo, o vėliau visai pradingo, kad medicinos sesuo, atėjusi į 2-o būrio patalpas, padavė bintą ir liepė pačiam darytis perrišimus.

Atsakovas į bylą pateikė Žmonių evakavimo iš 2 aukšto patalpų planą (b. l. 39), nurodė, kad tokie planai yra kiekviename pastate, plane pažymėtos gesintuvų, gaisrinių čiaupų vietos, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad pataisos įstaiga galimai nėra tikrinta Priešgaisrinė gelbėjimo tarnybos, vertintini abstrakčiais, deklaratyviais ir nepagrįstais samprotavimais.