Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2013-09-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-135-633/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-09-13
Bylos Nr.
1-135-633/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Civilinis ieškovas
A. I.
Kaltinamasis
M. J.
Baudžiamoji byla Nr. 1-135-633/2013Procesinio sprendimo kategorijos – 1.2.26.2.1; 2.3.6.4.5 (S)
VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013-09-13,Vilkaviškis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., sekretoriaujant D. B., dalyvaujant : prokurorui K. G., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. I., viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

M. J., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. 1982-02-25 Marijampolėje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, turintis 1 mažametį vaiką išlaikytinį, 11 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. J. 2013-01-13 apie 21.30 val. Vilkaviškio r. sav., Paežerių km, Dvaro g. daugiabučio gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinėje prie A. I. buto Nr. (duomenys neskelbtini), - viešoje vietoje, kerštaudamas dėl atsisakymo jį įsileisti, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, - tyčia iškeikė nukentėjusįjį A. I., garsiai šaukdamas gąsdino jį padegimu ir sužalojimu, daužydamas A. I. buto durų rankeną ir spardydamas kojomis šias duris, sugadino (sužalojo) 300 Lt vertės šių durų spynos mechanizmą, taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais veiksmais kaltinamasis M. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas

1. Kaltinamasis M. J. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai, pareiškė, jog labai gailisi, viešai atsiprašė nukentėjusįjį. Apie įvykį paaiškino, kad įvykio vakarą nuvyko pas buvusius uošvius norėdamas pasikalbėti, buvo lengvai apsvaigęs nuo alkoholio, namuose buvę abu Ilgūnai dėl blogų jų santykių bei jo girtumo atsisakė jį įsileisti, su juo bendrauti ir liepė važiuoti namo. Tada jis supykęs dėl to, pats likęs laiptinėje daužė prieš jį uždarytų nukentėjusio buto durų rankeną, taip pat kelis kartus spyrė koja į šias duris. Buvo iš priešais esančio buto išėjęs kaimynas-liudytojas A. T., liepė jam liautis triukšmauti. Netrukus atvyko policija ir jį išsivežė. Dar iki teismo nukentėjusiam visą turtinę žalą savanoriškai pilnai atlygino, pasižada daugiau taip nesielgti.

2-4. Iš esmės tokios pačios nukentėjusio gąsdinimo bei jo turto sužalojimo aplinkybės yra nurodytos teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso nustatyta tvarka ištirtuose ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų protokoluose nukentėjusiojo A. I. (b. l. 10), liudytojos A. I. (b. l. 16) bei liudytojo V. T. (b. l. 15).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. I. papildomai patvirtino, jog dar iki bylos nagrinėjimo teisme kaltinamasis tikrai savo noru visiškai atlygino jam padarytą turtinę žalą ir civilinio ieškinio to pagrindu atsisakantis.

5. 2013-01-14 įvykio vietos apžiūra nustatyta, kad įvykio vieta yra Vilkaviškio r. sav., Šeimenos sen., Paežerių km gyvenvietėje trijų aukštų daugiabučio gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinėje, trečiame aukšte prie nukentėjusio šeimos buto Nr. (duomenys neskelbtini). Aikštelėje yra viso 3 butai. Nukentėjusiojo buto durys šarvuotos, su akute, rakinamos įleidžiama spyna „Superlock“, spynos užrakto išorinė rankena nulinkusi žemyn 4 cm, nesifiksuoja, jaučiamas perteklinis laisvumas, durų apatinės dalies plote stebimi žmogaus avalynės pėdsakų fragmentai (b. l. 8-9).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų

Visi teisiamajame posėdyje patikrinti bei aukščiau aprašyti faktiniai duomenys teismo pripažįstami aukščiau aprašytų kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis dėl asmeninių paskatų – kerštaudamas dėl atsisakymo jį įsileisti ir su juo pasikalbėti, viešai gąsdino fiziniu smurtu ir turto sunaikinimu nukentėjusįjį, tyčia daužydamas jo buto duris sužalojo 300 Lt vertės turtą, bei tuo taip pat sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusį viešai gąsdino ir jo turtą tyčia sužalojo būtent kaltinamasis. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (garsiai ir atvirai gąsdino smurtu bei turto sunaikinimu, taip pat daužydamas žalojo buto duris) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta. Trečia, viešas ir atviras kito asmens gąsdinimas fiziniu smurtu ir turto sunaikinimu, pagrįstai byloje įvertintas įžūliu elgesiu, o buto durų daužymas su spynos mechanizmu sugadinimu ir turtinio nuostolio padarymu, - vandališkais veiksmais. Ketvirta, kaltinamasis įžūliai ir vandališkai elgėsi daugiabučio gyvenamojo namo 9 butų laiptinės trijų butų aikštelėje, dar nevėlyvu metu, girdint bent 4 pašalinimams asmenims, be to, čia bet kuriuo metu galėjo pasirodyti ir daugiau pašalinių incidentui žmonių, kuriems tokie kaltinamojo veiksmai būtų sukėlę didelį nepatogumą, emocinį šoką ir pan., kaltinamojo sukeltas triukšmas ir vandališki veiksmai realiai sutrikdė nukentėjusiojo kaimyno-liudytojo V. T. poilsį, dėl ko šis buvo priverstas eiti raminti kaltinamąjį, todėl spręstina, jog jis nusikalto neabejotinai savo pobūdžiu viešoje vietoje, akivaizdžiai pademonstravo nepagarbą ir panieką ne tik nukentėjusio asmeniui, bet ir pačiai aplinkai, - realiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas kvalifikuoja kiek mažesniu nei jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 284 str. 1 d.) dispozicijoje, kadangi kaltinamojo įžūlūs veiksmai pasireiškė tik žodiniais gąsdinimais, kurie realaus pagrindo neturėjo, o vandališkais veiksmais padaryti turtiniai nuostoliai savo pobūdžio ir dydžiu nėra labiau ženklūs. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl dar kartą bausmės individualizavimo požiūriu (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 2 ir 3 p.p.) tai nevertinama, kaip jau buvo teismo konstatuota, kaltinamasi veikė ne iš chuliganiškų, tačiau dėl asmeninių paskatų, kas jo veikos pavojingumo laipsnį taip pat mažina.

Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina dar labiau teigiama, nei neigiama : kaltinamasis nusikalto ir yra teisiamas pirmąjį kartą, epizodiškai uždarbiauja ir iš to pragyvena, išlaiko mažametį vaiką, tačiau kita vertus turi 8 galiojančias administracines nuobaudas (b. l. 29-41).

Teismas kvalifikuoja kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis : a) visišką prisipažinimą kaltu ir gailėjimąsi dėl savo veiksmų, taip pat viešą nukentėjusiojo atsiprašymą ir pasižadėjimą nebenusikalsti (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), b) savanorišką visišką nusikaltimu padarytos žalos nukentėjusiajam atlyginimą dar iki bylos nagrinėjimo teisme (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 3 p.).

Kartu teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe jo buvusį apsvaigimą nuo alkoholio nusikaltimo įvykio metu, kuris, kaip teismas sprendžia iš paties kaltinamojo pareiškimo teisiamajame posėdyje ir nusikaltimo įvykio eigos, tiesiogiai ir nulėmė jo apsisprendimą nusikalsti (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Toliau teismas sprendžia, jog mažesnis nei rūšinis nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnis kartu su labiau dar teigiama, nei neigiama kaltinamojo asmenybe ir konstatuotos dvi esminės atsakomybę lengvinančios aplinkybės kaltinamojo atsakomybę ženkliai švelnina, ir labiau, nei ją sunkina vienintelis aukščiau pažymėtas neigiamas asmenybės aspektas ir nustatyta sunkinanti aplinkybė. Todėl teismas toliau sprendžia, kad šioje byloje teisingumo principas lemia kiek mažesnio nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatytas jos vidurkis bausmės paskyrimą.

Teismas sprendžia, jog nenustačius kokių tai išimtinių aplinkybių, taikytina bendroji taisyklė, apibrėžta Lietuvos Respublikos BK 55 str., ir pirmą kartą už nesunkų tyčinį nusikaltimą teisiamam kaltinamajam M. J. paskirtina su jo laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis, atsižvelgiant į jo visišką darbingumą, neužimtumą nuolatiniu darbu, realią turtinę padėtį ir kt. minėtas aukščiau aplinkybes, - viešieji darbai, kaip teismo vertinimu, socialiai visuomenei naudingesni nei laisvės apribojimas. Bausmės dydis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. apibrėžtas, šioje byloje nustatytas ir aukščiau aprašytas faktines aplinkybes, pagal baudžiamojo įstatymo sankciją (vidurkis – 6 mėn. 15 d.) nustatytinas 6 mėn., įpareigojant kiekvieną mėnesį neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 val. Tokia bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu (trukme) visiškai atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, adekvati tiek kaltinamojo veikos pobūdžiui, tiek ir jo paties asmenybei bei pavojingumo visuomenei laipsniui.

Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra juridinio pagrindo ir teisinių argumentų (Lietuvos Respublikos BK 62 str., 54 str. 3 d.).

Kaltinamojo M. J. atžvilgiu taikytinos Lietuvos respublikos BK 64-1 str. nuostatos ir skiriama bausmė jam iš karto sumažintina 1/3 dalimi, t.y. iki 4 mėn., dirbant po 20 val. kas mėnesį.

Skirti baudžiamojo poveikio priemones kaltinamajam faktinio pagrindo byloje nėra.

Kaltinamajam M. J. dar ikiteisminiame tyrime paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b.l. 39), nekeistina, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ji panaikintina.

Teisiamajame posėdyje civilinis ieškovas A. I. pagrindu aplinkybės, kad kaltinamasis (civilinis atsakovas) dar iki bylos nagrinėjimo teisme visiškai atlygino jam nusikaltimu padarytą žalą, nuo civilinio ieškinio atsisakė. Kadangi atsisakymo pagrindas bylos duomenimis pakankamai patvirtintas, atsakymo pareiškimas padarytas laisva valia, neprieštarauja įstatymui, todėl jis priimtinas ir civilinio ieškinio nagrinėjimo procesas nutrauktinas (Lietuvos Respublikos BPK 113 str. 2 d., CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 d.).

Byloje daiktinių įrodymų, atlygintinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d.d., teismas

nusprendė:

M. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteisti jį 6 mėn. viešų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 val. visuomenės labui.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64-1 str. nuostatas ir skiriamą M. J. bausmę sumažinti 1/3 dalimi, t.y. iki 4 (keturių) mėn. viešų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) val. visuomenės labui.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.

A. I. civilinio ieškinio nagrinėjimo procesą byloje nutraukti, civiliniam ieškovui A. I. atsisakius nuo ieškinio ir teismui atsisakymą priėmus (Lietuvos Respublikos CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 d.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam – nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas A. V.