- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-31
- Bylos Nr.
- 2VP-8283-301/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03753-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Teresė Klimienė
- Suinteresuotas asmuo
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 3.2.7.2Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Teresė Klimienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) direktoriaus G. G. atskirąjį skundą dėl teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolės S. Ž. pareiškimą dėl nubaudimo už antstolio reikalavimų nevykdymą, suinteresuoti asmenys (skolininkas ) M. M., (išieškotoja) S. S., (duomenys neskelbtini)direktorius G. G. .
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Teisme gautas apelianto suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) direktoriaus G. G. atskirasis skundas dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-8283-301/2020, kuria (duomenys neskelbtini) vadovui G. G. paskirta bauda po 3 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti antstolės S. Ž. reikalavimą dieną nuo 2020 m. gruodžio 3 d. iki antstolės S. Ž. 2020 m. lapkričio 18 d. reikalavimo Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad (duomenys neskelbtini), gavusi antstolės 2019 m. birželio 6 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įsiskolinimo išieškojimo iš skolininko M. M., laikėsi antstolės nurodytų reikalavimų ir periodiškai į antstolės depozitinę sąskaitą atliko mokėjimus, pervesdama iš skolininko darbo užmokesčio išskaičiuotas sumas. Antstolės 2019 m. birželio 6 d. patvarkyme nurodyta išieškojimo suma su vykdymo išlaidomis 358,12 Eur. Po šio patvarkymo gavimo į antstolės depozitinę sąskaitą (duomenys neskelbtini) atliko šiuos mokėjimus: 2019 m. birželio 14 d. - 5,74 Eur, 2019 m. liepos 15 d. - 7,98 Eur, 2019 m. rugpjūčio 14 d. - 21,25 Eur, 2019 m. rugsėjo 13 d. - 20,78 Eur, 2019 m. spalio 11 d. - 26,43 Eur, 2019 m. lapkričio 15 d. - 31,84 Eur, 2019 m. gruodžio 13 d. - 54,14 Eur, 2019 m. gruodžio 30 d. - 82,63 Eur, 2020 m. vasario 14 d. - 34,25 Eur, 2020 m. kovo 13 d. - 44,40 Eur, 2020 m. balandžio 14 d. - 28,68 Eur, iš viso pervedė 358, 12 Eur, todėl antstolės pateiktas vykdomasis dokumentas buvo visiškai įvykdytas 2020 m. balandžio 14 d.
Nurodo, kad 2020 m. lapkričio 18 d. (duomenys neskelbtini) gavo iš antstolės reikalavimą nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 dienas nuo šio reikalavimo gavimo dienos, raštu pranešti, kodėl nevykdomas 2019 m. birželio 6 d. patvarkymas. Kadangi visa suma pagal vykdomąjį dokumentą jau buvo išmokėta, preziumuodama, kad įvyko klaida (duomenys neskelbtini) neatsakė į antstolės reikalavimą, tik informavo, kad jis gautas. Dėl didelio laiškų kiekio ir darbo apkrovos (duomenys neskelbtini) nesuspėjo per antstolės nurodytą itin trumpą terminą raštu pateikti detalaus atsakymo su įrodymais. 2020 m. gruodžio 11 d. antstolei buvo išsiųstas laiškas su įrodymais, kad visa išieškojimo suma buvo baigta išmokėti ir vykdomasis dokumentas visiškai įvykdytas 2020 balandžio 14 d.
Antstolė 2020 m. gruodžio 2 d. pateikė pareiškimą Marijampolės apylinkės teismui dėl nubaudimo už antstolio reikalavimų nevykdymą, prašydama teismo spręsti klausimą dėl (duomenys neskelbtini) direktoriaus G. G. nubaudimo už antstolio reikalavimų nevykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi tenkino antstolės prašymą ir nubaudė (duomenys neskelbtini) direktorių G. G. už antstolio reikalavimų nevykdymą, skirdamas jam baudą.
Gavus teismo nutartį, 2020 m. gruodžio 21 d. (duomenys neskelbtini) teisininkė paskambino į antstolės kontorą ir dar kartą pateikė įrodymus, kad vykdomasis dokumentas buvo pilnai įvykdytas 2020 m. balandžio 14 d. Antstolės padėjėjas nurodė, kad taip, iki 2020 m. lapkričio 18 d. reikalavimo patvarkymas buvo pilnai įvykdytas, tačiau antstolė nebuvo informuota. Jis tai patikrino per keletą minučių savo sistemoje, todėl tai galėjo padaryti ir prieš antstolei surašant 2020 m. lapkričio 18 d. reikalavimą ar 2020 m. gruodžio 2 d. pareiškimą teismui dėl nubaudimo už antstolio reikalavimų nevykdymą. Taip pat informavo, kad yra susidariusi nauja skolos suma, apie kurią (duomenys neskelbtini) nebuvo informuota anksčiau raštu ar kitomis priemonėmis ir tik telefonu sužinojus apie šias naujas aplinkybes, (duomenys neskelbtini) paprašė atsiųsti naują patvarkymą.
2020 m. gruodžio 21 d. (duomenys neskelbtini) gavo naują antstolės patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytas skolos likutis 4,29 Eur ir vykdymo išlaidų suma 4,42 Eur, bendra išieškoma suma: 8,71 Eur. Kartu su patvarkymu nebuvo pateiktas detalus vykdymo išlaidų skaičiavimas, kaip to reikalauja CPK 611 straipsnio 2 dalis. Iš nurodytų aplinkybių matoma, kad ši suma yra susidariusi po to, kai 2020 m. lapkričio 18 d. buvo surašytas antstolės reikalavimas, kadangi anksčiau apie šios naujos sumos susidarymą vykdyme (duomenys neskelbtini) nebuvo informuota.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį grindė tuo, kad 2019 m. birželio 6 d. skolininko darbovietei išsiųstame patvarkyme buvo nurodyta, jog jeigu pinigus bus vėluojama pervesti daugiau kaip 15 d., privaloma apie tai pranešti antstolei ir nurodyti vėlavimo priežastis. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad įmonė, išskaičiuotų iš skolininko darbo užmokesčio lėšų į antstolės depozitinę sąskaitą nepervedinėjo, todėl antstolė 2020 m. lapkričio 18 d. surašė reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareikalavo per 5 dienas pranešti antstolei, kodėl nevykdomas reikalavimas. Įmonė patvirtino, kad reikalavimą gavo. Nutartyje nurodyta, jog įmonė nevykdė teisėtų antstolės reikalavimų, nevykdymo priežasčių nenurodė ir tokiu būdu vilkindama išieškojimo procesą, pažeisdama išieškotojo teises bei delsdama įvykdyti reikalavimą apsunkino vykdymą.
Šalies argumentai
Apeliantas su nutartyje nurodytais motyvais nesutinka. Nurodo, kad įmonė gavusi 2020 m. lapkričio 18 d. reikalavimą, patvirtino jo gavimą, tačiau kadangi visas mokėjimas pagal antstolės vykdomąjį dokumentą jau buvo įvykdytas, į antstolės reikalavimą atsakyti, kodėl nėra vykdomas patvarkymas (duomenys neskelbtini) preziumuodama, kad įvyko klaida, taip pat dėl didelio laiškų kiekio ir darbų krūvio, nustatytu terminu neatsakė, kadangi patvarkymas visa apimtimi buvo įvykdytas dar 2020 m. balandžio 14 d. Tačiau 2020 m. gruodžio 11 d. antstolei buvo išsiųstas laiškas su įrodymais, kad visa išieškojimo suma buvo baigta išmokėti ir vykdomasis dokumentas visiškai įvykdytas 2020 balandžio 14 d.
Nurodo, kad 2020 m. gruodžio 21 d., paskambinus į antstolės kontorą, jos padėjėjas informaciją apie skolos likutį byloje patikrino per keletą minučių. Antstoliui yra taikomi didesni rūpestingumo, protingumo ir atidumo reikalavimai, todėl jeigu antstolė galėjo patikrinti informaciją apie vykdomojo dokumento visišką įvykdymą, turint omenyje, kad nuo visiško įvykdymo praėjo daugiau nei šeši mėnesiai, be didelių laiko sąnaudų, yra neproporcinga teigti, kad (duomenys neskelbtini) nepateikė įrodymų apie vykdomojo dokumento visišką įvykdymą ir dėl to jos vadovas turi būti baudžiamas bauda.
Nurodo, kad išieškojimo proceso nevilkino, nepažeidė išieškotojo teisių ir neapsunkino vykdymo, kadangi tuomet, kai antstolė surašė 2020 m. lapkričio 18 d. reikalavimą, vykdomasis dokumentas pilna apimtimi buvo įvykdytas daugiau nei prie šešis mėnesius iki reikalavimo surašymo. Antstolė pateikdama reikalavimą, nesilaikė jai taikomų griežtesnių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų.
Apelianto manymu, vykdomasis dokumentas buvo visiškai įvykdytas 2020 m. balandžio 14 d., todėl vykdomoji byla buvo baigta ir antstolė reikalavimą surašė baigtoje vykdomojoje byloje. Nors antstolė teigia, kad įmonė neįvykdė pareigos pranešti apie vykdomojo dokumento visišką įvykdymą, tačiau ši pareiga pagal įstatymą taikoma tik skolininkui.
Nurodo, kad skirti baudą apeliantui nebuvo pagrindo, kadangi vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užbaigta 2020 balandžio 14 d., kai vykdomasis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) ir patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įvykdyti pilna apimtimi. (duomenys neskelbtini) vykdė antstolės reikalavimus, nevilkino išieškojimo proceso, nepažeidė išieškotojos teisių ir neapsunkino vykdymo. Kai 2020 m. lapkričio 18 d. antstolė surašė reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomasis dokumentas pilna apimtimi buvo įvykdytas prieš daugiau nei šešis mėnesius iki šio reikalavimo surašymo. Antstolė pateikdama šį reikalavimą nesilaikė jai taikomų griežtesnių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų ir nepatikrino jo įvykdymo fakto. Be to, teismas skirdamas baudą, nesprendė dėl šių faktinių aplinkybių egzistavimo. Todėl prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį ir priteisti iš antstolės S. Ž. 726 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atskirojo skundo paruošimą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė S. Ž. vykdo išieškojimą pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įsiskolinimo išieškojimo iš skolininko M. M. išieškotojos S. S. naudai.
Antstolė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 6 d. surašė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo, kuriuo patvarkė iš skolininko M. M. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA ir šį patvarkymą išsiuntė skolininko darbovietei (duomenys neskelbtini).
2020 m. lapkričio 18 d. antstolė surašė reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareikalavo per 5 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos raštu pranešti antstolei, kodėl nevykdomas patvarkymas dėl skolos išieškojimo. Reikalavimas (duomenys neskelbtini) įteiktas 2020 m. lapkričio 18 d. – tą patvirtino iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) gautas pranešimas, jog reikalavimas bendrovėje buvo gautas. Antstolė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) į antstolės depozitinę sąskaitą lėšų, išskaičiuotų iš skolininko darbo užmokesčio, nepervedinėjo, 2020 m. lapkričio 28 d. reikalavimo neįvykdė. Nei šioje civilinėje byloje, nei vykdomojoje byloje nebuvo duomenų, patvirtinančių, kad (duomenys neskelbtini) įvykdė antstolės reikalavimą arba nurodė svarbias reikalavimo nevykdymo priežastis, todėl teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi skyrė (duomenys neskelbtini) vadovui G. G. baudą po 3 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti antstolės S. Ž. reikalavimą dieną nuo 2020 m. gruodžio 3 d. iki antstolės S. Ž. 2020 m. lapkričio 18 d. reikalavimo Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo.
Apeliantas suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) direktorius G. G. dėl teismo 2020 m. gruodžio 9 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį ir priteisti iš antstolės S. Ž. 726 Eur bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo paruošimą.
Apeliantas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gavusi antstolės 2019 m. birželio 6 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įsiskolinimo išieškojimo iš skolininko M. M., laikėsi antstolės nurodytų reikalavimų ir periodiškai į antstolės depozitinę sąskaitą atliko mokėjimus, pervesdama iš skolininko darbo užmokesčio išskaičiuotas sumas. Antstolės 2019 m. birželio 6 d. patvarkyme nurodyta išieškojimo suma su vykdymo išlaidomis buvo 358,12 Eur. Apeliantas nurodo, kad iki 2020 m. balandžio 14 d. įmonė į antstolės depozitinę sąskaitą buvo pervedusi iš viso 358, 12 Eur ir tokiu būdu antstolės patvarkymas buvo visiškai įvykdytas.
Apelianto teismui kartu su atskiruoju skundu pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad įmonė į antstolės depozitinę sąskaitą pervedė šias sumas, išskaičiuotas iš skolininko darbo užmokesčio: 2019 m. birželio 14 d. - 5,74 Eur, 2019 m. liepos 15 d. - 7,98 Eur, 2019 m. rugpjūčio 14 d. - 21,25 Eur, 2019 m. rugsėjo 13 d. - 20,78 Eur, 2019 m. spalio 11 d. - 26,43 Eur, 2019 m. lapkričio 15 d. - 31,84 Eur, 2019 m. gruodžio 13 d. - 54,14 Eur, 2019 m. gruodžio 30 d. - 82,63 Eur, 2020 m. vasario 14 d. - 34,25 Eur, 2020 m. kovo 13 d. - 44,40 Eur, 2020 m. balandžio 14 d. - 28,68 Eur, iš viso pervedė 358, 12 Eur.
Teismas sutinka su apelianto nurodytu argumentu, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl baudos skyrimo, nevertino atskirajame skunde nurodytų faktinių aplinkybių, kadangi nei vykdomojoje, nei šioje civilinėje byloje nebuvo pateikti duomenys, patvirtinantys, kad įmonė į antstolės depozitinę sąskaitą jau 2020 m. balandžio 14 d. pavedimu pervesdama 28,68 Eur sumą (po šio pervedimo antstolei buvo pervesta iš viso 358,12 Eur suma), įvykdė 2019 m. birželio 6 d. antstolės patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 86,89 Eur skolos ir 271,23 Eur vykdymo išlaidų, t. y. bendros 358,12 Eur dydžio išieškomos sumos, pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 18 d. (duomenys neskelbtini) gavo iš antstolės reikalavimą nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 dienas nuo šio reikalavimo gavimo dienos, raštu pranešti, kodėl nevykdomas 2019 m. birželio 6 d. patvarkymas. Apeliantas nurodo, kad kadangi visa suma pagal vykdomąjį dokumentą jau buvo išmokėta, preziumuodami, kad įvyko klaida (duomenys neskelbtini) dėl didelio laiškų kiekio ir darbo apkrovos nesuspėjo per antstolės nurodytą itin trumpą terminą raštu pateikti detalaus atsakymo su įrodymais, todėl neatsakė į antstolės reikalavimą, tik informavo, kad jis gautas. 2020 m. gruodžio 11 d. įmonė antstolei išsiuntė laišką su duomenimis, kad visa išieškojimo suma buvo baigta išmokėti ir vykdomasis dokumentas visiškai įvykdytas 2020 balandžio 14 d.
Apeliantas nurodo, kad gavus teismo nutartį dėl baudos skyrimo, 2020 m. gruodžio 21 d. įmonės teisininkė paskambino į antstolės kontorą ir dar kartą pateikė įrodymus, kad vykdomasis dokumentas buvo pilnai įvykdytas 2020 m. balandžio 14 d. Pasak, apelianto, antstolės padėjėjas nurodė, kad taip, iki 2020 m. lapkričio 18 d. reikalavimo patvarkymas buvo pilnai įvykdytas, tačiau antstolė nebuvo informuota, taip pat informavo, kad yra susidariusi nauja skolos suma.
Teismas sutinka su apelianto atskirajame skunde nurodytu argumentu, jog antstolio padėjėjui tik kelias minutes užtruko patikrinti duomenis apie įsiskolinimo mokėjimą, todėl antstolė tai galėjo ir netgi privalėjo padaryti prieš surašydama 2020 m. lapkričio 18 d. reikalavimą ir 2020 m. gruodžio 2 d. pareiškimą teismui dėl nubaudimo už antstolio reikalavimų nevykdymą.
Apie neišieškotą sumą įmonė sužinojo tik pokalbio su antstolio padėjėju metu 2020 m. gruodžio 21 d., o pareiga išskaičiuoti neišieškotą iš skolininko 8,71 Eur (4,29 Eur skolos ir 4,42 Eur vykdymo išlaidų) sumą įmonei atsirado tik gavusi antstolės 2020 m. gruodžio 21 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo.
Teismas, susipažinęs su atskirajame skunde nurodytais argumentais ir kartu su juo pateiktais įrodymais, sprendžia, kad skolininko darbdavys išieškojimo proceso nevilkino, nepažeidė išieškotojo teisių ir neapsunkino vykdymo, kadangi gavęs antstolės 2019 m. birželio 6 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo, jį vykdė periodiškai pervesdamas į antstolės depozitinę sąskaitą iš skolininko atlyginimo išskaičiuotas sumas, kol 2020 m. balandžio 14 d. pervesdamas paskutinę išskaitą, pilnai įvykdė 2019 m. birželio 6 d. patvarkymą, pervesdamas į antstolės depozitinę sąskaitą iš viso 358,12 Eur sumą.
Antstolė 2020 m. lapkričio 18 d. surašė reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareikalavo iš (duomenys neskelbtini) nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos raštu pranešti, kodėl nevykdomas 2019 m. birželio 6 d. patvarkymas. Teismas vertina, kad tuomet, kai antstolė 2020 m. lapkričio 18 d. surašė reikalavimą, patvarkymas, dėl kurio nevykdymo skolininko darbdavys antstolei turėjo nurodyti priežastis, buvo pilnai įvykdytas.
Darbdavys nebuvo informavęs antstolės apie patvarkymo įvykdymą, tačiau ši pareiga CPK normose yra įtvirtinta tik skolininkui.
Antstoliui, kaip valstybės įgaliotam asmeniui, vykdančiam savo profesinę veiklą, keliami griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai nei paprastai. Teismas sprendžia, kad antstolė, 2020 m. lapkričio 18 d. surašydama skolininko darbdaviui reikalavimą, pranešti, kodėl nevykdomas 2019 m. birželio 6 d. patvarkymas, t. y. nepervedamos iš skolininko darbo užmokesčio išskaičiuotos lėšos, kai tuo tarpu minėtame patvarkyme nurodyta bendra 358,12 Eur suma, į antstolės depozitinę sąskaitą jau buvo baigta pervesti 2020 m. balandžio mėnesį, buvo neatidi ir nerūpestinga, ir minėtą reikalavimą surašė nepagrįstai.
Antstolė 2020 m. gruodžio 21 d. (po to, kai antstolė surašė reikalavimą ir pateikė teismui pareiškimą dėl skolininko darbdavio nubaudimo už surašyto reikalavimo nevykdymą, bei teismui 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi tenkinus antstolės prašymą dėl baudos skyrimo) surašė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį išsiuntė skolininko darbovietei, dėl skolos išieškojimo, pagal kurį skolininko darbovietė iš skolininko darbo užmokesčio turi išskaičiuoti ir į antstolės depozitinę sąskaitą pervesti 4,42 Eur skolos likutį ir 8,42 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 7,71 Eur. Tačiau šis patvarkymas surašytas tik po to, kai, pasak apelianto, gavus teismo nutartį dėl baudos skyrimo, įmonės teisininkė telefonu paskambino antstolės padėjėjui, nors prieš tai įmonė jau 2020 m. gruodžio 11 d. antstolei buvo išsiuntusi laišką su įrodymais, jog visa suma pagal 2019 m. birželio 6 d. patvarkymą pervesta į antstolės depozitinę sąskaitą.
Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad antstolė nepakankami rūpestingai ir apdairiai elgdamasi, nepatikrinusi duomenų apie darbdaviui išsiųsto 2019 m. birželio 6 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo įvykdymą/neįvykdymą, nepagrįstai surašė 2020 m. lapkričio 18 d. reikalavimą, už kurio nevykdymą skundžiama teismo nutartimi apeliantui buvo paskirta bauda. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, 2020 m. gruodžio 11 d. teismo nutartis naikintina, o antstolės S. Ž. prašymas dėl baudos skyrimo (duomenys neskelbtini) vadovui G. G. už antstolės reikalavimo nevykdymą netenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Apeliantas prašo priteisti jam iš antstolės S. Ž. 726 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atskirojo skundo paruošimą.
Bylos dėl baudos skyrimo, kaip ir dėl antstolio veiksmų, yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas).
Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos ((duomenys neskelbtini) straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Tuo atveju, kai asmens skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, yra akivaizdus antstolio ir skolininko interesų priešingumas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antstolio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-383-684/2016, 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2009; 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013; kt.); išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteisiamos antstoliui iš skundą padavusio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2008).
Atsižvelgiant į antstolio vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus. Dėl CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareiškimų antstolis privalo kreiptis į teismą, nes nurodytų klausimų išsprendimas priskirtinas išimtinai teismo, o ne antstolio kompetencijai. Dėl šios priežasties, antstoliui nurodytais klausimais neturint pasirinkimo teisės spręsti kreiptis į teismą ar ne, siekdamas nepagrįstai neapsunkinti antstoliui jam įstatymo pavestų funkcijų vykdymo procese vykdymą, įstatymo leidėjas CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtino specialiąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę.
Nors CPK 593 straipsnio 5 dalis įtvirtina specialiąją bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklę, ši teisės norma laikytina bendrąja tais atvejais, kai antstolis į teismą kreipiasi su CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytais pareiškimais. Atsižvelgiant į specifines antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, funkcijas, toks teisinis reguliavimas yra pateisinamas. Tačiau kartu pažymėtina, kad, remiantis CPK 7 straipsnio 2 dalimi, kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo, tarp jų ir antstolis, privalo, be kita ko, sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis.
Vadovaujantis CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, CPK 7 straipsnio 2 dalimi, negali būti toleruojama tokia teisinė situacija, kai vykdymo proceso šalių bylinėjimosi išlaidos nebūtų atlyginamos tuo atveju, jeigu antstolis, kreipdamasis į teismą dėl pareiškimų, nustatytų CPK 593 straipsnio 2 dalyje, piktnaudžiavo šia teise ir dėl to kiti vykdymo proceso dalyviai nepagrįstai patyrė bylinėjimosi išlaidų.
Teismų praktikoje, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sprendžiama, kad tokiu atveju, kai dėl antstolio, piktnaudžiaujančio savo teise kreiptis į teismą dėl CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareiškimų nagrinėjimo, veiksmų vykdymo proceso šalys nepagrįstai patyrė bylinėjimosi išlaidų, turėtų būti taikoma CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis, kuri teismui leidžia nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį. Toks aiškinimas neprieštarauja įstatymo leidėjo tikslui ir siekiui bei atitinka civilinio proceso tikslus.
Nagrinėjamu atveju antstolis į teismą kreipėsi su pareiškimu, prašydamas skirti skolininko darbdavio vadovui baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą. Šio klausimo nagrinėjimas, remiantis CPK 593 straipsnio 2 dalimi, priskirtinas išimtinai teismo kompetencijai.
Minėta, remiantis CPK 593 straipsnio 5 dalimi, nagrinėjant pareiškimus dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje nustatytais atvejais vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tokių išlaidų atlyginimas, pagal formuojamą teismų praktiką vykdymo proceso šalims galėtų būti iš antstolio priteisiamas tokiu atveju, jeigu būtų nustatytas antstolio piktnaudžiavimas teise kreiptis į teismą dėl CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatyto klausimo nagrinėjimo.
Šiuo atveju nenustatytas antstolės piktnaudžiavimas teise kreiptis į teismą, tačiau nustatyta, jog antstolė nepakankami rūpestingai ir apdairiai elgdamasi, nepasitikrinusi duomenų apie skolininko M. M. darbdaviui ((duomenys neskelbtini)) išsiųsto 2019 m. birželio 6 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo įvykdymą, nepagrįstai surašė 2020 m. lapkričio 18 d. reikalavimą, už kurio nevykdymą apeliantui buvo paskirta bauda. Remiantis CPK 593 straipsnio 5 dalimi, neatlygintinos tik vykdymo proceso šalių bylinėjimosi išlaidos. Ši teisės norma nenustato, kad taip pat neatlygintinos turėtų būti ne vykdymo proceso šalių patirtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Be to, nei CPK 593 straipsnis, nei kitos vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos nenustato tvarkos, kaip kitiems asmenims turėtų būti atlyginamos išlaidos, susijusios su bylos dėl vykdymo procese kylančių klausimų nagrinėjimu. Dėl šios priežasties tokiais atvejais taikytinos bendrosios bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančios teisės normos. Remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Dėl šalių procesinio elgesio. Atsižvelgiant į tai, kad, CPK 593 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti klausimai yra vykdymo proceso klausimai, kuriuos privalo išnagrinėti teismas per 7 dienas nuo jų priėmimo dienos, ir antstolis neturi kitokios pasirinkimo galimybės, spręstina, kad antstolė, kreipdamasi į teismą su pareiškimu pagal CPK 593 straipsnio 2 dalį dėl baudos skyrimo nepiktnaudžiavo, tačiau buvo nerūpestinga ir neatidi (nes dar iki 2020-04-14 skolininko M. M. darbdavys (duomenys neskelbtini) pervedė antstolei visas jos 2019-06-06 patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas skolininko įsiskolinimo ir vykdymo išlaidų sumas). Minėta, kad šiuo atveju bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo surašymą patyrė ne vykdymo proceso šalis, o skolininko M. M. darbdavio (duomenys neskelbtini) direktorius G. G..
Vienok, teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atkreipia dėmesį į tai, kad pagal atskirajame skunde nurodytas aplinkybes įmonė ((duomenys neskelbtini)) turi kvalifikuotą teisininkę, kuriai, o tuo pačiu ir įmonei, neabejotinai yra žinomos CPK nustatytos antstolių reikalavimų nevykdymo pasekmės, ir apeliantui, besinaudojančiam advokato pagalba, taip pat turėjo būti žinoma ir (duomenys neskelbtini) straipsnio 6 dalies nuostata – kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Kita vertus, ir antstolė, gavusi 2020 m. gruodžio 11 d. įmonės jai išsiųstą informaciją apie 2019 m. birželio 6 d. patvarkymo visišką įvykdymą, t. y. paaiškėjus naujoms aplinkybėms, pati neatliko jokių procesinių veiksmų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad dėl 2020 m. lapkričio 18 d. antstolės reikalavimo nepagrįstumo pagal apelianto pateiktus įrodymus pasisakyta šioje nutartyje, į tai, kad gavęs antstolės reikalavimą ir pranešęs antstolei apie jo gavimą, darbdavys turėdamas bendradarbiauti su antstole ir pranešti jai apie esamą situaciją (ką ir padarė 2020 m. gruodžio 11 d. laišku), to nustatytu terminu nepadarė, taikant proporcingumo principą (bauda pagal teismo nutartį būtų buvusi skaičiuojama nuo 2020 m. gruodžio 3 d. iki 2020 m. gruodžio 11 d. (kai darbdavys išsiuntė laišką antstolei), t. y. už 8 dienas ir būtų sudariusi 24 Eur, o už atskirojo skundo surašymą advokatei sumokėta 726 Eur), atsižvelgiant į tai, kad antstolės prašymas dėl baudos skyrimo netenkintinas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, apeliantui iš antstolės priteistina pusė prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, t. y. 363 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 290-291 straipsniais, 47 straipsniu,
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį, kuria (duomenys neskelbtini) vadovui G. G. buvo paskirta bauda po 3 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti antstolės S. Ž. reikalavimą dieną nuo 2020 m. gruodžio 3 d. iki antstolės S. Ž. 2020 m. lapkričio 18 d. reikalavimo Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo.
Netenkinti antstolės S. Ž. prašymo dėl baudos skyrimo (duomenys neskelbtini) vadovui G. G. už antstolės reikalavimo nevykdymą.
Priteisti iš antstolės S. Ž. (duomenys neskelbtini) vadovui G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.
Nutarties kopiją siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.