Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-303-366/2009

Teisėjas Vitalijus Kondratjevas Teisėja Jolanta Rasčiuvienė Procesinio sprendimo kategorija:

NUTARTIS

2009 m. birželio 18 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Arnoldo Šukaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. P. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo O. P. nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant mokytis ir iki 2009-10-17 neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių įpareigojant mokytis.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant mokytis ir iki 2009-10-17 neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Pagal BK 234 str. išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusiojo R. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš O. P. 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš O. P. Valstybinei ligonių kasai 2722,40 Lt.

Priteista iš O. P. turėtos proceso išlaidos nukentėjusiojo R. S. naudai 300 Lt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. P. nuteistas už tai, kad 2008-04-05 apie 22 val., viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, susijusiais su smūgių sudavimu ir sveikatos sutrikdymu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: prie (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kumščiu trenkė R. S. į veidą, padarydamas abipusį apatinio žandikaulio lūžį kairio kampo ir 31, 41 dantų srityse ir tuo nesunkiai sutrikdė R. S. sveikatą.

Atsikirtimų BPK 317 straipsnio nustatyta tvarka negauta.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašo skundą tenkinti. Nukentėjęs R. S. ir jo atstovė prašo skundą atmesti bei papildomai iš nuteistojo priteisti 200 Lt atstovavimo išlaidų už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo O. P. skundas atmestinas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-03-27 d. nuosprendis paliktinas nepakeistu.

Nuteistasis O. P. skunde neginčija padarytos veikos, dėl kurios jis nuteistas pagal BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d. kvalifikavimo bei su šia veika susijusių įrodymų ir jų pirmos instancijos teismo nuosprendyje išdėstyto vertinimo, todėl šiuo klausimu kolegija atskirai nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 str. 3 d.).

Dėl bausmės

Teisinga bausmė asmeniui, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, yra tokia, kuria galima maksimaliai pasiekti BK 41 str. 2 d. nurodytą bausmės paskirtį.

BK 81 str. 1 d. nustatyta, kad asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų, taikomos BK XI skyriuje įtvirtintos nuostatos. Būtent šio skyriaus teisės normos reglamentuoja nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. BK 93 str. nustato nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs neatsargų, nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba; 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kolegija daro išvada, kad nei vienas iš išvardintų punktų negali būti pritaikytas nuteistajam O. P. ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nėra pagrindo. Nors nuteistasis atlygino nukentėjusiam padarytą turtinę žalą, tačiau kaip apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė nukentėjęs R. S., nuteistasis iki šiol jo neatsiprašė. Be to tiek pats O. P., tiek jo draugai erzina ir įžeidinėja jį. Iš medicininės pažymos (b. l. 94) matyti, kad O. P. pas psichiatrą nesilankė ir nėra pripažintas ribotai pakaltinamu. Kaip jau minėta, pagrindu atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti jei jis pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pirmos instancijos teismas atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nuoširdžiai gailisi. Dėl šios aplinkybės skundo nėra, todėl ji nesvarstoma. Tačiau iš BK 93 str. 1 d. 3 p. turinio matyti, jog kaltininkas turi pripažinti savo kaltę – t.y. ne iš dalies, ne su išlygomis, o pilnai. Skundžiamame nuosprendyje nustatyta, kad O. P. kaltu prisipažino tik iš dalies. Tokia teismo išvada yra teisinga ir pagrįsta ir apeliacinės instancijos teismas su ja pilnai sutinka. O. P. tvirtina, kad pirmas smūgį sudavė nukentėjęs (ko nepatvirtina įvykio liudytojai bei objektyvus įrodymai) ir taip siekia sumenkinti savo padarytą veiką. Todėl darytina išvada, kad nėra ir BK 93 str. 1 d. 3 p. numatytų sąlygų atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to atsižvelgiant į nukentėjusiojo parodymus apie nuteistojo elgesį (jis pats bei jo draugai erzina įžeidinėja nukentėjusįjį), nėra jokio pagrindo manyti, jog ateityje O. P. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pirmos instancijos teismas atsižvelgęs į visas aplinkybes – į tai, kad O. P. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis, nusikalto pirmą kartą, padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad savo noru atlygino dalį padarytos žalos, pagrįstai paskyrė bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu ir tinkamai parinko jos dydį. Bausmė paskirta laikantis BK 54 ir 55 str. reikalavimų ir laikyti ją aiškiai per griežta nėra jokio pagrindo.

Dėl žalos

Nuteistasis O. P. apeliaciniame skunde nesutinka su priteistos jam atlyginti neturtinės žalos dydžiu. Jis nurodo, kad toks žalos dydis nėra pagrįstas duomenimis, kurie laikytini įrodymais, nes nukentėjusysis iš esmės davė parodymus apie jam padarytą turtinę žalą ir negautas pajamas.

BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 str. civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Neturtinės žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju nustato CK 6.283 str. 1 d. ir 6.250 str. 2 d.. Šios normos yra bendrosios ir nustato deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą fizinio asmens sveikatos sužalojimu. CK 6.283 str. 1 d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų jam nesant sužalotam. Be turtinės, šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

Nukentėjusysis nurodė, kad neturtinę žalą, sužalojus sveikatą, patyrė dėl iškęsto fizinio ir dvasinio skausmo, susidariusių nepatogumų. Atsižvelgiant į visą tai, atlygintiną neturtinės žalos dydį ieškovas laikė 40 000 Lt. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui. Apelianto skunde nurodyta aplinkybė, kad teismas nustatė atlygintinos neturtinės žalos dydį neatsižvelgęs į tai, kad nukentėjusysis iš esmės davė parodymus apie jam padarytą turtinę žalą ir negautas pajamas, yra nepagrįsta. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Spręsdamas šį klausimą, pirmos instancijos teismas teisingai vadovavosi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismo sprendime yra išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Teismas rėmėsi ieškovo nurodytomis aplinkybėmis dėl sužalojimo pasekmių ir dėl to patirtais dvasiniais išgyvenimais, taip pat atsižvelgė į asmenines nukentėjusiojo savybes ir konstatavo, jog patirti sužalojimai ir praradimai yra reikšmingi.

Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį pirmos instancijos teismas atsižvelgė ne tik į apelianto šeimyninę padėti, bet ir turtinę, t.y. į tai, kad gyvena su motina ir patėviu, nedirba, mokosi, našlaitis, gauna nedideles pajamas. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais bei siekdamas nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros, nustatė 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydį iš nuteistojo. Kolegija pažymi, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Tai, kad nukentėjusiam padarytas sužalojimas turėjo ir turi ilgalaikes pasekmes įrodo ir apeliacinės instancijos teismui pateikta gydytojo pažymą apie R. S. sveikatos būklę šiuo metu. Todėl apelianto teiginys, kad šiuo metu realios finansinės galimybės atlyginti tokio dydžio neturtinės žalos jis neturi, yra nepagrįstas, kadangi O. P. yra jaunas, darbingas, šiuo metu studijuoja, todėl kolegijos nuomone, įgijęs specialybę ir įsidarbinęs turės realią galimybę pilnai atlyginti žalą. Įvertinant aptartų kriterijų visumą bei taikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytas teisingai.

Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad skunde išdėstytais motyvais ir pagrindais naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį pagrindo nėra.

Nukentėjęs prašo iš nuteistojo priteisti 200 Lt už advokato pagalbą atstovaujant apeliacinės instancijos teisme. Teismui pateiktas pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis, kad tokia suma sumokėta. Kadangi atstovavimo išlaidos nėra aiškiai per didelės, pagrįstos dokumentais, todėl prašymas tenkintinas ir iš nuteistojo priteistina prašoma suma (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo O. P. apeliacinį skundą atmesti.

Papildomai iš O. P. priteisti nukentėjusiojo R. S. naudai 200 (du šimtus) Lt atstovavimo išlaidų.