Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Reginos Majauskienės, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. R. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 1-ojoje valdyboje 2012-11-27 nutarimą Nr. 91-180 taikyti nuteistajam A. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismo 2001-06-26 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos 1964 m. BK 105 str. 5 p., 131 str. 2 d., pritaikius BK 42 str. 1 d., 3 d., laisvės atėmimu 15 metų. Kauno apygardos teismo 2003-06-20 nutartimi, veikos perkvalifikuotos į BK 129 str. 2 d. 6 p., 146 str. 2 d., pritaikius BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 13 metų. Bausmės pradžia – 2000-10-21, bausmės pabaiga – 2013-10-21.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-12-18 nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. R. lygtinio paleidimo, konstatavus, kad išanalizuotų duomenų pagrindu išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, ir kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. R. skundas atmetamas.

Vertindama skundo argumentus ir analizuodama pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 str. 1 d.). Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti. Sprendžiant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, atsižvelgiama į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dydį ir kt. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas A. R. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, atsižvelgė į jo charakteristiką, socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotus duomenis, psichologinės tarnybos išvadą, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalį ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo lygtinis paleidimas netikslingas.

Asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas iš pataisos namų, visą bausmės atlikimo laiką, o ne tik tuomet, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, turi elgtis nepriekaištingai ir savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu galimas lygtinio paleidimo taikymas. Bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistojo A. R. elgesys per visą bausmės atlikimo laiką nebuvo nepriekaištingas, tai yra jis padarė net 30 vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų, 15 kartų baustas drausmine tvarka, tame tarpe ir už grubius pažeidimus, ir nors nuobaudos negaliojančios, tai rodo nuteistojo polinkį ignoruoti jam taikomas poveikio priemones. Be paminėtųjų aplinkybių atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis A. R. bausmę lengvojoje grupėje atlieka tik nuo 2012-08-06, prokurorė atsiliepime nepritaria jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos namų klausimą, taip pat svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis A. R. bausmę atlieka ir už labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – žmogaus nužudymą. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė.

Įvertinus paminėtus duomenis, visos teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad šiuo metu lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos bus efektyvus nuteistojo A. R. atžvilgiu.

Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant bausmių vykdymo įstatymo nuostatų, todėl ją naikinti skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.