Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Gyčio Večersko, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjui advokatui Vytautui Gustui, nukentėjusiajai L. S. ir jos atstovei advokatei Violetai Naujokienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 3 d. - laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. - laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. - 20 parų arešto. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. d. bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš A. S. priteista 265 lt. turtinės žalos ir 4000 lt. neturtinės žalos bei 1500 lt. už advokato paslaugas nukentėjusiosios L. S. naudai, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad jis 2003-10-26 d. apie 02 val., Kauno raj., Babtuose, Kauno g. 29-2, panaudodamas fizinį smurtą nepilnametės L. S., gim. 1987-01-23 d. atžvilgiu, nutempė už plaukų iš kambario į tualeto patalpą, sudavė smūgius į akį bei nosį, parbloškė ją ant grindų, jėga, prieš nukentėjusiosios valią numovė džinsines kelnes bei kelnaites, bei tenkindamas savo lytinę aistrą, kišo butelį nuo alaus į nukentėjusiosios nepilnametės lytinius organus, tuo sukėlė L. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu ją seksualiai prievartavo.

Be to, A. S. tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, pasityčiojo iš nepilnametės L. S. panaudodamas seksualinę prievartą, pažemino ją aplinkinių akyse, pylė ant galvos alų, tuo ją įžeisdamas.

Be to, A. S. tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, pagrobė nedidelės vertės svetimą, t.y. L. S. priklausantį turtą - mobilaus ryšio telefoną NOKIA 3210, kurio vertė 150 litų.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo 2006 m. lapkričio 6 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apeliantas nurodo, jog teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai ir vienpusiškai, nepašalino ikiteisminio tyrimo trūkumų, nes įrodymus vertino tik kaltinimui naudinga linkme.

Apeliantas nurodė, kad LAT senato 2004-12-30 nutarimo „Dėl teismų praktikos išžaginimo bei seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 11 punkto 3 dalyje nustatyta, kad jei kaltininkas nesuvokė, kad nukentėjusysis yra nepilnametis ir teismas pripažįsta, kad kaltininkas pagal bylos aplinkybes, ypač nukentėjusiojo fizinius duomenis, taip pat savo asmenines savybes, neturėjo ir negalėjo suvokti, kad nukentėjęs yra nepilnametis, tai BK 150 str. kvalifikuojantys požymiai kaltininkui negali būti inkriminuojami. Apelianto teigimu, jis negalėjo žinoti, jog nukentėjusi yra nepilnametė. Jos bendras fizinis išsivystymas, išvaizda, elgesys kartu su kitais girtaujant, nuteistajam leido manyti, kad nukentėjusi L. S. jau yra sulaukusi pilnametystės. Be to, nuteistasis ne kartą ją matydavo vėlyvu metu šokiuose, dažnai išgėrusią, todėl pagal savo metus nukentėjusi atrodė vyresnė. Kadangi nuteistasis objektyviai negalėjo suvokti nukentėjusios amžiaus, tai jo veika negalėjo būti kvalifikuojama kaip nepilnamečio asmens seksualinis prievartavimas.

Be to, apeliantas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu netrukus po įvykio T. T. ir R. K. visiškai prisipažino padarę seksualinio prievartavimo veiksmus prieš nukentėjusiąją, t.y. abu kišę alaus butelį jai į lytinius organus. Jiems buvo pareikšti įtarimai, o jų parodymai nekėlė abejonių, nes R. K. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Tik praėjus daugiau nei metams laiko, įtarimai šiems asmenims buvo panaikinti, jų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o staiga įtariamuoju tapo A. S..

Nuteistojo A. S. teigimu, T. T. ir R. K. parodymus pakeitė po metų laiko, nurodydami, kad kažkoks mistinis ir tyrimo metu nenustatytas asmuo patarė jiems save apkalbėti. Tai, kad R. K. atliko seksualinio prievartavimo veiksmus prieš L. S., patvirtino ir liudytojas A. A., kuris buvo apklaustas netrukus po įvykio, t.y. 2003-10-29. Vėliau liudytojas A. A. šių parodymų atsisakė, teikdamas, kad iš viso nematė, kas ir kaip tą butelį kišo. Teisme liudytojas A. A. niekada nedavė parodymų apie tai, kad tai darė nuteistasis S. S..

Nuteistojo manymu, teismo nuosprendis buvo grindžiamas iš esmės tik vienos nukentėjusios parodymais, kurie turi būti vertintini kritiškai. Ji teigė, kad įvykio metu bute nevartojo jokių alkoholinių gėrimų, tačiau visi liudytojai patvirtino, kad ji gėrė daug kartu su visais, buvo girta ir apsišlapinusi miegojo. Dėl to kad ji buvo neblaivi, ji iš viso apie įvykio aplinkybes galėjo paliudyti labai netiksliai.

Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal minėto LAT senato nutarimo 19 punktą seksualinis prievartavimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Tačiau pirmos instancijos teismas nuteistojo subjektyviosios pusės požymių apskritai neanalizavo. Tai, kad alaus butelis į nukentėjusios lytinius organus buvo kaišiojamas jai nesutikus lytiškai santykiauti su kaltinamuoju dar nereiškia A. S. kaltės dėl seksualinio prievartavimo.

Nuteistojo teigimu, niekuo nepatvirtinti ir kaltinimai, kad jis įžeidė nukentėjusiąją ir pagrobė jos mobilaus ryšio telefoną. Nukentėjusioji, būdama visiškai girta, telefoną paprasčiausiai pametė bute, kuriame įvyko įvykis. Po to šį telefoną rado liudytojas Grigas.

Taigi apelianto nuomone, nei viena jam inkriminuota nusikalstama veika nepasitvirtino, todėl jis turi būti išteisintas pagal visus kaltinimo epizodus.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusioji ir jos atstovė prašė skundą atmesti.

Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

BPK 305str. 1d. 2p. nurodo, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais. Įrodymai byloje įvertinami remiantis BPK 20str. 5d. nustatytomis taisyklėmis. Jame nurodoma, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visos bylos aplinkybių išnagrinėjimu vadovaudamiesi įstatymu. Apylinkės teismas pagrįstai A. S. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LT BK 150 str. 3 d., 155 str. 1 d. ir už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyrė teisingas bausmes nepažeisdamas LR BK 54 str. nuostatų, tačiau netinkamai nuteistąjį pripažino kaltu ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį dalyje dėl nedidelės vertės svetimo turto grobimo ir netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą dėl žalos padarymo pagrobiant nedidelės vertės svetimą turtą, bei netinkamai taikė LR BK 63 str. nuostatas bendrindamas bausmes.

Dėl A. S. kaltės įrodymo pagal LR BK 150 str. 3 d.

Nors A. S. kaltę dėl Lietuvos Respublikos BK 150 str. 3 d. padarymo tiek ikiteisminio tyrimo tiek teisminio nagrinėjimo metu neigė, nurodydamas, jog jis nežinojo, kad nukentėjusioji yra nepilnametė, kad po įvykio T. T. ir R. K. visiškai prisipažino padarę seksualinio prievartavimo veiksmus prieš nukentėjusiąją, t.y. abu kišę alaus butelį jai į lytinius organus, kad negalima buvo remtis vien tik nukentėjusiosios parodymais ir tuo jį pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 150 str. 3 d. Be to, veiksmai buvo nukreipti netenkinti lytinę aistrą, o padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šioje byloje kilo seksualinio prievartavimo (veika numatyta LR BK 150 str.) atribojimo nuo nežymaus sveikatos sutrikdymo (veika numatyta LR BK 140 str.) klausimas, o būtent, seksualiniu prievartavimu kėsinamasi į asmens seksualinę laisvę, o padarant nežymų sveikatos sutrikdymą - į žmogaus sveikatą. Seksualinio prievartavimo vienas iš alternatyvių BK 150 straipsnio visų dalių dispozicijose nurodytų objektyvių požymių yra fizinio smurto panaudojimas. Panaudojus fizinį smurtą seksualinio prievartavimo metu ir sukėlus nukentėjusiam asmeniui nežymų sveikatos sutrikdymą, nusikalstama veika atskirai pagal BK 140 straipsnį nekvalifikuojama, jei smurtas panaudojamas nukentėjusio asmens valiai palaužti. Taigi objektyvusis požymis - fizinio smurto panaudojimas, inkriminuojant BK 150 straipsnį, yra sietinas su nukentėjusio asmens pasipriešinimo įveikimu, siekiant tenkinti su juo lytinę aistrą bet kokiu fizinio sąlyčio būdu. Sprendžiant klausimą, ar fizinis smurtas buvo panaudotas nukentėjusį asmenį seksualiai prievartaujant (veika, numatyta BK 150 straipsnyje) ar tik dėl fizinio skausmo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo (veika, numatyta BK 140 straipsnyje), būtina įvertinti objektyvias ir subjektyvias smurto panaudojimo bei kitas veikos padarymo aplinkybes. Byloje nustatyta, kad nuteistasis A. S. siūlė nukentėjusiajai lytiškai santykiauti, šiai išreiškus savo nesutikimą dėl lytinio santykiavimo, panaudojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą (nutempė ją už plaukų iš kambario į tualeto patalpą. Sudavė smūgius į akį bei nosį, parbloškė ją ant grindų, jėga prieš nukentėjusiosios valią numovė džinsines kelnes bei kelnaites ir sukišo alaus butelį įjos lytinius organus), todėl siūlymas lytiškai santykiauti leidžia spręsti, kad nuteistasis buvo nusprendęs tenkinti savo lytinę aistrą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad seksualinio prievartavimo, kaip ir išžaginimo, sudėtis yra formali ir veikų kvalifikavimas pagal BK 149 ir 150 straipsnius nėra siejamas su veikos padariniais. Baudžiamoji atsakomybė už šias veikas kyla atlikus pavojingus veiksmus ir nepriklauso nuo to, ar baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui pavyko patenkinti lytinę aistrą, justi seksualinį pasitenkinimą ar malonumą. Tokie faktai baudžiamosiose bylose dėl žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvės ir neliečiamumo pažeidimo neturi būti privalomai nustatyti. Vien tik išorinių seksualinio pasitenkinimo požymių nenustatymas nėra pagrindas daryti išvadą, kad veika negali būti kvalifikuojama kaip seksualinis prievartavimas, kai tarp nukentėjusiosios ir baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens yra nustatomas kitoks fizinis sąlytis (nagrinėjamu atveju tai butelio kišimas į nukentėjusiosios L. S. lytinius organus). Sprendžiant, ar fizinis sąlytis buvo susijęs su lytinės aistros tenkinimu, reikšmingos yra ir visos kitos įvykio aplinkybės. Pabrėžtina, kad kokių nors daiktų kišimas į moters lytinius organus panaudojant prievartą paprastai turi būti traktuojamas pirmiausiai kaip žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvės pažeidimas, o ne vien tik veika, kuria kėsinamasi į žmogaus sveikatą. Tais atvejais, kai nukentėjusiajai atsisakius lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą, apsisprendžiamą į nukentėjusiosios atsisakymą reaguoti ne kaip nors kitaip, o, pavyzdžiui, liečiant lytinius organus ar įjuos ką nors kišant, gali būti manoma, kad tokie veiksmai yra ankstesnio apsisprendimo tenkinti su nukentėjusiąją lytinę aistrą tęsinys.

Pirmos instancijos teismas A. S. pripažindamas kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo tinkamai ir pagrįstai rėmėsi nuosekliais ir neprieštaringais nukentėjusiosios L. S. parodymais, kurie tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nesikeitė, o būtent, nukentėjusioji viso proceso metu tvirtino, jog A. S. jai nesutikus pasimylėti su juo, už plaukų ją nutempė į tualetą ir liepė jai nusimauti kelnes bei kelnaites, trenkė su kumščiu į pilvą ir akį, po to prievarta pražergė jos kojas ir stiklinį butelį nuo alaus iki pusės sukišo jai į makštį. Jos nuomone, nuteistasis kišdamas alaus butelį jai į makštį jautė pasitenkinimą, jis juokėsi, šypsojosi, tai buvo galima suprasti iš jo elgesio. Nukentėjusioji viso proceso metu tvirtino, jog nusikalstamus veiksmus prieš ją atliko nuteistasis A. S., apie kitus asmenis ji net neužsiminė. Todėl darytina išvada, jog nukentėjusiajai nėra ir nebuvo jokio pagrindo apkalbėti nuteistąjį, apie neva nebūtus dalykus. Be to, byloje surinkti duomenys byloja apie tai, kad tiek nutiestasis, tiek nukentėjusioji 2003-10-26 buvo E. G. bute, esančiame Kauno g. 29-2, Babtuose, Kauno raj. Ten buvo ir kiti asmenys, visi gėrė alkoholinius gėrimus. Po to dalis kompanijos buvo išvaryta, kiti patys išėjo. Bute liko tik nukentėjusioji, nuteistasis ir jo draugas. Nuteistasis siūlė pasimylėti gera valia, tačiau nukentėjusioji atsisakė. Tada ji buvo nutempta į tualetą, sumušta, nuteistasis per prievartą numovė jos džinsines kelnes bei kelnaites. Jos nurodytos sumušimo aplinkybės yra pilnai patvirtintos specialisto išvada ( t.l, b.l. 16 ). Kad džinsinės kelnės buvo numautos per jėgą, patvirtina daiktų apžiūros protokolas (t.l. b.l. 10 ). Po to nuteistasis jai į makštį sukišo atneštą alaus butelį. Tai tvirtina ta pati specialisto išvada (t. 1, b.l. 16 ), kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai kišant į makštį butelį ar kokį tai kitą buką daiktą. Ši specialisto išvada visiškai patvirtina nukentėjusios nuoseklius parodymus. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje visus apylinkės teismo ištirtų įrodymų visetą, daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusios parodymais, ir kolegijai nekelia jokių abejonių dėl nukentėjusios L. S. parodymų objektyvumo. Tą patvirtina ir byloje dalyvavusi ekspertė L. K.. Tokias pačias aplinkybes patvirtino ir pati nukentėjusioji. Jos parodymai yra nuoseklūs ir išsamūs, todėl jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Be to, tinkamai nustatyta, kad liudytojas T. T. tyrimo metu buvo pripažinęs savo kaltę, t.y., kad jis kišo butelį nukentėjusiajai į makštį. Vėliau jis prisipažino melavęs ir tai padaręs paprašytas vieno bute buvusio asmens, kuris šiam pasakęs, kad jeigu jis nepilnametis ir neteistas, tai jam nieko nebusią. Taip pat buvo R. K. pripažinęs, kad prievartavo nukentėjusiąją, tačiau paaiškino, kad buvo įkalbėtas kito asmens. Nukentėjusioji galėjo kaip kaltininkus nurodyti ir T. T., ir R. K., tačiau ji nuo pirmų apklausų nurodė, kad ją seksualiai prievartavo būtent nuteistasis A. S.. Be to, nukentėjusioji paaiškino, kad jai nesutikus lytiškai santykiauti, nuteistasis atneštą alaus butelį sukišo jai į makštį sakydamas, „va kaip būna, kai atsikalbinėji ir nori pavaizduoti, padarysiu, kad būtų malonu". Teismas teisingai tikėjo tokiais nukentėjusiosios paaiškinimais ir todėl padarė tinkamą išvadą, kad nuteistasis, negalėdamas patenkinti savo lytinės aistros įprastu būdu. t. y. lytiškai santykiauti su nukentėjusiąją ( nes tai daryti ji kategoriškai atsisakė ir dėl to buvo sumušta ), jis šią aistrą patenkino sukišdamas jam atneštą stiklinį butelį nuo alaus į nukentėjusiosios makštį ir tuo dirgindamas jos lytinius organus.

Be to, nuteistojo skundo motyvas, jog jis nežinojo, kad nukentėjusioji L. S. nepilnametė, yra nepagrįstas.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 3 d. asmuo gali būti nuteistas ir tuo atveju, jei kaltininkas nesuvokė, kad nukentėjusysis yra nepilnametis asmuo, tačiau teismas pripažįsta, kad kaltininkas pagal bylos aplinkybes, ypač nukentėjusiojo fizinius duomenis, taip pat savo asmenines savybes, turėjo ir galėjo suvokti, kad nukentėjusysis yra nepilnametis, tačiau jei kaltininkas nesuvokė, kad nukentėjusysis yra nepilnametis asmuo, ir teismas pagal bylos aplinkybes, ypač nukentėjusiojo fizinius duomenis, taip pat savo asmenines savybes, neturėjo ar negalėjo suvokti, kad nukentėjusysis yra nepilnametis, tuo atveju kaltininkas negali būti nuteistas pagal LR BK 150 str. 3 d.

Pirmos instancijos teismas teisingai pripažino tai, kad nuteistasis žinojo, jog nukentėjusioji yra nepilnametė, o būtent, nuteistasis A. S. pažinojo tiek pačią nukentėjusiąją, tiek ir jos brolį. Nukentėjusioji ir nuteistasis mokėsi vienoje mokykloje. Kaip paaiškino nukentėjusiosios įstatyminė atstovė N. S., nuteistasis bendravo su nukentėjusiosios broliu. Nuteistasis jau kartą buvo kvietęs nukentėjusiąją į šokius, tačiau brolis uždraudęs, pasakydamas, kad ši yra nepilnametė. Visi aukščiau išvardinti faktai byloja apie tai, kad nuteistasis žinojo, kad nukentėjusioji yra nepilnametė, tačiau šio fakto neigimu, tikėjosi švelnesnės bausmės ir kitokios jo veikos kvalifikacijos.

Taip pat, nuteistasis skunde nurodo, jog seksualinis prievartavimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, tačiau pirmos instancijos teismas jo atžvilgiu subjektyviosios pusės požymių apskritai neanalizavo. Tai, kad alaus butelis į nukentėjusios lytinius organus buvo kaišiojamas jai nesutikus lytiškai santykiauti su nuteistuoju dar nereiškia jo kaltės dėl seksualinio prievartavimo.

Kolegija konstatuoja, jog lytinės aistros tenkinimas BK 150 str. (seksualinis prievartavimas) prasme yra skirtingų lyčių asmenų arba tos pačios lyties asmenų veiksmai, kai lytinė aistra tenkinama kitais būdais, negu numatyta LR BK 149 str. (išžaginimas, t.y. natūraliu lytiniu aktu, įkišant vyro varpą į moters makštį), o būtent: oraliniu būdu - įvedant vyro varpą nukentėjusiajam (vyrui ar moteriai) į burną, analiniu būdu - įvedant vyro varpą nukentėjusiajam asmeniui (vyrui ar moteriai) į išeinamąją angą, kitokio fizinio sąlyčio būdu - masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, liečiant lytiniu organu kito žmogaus kūną, bei galima tenkinti lytinę aistrą kišant pirštus ar kitokius daiktus į kito asmens lytinius organus ar išeinamąją angą. Lytinės aistros ten­ki­ni­mas už­trau­kia bau­džia­mą­ją at­sa­ko­my­bę tik tais at­ve­jais, kai tai da­ro­ma prieš nu­ken­tė­ju­sio­jo as­mens va­lią (kaip matyti iš byloje esančios medžiagos nukentėjusioji savanoriškai nesutiko su nuteistuoju santykiauti, lytinės aistros tenkinimo veiksmai buvo atlikti prieš jos valią). Ly­ti­nis san­ty­kia­vi­mas ar ki­toks ly­ti­nės aist­ros ten­ki­ni­mas prieš nu­ken­tė­ju­sio­jo as­mens va­lią yra ta­da, kai tai da­ro­ma ne­su­tin­kant vie­nam iš as­me­nų, da­ly­vau­jan­čių ly­tiš­kai san­ty­kiau­jant ar ten­ki­nant ly­ti­nę aist­rą. Vie­no iš as­me­nų ne­su­ti­ki­mas tu­ri bū­ti iš­reikš­tas ir kal­ti­nin­kas tu­ri su­vok­ti ki­to as­mens ne­su­ti­ki­mą. As­mens ne­su­ti­ki­mas ga­li bū­ti iš­reikš­tas žo­džiais – pa­sa­kant apie as­mens ly­ti­nių san­ty­kių ne­no­rą, šau­kiant pa­gal­bos, ar­ba ki­to­kio po­bū­džio veiks­mais – ver­kiant, at­stu­miant kal­ti­nin­ką, sten­gian­tis nuo jo pa­bėg­ti, nau­do­jant prieš jį fi­zi­nį ar psi­chi­nį po­vei­kį, ar­ba ki­tais bū­dais (kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, nukentėjusioji žodžiu nuteistajam pasakė, kad ji nenori su juo lytiškai santykiauti, o tada nuteistasis suprasdamas nukentėjusiosios atsisakymą savanoriškai santykiauti, tuo metu panaudodamas fizinį smurtą, prieš nukentėjusiosios valią atliko ne natūralų lytinį aktą, bet kitų priemonių, t.y. alaus butelio pagalba, tenkino savo lytinę aistrą). Kolegija daro išvadą, kad nuteistojo veiksmai buvo nukreipti tik tenkinti savo lytinę aistrą, pirmiausia natūraliu būdu, tačiau nukentėjusiajai nesutikus ir pasipriešinus, kaltinamasis tęsė savo veiksmus, ir lytinę aistrą patenkino iškreipta forma – butelį įkišdamas į nukentėjusios lytinius organus. Lietuvos Respublikos BK 150 str., t.y. numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, o tai reiškia, kad įstatymų leidėjas nesieja veikos kvalifikavimo su seksualinio prievartavimo veiksmų pabaiga, nei su dėl to kilusiais padariniais. Seksualinis prievartavimas yra baigtas nusikaltimas nuo lytinės aistros tenkinimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas patenkino lytinę aistrą, o tai rodo, kad nuteistasis galėjo ir nepatenkinti savo lytinės aistros, tačiau pats alaus butelio įkišimas į nukentėjusiosios makštį reiškia baigtą nusikaltimą, kadangi vien asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 150 str. užtenka pačios veikos padarymo, t.y. alaus butelio įkišimo į moters makštį, o kaltininkas gali ir nepatenkinti savo lytinės aistros, tai nėra būtinas požymis, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal minėta BK straipsnį. Taipogi, šis nusikaltimas gali būti padarytas tik esant tiesioginiai tyčiai, o tai reiškia, kad asmuo darydamas tam tikrus veiksmus suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Konstatuojama tai, jog nuteistasis suprasdamas nukentėjusiosios atsisakymą lytiškai santykiauti, panaudojo prieš ją fizinį smurtą, prieš jos valią tenkino savo lytinę aistrą įkišdamas alaus butelį į jos lytinius organus, o tai rodo, jog nuteistasis suvokdamas savo veiksmų pavojingumą, nepaisydamas nukentėjusiosios valios, pasitelkdamas į pagalbą butelį nuo alaus, t.y. nusikaltimo įrankį, tenkino savo lytinę aistrą, o tai rodo, jog nuteistasis šį nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Pagal kaltinamojo A. S. apeliacinio skundo argumentą, kad jis norėjo tik sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą, prieštarauja pačio kaltininko atlikti veiksmai. Tai jis galėjo nukentėjusiajai padaryti suduodamas smūgius ranka, bet nekišdamas alaus butelio į nukentėjusios lytinius organus. Kolegija daro kategorišką išvadą, kad kaltinamojo A. S. tyčia buvo nukreipta tenkinti lytinę aistrą, o ne sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai.

Taipogi, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas A. S. pripažindamas kaltu pagal LR BK 150 str. 3 d. tinkamai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarimu „Dėl teismų praktikos išžaginimo bei seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ ir teisingai išsprendė seksualinio prievartavimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo atribojimo klausimą.

Tokiu būdu, surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma įrodyta, kad A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 str. 3 d.

Dėl A. S. kaltės įrodymo pagal LR BK 155 str. 1 d.

Kita A. S. nusikalstama veika, dėl kurios padarymo jis taip pat neigia savo kaltę, ir už kurią jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., yra pagrįsta bylos duomenimis ir kvalifikuota teisingai. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nuteistasis A. S. kitų asmenų akivaizdoje išpylė alaus butelį nukentėjusiajai L. S. ant galvos. Tai patvirtinta pačios nukentėjusiosios parodymais, jos motinos N. S. parodymais, liudytojų V. S., E. G., R. R. parodymais, kita byloje surinkta medžiaga. Be to, ir pats A. S. apklaustas įtariamuoju yra pripažinęs, kad apipylė alumi, tik paaiškinęs, kad tai netyčia padarė(b.l.106, t.1). Šį alaus išpylimą nukentėjusiajai L. S. ant galvos teisėjų kolegija vertina kaip įžeidimą veiksmu, nes tai buvo padaryta siekiant pažeminti L. S. ir morališkai ją įskaudino, o nuteistasis to ir siekė, nes nukentėjusioji atsisakė su juo pasimylėti. Kolegija daro išvadą, jog nuteistojo A. S. veiksmuose yra visi tiek objektyviosios tiek subjektyviosios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., pusės požymiai, todėl jis teisėtai ir pagrįstai pripažintas kaltu už L. S. įžeidimą.

Dėl A. S. kaltės įrodymo pagal LR BK 178 str. 4 d.

Dėl kitos nuteistojo A. S. veikos, kurią pirmos instancijos teismas kvalifikavo pagal BK 178 str. 4d., iš viso negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. BK 178 str. 4d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už baudžiamojo nusižengimo padarymą. Pagal BK 95 str. 1d. 1p. a)pp. asmeniui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas. Pirmos instancijos teismo nustatyta, kad A. S. 2003-10-26 apie 02 val. pagrobė nedidelės vertės svetimą, L. S. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia 3210“ 150 Lt vertės, tokiais savo veiksmais padarė baudžiamąjį nusižengimą. Taigi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas turėjo baigtis po dviejų metų nuo baudžiamojo nusižengimo padarymo, t.y. 2005 m. spalio 26 d. Nežiūrint to, A. S. nuo 2005-05-18, prokurorės nutarimu paskelbus jo paiešką (t.1, b.l. 114) iki 2005-10-03, kada jis buvo sulaikytas (t.1, b.l. 116), buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo. Taigi senaties eiga nuo 2005-05-18 buvo sustojusi, o nuo 2005-10-03 atsinaujino ir dviejų metų senaties termino eiga tęsėsi toliau. Tačiau pirmos instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo dieną, t.y. 2006 m. lapkričio 6 d., dviejų metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis jau buvo suėjusi, todėl dėl A. S. baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 str. 4d., padarymo procesas turėjo būti nutrauktas (BPK 3 str. 1d. 2p.) ir dėl šios veikos padarymo jis negalėjo būti nuteistas. Kadangi dėl šios nusikalstamos veikos padarymo jau yra suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, tai teisėjų kolegija nenagrinėja apelianto argumentų, kuriais jis ginčija kaltę dėl BK 178 str. 4d. numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymo.

Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino iš nukentėjusios L. S. pagrobto mobilaus ryšio telefono vertę. Iš nukentėjusios pareikšto civilinio ieškinio matyti, kad ji pagrobtą mobilaus ryšio telefoną „Nokia 3210“ įvertino 100 litų (t.1, b.l. 25), šį savo ieškinį palaikė ir teisme bei prašė jį tenkinti, dar kartą parodydama, kad pagrobto mobilaus ryšio telefono vertė buvo 100 Lt (t.2, b.l. 58). Taigi turėjo būti nustatyta, kad šio telefono vertė yra ne 150 Lt , o 100 Lt. Ši pagrobto svetimo daikto vertė turi įtakos baudžiamajai atsakomybei pagal BK 178 str. 4d. kilti. Asmuo atsako pagal BK 178 str. 4d. tik tuo atveju, jeigu pagrobia nedidelės vertės svetimą turtą, o nedidelės vertės turtas yra toks, kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio (BK 190 str.). Nusikaltimo padarymo ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu 1 MGL buvo 125 litai, o nuo 2007-01-01 1 MGL yra 130 Lt. Taigi pagrobto mobilaus ryšio telefono 100 Lt vertė buvo mažesnė, negu 1 MGL, todėl tai nesudarė baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 str. 4d., sudėties. Dėl šios priežasties pirmos instancijos teismas A. S. atžvilgiu taip pat negalėjo priimti apkaltinamojo nuosprendžio dėl nukentėjusios L. S. mobilaus ryšio telefono grobimo.

Dėl civilinio ieškinio

Keistina ir ta apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria buvo išspręstas civilinio ieškinio klausimas. Byloje nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį dėl 265 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t.1, b.l. 25) bei šį ieškinį prašė priteisti pirmos instancijos teisme. Teismas šį ieškinį tenkino iš dalies ir iš nuteistojo A. S. nukentėjusios naudai priteisė 265 Lt turtinei ir 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos vertinimu, civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo išspręstas neteisingai, todėl keistinas. Nustatyta, kad dėl nukentėjusios mobilaus telefono vagystės yra suėję patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas, be to, pagrobto mobilaus ryšio telefono vertė yra 100 Lt, kas nesudaro baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 str. 4d., požymių. Kadangi dėl šios nusikalstamos veikos padarymo A. S. negalėjo būti nuteistas ir šioje dalyje byla turi būti nutraukta, tai ir nukentėjusios pareikštas civilinis ieškinys dėl mobilaus telefono vagystės negali būti tenkinamas. Tokiu atveju civilinis ieškinys dalyje dėl 100 Lt turtinės žalos atlyginimo už mobilaus ryšio telefono pagrobimą paliekamas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3d. 2p.). Likusi turtinė žala apylinkės teismo nustatyta ir priteista teisingai, nes dėl suplėšytų džinsinių kelnių ir sugadinto diržo-grandinėlės nukentėjusioji patyrė 165 Lt turtinę žalą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, 4000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti nukentėjusios naudai priteista teisingai, nes ji dėl nusikaltimų patyrė pažeminimą, psichologinį stresą, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus. Įvertinus CK 6.250 str. numatytus neturtinės žalos atlyginimo nustatymo kriterijus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, šis neturtinės žalos dydis teisingiausiai kompensuos nukentėjusios patirtą fizinį ir dvasinį skausmą.

Taip pat primos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai iš nuteistojo A. S. nukentėjusios L. S. naudai priteisė 1500 Lt už advokato paslaugas. Iš byloje esančių kvitų matyti, kad nukentėjusi procese naudojosi advokatės V. Naujokienės paslaugomis, už kurias sumokėjo 1500 Lt sumą (t.2, b.l. 105-106). Pagal BPK 106 str. 2d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Ši teisės norma buvo pritaikyta teisingai, todėl iš nuteistojo pagrįstai buvo priteista 1500 Lt nukentėjusios advokato paslaugoms apmokėti.

Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti ir advokato paslaugoms apmokėti paliekama nepakeista.

Dėl LR BK 63str. nuostatų taikymo

Apylinkės teismas, bendrindamas bausmes už kelias nusikalstamas veikas, netinkamai pritaikė LR BK 63str. nuostatas. Kaltinamasis A. S. nuteistas už kelias nusikalstamas veikas, kurios labai skiriasi pagal pavojingumą: viena nusikalstama veika priskiriama prie sunkių ( LR BK 150str.3d.), o kita prie nesunkių (LR BK 155str.1d.). Todėl apylinkės teismas, bendrindamas bausmes, privalėjo taikyti bausmių apėmimo principą (LR BK63str.5d.2p.), o ne dalinio bausmių sudėjimo principą. Todėl, dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nuosprendis keistinas ir šioje dalyje (LR BPK 328str.1p.).

Kolegija daro išvadą, jog A. S. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis dalyje dėl nedidelės vertės svetimo turto grobimo, numatyto LR BK 178 str. 4 d. naikintinas, keistina civilinio ieškinio dalis, kuria išspręstas klausimas dėl žalos padarymo pagrobiant nedidelės vertės turtą nukentėjusiosios atžvilgiu ir tuo pačiu likusios bausmės pagal LR BK 150 str. 3 d. ir 155 str. 1 d. subendrintinos iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nuosprendį pakeisti: nuosprendžio dalį, kuria A. S. nuteistas pagal LR BK 178 str. 4 d. panaikinti ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams.

Pakeisti nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo: vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. A. S. pagal LR BK 150 str. 3 d. ir 155 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio nukentėjusiosios L. S. patirtai turtinei žalai atlyginti pakeisti. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteista 100 lt. už mobilaus telefono vagystę ir šioje dalyje civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Iš nuteistojo A. S. priteistą turtinę žalą sumažinti iki 165 lt. (vieno šimto šešiasdešimt penkių litų). Priteisti iš A. S. šešis šimtus litų už advokato paslaugas apeliacinėje instancijoje nukentėjusiosios L. S. naudai.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.