Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis išnagrinėjo nuteistojo B. M. skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, nes nuteistasis nepateikė svarbių priežasčių, dėl kurių buvo praleistas terminas skundui paduoti, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 2 punkto pagrindu paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 20 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, paskirta bausme apėmimo būdu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta atlikta bausmė, paskirta Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 20 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nuosprendžiu.

Nuteistajam pasirašytinai Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. spalio 7 d. nuosprendžio nuorašas pasirašytinai įteiktas 2019 m. spalio 15 d. (3 t., b. l. 82A).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą teismas konstatuoja, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti B. M. skundą ir naikinti šią nutartį nėra jokio pagrindo.

Baudžiamojo proceso terminams reglamentuoti yra skirtas visas BPK VII skyrius, kuris apibrėžia terminų paskirtį, skaičiavimą, jų laikymąsi ir praleisto termino atnaujinimo tvarką. BPK 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl svarbių priežasčių praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad terminų laikymasis yra būtina sąlyga proceso veiksmų efektyvumui, todėl BPK nustatyti terminai negali būti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami. Sprendžiant termino praleidimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis teisėmis, todėl reikia atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis B. M. neginčija, jog terminą apeliaciniam skundui paduoti iš tiesų praleido, tačiau teigia tai padaręs dėl svarbių priežasčių. Aukštesnės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka ir pažymi, kad priežasties, dėl kurios praleistas terminas, svarbumą kiekvienu atveju vertina ir nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir pateiktus argumentus. Priežastis laikoma svarbia, jeigu ji kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti proceso teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kuri gali pateisinti termino praleidimo laikotarpį, t. y. iš esmės nepriklausė nuo suinteresuoto asmens valios. Kiekvieną kartą sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, būtina įvertinti aplinkybių visumą: nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo, suinteresuoto asmens elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgti į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus ir pan.

Šiuo atveju nustatyta, kad nuteistajam B. M. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. spalio 7 d. nuosprendžio nuorašas pasirašytinai įteiktas 2019 m. spalio 15 d. (3 t., b. l. 82A). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje buvo išaiškinta apskundimo tvarka, tačiau šia teise nuteistasis laiku nepasinaudojo ir 2019 m. lapkričio 5 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. spalio 7 d. nuosprendis įsiteisėjo.

Pagrindinė priežastis, dėl kurios nuteistasis prašo laikyti apeliacinio skundo padavimo termino praleidimą svarbiu, yra tai, kad jo buvimas nelaisvėje buvo rimta priežastis jam nesilaikyti eiliškumo ir iš karto rašyti kasacinį sundą Lietuvos apeliaciniam teismui. Paneigiant tokį B. M. skundo argumentą, pažymėtina, kad, kaip jau buvo minėta, B. M. buvo išaiškinta apskundimo tvarka ir jam buvo žinoma, kad neįsiteisėjęs teismo nuosprendis apskundžiamas paduodant apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui (BPK 313 str. 2 d.). Be to, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, B. M. atžvilgiu buvo ne kartą priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, todėl jam buvo žinoma nuosprendžio apskundimo tvarka apeliacinei instancijai ne tik iš jų apskundimo tvarkos išaiškinimo pačiame nuosprendyje, bet ir iš paties nuteistojo gyvenimiškos patirties. Taigi, šiuo atveju darytina išvada, kad nuteistasis sąmoningai laukė, kol įsisteisės teismo nuosprendis, kad galėtų jį apskųsti būtent kasaciniam teismui, siekiant išvengti nuosprendžio apskundimo apeliacinei instancijai. Šią aplinkybę skunduose patvirtina ir pats nuteistasis nurodydamas, kad jo buvimas nelaisvėje, jo nuomone, buvo rimta priežastis nesilaikyti eiliškumo ir iš karto rašyti kasacinį sundą.

Atkreipiamas dėmesys, kad asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, o svarbios termino praleidimo priežastys yra nuo asmens valios nepriklausančios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui įgyvendinti savo teises ar vykdyti pareigas. Šiuo atveju B. M. turėjo imtis efektyvių priemonių savo teisėms ir teisėtiems interesams užtikrinti, tačiau jis nesirūpino tinkamu savo teisių įgyvendinimu, nenurodė jokių objektyvių, svarbių priežasčių, kurios jam būtų sutrukdžiusios įgyvendinti savo teisę į apeliaciją. Apygardos teismas pažymi, kad B. M. pasirinktas elgesio variantas, sprendimas nesilaikyti įstatyme numatytos apskundimo tvarkos rodo, jog termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė išimtinai subjektyvios, nuo paties B. M. valios priklausiusios priežastys.

Nesant objektyvių duomenų, kad B. M. terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, nėra jokio pagrindo skunde išdėstytais motyvais naikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties, nes baudžiamojo proceso teisinis reglamentavimas neturi sudaryti prielaidų baudžiamojo proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis ar kitomis teisėmis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 314 straipsnio 3 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo B. M. skundą ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.