- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-09-29
- Bylos Nr.
- 1A-179-519/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis, Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės ir Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo G. Č. (buvusi G.) pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 309 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nuteista 36 MGL (1 800 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, G. Č. paskirta bausmė – 24 MGL (1 200 Eur) dydžio bauda, ją sumokant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. G. Č. nuteista už tai, kad ji, turėdama tikslą platinti, pagamino ir platino pornografinio turinio dalykus, o būtent: ji, laikotarpiu nuo 2019-05-22 iki 2019-12-17, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir metu, būdama ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, turėdama tikslą platinti, pagamino 22 pornografinio turinio vaizdo dokumentus – 10 vaizdo įrašų, kurių pavadinimai:
(duomenys neskelbtini), kuriuose atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai ir masturbacija, bei 12 vnt. nuotraukų, kurių pavadinimai:
(duomenys neskelbtini) ,kuriose detaliai ir atvirai rodomi lytiniai organai, kuriuos laikotarpiu nuo 2018-09-05 iki 2019-12-10, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir metu, būdama ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, pasinaudodama galinio tinklo įrenginiu, per socialinio tinklo „Facebook“ programėlę „Messenger“, iš savo naudojamos paskyros, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė socialinio tinklo „Facebook“ paskyros „(duomenys neskelbtini)“ naudotojui G. Z., tokiais savo veiksmais ji įgijo ir platino pornografinio turinio dalykus.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. kovo 15 d. nuosprendį ir G. Č. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 309 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant G. Č. tęsti darbą arba netekus darbo užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant G. Č. tęsti darbą arba netekus darbo užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, o likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
2.1. Teigia, kad teismo nuosprendis keistinas, nes teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalį, ir tai lėmė neteisingą bausmės paskyrimą. Nurodo, kad bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.).
2.2. Teigia, kad teismas turėjo galimybę paskirti BK 309 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę tokiu būdu, jog šioje sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas neprieštarautų teisingumo principui. Nurodo, kad teismas, manydamas, jog prokuroro G. Č. pasiūlyta laisvės apribojimo bausmė yra per griežta, turėjo visas galimybes parinkti ir pačią švelniausią BK 309 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus. Pažymi, jog BK 46 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad viešieji darbai skiriami tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis sutinka. Teisiamojo posėdžio metu G. Č. nurodė, jog ji sutiktų su viešųjų darbų bausme, bet geriau rinktųsi baudos bausmę. Taigi net G. Č. sutinkant atlikti viešuosius darbus, teismas šią teisingam bausmės paskyrimui reikšmingą aplinkybę ignoravo ir iškart sprendė dėl kitos (griežtesnės) BK 309 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos baudos bausmės paskyrimo. Taip pat prokuroras nurodo, kad, jeigu G. Č. teisiamojo posėdžio metu nebūtų sutikusi su viešųjų darbų bausmės skyrimu, teismas negalėjo konstatuoti, jog paties mažiausio baudos bausmės dydžio, numatyto įstatyme už nesunkaus nusikaltimo padarymą, paskyrimas (50 MGL dydis, kuris po to dar esant pagrindui sumažinamas vienu trečdaliu taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas) aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Akivaizdu, jog skirtumas tarp 34 MGL dydžio baudos bausmės (po sumažinimo vienu trečdaliu) ir teismo paskirtos (pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį) galutinės 24 MGL dydžio bausmės (po sumažinimo vienu trečdaliu) negali būti G. Č. atžvilgiu (įvertinus visas byloje nustatytas faktines aplinkybes) laikomas tokiu esminiu baudų dydžių skirtumu, kuris leistų konstatuoti, jog įstatyme numatyto minimalaus galimo už nesunkaus nusikaltimo padarymą baudos bausmės dydžio parinkimas kaltinamajai aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
2.3. Prokuroro teigimu, teismas nepagrįstai nurodė, jog prokuroro G. Č. pasiūlyta laisvės apribojimo bausmė neturėtų būti skiriama, kaip neva neatitinkanti BK 55 straipsnio nuostatų. Pažymi, jog baigiamųjų kalbų metu prokuroro pasiūlyta laisvės apribojimo bausmė neprieštaravo baudžiamajame įstatyme nurodytiems nei bendriesiems, nei specialiesiems bausmės skyrimo pagrindams.
2.4. Nurodo, kad, įvertinus visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, turinčias reikšmės teismui paskiriant teisingą bausmę, nei viešųjų darbų bausmės paskyrimas, nei baudos bausmės paskyrimas (bent minimalaus BK numatyto baudos dydžio už nesunkaus nusikaltimo padarymą), ir net prokuroro pasiūlytos laisvės apribojimo bausmės paskyrimas nebūtų prieštaravęs teisingumo principui ir nebūtų sudaręs jokių pagrįstų prielaidų BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikymui byloje. Be to, teismas negalėjo skirti G. Č. baudos ir konstatuoti BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo būtinumą baudos dydžio atžvilgiu, kai buvo visos baudžiamajame įstatyme numatytos sąlygos ir pagrindai skirti dar švelnesnę bausmę – viešuosius darbus (kaltinamoji tik labiau pageidavo, jog jai būtų skiriama baudos bausmė, tačiau iš esmės sutiko ir su viešųjų darbų bausme). Todėl prokuroras skunde tvirtina, kad teismas aiškiai netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą, vien tik kaltinamosios pageidavimas dėl konkrečios bausmės jai skyrimo ar neskyrimo (ypač kai BK 309 straipsnio 1 dalies sankcijoje iš viso numatytos net keturios skirtingos bausmės rūšys) negali būti laikomas ta esmine aplinkybe, kuri turėtų įtakos teisingumo principo įgyvendinimui bausmės skyrimo procese.
3. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 28 d. nuosprendžiu panaikintas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. kovo 15 d. nuosprendis, kuriuo G. Č. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 309 straipsnio 1 dalį ir priimtas naujas nuosprendis – G. Č. pagal BK 309 straipsnio 1 dalį išteisinta nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 309 straipsnio 1 dalyje, požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 25 d. nutartimi panaikintas Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 28 d. nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Nutartyje nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, pats neištyręs įrodymų, juos įvertino visiškai kitaip nei pirmosios instancijos teismas ir padarė kitokias išvadas dėl G. Č. kaltės ir jos veikos atitikties BK 309 straipsnio 1 dalyje nurodytiems nusikalstamos veikos požymiams, nors, kaip rodo priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas, ne visos aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo ištirtos tinkamai. Nutartyje taip pat konstatuojama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, 331 straipsnio 2 dalį ir 324 straipsnio 6 dalį, jog šie pažeidimai yra esminiai, kurie sutrukdė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą baigiamąjį aktą byloje.
5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistosios G. Č. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, paskiriant prokuroro siūlomą bausmę, bet neskiriant siūlomų nemokamų darbų.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
6. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, prokuroras sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis ir nuteistajai G. Č. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis ir veikos kvalifikacija bei jų neskundžia, tačiau nesutinka su jai paskirta bausme. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalį, ir tai lėmė neteisingą bausmės paskyrimą. Todėl prašo G. Č. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 309 straipsnio 1 dalyje, skirti įstatyme numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą su atitinkamais įpareigojimais. Be to, prokuroras pažymi, kad pasiūlyta laisvės apribojimo bausmė neprieštaravo baudžiamajame įstatyme nurodytiems nei bendriesiems, nei specialiesiems bausmės skyrimo pagrindams, todėl teismas nepagrįstai nurodė, jog prokuroro G. Č. pasiūlyta laisvės apribojimo bausmė neturėtų būti skiriama, kaip neva neatitinkanti BK 55 straipsnio nuostatų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su prokuroro apeliacinio skundo argumentais ir patikrinusi skundžiamą Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. kovo 15 d. nuosprendį konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs įrodymus ir jais remdamasis nustatė nusikaltimo padarymo aplinkybes bei G. Č. nusikalstamus veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal BK 309 straipsnio 1 dalį. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir G. Č. paskyrė netinkamą bausmę, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1, 2 dalys).
7. Teisingumas yra vienas iš pagrindinių teisės tikslų. BK 1 straipsnyje įtvirtintos baudžiamosios teisės paskirties nuostatos reiškia, kad nusikalstamas veikas padarę asmenys atsako pagal BK nustatytus baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas. Bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Skiriant bausmę, turi būti atsižvelgiama į visus šiuos reikalavimus, nė vienam iš jų nesuteikiant išskirtinės svarbos, taip pat vadovaujantis bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
8. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. Č. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jog padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas dorovei. Taip pat vertino tai, kad jos padaryta nusikalstama veika buvo greičiau atsitiktinio pobūdžio, nulemta smalsumo ir avantiūrizmo, išplatino gana nedidelio turinio pornografinio turinio medžiagą, ją siuntė tik vienam asmeniui. Skundžiamame nuosprendyje nustatyta G. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas G. Č. bausmę, pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir jos asmenybę. Atkreipdamas dėmesį į tai, jog G. Č. iš esmės apibūdinama teigiamai, nėra teista, administracinių nuobaudų neturi, jog jos turtinė padėtis nėra gera, nes įsidarbino tik 2021-03-01 ir kol kas pajamų negauna, sprendė, jog pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skiriant jai švelnesnę bausmę, negu BK 47 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose numatyta - baudą, paskirta bausmė atitiks protingumo, teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus ir ne tik nuteistąją įpareigos dėti pastangas baudą sumokėti, bet ir bus realu, jog nuteistoji tokio dydžio baudą savo pastangomis pajėgs sumokėti.
9. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus byloje surinktus įrodymus, jų pagrindu nustatytas aplinkybes bei motyvus, nurodytus pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, pritartina prokuroro apeliacinio skundo argumentui, kad nagrinėjamu atveju BK 54 straipsnio 3 dalis taikyta nepagrįstai ir nuteistajai G. Č. paskirta bausmės rūšis – bauda, parinkta tinkamai neįvertinus reikšmingų šiam klausimui aplinkybių visumos. Kaip jau buvo minėta, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą pirmosios instancijos teismas siejo su G. Č. asmenybe nurodydamas, jog ji neteista, administracinių nuobaudų neturi, dirbanti, pažymėdamas, kad ji įsidarbino tik 2021-03-01 ir kol kas pajamų negauna. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės buvo konstatuotos pagrįstai ir neabejotinai yra palankios nuteistajai sprendžiant bausmės individualizavimo klausimą, tačiau jos nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis BK 54 straipsnio 3 dalies prasme, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė šią baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normą.
10. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad G. Č. padaryta nusikalstama veika buvo greičiau atsitiktinio pobūdžio, nulemta smalsumo ir avantiūrizmo, jog pornografinio turinio medžiaga nusiųsta vienam asmeniui, kad tai nebuvo daroma atlygintinai, siekiant iš to pelnytis. G. Č. charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Kaip minėta, ji neteista, administracine tvarka nebausta, yra jauno amžiaus, prie bylos pridėti dokumentai patvirtina, kad ji niekur nedirba, pajamų negauna (3 t., b. l. 132), nuosprendžio priėmimo metu buvo nėščia, (duomenys neskelbtini) pagimdė dukrą (3 t., b. l. 123). Aptartų aplinkybių visuma leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti išvadą, kad net paskyrus ir minimalią – 100 MGL dydžio baudą, atsižvelgus į tai, kad G. Č. niekur nedirba, pajamų negauna, tai būtų neproporcinga padaryto nusikaltimo ir nuteistosios asmenybės pavojingumui. Skirti BK 309 straipsnio 1 dalyje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, įvertinus tai, kad šiuo metu G. Č. augina mažametį vaiką, kaip ji nurodė apeliacinės instancijos teismui, kad įstaiga, kur ji galėtų atlikti viešuosius darbus, yra labai toli važiuoti, jog ji sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, taip pat būtų neteisinga.
11. Atsižvelgdama į paminėtų, bausmės skyrimui reikšmingų, aplinkybių visetą, į nuteistosios asmenybę bei į tai, kad šiuo metu ji niekur nedirba, augina mažametę dukrą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teisingumo principas bus įgyvendintas ir bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajai skiriant laisvės apribojimo bausmę (BK 48 straipsnis) be intensyvios priežiūros, terminą nustatant artimą šios bausmės rūšies minimumui bei paskiriant įpareigojimą – tęsti darbą arba netekus darbo užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
12. Prokuroro apeliacinio skundo prašymas skirti nuteistajai G. Č. įpareigojimą – per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, atmestinas atsižvelgiant į tai, kad nuteistoji G. Č. šiuo metu augina mažametį vaiką ir, kaip buvo minėta, ji šiuo metu nedirba, pajamų neturi, o iki įstaigos, kurioje ji turėtų išdirbti skirtas nemokamas valandas, yra toli nuo jos gyvenamosios vietos.
13. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistoji G. Č. kaltę pripažino visiškai, byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir nuteistajai G. Č. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
14. Šiame kontekste pažymima tai, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, – ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl teismo pareiga paskirti teisingą bausmę, kuria būtų kuo mažesnėmis žmogiškosiomis sąnaudomis pasiekti jos tikslai ir būtų realizuota valstybės baudžiamoji politika.
Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
15. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad G. Č. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 70 eurai ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
16. Pažymima, kad apeliacinis procesas pradėtas padavus prokuroro apeliacinį skundą dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo taikymo ir neteisingai paskirtos bausmės, todėl siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistosios valios. Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į nuteistosios G. Č. turtinę padėtį, jog ji nedirba, augina mažametį vaiką, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už G. Č. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jos neišieškotinos
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. kovo 15 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, G. Č. nuteista 36 MGL (1 800 Eur) dydžio bauda;
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. Č. paskirta bausmė – 24 MGL (1 200 Eur) dydžio bauda, ją sumokant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuteistajai G. Č. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 309 straipsnio 1 dalį paskirti bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą arba netekus darbo užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu G. Č. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą arba netekus darbo užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymo priteisti iš G. Č. antrinės teisinės pagalbos išlaidas.