Kauno apygardos teismo sprendimas

2008-10-22 · Civilinė byla Nr. 2A-825-260/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-10-22
Bylos Nr.
2A-825-260/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimondas Buzelis (pirm.), Galina Blaževič, Evaldas Burzdikas
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės, Kauno miesto savivaldybės administracijai
Ieškovas
E. P.
Advokatai
Ramutė Noreikienė
Kategorijos
  • 30.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-825-260/2008

Pirmosios instancijos teismo teisėja Valdonė Račiūnienė Procesinio sprendimo kategorija: 30.6; 121.21

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDI M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. spalio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio,kolegijos teisėjų: Galinos Blaževič ir Evaldo Burzdiko,sekretoriaujant Editai Vazgienei,

dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Ramutei Noreikienei, atsakovo atstovei Lionelai Gelmanienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-305-774/2008 pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu, nuomos sutarties sudarymo ir teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas pripažinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas E. P. , kaip ieškovių I. J. ir L. P. , teisių perėmėjas, ieškiniu (b.l. 35, 36, 131) prašė pripažinti jį jo močiutės I. J. , mirusios 2007 10 08, šeimos nariu, įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti su juo buto dalies, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), 13,06 kv. m kambario, ½ WC 0,90 kv. m, ½ vonios 3,47 kv.m, ½ virtuvės 7,09 kv.m, nuomos sutartį ir pripažinti jam teisę privatizuoti nurodytas gyvenamąsias patalpas pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis. Ieškovas nurodė, kad ginčo bute gyveno nuo gimimo. Iš pradžių gyveno su motina L. P. , o nuo 1992-ųjų metų pradėjo gyventi kartu su savo močiute I. J. viename 13,06 kv. m ploto kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), Kauno mieste. Gyveno kaip viena šeima, jų pajamos ir išlaidos buvo bendros. Su motina kartu negyveno, nors kaip nepilnametis buvo registruotas tame pačiame bute kartu su motina, kadangi močiutė I. J. konfliktavo su motina L. P. ir butas buvo nuomojamas dviems nuomininkams. Vėliau L. P. jai priklausančią buto dalį privatizavo. I. J. taip pat 1992-jų metų lapkričio mėnesį buvo padavusi prašymą išsipirkti butą, tačiau savivaldybė nebaigė įforminti buto privatizavimo dėl jam nežinomų priežasčių. Kadangi ieškovas, kaip I. J. šeimos narys, turi lygias teises į savivaldybės nuomojamas gyvenamąsias patalpas, prašo jį pripažinti mirusios nuomininkės I. J. šeimos nariu, įpareigoti atsakovą sudaryti buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį jo vardu ir parduoti buto dalį pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, kadangi ieškovas, galiojant Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymui, buvo netinkamas subjektas privatizuoti butą, nes nebuvo nuomininkės I. J. šeimos narys, todėl neįgijo teisės privatizuoti butą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. kovo 14 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino pilnai. Teismas nustatė, kad 39/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, 61/100 dalis šio buto nuosavybės teise priklauso L. P. . Vieno kambario 13,06 kv.m ir bendrų pagalbinių patalpų nuomininkė buvo I. J. , su kuria buvo sudaryta 1999-12-21 nuomos sutartis. Kauno miesto Vyriausiojo policijos departamento Migracijos skyriaus duomenimis ieškovas E. P. gyvenamąją vietą bute (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaravo nuo 1995-02-06. Bute registruotas nuo 1978 m. 2007-10-10 I. J. mirė. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas yra buvusio, buto (duomenys neskelbtini), Kaune, 13,06 kv.m ploto kambario ir ½ dalies pagalbinių patalpų nuomininkės I. J. vaikaitis, kartu su ja gyveno iki pastarosios mirties ir sudarė bendrą šeimą. Ginčo bute ieškovas tebegyvena iki šiol. Šias aplinkybes patvirtino rašytiniai įrodymai, ieškovo atstovės paaiškinimai bei liudytojų parodymai. Todėl teismas padarė išvadą, jog ieškovas buvo I. J. šeimos narys ir įgijo tokias pat teises ir pareigas, kaip ir buto nuomininkė. Teismas, remdamasis rašytiniais įrodymais, padarė išvadą, jog I. J. pareiškimą dėl buto privatizavimo pateikė galiojant Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymui, tačiau privatizavimo procedūra nebuvo baigta dėl atsakovo darbuotojų kaltės.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 159-163) atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-305-774/2008 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Teismas, pripažindamas ieškovą I. J. šeimos nariu, rėmėsi byloje pateiktais šiais rašytiniais įrodymais: Kauno miesto savivaldybės Centro seniūnijos 2008 m. sausio 14 d. pažyma Nr. 04-14-10, Savivaldybės įmonės „Santakos butų ūkis" 2008 m. sausio 24 d. raštu Nr. 4-1-43, VK Gamybinės butų ūkio valdybos 1985 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. P-103, byloje pateiktais dokumentais apie sumokėtus mokesčius už ginčo patalpas bei kitais rašytiniais įrodymais. Taip pat teismas atsižvelgė ir į byloje apklaustų liudytojų parodymus. Tačiau, remiantis Kauno miesto savivaldybės Centro seniūnijos 2008 m. sausio 14 d. pažyma Nr.04-14-10, ieškovas savo gyvenamąją vietą deklaravęs ne I. J. išnuomotoje buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dalyje, o ieškovo motinai L. P. nuosavybės teise priklausančioje šio buto dalyje. Tai, kad ieškovas Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu buvo registruotas L. P. nuosavybės teise priklausančioje ginčo buto dalyje, patvirtina ir byloje pateiktas L. P. 1994 m. kovo 14 d. pareiškimas Kauno miesto valdybai dėl jai išnuomotų gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, privatizavimo, kuriame tarp L. P. šeimos narių nurodomas ieškovas. Atitinkamai Senamiesčio butų ūkio tarnybos 1994 m. kovo 8 d. pažymėjime Nr. 360 nurodoma, kad L. P. išnuomotose patalpose gyvena E. P. . Šie dokumentai buvo pateikti savivaldybės institucijai, vykdančiai valstybės perduotą funkciją - įgyvendinti valstybinio ir visuomeninio butų fondo pardavimą, ir šių dokumentų pagrindu L. P. ir jos šeima privatizavo gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Kaune, kurias sudaro 2 kambariai 27,79 kv. m gyvenamojo ploto. Savivaldybės įmonės „Santakos butų ūkis" 2008 m. sausio 24 d. rašte Nr. 4-1-43 nurodyta, kad butas (duomenys neskelbtini) buvo išnuomotas dviem nuomininkams: 2 kambariai (27,79 kv.m.) 4-ių asmenų L. P. šeimai ir 1 kambarys (13,06 kv.m.) - 2 asmenų I. J. šeimai. Šis raštas patvirtina, kad ieškovas sudarė L. P. šeimą, tuo tarpu I. J. šeimą sudarė R. M. (pagal Kauno miesto savivaldybės Centro seniūnijos 2007 m. rugpjūčio 17 d. pažymą Nr. 04-5-977 R. M. gyvenamoji vieta buvo deklaruota ginčo patalpose), kadangi nuomos sutartys buvo sudarytos vadovaujantis byloje pateiktu Kauno miesto Požėlos rajono Liaudies teismo 1984 m. lapkričio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1270/84. Apelianto nuomone, byloje neįrodyta, jog ieškovas vedė bendrą ūkį kartu su I. J. . Teisme apklausti liudytojai tik parodė, jog ieškovas dažnai būdavo pas savo močiutę. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovas kur nors dirbo ir gavo pajamų. Aplinkybė, kad ir po I. J. mirties mokami mokesčiai už ginčo patalpas, nepatvirtina, kad jai dar gyvai esant ieškovas prisidėjo prie patalpų išlaikymo. Pagal byloje pateiktus kvitus nėra aišku, kas moka už ginčo patalpoms teikiamas paslaugas. Todėl teismas nepagrįstai E. P. pripažino I. J. šeimos nariu. Apeliantas nesutinka ir su teismo išvada, kad yra pagrindas pripažinti ieškovui teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Kaune, susidedančias iš 13,06 kv. m kambario, ½ WC 0,90 kv. m, ½ vonios 3,47 kv. m, ½ virtuvės 7,09 kv. m. Byloje esantis Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Aprūpinimo būstu skyriaus 2007 m. spalio 29 d. raštas Nr. 52-15-535 „Dėl dokumentų pateikimo", kuriame nurodyta, kad Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu Kauno m. valdybos Butų privatizavimo tarnybos piliečių, pateikusių prašymus privatizuoti butus, surašymo knygoje 1992-11-26 įrašyta (Nr. 52349) I. J. , privatizuojamo buto adresas (duomenys neskelbtini), Kaune, tik patvirtina, kad I. J. buvo pradėjusi ginčo patalpų privatizavimo procedūrą, tačiau neįrodo, kad atliko visus veiksmus, pateikė visus reikiamus dokumentus, būtinus tinkamai įgyvendinti įgytą subjektinę teisę. Pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnį, lengvatinėmis sąlygomis pirkti gyvenamąjį namą, butą turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo namo, buto nuomininkai ar jų šeimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Kaune, susidedančias iš 13,06 kv. m kambario, ½ WC 0,90 kv. m, ½ vonios 3,47 kv. m, ½ virtuvės 7,09 kv. m, galėjo pirkti tik I. J. arba jos šeimos nariai. Tačiau Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ieškovas sudarė vieną šeimą su L. P. , jai kreipiantis dėl privatizavimo, buvo nurodytas kaip jos šeimos narys. L. P. šeima, kurią sudarė ir E. P. , privatizavo tai šeimai išnuomotas gyvenamąsias patalpas. Apeliantas taip pat nurodė, kad E. P. ieškinio reikalavimus pareiškė Kauno miesto savivaldybei, atitinkamai pirmosios instancijos teisme byloje atstovavo Kauno miesto savivaldybės įgaliotas atstovas, tačiau teismas ieškinio reikalavimus vykdyti įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 171-173) ieškovas E. P. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2008-03-14 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodė, kad jis nuo pat gimimo buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, gyventojas. Su močiute I. J. buto nuomos sutartis buvo sudaryta 1999 m. ir įrašyta, kad šeimoje 2 asmenys. Tai atitiko tikrovę, nes gyveno jos šeimoje ir sudarė jos šeimą. Ieškovas nuo 15 metų pradėjo dirbti ir kartu su močiute vedė bendrą ūkį, todėl būdamas jos šeimos narys ir turėdamas tokias pat teises ir pareigas, kylančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir močiutė, ieškovas E. P. pagrįstai tikėjosi, jog įgytos civilinės teisės ir pareigos išliks ateityje. I. J. buvo pateikusi prašymą privatizuoti savo turimą 13,08 kv.m kambarį. Apeliantas šios aplinkybės nepaneigė ir nenuginčijo. Aplinkybė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Aprūpinimo būstu skyriuje nėra išlikusių dokumentų apie I. J. kreipimąsi dėl ginčo buto privatizavimo, nepaneigia fakto, kad ji kreipėsi į Kauno miesto valdybos Butų privatizavimo tarnybą. Apeliantas privalėjo nuolat informuoti apie privatizacijos eigą, nesant reikiamų ar trūkstamų dokumentų, raštu apie tai pranešti ir pareikalauti juos pristatyti. Apeliantas nepateikė duomenų, kad atliko šiuos veiksmus. Kauno miesto savivaldybės darbuotojai tinkamai neatlikdami savo pareigų pažeidė nuomotojų teises. Gyvenamųjų patalpų privatizavimas, kurio teisinė pasekmė - fizinių asmenų įgyta nuosavybės teisė į gyvenamąsias patalpas, yra ne vienkartinis aktas, bet tam tikras procesas, užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą. Tai lėmė teisinių santykių, susiklostančių dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, sudėtingumas ir specifika. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą butų privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, pasibaigus specialiojo Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali būti įgyvendintos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2008, 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2008). Buto privatizavimo įstatymui netekus galios, ieškovas E. P. gali įgyvendinti savo teisę pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, pagal kurias valstybės (savivaldybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos l d.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovo atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o ieškovo atstovė – apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Teisėjų kolegija bylą išnagrinėjo pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Apeliantas, nesutikdamas su apskųstuoju Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 14 d. sprendimu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kadangi netinkamai taikė materialinės teisės normas, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tuo pažeisdamas ir procesines teisės normas.

Teisėjų kolegija sutinka su tokia apelianto nuomone.

Pirmosios instancijos teismas apskųstuoju teismo sprendimu pripažino ieškovą E. P. , buvusios 13,06 kv.m. ploto kambario ir pagalbinių patalpų, esančių bute Nr. 2, (duomenys neskelbtini) name Nr. 8, Kaune, nuomininkės I. J. , mirusios 2007 10 08, šeimos nariu. Taip nuspręsdamas teismas rėmėsi rašytinais įrodymais – civilinės būklės aktų įrašais, pažyma apie sudarytą santuoką (b.l.103-106,108, 147-148), iš kurių duomenų matyti, kad ieškovas E. P. yra I. J. , mirusios 2008 10 08 vaikaitis, taip pat pažymėjimu (b.l. 75) , patvirtinančiu, kad ieškovas bute (duomenys neskelbtini), Kaune, registruotas nuo 1978 metų, o taip pat liudytojų R. S. ir V. B. , kurie nurodė, kad ieškovas gyveno kartu su I. J., parodymais ( b.l. 143-144).

Pateikti civilinės būklės aktų įrašų duomenys apie ieškovo E. P. ir buto dalies pagrindinės nuomininkės I. J. , mirusios 2008 10 08, giminystės ryšį, t.y., kad E. P. yra I. J. vaikaitis, abejonių nekelia. Tačiau Civilinio kodekso 6.588 straipsnio ketvirtoji dalis numato, jog ne visi artimi giminaičiai, o tik išgyvenę su nuomininku ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais. Kad E. P. kartu su senele I. J. kartu gyveno ir bendrai tvarkė šeimos ūkį, pirmosios instancijos teismas laikė įrodytu liudytojų R. S. ir V. B. parodymais. Teisėjų kolegija vertina, jog šių liudytojų nurodytos aplinkybės nėra pakankami įrodymai, kad ieškovas su I. J. kartu gyveno ir bendrai tvarkė namų ūkį. Šie asmenys tvirtino, jog ieškovas gyveno kartu su savo senele, bendrai tvarkė namų ūkį, nes ieškovas anksti pradėjo dirbti, savo gautomis pajamomis naudojosi kartu su senele I. J. . Tačiau ieškovas byloje nepateikė įrodymų, kad tikrai pradėjo dirbti būdamas labai jaunas, t.y. nuo 15 metų, kad gaudavo pajamas ir 2006 – 2007 metais, jas naudojo kartu su senele. Iš AB „Kauno energija“ pažymos matyti, kad I. J. įsiskolinimas už butui (duomenys neskelbtini) suteiktas paslaugas jos mirties dieną 2008 10 08 buvo 4861,25 Lt. Todėl abejotina, ar ieškovas, gyvendamas kartu su senele, kaip kad jis teigia, tikrai kartu rūpinosi namų ūkiu. Be to pati I. J. , kaip ieškovė pateikdama ieškinį dėl buto privatizavimo (b.l. 3-4), nurodė, jog 13,06 kambaryje ginčo bute ji gyvena su savo sūnumi R. M. , įtraukė jį dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu. Tretieji asmenys R. M. ir L. P. savo atsiliepimuose (b.l. 32 ir 37) taip pat nemini E. P. kaip I. J. šeimos nario. L. P. ieškinyje (b.l. 55-57) nurodyta, kad bute gyvena L. P. su savo broliu, o taip pat I. J. su savo sūnumi, kitu šios ieškovės broliu, gi E. P. bute yra tik deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Iš 1994 metų kovo 8 d. pažymos (b.l. 75) matyti, kad E. P. buvo L. P. šeimos narys, gyveno 27,79 kv.m. buto dalyje , tai yra ne I. J. nuomojamoje 13,06 kv.m. buto dalyje. 2007 ir 2008 metų duomenimis (b.l. 110 ir 133) ieškovas E. P. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs L. P. bute (duomenys neskelbtini), Kaune. Pastarieji įrodymai, ypatingai pačios I. J. ieškinyje nurodyti duomenys, taip pat kitų bute gyvenančių asmenų nurodyti procesiniuose dokumentuose duomenys, teismo nuomone, yra daugiau informatyvūs ir konkretūs nei liudytojų parodymai, ir leidžia daryti išvadą, kad E. P. su senele I. J. kartu negyveno.

Todėl teisėjų kolegija vertina, kad ieškovas E. P. neįrodė, jog jis buvo buto (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomininkės I. J. , mirusios 2007 10 08, šeimos narys.

Ieškovui neįrodžius, kad jis su senele I. J. , mirusia 2007 10 08, kartu gyveno ir bendrai tvarkė namų ūkį, nėra pagrindo jį pripažinti buvus buto dalies nuomininkės I. J. šeimos nariu. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas pripažino ieškovą E. P. , buvusios 13,06 kv.m. ploto kambario ir pagalbinių patalpų, esančių bute Nr. 2, (duomenys neskelbtini) name Nr. 8, Kaune, nuomininkės I. J. , mirusios 2007 10 08, šeimos nariu, pripažintina nepagrįsta.

Neįrodžius, kad ieškovas buvo I. J. šeimos nariu, nepagrįstomis pripažintinos ir kitos Kauno miesto apylinkės teismo 2008 03 14 sprendimo dalys, kuriomis Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigota pakeisti gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutartį E. P. vardu, o taip pat ieškovui pripažinta teisė privatizuoti tas gyvenamas patalpas.

Teisėjų kolegija, sutikdama su apelianto nuomone, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieškovui teisę privatizuoti gyvenamas patalpas ir dėl dar vienos priežasties. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ieškovas sudarė vieną šeimą su L.P., jai kreipiantis dėl privatizavimo, šeimos sudėtį patvirtinančiuose dokumentuose buvo nurodytas kaip jos šeimos narys. L. P. šeima, kurią sudarė ir E. P., privatizavo tai šeimai išnuomotas gyvenamąsias patalpas (b.l. 71-85 ir 113-117). Todėl pagal Butų privatizavimo įstatymo 4 str. 4 d. nuostatas neturi teisės privatizuoti kitą gyvenamąją patalpą.

Nepagrįstas ir neteisėtas Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 14 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti.(CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutar i a:

apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Raimondas BuzelisKolegijos teisėjai Galina BlaževičEvaldas Burzdikas