Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. Z. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. ir 2017 m. spalio 27 d. nutarčių, kuriomis atsisakyta priimti ieškovo J. Z. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos rytas“ ir trečiajam asmeniui A. P. dėl paskelbtų duomenų paneigimo ir žalos atlyginimo bei ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas J. Z. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Lietuvos rytas“ ir trečiojo asmens A. P. 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei teismo išlaidas, taip pat paneigti ir atsiprašyti už trečiojo asmens straipsnio turinio publikavimą, faktų netikslumą, iškraipymą ir interpretavimą bei ieškovo atsiprašyti.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 13 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti.2017 m. spalio 23 d. teisme gautas ieškovo patikslintas ieškinys.2017 m. spalio 26 d. teisme gautas ieškovo prašymas dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.Teismas, susipažinęs su ieškovo pateiktu patikslintu ieškiniu, konstatavo, jog pastarasis negali būti priimtas, nes ieškovas nesilaikė bylų dėl visuomenės informavimo priemonėse paskelbtų duomenų paneigimo išankstinio ginčų sprendimo tvarkos. 2017 m. spalio 13 d. nutartyje teismas ieškovui nurodė, jog vadovaujantis CK 2.24 straipsnio nuostatomis į teismą dėl paskelbtų duomenų paneigimo asmuo įgyja teisę kreiptis tik tuo atveju, jei visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Pateikdamas patikslintą ieškinį ieškovas nurodė, jog šiuo metu duomenų apie kreipimąsi į atsakovą dėl duomenų paneigimo pateikti negali, todėl remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu ieškinį atsisakytina priimti.Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovas nepataisė ir kitų ieškinio trūkumų: ieškovas prašydamas paneigti informaciją nenurodė konkretaus (pageidaujamo) paneigimo teksto, kurį privalėtų paskelbti atsakovas ieškinio tenkinimo atveju, pakartojo pradiniame ieškinyje išdėstytą reikalavimą dėl žalos priteisimo iš atsakovo ir trečiojo asmens, nors 2017 m. spalio 13 d. nutartyje teismas išaiškino, kad reikalavimas byloje gali būti reiškiamas tik atsakovui ir įpareigojo ieškovą patikslinti reikalavimą (dėl neturtinės žalos atlyginimo reikalavimo iš atsakovo ir trečiojo asmens) arba patikslinti šalis.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 27 d. nutartimi atsisakė priimti 2017 m. spalio 26 d. teisme gautus ieškovo rašytinius įrodymus.Teismas konstatavo, kad rašytiniai įrodymai pateikti teismui jau po civilinės bylos išnagrinėjimo, po 2017 m. spalio 24 dienos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, priėmimo. Teismas nurodė, kad pagal CPK 75 straipsnio 1 dalį teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam terminui jiems atlikti. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. Rašytiniai įrodymai į bylą teikiami pasiruošimo bylos nagrinėjimui iš esmės metu arba, esant įstatymo numatytiems aplinkybėms, ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Po bylos išnagrinėjimo iš esmės nauji rašytiniai įrodymai į bylą gali būti pateikti tik apeliaciniame procese, esant CPK 314 straipsnyje numatytoms aplinkybėms. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pateikė rašytinius įrodymus pirmos instancijos teismui į bylą po bylos išnagrinėjimo iš esmės, juos atsisakytina priimti.

III. Atskirųjų skundų argumentai

Ieškovas J. Z. atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutarties nurodo, kad patikslintame ieškinyje papildomai informavo pirmosios instancijos teismo teisėją, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija turi savo nustatytus terminus, per kuriuos privalo pateikti išsiųstų laiškų sąrašą; kad gavęs šį sąrašą, išsiųs jį teismui kaip įrodymą, kad kreipėsi į „Lietuvos ryto“ atstovus, tačiau jokio atsakymo negavo, todėl taikos galimybės yra išnaudotos. Šį sąrašą, kaip faktą, kad kreipėsi į „Lietuvos rytas“ atstovus, apeliantas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus gavo 2017 m. spalio 22 d. ir šį papildomą laišką 2017 m. spalio 23 d. išsiuntė teismui. Tačiau teisėja nesivadovavo faktais, t. y. kad apeliantas negali būti atsakingas už Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją ir jos tvarką, šiuos faktus apeliantas minėjo teisėjai, todėl apeliantas prašo nušalinti teisėją ir skirti naują teisėją, be to, prašo paskirti apeliantui civilinėje byloje dėl šmeižto valstybės skiriamą advokatą.Ieškovas J. Z. atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutarties prašo Vilniaus apygardos teismo pripažinti, kad nėra atsakingas už Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos nustatytus terminus dėl informacijos apie išsiųstų laiškų sąrašą pateikimo ir negali daryti tam jokios įtakos, visą tai apeliantas minėjo skundžiamą nutartį priėmusiai teisėjai. Apeliantas informuoja, kad Generalinėje prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šmeižto visuomenės informavimo priemonėje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutarties netenkinamas, apeliacinis procesas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutarties nutraukiamas.

Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutarties

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartimi teismas atsisakė priimti apelianto ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. kaip paduotą asmens, nesilaikiusio tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad įrodymų, patvirtinančių kreipimąsi į visuomenės informavimo priemonę dėl paskleistų duomenų paneigimo (t. y. ikiteisminės tvarkos laikymąsi), negalėjo pateikti kartu su patikslintu ieškiniu dėl Šiaulių tardymo izoliatoriuje galiojančios dokumentų (konkrečiai, išsiųstų laiškų sąrašų) pateikimo tvarkos ir joje nustatytų terminų, apie ką patikslintame ieškinyje informavo skundžiamą nutartį priėmusią teisėją. Tačiau pastaroji, anot apelianto, šiais faktais nesivadovavo. Pirma, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad negalėdamas teismo nustatytu laiku pateikti reikiamų įrodymų, apeliantas turėjo teisę (o siekdamas ieškinio priėmimo, privalėjo) prašyti teismo pratęsti jam nustatytą ieškinio trūkumų šalinimo terminą (CPK 77 straipsnis, 115 straipsnio 3 dalis), tačiau tokio atskiro prašymo teismui nesuformulavo.Antra, ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos laikymąsi apeliantas nagrinėjamu atveju įrodinėjo Šiaulių tardymo izoliatoriaus raštu apie apelianto išsiųstus laiškus, konkrečiai, dienraščio „Lietuvos rytas“ atstovui išsiųstą laišką. Tačiau koks tai laiškas, ar jis gali būti kvalifikuojamas kaip reikalavimas paneigti tikrovės neatitinkančius/ asmens garbę ir orumą žeminančius duomenis CK 2.24 straipsnio 2 dalies prasme, apeliantas duomenų nepateikė, todėl spręsti, kad apeliantas įvykdė įstatyme nustatytą reikalavimą dėl paskleistų duomenų paneigimo pirmiausia kreiptis į visuomenės informavimo priemonę ir todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti apelianto ieškinį, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.Trečia, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantas nepašalino ir kitų ieškinio trūkumų, o tai, remiantis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, būtų savarankiškas pagrindas nepriimti ieškinio, t. y. laikyti jį nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.Ketvirta, atsisakydamas priimti ieškinį pirmosios instancijos teismas išaiškino apeliantui, kad skundžiama nutartis neužkerta apeliantui kelio pakartotinai kreiptis į teismą su ieškiniu, jeigu yra pašalinamos arba išnyksta aplinkybės, kliudžiusios jį priimti (CPK 137 straipsnio 4 dalis). Šiame kontekste ir atsižvelgdamas į apelianto prašymą paskirti jam advokatą, apeliacinės instancijos teismas išaiškina apeliantui, kad nagrinėjamos kategorijos civilinėse bylose teismas nesprendžia valstybės garantuojamos (antrinės) teisinės pagalbos suteikimo asmeniui klausimų; norėdamas tokią pagalbą gauti, apeliantas dėl jos suteikimo turėtų kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka.Dėl apelianto prašymo nušalinti teisėją ir paskirti kitą teisėją apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes pagal CPK 68-69 straipsniuose įtvirtintą pareiškimų dėl teisėjo nušalinimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką, spręsti šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nėra kompetentingas.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.

Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutarties

CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartimi atsisakyta priimti apelianto pateiktus rašytinius įrodymus.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad CPK nenumatyta galimybė skųsti nutartis, kuriomis netenkinamas šalies prašymas dėl rašytinių įrodymų priėmimo, be to, tokios nutartys pagal savo pobūdį neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismo nutartis, kuria atsisakoma priimti rašytinius įrodymus, negali būti apeliacijos objektas.Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti ieškovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutarties (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 334 straipsnio 1 dalis). Paaiškėjus šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas dėl šios nutarties nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo J. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutarties, nutraukti.