Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam S. B., jo gynėjui ir kaltinamojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui advokatui R. N.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S.B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., dirbantis, aukštojo universitetinio išsilavinimo, vedęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, ir

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį bei 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. B. siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas ir nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, jų panaudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai:

jis, būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ atsakingu už įmonės ūkinę – finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112, priimto 2004-04-13, 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kurie numato, kad „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio reikalavimus, kurie numato, kad „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, <...> 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 90 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <…> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, turėdamas tikslą išvengti 4380,00 Eur Pridėtinės vertės mokesčio, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31, veikdamas per (duomenys neskelbtini) buhalterę O. B., nesuvokusią jo nusikalstamų veikų pobūdžio, pateikė jai duomenis bei dokumentus apie faktiškai neįvykusias ūkines operacijas, t.y. pateikė jai kuro pirkimo kvitus, neatitinkančius tikrovės, kuriuos panaudojo kuro įsigijimui iš viso už 25240,30 Eur (iš jų 4380,55 Eur PVM) pagrįsti, dėl ko buhalterė O. B. Klaipėdos apskrities VMI per elektroninę deklaravimo sistemą pateiktose mokestinių laikotarpių nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31 Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) deklaravo neatitinkančius tikrovės duomenis apie turtą, t. y. 25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo iš viso 4380,00 Eur daugiau pirkimo PVM, 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ deklaravo iš viso 4380,00 Eur daugiau atskaitomo PVM, 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo iš viso 4380,00 Eur (2015 m. – 2230,00 Eur, 2016 m. – 2150 Eur) mažiau mokėtino į biudžetą PVM, tuo Valstybės biudžetui padarė iš viso 4380,00 Eur nuostolį.

Be to, jis, būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 11 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kurie numato, kad „Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus“ ; 53 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kurie numato, kad „Pelno mokestis <...> mokami pagal metines pelno mokesčio <...> deklaracijas. Pelno mokestis <...> turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos“, turėdamas tikslą išvengti 1043,00 Eur Pelno mokesčio, veikdamas per (duomenys neskelbtini) buhalterę O. B., nesuvokusią jo nusikalstamų veikų pobūdžio, pateikė jai duomenis bei dokumentus apie faktiškai neįvykusias ūkines operacijas, t.y. pateikė jai kuro pirkimo kvitus, neatitinkančius tikrovės, kuriuos panaudojo kuro įsigijimui iš viso už 25240,30 Eur ir taip padidino kuro sąnaudas, dėl ko buhalterė O. B. Klaipėdos apskrities VMI per elektroninę deklaravimo sistemą pateiktose 2015 m. ir 2016 m. metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma PLN204) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie pelną, t. y. III dalies „Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ 19 laukelyje „Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą“ deklaravo iš viso 20860,00 Eur (2015 m. – 10622,00 Eur, 2016 m. – 10238,00 Eur) mažiau pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuoto mokestinio metų pelno (nuostolių) prieš apmokestinimą, III dalies „Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ skiltyje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas“ 40 laukelyje „Pelnas“ sumažino pelną iš viso 20860,00 Eur (2015 m. – 10622,00 Eur, 2016 m. – 10238,00 Eur), 52 laukelyje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ sumažino apskaičiuotą apmokestinamojo pelno sumą iš viso 20860,00 Eur (2015 m. - 10622,00 Eur, 2016 m. - 10238,00 Eur), 55 laukelyje „Pelno mokesčio suma“ sumažino pelno mokesčio sumą iš viso 1043,00 Eur (2015 m. – 531,00 Eur (10622,00 Eur x 5%), 2016 m. – 512,00 Eur (10238,00 Eur x 5%)), 62 laukelyje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ sumažino 1043,00 Eur (2015 m. – 531,00 Eur, 2016 m. – 512,00 Eur) mokėtino į biudžetą pelno mokesčio sumą ir nesumokėjo iš viso 1043,00 Eur Pelno mokesčio.

Be to, jis, būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 24 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kurie numato, kad „Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, “, turėdamas tikslą išvengti 313,00 Eur gyventojų pajamų mokesčio, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31, veikdamas per (duomenys neskelbtini) buhalterę O. B., nesuvokusią jo nusikalstamų veikų pobūdžio, pateikė jai duomenis bei dokumentus apie faktiškai neįvykusias ūkines operacijas, t.y. duomenis apie faktiškai neįvykusias komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje, dėl ko buhalterė O. B. Klaipėdos apskrities VMI per elektroninę deklaravimo sistemą pateiktose Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572) už 2015 m. 03 mėn. – 2016 m. 12 mėn. mokestinius laikotarpius deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, t. y.: 18 laukelyje „Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. Draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ deklaravo 1382,80 Eur mažiau su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų; 19 ir 20 laukeliuose „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų <...> suma“ deklaravo 313,00 Eur mažiau išskaičiuoto pajamų mokesčio, tai yra, nuo apskaitos dokumentais laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2016-12-31 nepagrįsto ir į apskaitą neįtraukto priskaityto darbo užmokesčio iš viso 1382,80 Eur neišskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 313,16 Eur (iš jų: 2015 m. – 213,75 Eur, 2016 m. – 99,41 Eur) gyventojų pajamų mokesčio ir tuo padarė nuostolių valstybės biudžetui 313,16 Eur.

Be to, jis, būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004-11-04 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kurie numato, kad „Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų“, turėdamas tikslą išvengti 563,00 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo įmokų, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31, veikdamas per (duomenys neskelbtini) buhalterę O. B., nesuvokusią jo nusikalstamų veikų pobūdžio, pateikė jai duomenis bei dokumentus apie faktiškai neįvykusias ūkines operacijas, dėl ko buhalterė O. B. per elektroninę deklaravimo sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie:

- laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2016-12-31 duomenis apie apdraustųjų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos bei apie įmokų sumas, tai yra S4 laukelyje deklaravo 1246,79 Eur mažiau, S5 laukelyje – 507,03 Eur mažiau;

- apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2-SD) už laikotarpį nuo 2015-05-01 iki 2015-05-31 pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie (duomenys neskelbtini) darbuotojos A. M. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, sumą bei įmokų sumą, tai yra: A11 laukelyje „pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ deklaravo 136,01 Eur mažiau, A12 laukelyje „įmokų suma Eur“ deklaravo 55,73 Eur mažiau, P5 eilutėje „Iš viso pranešime pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ deklaravo 136,01 Eur mažiau, P6 eilutėje „Iš viso pranešime įmokų suma Eur“ deklaravo 55,73 Eur mažiau.

Jis, laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2016-12-31, nuo apskaitos dokumentais nepagrįsto ir į apskaitą neįtraukto priklausiusio priskaityti darbuotojams darbo užmokesčio iš viso 1382,80 Eur neapskaičiavo, neišskaitė bei nesumokėjo:

- į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš viso 428,38 Eur (iš jų: 2015 m. – 275,12 Eur, 2016 m. – 153,26 Eur) valstybinio socialinio draudimo įmokų;

- į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą iš viso 124,44 Eur (2015 m. – 79,90 Eur, 2016 m. – 44,54 Eur) įmokų;

- į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš viso 9,94 Eur (iš jų: 2015 m. – 6,29 Eur, 2016 m. – 3,65 Eur) pensijų įmokų;

- į Garantinį fondą iš viso 2,77 Eur (iš jų: 2015 m. – 1,78 Eur, 2016 m. – 0,99 Eur) įmokų.

Taip (duomenys neskelbtini) direktorius S. B. laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31 nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą ir VSDFV biudžetą iš viso 6302,00 Eur mokesčių ir įmokų, iš jų: PVM 4380,00 Eur; Pelno mokesčio 1043,00 Eur; Gyventojų pajamų mokesčio 313,00 Eur; VSDFV įmokų 563,00 Eur; į Garantinį fondą 3,00 Eur įmokų.

Be to, S. B. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

jis, būdamas (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už įmonės ūkinę-finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kurie numato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kurie numato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kurie numato, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška“ ir 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kurie numato, kad „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“ laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31 Klaipėdos rajone, tyčia, veikdamas per (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterę O. B., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pateikdamas jai duomenis bei dokumentus apie faktiškai neįvykusias ūkines operacijas, t.y. bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2016-04-01 – UAB „(duomenys neskelbtini)“), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2016-09-01 – UAB „(duomenys neskelbtini)“), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus kuro pirkimo kvitus, kuriuos panaudojo kuro įsigijimui iš viso už 25240,30 Eur (iš jų 4380,55 Eur PVM) pagrįsti, dėl ko vyr. buhalterė 72 (vnt.) sunaudoto kuro nurašymo aktais, kuriuose ūkinių operacijų duomenys neatitinka ūkinės operacijos tapatumo, pagrindė sunaudoto kuro nurašymą iš viso 20859,75 Eur (2015 m. – 10622,22 Eur, 2016 m. – 10237,53 Eur); 9 (vnt.) kasos išlaidų orderiais, 12 atvejų bankiniais pavedimais pagrindė tikrovės neatitinkantį ūkinės operacijos turinį - iš viso 935,26 Eur (2015 m. – 588,19 Eur, 2016 m. – 347,07 Eur) dienpinigių darbuotojams išmokėjimą už faktiškai neįvykusias komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šiuos duomenis užregistravo apskaitos registruose:

- apskaitos registro „Didžioji knyga“ sąskaitoje „6119 Kuras“ užregistravo iš viso 20859,75 Eur (2015 m. - 10622,22 Eur, 2016 m. - 10237,53 Eur) kuro sąnaudų padidėjimą, sąskaitoje „2431 Gautinas PVM“ iš viso 4380,55 Eur (2015 m. - 2230,67 Eur PVM, 2016 m. - 2149,88 Eur PVM) gautino PVM padidėjimą bei padidino (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą iš viso 25240,30Eur (2015 m. - 12852,89 Eur, 2016 m. - 12387,41 Eur) atskaitingam asmeniui – vyr. buhalterei O. B.,

- apskaitos registro „Didžioji knyga“ sąskaitoje „6112 Komandiruotės“ užregistravo iš viso 935,26 Eur (878,26 Eur+57,00 Eur) (2015 m. - 588,19 Eur, 2016 m. - 347,07 Eur) komandiruočių sąnaudų padidėjimą,

- atskaitingo asmens – vyr. buhalterės O. B. avansinėse apyskaitose užregistravo pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2016-04-01 – UAB „(duomenys neskelbtini)“), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2016-09-01 – UAB „(duomenys neskelbtini)“), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus pirkimo kvitus iš viso 25240,30 Eur (2015 m. - 12852,89 Eur, 2016 m. - 12387,41 Eur) piniginių lėšų sumokėjimą nurodytoms įmonėms,

- atskaitingo asmens – vyr. buhalterės O. B. avansinėje apyskaitoje už laikotarpį nuo 2016-02-01 iki 2016-02-29 užregistravo iš viso 57,00 Eur dienpinigių išmokėjimą darbuotojai R. J..

Be to, siekdamas mokėti mažiau mokesčių, į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą įtraukė ir išmokėjo 935,26 Eur G. B., A. M., R. R., L. L., R. J., E. Ž. ir R. B. ne kaip darbo užmokestį, o kaip komandiruočių išlaidas Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurios faktiškai nebuvo įvykusios ir taip išvengė 447,54 Eur mokesčių sumokėjimo.

Taip S. B. apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31 negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

(duomenys neskelbtini) atstovaujama direktoriaus S. B., kuris vadovaudamas (duomenys neskelbtini) turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, ir kuris veikdamas bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, siekdama išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas ir nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, jų panaudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:

S. B., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri numato, kad „ už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ atsakingu už įmonės ūkinę – finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112, priimto 2004-04-13, 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kurie numato, kad „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio reikalavimus, kurie numato, kad „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, <...> 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. lX-751 90 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <…> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, turėdamas tikslą išvengti 4380,00 Eur Pridėtinės vertės mokesčio, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31, veikdamas per (duomenys neskelbtini) buhalterę O. B., nesuvokusią jo nusikalstamų veikų pobūdžio, pateikė jai duomenis bei dokumentus apie faktiškai neįvykusias ūkines operacijas, t.y. pateikė jai kuro pirkimo kvitus, neatitinkančius tikrovės, kuriuos panaudojo kuro įsigijimui iš viso už 25240,30 Eur (iš jų 4380,55 Eur PVM) pagrįsti, dėl ko buhalterė O. B. Klaipėdos apskrities VMI per elektroninę deklaravimo sistemą pateiktose mokestinių laikotarpių nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31 Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) deklaravo neatitinkančius tikrovės duomenis apie turtą, t. y. 25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo iš viso 4380,00 Eur daugiau pirkimo PVM, 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ deklaravo iš viso 4380,00 Eur daugiau atskaitomo PVM, 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo iš viso 4380,00 Eur (2015 m. – 2230,00 Eur, 2016 m. – 2150 Eur) mažiau mokėtino į biudžetą PVM, tuo Valstybės biudžetui padarė iš viso 4380,00 Eur nuostolį.

Be to, S. B., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 11 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kurie numato, kad „Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus“, 53 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kurie numato, kad „Pelno mokestis <...> mokami pagal metines pelno mokesčio <...> deklaracijas. Pelno mokestis <...> turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos“, turėdamas tikslą išvengti 1043,00 Eur Pelno mokesčio, veikdamas per (duomenys neskelbtini) buhalterę O. B., nesuvokusią jo nusikalstamų veikų pobūdžio, pateikė jai duomenis bei dokumentus apie faktiškai neįvykusias ūkines operacijas, t.y. pateikė jai kuro pirkimo kvitus, neatitinkančius tikrovės, kuriuos panaudojo kuro įsigijimui iš viso už 25240,30 Eur ir taip padidino kuro sąnaudas, dėl ko buhalterė O. B. Klaipėdos apskrities VMI per elektroninę deklaravimo sistemą pateiktose 2015 m. ir 2016 m. metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma PLN204) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie pelną, t. y. III dalies „Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ 19 laukelyje „Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą“ deklaravo iš viso 20860,00 Eur (2015 m. – 10622,00 Eur, 2016 m. – 10238,00 Eur) mažiau pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuoto mokestinio metų pelno (nuostolių) prieš apmokestinimą, III dalies „Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ skiltyje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas“ 40 laukelyje „Pelnas“ sumažino pelną iš viso 20860,00 Eur (2015 m. – 10622,00 Eur, 2016 m. – 10238,00 Eur), 52 laukelyje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ sumažino apskaičiuotą apmokestinamojo pelno sumą iš viso 20860,00 Eur (2015 m. - 10622,00 Eur, 2016 m. - 10238,00 Eur), 55 laukelyje „Pelno mokesčio suma“ sumažino pelno mokesčio sumą iš viso 1043,00 Eur (2015 m. – 531,00 Eur (10622,00 Eur x 5%), 2016 m. – 512,00 Eur (10238,00 Eur x 5%)), 62 laukelyje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ sumažino 1043,00 Eur (2015 m. – 531,00 Eur, 2016 m. – 512,00 Eur) mokėtino į biudžetą pelno mokesčio sumą ir nesumokėjo iš viso 1043,00 Eur Pelno mokesčio.

Be to, S. B., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 24 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kurie numato, kad „Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, turėdamas tikslą išvengti 313,00 Eur gyventojų pajamų mokesčio, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31, veikdamas per (duomenys neskelbtini) buhalterę O. B., nesuvokusią jo nusikalstamų veikų pobūdžio, pateikė jai duomenis bei dokumentus apie faktiškai neįvykusias ūkines operacijas, t.y. duomenis apie faktiškai neįvykusias komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje, dėl ko buhalterė O. B. Klaipėdos apskrities VMI per elektroninę deklaravimo sistemą pateiktose Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572) už 2015 m. 03 mėn. – 2016 m. 12 mėn. mokestinius laikotarpius deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, t. y.: 18 laukelyje „Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. Draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ deklaravo 1382,80 Eur mažiau su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų; 19 ir 20 laukeliuose „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų <...> suma“ deklaravo 313,00 Eur mažiau išskaičiuoto pajamų mokesčio, tai yra, nuo apskaitos dokumentais laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2016-12-31 nepagrįsto ir į apskaitą neįtraukto priskaityto darbo užmokesčio iš viso 1382,80 Eur neišskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 313,16 Eur (iš jų: 2015 m. – 213,75 Eur, 2016 m. – 99,41 Eur) gyventojų pajamų mokesčio ir tuo padarė nuostolių valstybės biudžetui 313,16 Eur.

Be to, S. B., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004-11-04 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kurie numato, kad „Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų“, turėdamas tikslą išvengti 563,00 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo įmokų, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31, veikdamas per (duomenys neskelbtini) buhalterę O. B., nesuvokusią jo nusikalstamų veikų pobūdžio, pateikė jai duomenis bei dokumentus apie faktiškai neįvykusias ūkines operacijas, dėl ko buhalterė O. B. per elektroninę deklaravimo sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie:

- laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2016-12-31 duomenis apie apdraustųjų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos bei apie įmokų sumas, tai yra S4 laukelyje deklaravo 1246,79 Eur mažiau, S5 laukelyje – 507,03 Eur mažiau;

- apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2-SD) už laikotarpį nuo 2015-05-01 iki 2015-05-31 pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie (duomenys neskelbtini) darbuotojos A. M. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, sumą bei įmokų sumą, tai yra: A11 laukelyje „pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ deklaravo 136,01 Eur mažiau, A12 laukelyje „įmokų suma Eur“ deklaravo 55,73 Eur mažiau, P5 eilutėje „Iš viso pranešime pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ deklaravo 136,01 Eur mažiau, P6 eilutėje „Iš viso pranešime įmokų suma Eur“ deklaravo 55,73 Eur mažiau.

S. B., laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2016-12-31, nuo apskaitos dokumentais nepagrįsto ir į apskaitą neįtraukto priklausiusio priskaityti darbuotojams darbo užmokesčio iš viso 1382,80 Eur neapskaičiavo, neišskaitė bei nesumokėjo:

- į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš viso 428,38 Eur (iš jų: 2015 m. – 275,12 Eur, 2016 m. – 153,26 Eur) valstybinio socialinio draudimo įmokų;

- į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą iš viso 124,44 Eur (2015 m. – 79,90 Eur, 2016 m. – 44,54 Eur) įmokų;

- į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš viso 9,94 Eur (iš jų: 2015 m. – 6,29 Eur, 2016 m. – 3,65 Eur) pensijų įmokų;

- į Garantinį fondą iš viso 2,77 Eur (iš jų: 2015 m. – 1,78 Eur, 2016 m. – 0,99 Eur) įmokų.

Taip (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31 nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą ir VSDFV biudžetą iš viso 6302,00 Eur mokesčių ir įmokų, iš jų: PVM 4380,00 Eur; Pelno mokesčio 1043,00 Eur; Gyventojų pajamų mokesčio 313,00 Eur; VSDFV įmokų 563,00 Eur; į Garantinį fondą 3,00 Eur įmokų.

Be to, (duomenys neskelbtini) atstovaujama direktoriaus S. B., kuris vadovaudamas (duomenys neskelbtini) turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, ir kuris veikdamas bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, o būtent:

S. B., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už įmonės ūkinę-finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, suvokdamas savo veikimo pavojingus padarinius, numatydamas, kad nebus galima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kurie numato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kurie numato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kurie numato, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška“ ir 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kurie numato, kad „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“ laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31 Klaipėdos rajone, tyčia, veikdamas per (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterę O. B., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pateikdamas jai duomenis bei dokumentus apie faktiškai neįvykusias ūkines operacijas, t.y. bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2016-04-01 – UAB „(duomenys neskelbtini)“), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2016-09-01 – UAB „(duomenys neskelbtini)“), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus kuro pirkimo kvitus, kuriuos panaudojo kuro įsigijimui iš viso už 25240,30 Eur (iš jų 4380,55 Eur PVM) pagrįsti, dėl ko vyr. buhalterė 72 (vnt.) sunaudoto kuro nurašymo aktais, kuriuose ūkinių operacijų duomenys neatitinka ūkinės operacijos tapatumo, pagrindė sunaudoto kuro nurašymą iš viso 20859,75 Eur (2015 m. – 10622,22 Eur, 2016 m. – 10237,53 Eur); 9 (vnt.) kasos išlaidų orderiais, 12 atvejų bankiniais pavedimais pagrindė tikrovės neatitinkantį ūkinės operacijos turinį - iš viso 935,26 Eur (2015 m. – 588,19 Eur, 2016 m. – 347,07 Eur) dienpinigių darbuotojams išmokėjimą už faktiškai neįvykusias komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šiuos duomenis užregistravo apskaitos registruose:

- apskaitos registro „Didžioji knyga“ sąskaitoje „6119 Kuras“ užregistravo iš viso 20859,75 Eur (2015 m. - 10622,22 Eur, 2016 m. - 10237,53 Eur) kuro sąnaudų padidėjimą, sąskaitoje „2431 Gautinas PVM“ iš viso 4380,55 Eur (2015 m. - 2230,67 Eur PVM, 2016 m. – 2149,88 Eur PVM) gautino PVM padidėjimą bei padidino (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą iš viso 25240,30Eur (2015 m. - 12852,89 Eur, 2016 m. - 12387,41 Eur) atskaitingam asmeniui – vyr. buhalterei O. B.,

- apskaitos registro „Didžioji knyga“ sąskaitoje „6112 Komandiruotės“ užregistravo iš viso 935,26 Eur (878,26 Eur+57,00 Eur) (2015 m. - 588,19 Eur, 2016 m. - 347,07 Eur) komandiruočių sąnaudų padidėjimą,

- atskaitingo asmens – vyr. buhalterės O. B. avansinėse apyskaitose užregistravo pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2016-04-01 – UAB „(duomenys neskelbtini)“), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2016-09-01 – UAB „(duomenys neskelbtini)“), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus pirkimo kvitus iš viso 25240,30 Eur (2015 m. - 12852,89 Eur, 2016 m. - 12387,41 Eur) piniginių lėšų sumokėjimą nurodytoms įmonėms,

- atskaitingo asmens – vyr. buhalterės O. B. avansinėje apyskaitoje už laikotarpį nuo 2016-02-01 iki 2016-02-29 užregistravo iš viso 57,00 Eur dienpinigių išmokėjimą darbuotojai R. J..

Be to, siekdamas mokėti mažiau mokesčių, į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą įtraukė ir išmokėjo 935,26 Eur G. B., A. M., R. R., L. L., R. J., E. Ž. ir R. B. ne kaip darbo užmokestį, o kaip komandiruočių išlaidas Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurios faktiškai nebuvo įvykusios ir taip išvengė 447,54 Eur mokesčių sumokėjimo.

Taip (duomenys neskelbtini) apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31 negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. B. kaltu prisipažino visiškai, paaiškino, kad siekdamas išvengti mokesčių, atliko neleistinas operacijas, taip padarė žalą valstybės biudžetui, nesumokėjo 6302 Eur, kurie šiai dienai yra atlyginti. Pirmiausia, savo asmeninėms reikmėms naudojamo kuro kvitus pateikdavo buhalterei, kuri juos įtraukdavo į buhalterinę apskaitą, taip pat darbuotojams išmokėtas sumas fiksavo ne kaip darbo užmokestį, o kaip komandiruočių, kurių realiai nebūdavo, dienpinigius. Tokiu būdu buvo sumažintos tam tikrų mokesčių sumos. Taip pat paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) veikla yra šeimos verslas, šiuo metu (duomenys neskelbtini) direktorė yra O. B., bendrovėje dirba 2 asmenys, koks bendrovės pelnas pagal pateiktas finansines atskaitomybes, tiksliai negali pasakyti. Dėl savo elgesio gailisi, iš klaidos pasimokė.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo (duomenys neskelbtini) atstovas R. N. pripažino juridinio asmens kaltę, taip pat pripažino, kad (duomenys neskelbtini) direktorius veikė šio juridinio asmens naudai pagal visus kaltinimus.

Iš liudytojos R. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2016-04-11 iki 2017-01-14 apskaitininkės pareigose, 2016-04-09 pagal darbo sutartį Nr. 21 buvo nustatytas MVA atlyginimas. Dėl darbo sąlygų ir apmokėjo su ja kalbėjo UAB "(duomenys neskelbtini)" vyr. buhalterė O. B., kuri realiai ir vadovavo įmonei. Į jos pareigas įėjo sąskaitų suvedinėjimas į Cento programą, archyvavo dokumentus, išrašydavo (duomenys neskelbtini) sąskaitas, sandėlio nurašymus. Darbo laikas nuo 8 iki 18 val., retkarčiais dirbdavo ir šeštadieniais. Negali pasakyti, kiek išdirbdavo viršvalandžių per mėnesį, tačiau už perdirbtas valandas (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterė O. B. išmokėdavo per komandiruotpinigius. Tačiau vieną savaitę per mėnesį (išskyrus vasarą) nedirbdavo iki 17.30 val., kadangi būdavo nuo 18 val. paskaitos. Kiekvieną mėnesį (duomenys neskelbtini) direktorius S. B. išleisdavo įsakymą, pagal kurį komandiruodavo darbuotojus į komandiruotes po Lietuvą. Jos darbo laikotarpiu nuo 2016-04-11 iki 2017-01-14 nė karto nebuvo išvykusi į komandiruotes, nesinaudojo bendrovės „Vizirė“ automobiliais. Jos darbo laikotarpiu niekas iš darbuotojų nevažiavo į komandiruotes ir prekių neišvežinėjo po Lietuvos miestus. Dirbo kartu su R. J. (praktikos metu) bei E. Ž., kurios taip pat nevažiavo į komandiruotes, nesinaudojo įmonės automobiliais. R. J. ir E. Ž. išdirbti viršvalandžiai buvo išmokami per komandiruotpinigius. Jei kuri nors mėnesį neturėjo išdirbtų viršvalandžių, vis tiek rašydavo įsakymus dėl komandiruočių, tačiau paskaičiuotų komandiruotpinigių neišmokėdavo, nors pasirašydavo ant žiniaraščių. (duomenys neskelbtini) turi internetinę parduotuvę, kurioje prekiauja kanceliarinėmis prekėmis ir kitomis buitinėmis prekėmis. Šias prekes (duomenys neskelbtini) įsigydavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB “ (duomenys neskelbtini)“ siųsdavo užsakymą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jei užsakymas būdavo ne Klaipėdos mieste, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ šias prekes pristatydavo klientams patys. Jei klientai, kurie pirkdavo prekes iš (duomenys neskelbtini) buvo Klaipėdos mieste, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekes perduodavo (duomenys neskelbtini) Direktorius S. B. šias prekes Klaipėdos mieste išvežiodavo pats. Jos darbo laikotarpiu UAB "(duomenys neskelbtini)" naudojosi tik dviem automobiliais, t.y. su (duomenys neskelbtini) važinėjosi direktorius S. B., o su N. Q. vyr. buhalterė O. B.. Jai dirbant apskaitininkės pareigose teko suvedinėti ir automobilio Honda Jazz kelionės lapus, tačiau šio automobilio nei karto neteko matyti prie UAB "(duomenys neskelbtini)" ofiso, esančio (duomenys neskelbtini) (2 t., 3-5 b.l.).

Iš liudytojos R. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2016-01-18 iki 2016-03-25 apskaitininkės pareigose. Į šias pareigas priėmė UAB "(duomenys neskelbtini)" vyr. buhalterė O. B., su kuria ir vyko darbo pokalbis. UAB "(duomenys neskelbtini)" direktorius S. B. tik atvyko susipažinti ir pasirašyti darbo sutartį. Darbo sutartyje buvo numatytas minimalus valandinis atlygis, į rankas gaudavo apie 400 EUR, darbo laikas buvo nuo 8 iki 18 val., kartais dirbo ir šeštadieniais. Vyr. buhalterė O. B. laiko apskaitos tabelyje žymėdavo, kad dirba po 8 val., o viršvalandžius išmokėdavo per komandiruotpinigius. Laikotarpiu 2016-01-18 iki 2017-03-25 kai dirbo (duomenys neskelbtini) į jokias komandiruotes nevažiavo, nesinaudojo įmonės automobiliais. Darbo metu tvarkė tik klientų buhalterinę apskaitą, suvedinėjo duomenis į Cento programą, bei priduodavo Sodrai duomenis. 2016 m. sausio mėn. vyr. buhalterė O. B. jai išmokėjo atlyginimą 151,66 EUR ir kaip dalį atlyginimo sudarė 25,65 EUR komandiruotpinigių, iš viso gavo atlyginimo 177,31 EUR. 2016 m. vasario mėn. O. B. į rankas išmokėjo apie 400-420 EUR, 2016 m. vasario mėn. išmokėta komandiruotpinigių suma 31,35 EUR yra išmokėta kaip dalis jos atlyginimo. 2016 m. kovo mėn. (duomenys neskelbtini) priskaičiavo 362,10 EUR, O. B. jai nuskaitė už mokslus 398,67 EUR. Ir dar atskaičius liudytoja liko (duomenys neskelbtini) skoloje 144,85 EUR, šiai sumai buvo pasirašyta taikos sutartis, kad abi pusės pretenzijų neturi ir skola iš jos nebus reikalaujama. Pagal (duomenys neskelbtini) įsakymą liudytoja už mokslus turėjo kas mėnesį mokėti po 230 EUR. Liudytojos darbo laikotarpiu (du mėnesius) (duomenys neskelbtini) naudojosi tik dviem automobiliais, t.y. su (duomenys neskelbtini) važinėjosi direktorius S. B., o su N. Q. vyr. buhalterė O. B.. Dirbant apskaitininkės pareigose teko suvedinėti ir automobilio Honda Jazz kelionės lapus, tačiau šio automobilio nei karto neteko matyti prie (duomenys neskelbtini) ofiso (2 t., 8-10 b.l.).

Iš liudytojų G. B., L. L., A. G., R. R., E. Ž., dirbusių (duomenys neskelbtini) apskaitininkėmis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jos davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojos R. B. bei R. J. (2 t., 13-15, 18-20, 23-25, 28-30, 34-36 b. l.).

Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos specialisto 2017-11-30 išvados Nr. 5-3/83 matyti, kad pateiktos tokios išvados:

1. Ar (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis teisės aktų reikalavimų? Jei ne, tai kokie teisės aktai buvo pažeisti? Ar dėl šių pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros?

(duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita tiriamuoju laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31 buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų reikalavimų.

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus, ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00006-17 medžiagą, jeigu (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo2015-01-01 iki 2016-12-31, Lietuvos Respublikos ūkio subjektų vardu išrašytus kuro pirkimo kvitus panaudojo kuro įsigijimui už iš viso 25240,30 Eur, iš jų 4380,55 Eur PVM(2015 m. – 12852,89 Eur, iš jų 2230,67 Eur PVM; 2016 m. – 12387,41 Eur, iš jų 2149,88 Eur PVM) pagrįsti; 72 (vnt.) sunaudoto kuro nurašymo aktais pagrindė sunaudoto kuro nurašymą iš viso 20859,75 Eur (2015 m. – 10622,22 Eur, 2016 m. – 10237,53 Eur); 9 (vnt.) kasos išlaidų orderiais,12 atvejų bankiniais pavedimais pagrindė iš viso 878,26 Eur (2015 m. - 588,19 Eur, 2016 m. - 290,07 Eur) dienpinigių darbuotojams išmokėjimą už komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje, tai yra apskaitos dokumentais pagrindė ūkines operacijas, neatitinkančias tikrovės, tai (duomenys neskelbtini) nesilaikė:

- Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-57413 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad: „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...>4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška“, t. y. laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31Lietuvos Respublikos ūkio subjektų vardu išrašytus kuro pirkimo kvitus, neatitinkančius tikrovės, panaudojo kuro įsigijimui už iš viso 25240,30 Eur, iš jų 4380,55 Eur PVM (2015 m. – 12852,89 Eur, iš jų 2230,67 Eur PVM; 2016 m. – 12387,41 Eur, iš jų 2149,88 Eur PVM) pagrįsti, 72 (vnt.) sunaudoto kuro nurašymo aktais, kuriuose ūkinių operacijų duomenys neatitinka ūkinės operacijos tapatumo, pagrindė sunaudoto kuro nurašymą iš viso 20859,75 Eur (2015 m. – 10622,22 Eur, 2016 m. – 10237,53 Eur); 9 (vnt.) kasos išlaidų orderiais, 12 atvejų bankiniais pavedimais pagrindė tikrovės neatitinkantį ūkinės operacijos turinį - iš viso 878,26 Eur (2015 m. - 588,19 Eur, 2016 m. -290,07 Eur) dienpinigių darbuotojams išmokėjimą už komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu apskaitos dokumentais nepagrindė iš viso 1382,80 Eur (2015 m. - 888,13 Eur, 2016 m. - 494,67 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo bei iš viso 935,26 Eur (2015 m. – 588,19 Eur, 2016 m. – 347,07 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo, tuo nesilaikė:

- Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-5746 straipsnio 2 dalies nuostatas, kur nurodyta: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kur nurodyta: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, nes apskaitos dokumentais nepagrindė iš viso 1382,80 Eur darbo užmokesčio priskaitymo bei iš viso 935,26 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo;

- Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-57416 straipsnio 1 dalies nuostatas, kur nurodyta: „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes apskaitos registruose neužregistravo iš viso 1382,80 Eur darbo užmokesčio priskaitymo bei iš viso 935,26 Eur išmokėto darbo užmokesčio.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, pagal pateiktą ikiteisminio tyrimo bylosNr. 04-6-00006-17 medžiagą, (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, dėl padarytų Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-5746 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatų pažeidimų, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2. Ar (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje teisingai parodytas darbo užmokesčio, dienpinigių ir kuro apskaičiavimas, įvertinant ikiteisminio tyrimo byloje surinktus duomenis?

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31:

- 72 (vnt.) sunaudoto kuro nurašymo aktais, kuriuose ūkinių operacijų turinys ir ūkinių operacijų rezultatas pinigine ir kiekybine išraiška neatitinka tikrovės, pagrindė sunaudoto kuro nurašymą iš viso 20859,75 Eur (2015 m. – 10622,22 Eur, 2016 m. – 10237,53 Eur);

- 9 (vnt.) kasos išlaidų orderiais, 12 atvejų bankiniais pavedimais pagrindė dienpinigių darbuotojams išmokėjimą už komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje iš viso 878,26 Eur (2015 m. - 588,19 Eur, 2016 m. - 290,07 Eur) (detaliau specialisto išvados 9 lape);

- apskaitos dokumentais nepagrindė 1382,80 Eur (2015 m. - 888,13 Eur, 2016 m. - 494,67 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo bei 935,26 Eur (2015 m. – 588,19 Eur, 2016 m. – 347,07 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo (detaliau specialisto išvados 10 lape).

3. Ar valstybės įgaliotoms institucijoms (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu deklaravo pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą? Jei taip, tai ar deklaracijoje pateikė teisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų panaudojimą? Kokių teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių finansinių atskaitomybių, deklaracijų teikimą nesilaikė? Kiek ir kokių mokesčių nesumokėjo į valstybės biudžetą?

(duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities VMI pateiktose mokestinių laikotarpių nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31 Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) deklaravo neatitinkančius tikrovės duomenis apie turtą, t. y. 25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo iš viso 4380,00 Eur daugiau pirkimo PVM, 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ deklaravo iš viso 4380,00 Eur daugiau atskaitomo PVM, 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo iš viso 4380,00 Eur (2015 m. – 2230,00 Eur, 2016 m. – 2150 Eur) mažiau mokėtino į biudžetą PVM, tuo Valstybės biudžetui padarė iš viso 4380,00 Eur nuostolį.

Tuo (duomenys neskelbtini) nesilaikė Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 90 straipsnio 1 dalies nuostatų, kur nurodyta, kad „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <…> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, nes Klaipėdos apskrities VMI pateiktose mokestinių laikotarpių nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31 Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis ir nesumokėjo iš viso 4380,00 Eur (2015 m. – 2230,00 Eur, 2016 m. – 2150 Eur) mokėtino į biudžetą PVM.

(duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities VMI pateiktose 2015 m. ir 2016 m. metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma PLN204) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie pelną, t. y. III dalies „Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ 19 laukelyje „Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą“ deklaravo iš viso 20860,00 Eur (2015 m. – 10622,00 Eur, 2016 m. – 10238,00 Eur) mažiau pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuoto mokestinio metų pelno (nuostolių) prieš apmokestinimą, III dalies „Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ skiltyje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas“ 40 laukelyje „Pelnas“ sumažino pelną iš viso 20860,00 Eur (2015 m. – 10622,00 Eur, 2016 m. – 10238,00 Eur), 52 laukelyje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ sumažino apskaičiuotą apmokestinamojo pelno sumą iš viso 20860,00 Eur (2015 m. - 10622,00 Eur, 2016 m. - 10238,00 Eur), 55 laukelyje „Pelno mokesčio suma“ sumažino pelno mokesčio sumą iš viso1043,00 Eur (2015 m. – 531,00 Eur (10622,00 Eur x 5%), 2016 m. – 512,00 Eur (10238,00 Eur x 5%)), 62 laukelyje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ sumažino 1043,00 Eur (2015 m. – 531,00 Eur, 2016 m. – 512,00 Eur) mokėtino į biudžetą pelno mokesčio sumą.

Tuo (duomenys neskelbtini) nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymoNr. IX-675:

- 11 straipsnio 4 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus“, nes pateikė Klaipėdos apskrities VMI 2015 m. ir 2016 m. Metines pelno mokesčio deklaracijas (forma PLN204), kuriose deklaravo duomenis neatitinkančius tikrovės apie pelną, t. y. deklaravo mažesnį mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – pelną iš viso 20860,00 Eur (2015 m. – 10622,00 Eur, 2016 m. – 10238,00 Eur) bei mažesnę pelno mokesčio sumą, mokėtiną į biudžetą iš viso 1043,00 Eur (2015 m. – 531,00 Eur, 2016 m. – 512,00 Eur),

- 53 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta „Pelno mokestis <...> mokami pagal metines pelno mokesčio <...> deklaracijas. Pelno mokestis <...> turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos“ nuostatų, nes neapskaičiavo,Klaipėdos apskrities VMI pateiktose 2015 m. ir 2016 m. Metinėse pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204) nedeklaravo ir iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos nesumokėjo iš viso 1043,00 Eur (2015 m. – 531,00 Eur, 2016 m. – 512,00 Eur) pelno mokesčio.

(duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities VMI pateiktose Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572) už 2015 m. 03 mėn. – 2016 m. 12 mėn. mokestinius laikotarpius deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, t. y.: 18 laukelyje „Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. Draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ deklaravo 1382,80 Eur mažiau su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų; 19 ir 20 laukeliuose „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų <...> suma“ deklaravo 313,00 Eur mažiau išskaičiuoto pajamų mokesčio ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 313,00 Eur gyventojų pajamų mokesčio.

(duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2016-12-31 pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) su priedais (forma SAM3SD) pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui tikrovės neatitinkančius duomenis apie apdraustųjų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos bei apie įmokų sumas, tai yra S4 laukelyje deklaravo 1246,79 Eur mažiau, S5 laukelyje – 507,03 Eur mažiau.

(duomenys neskelbtini) 2015-05-29 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateiktame pranešime apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2-SD) už laikotarpį nuo 2015-05-01 iki 2015-05-31 pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie (duomenys neskelbtini) darbuotojos A. M. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, sumą bei įmokų sumą, tai yra: A11 laukelyje „pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ deklaravo 136,01 Eur mažiau, A12 laukelyje „įmokų suma Eur“ deklaravo 55,73 Eur mažiau, P5 eilutėje „Iš viso pranešime pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ deklaravo136,01 Eur mažiau, P6 eilutėje „Iš viso pranešime įmokų suma Eur“ deklaravo 55,73 Eur mažiau. Tuo (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos 2004-11-04 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 14 straipsnio 2 dalies nuostatas: „Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų“.

- Lietuvos Respublikos 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-100723 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Lietuvos vienetas <...> kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms“; 3 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Lietuvos vienetas <...> kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, išmokėtų iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotas pajamų mokestis turi būti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos“, tai yra, nuo apskaitos dokumentais laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2016-12-31 nepagrįsto ir į apskaitą neįtraukto priskaityto darbo užmokesčio iš viso 1382,80 Eur neišskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 313,16 Eur (iš jų: 2015 m. – 213,75 Eur, 2016 m. – 99,41 Eur) gyventojų pajamų mokesčio ir tuo padarė nuostolių valstybės biudžetui 313,16 Eur;

- Lietuvos Respublikos 2004-11-04 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 9 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą apskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti“, 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos”, tai yra, laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2016-12-31 nuo apskaitos dokumentais nepagrįsto ir į apskaitą neįtraukto priklausiusio priskaityti darbuotojams darbo užmokesčio iš viso 1382,80 Eur neapskaičiavo, neišskaitė bei nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš viso 428,38 Eur (iš jų: 2015 m. – 275,12 Eur, 2016 m. – 153,26 Eur) valstybinio socialinio draudimo įmokų (30,98 %), tuo padarė nuostolių valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 428,38 Eur;

- Lietuvos Respublikos 2002-12-03 Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis: 1) dirbančius pagal darbo sutartis...“, 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje <...> moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“, tai yra, laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2016-12-31 nuo apskaitos dokumentais nepagrįsto ir į apskaitą neįtraukto iš viso 1382,80 Eur priklausiusio priskaityti darbuotojams darbo užmokesčio neapskaičiavo, neišskaitė ir nesumokėjo į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą iš viso 124,44 Eur (2015 m. – 79,90 Eur, 2016 m. – 44,54 Eur), tuo padarė nuostolių Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 124,44 Eur;

- Lietuvos Respublikos 2003-07-04 Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-169110 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurių sudedamoji dalis yra pensijų įmoka, ir papildomos dalyvio lėšomis mokamos įmokos <...> draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF biudžetui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“, tai yra, laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2016-12-31, nuo apskaitos dokumentais nepagrįsto ir į apskaitą neįtraukto iš viso 1382,80 Eur priklausiusio priskaityti darbuotojams darbo užmokesčio neapskaičiavo, neišskaitė ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš viso 9,94 Eur (iš jų: 2015 m. – 6,29 Eur, 2016 m. – 3,65 Eur) pensijų įmokų, tuo padarė nuostolių Valstybinio socialinio draudimo biudžetui 9,94 Eur;

- Lietuvos Respublikos 2000-09-12 Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 3 straipsnio1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Garantinio fondo lėšas sudaro: 1) darbdavių, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose, įmokos“, 3 straipsnio 3 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų įmokų dydis yra lygus 0,2 procento priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydžiui”, tai yra, laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2016-12-31, nuo apskaitos dokumentais nepagrįsto ir į apskaitą neįtraukto iš viso 1382,80 Eur priklausiusio priskaityti darbuotojams darbo užmokesčio nepriskaičiavo ir nesumokėjo iš viso 2,77 Eur (iš jų: 2015 m. – 1,78 Eur, 2016 m. – 0,99 Eur) įmokų į Garantinį fondą, tuo padarė nuostolių valstybės biudžetui 2,77 Eur.

Tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31 neapskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą ir VSDFV biudžetą iš viso 6302,00 Eur (2015 m. – 3338,00 Eur, 2016 m. – 2964,00 Eur) mokesčių ir įmokų, iš jų:

- 4380,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio (iš jų: 2015 m. – 2230,00 Eur, 2016 m. – 2150 Eur);

- 1043,00 Eur pelno mokesčio (iš jų: 2015 m. – 531,00 Eur, 2016 m. – 512,00 Eur);

- 313,00 Eur gyventojų pajamų mokesčio (iš jų: 2015 m. – 214,00 Eur, 2016 m. – 99,00 Eur);

- 563,00 Eur VSDF įmokų (iš jų: už 2015 m. – 361,00 Eur, už 2016 m. – 202,00 Eur);

- 3,00 Eur įmokų į Garantinį fondą (iš jų: 2015 m. – 2,00 Eur, 2016 m. – 1,00 Eur) (3 t., 26-46 b. l.).

Iš kratų protokolų matyti, kad pagal teismo nutartis atliktos kratos S. B. gyvenamosios vietos deklaruotoje vietoje, automobiliuose, (duomenys neskelbtini) buveinės vietoje. Kratų metu automobiliuose nieko nerasta ir nepaimta, užfiksuoti faktinės ridos skaitiklių parodymai, kurie nesutampa su buhalterinėje apskaitoje kuro nurašymo aktuose nurodomose ridos skaitiklio parodymais. Kartos metu ofiso patalpose nieko nerasta ir nepaimta. Apžiūrėtas vyr. buhalterės O. B. darbo kompiuteris, rasti (duomenys neskelbtini) failai perkelti į DVD diską, kuris pridėtas (1 t., 60-106 b. l.).

Iš UAB "(duomenys neskelbtini)", UAB "(duomenys neskelbtini)" atakymų matyti, kad šios bendrovės pateikė duomenis dėl (duomenys neskelbtini) pateiktų užsakymų ir nurodytų adresų, kur šios įmonės turi pristatyti (duomenys neskelbtini) užsakytas prekes (1 t., 115-171 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Tuo būdu kaltinamojo S. B. teisme duotais parodymais, kuriuos patvirtina tiek liudytojų parodymai, tiek kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai, patikimai nustatyta, jog jis, būdamas (duomenys neskelbtini) direktorius:

1. siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas ir nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, jų panaudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai:

1) turėdamas tikslą išvengti 4380,00 Eur Pridėtinės vertės mokesčio, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31, veikdamas per (duomenys neskelbtini) buhalterę O. B., nesuvokusią jo nusikalstamų veikų pobūdžio, pateikė jai duomenis bei dokumentus apie faktiškai neįvykusias ūkines operacijas, t.y. pateikė jai kuro pirkimo kvitus, neatitinkančius tikrovės, kuriuos panaudojo kuro įsigijimui iš viso už 25240,30 Eur (iš jų 4380,55 Eur PVM) pagrįsti, dėl ko buhalterė O. B. Klaipėdos apskrities VMI per elektroninę deklaravimo sistemą pateiktose mokestinių laikotarpių nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31 Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) deklaravo neatitinkančius tikrovės duomenis apie turtą, t. y. 25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ deklaravo iš viso 4380,00 Eur daugiau pirkimo PVM, 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ deklaravo iš viso 4380,00 Eur daugiau atskaitomo PVM, 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo iš viso 4380,00 Eur (2015 m. – 2230,00 Eur, 2016 m. – 2150 Eur) mažiau mokėtino į biudžetą PVM, tuo Valstybės biudžetui padarė iš viso 4380,00 Eur nuostolį.

2) turėdamas tikslą išvengti 1043,00 Eur Pelno mokesčio, veikdamas per (duomenys neskelbtini) buhalterę O. B., nesuvokusią jo nusikalstamų veikų pobūdžio, pateikė jai duomenis bei dokumentus apie faktiškai neįvykusias ūkines operacijas, t.y. pateikė jai kuro pirkimo kvitus, neatitinkančius tikrovės, kuriuos panaudojo kuro įsigijimui iš viso už 25240,30 Eur ir taip padidino kuro sąnaudas, dėl ko buhalterė O. B. Klaipėdos apskrities VMI per elektroninę deklaravimo sistemą pateiktose 2015 m. ir 2016 m. metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma PLN204) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie pelną, t. y. III dalies „Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ 19 laukelyje „Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą“ deklaravo iš viso 20860,00 Eur (2015 m. – 10622,00 Eur, 2016 m. – 10238,00 Eur) mažiau pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuoto mokestinio metų pelno (nuostolių) prieš apmokestinimą, III dalies „Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ skiltyje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas“ 40 laukelyje „Pelnas“ sumažino pelną iš viso 20860,00 Eur (2015 m. – 10622,00 Eur, 2016 m. – 10238,00 Eur), 52 laukelyje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ sumažino apskaičiuotą apmokestinamojo pelno sumą iš viso 20860,00 Eur (2015 m. - 10622,00 Eur, 2016 m. - 10238,00 Eur), 55 laukelyje „Pelno mokesčio suma“ sumažino pelno mokesčio sumą iš viso 1043,00 Eur (2015 m. – 531,00 Eur (10622,00 Eur x 5%), 2016 m. – 512,00 Eur (10238,00 Eur x 5%)), 62 laukelyje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ sumažino 1043,00 Eur (2015 m. – 531,00 Eur, 2016 m. – 512,00 Eur) mokėtino į biudžetą pelno mokesčio sumą ir nesumokėjo iš viso 1043,00 Eur Pelno mokesčio.

3) turėdamas tikslą išvengti 313,00 Eur gyventojų pajamų mokesčio, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31, veikdamas per (duomenys neskelbtini) buhalterę O. B., nesuvokusią jo nusikalstamų veikų pobūdžio, pateikė jai duomenis bei dokumentus apie faktiškai neįvykusias ūkines operacijas, t.y. duomenis apie faktiškai neįvykusias komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje, dėl ko buhalterė O. B. Klaipėdos apskrities VMI per elektroninę deklaravimo sistemą pateiktose Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572) už 2015 m. 03 mėn. – 2016 m. 12 mėn. mokestinius laikotarpius deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, t. y.: 18 laukelyje „Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. Draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ deklaravo 1382,80 Eur mažiau su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų; 19 ir 20 laukeliuose „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų <...> suma“ deklaravo 313,00 Eur mažiau išskaičiuoto pajamų mokesčio, tai yra, nuo apskaitos dokumentais laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2016-12-31 nepagrįsto ir į apskaitą neįtraukto priskaityto darbo užmokesčio iš viso 1382,80 Eur neišskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 313,16 Eur (iš jų: 2015 m. – 213,75 Eur, 2016 m. – 99,41 Eur) gyventojų pajamų mokesčio ir tuo padarė nuostolių valstybės biudžetui 313,16 Eur.

4) turėdamas tikslą išvengti 563,00 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo įmokų, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31, veikdamas per (duomenys neskelbtini) buhalterę O. B., nesuvokusią jo nusikalstamų veikų pobūdžio, pateikė jai duomenis bei dokumentus apie faktiškai neįvykusias ūkines operacijas, dėl ko buhalterė O. B. per elektroninę deklaravimo sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie: a) laikotarpiu nuo 2015-02-01 iki 2016-12-31 duomenis apie apdraustųjų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos bei apie įmokų sumas, tai yra S4 laukelyje deklaravo 1246,79 Eur mažiau, S5 laukelyje – 507,03 Eur mažiau; b) apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (forma 2-SD) už laikotarpį nuo 2015-05-01 iki 2015-05-31 pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie (duomenys neskelbtini) darbuotojos A. M. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, sumą bei įmokų sumą, tai yra: A11 laukelyje „pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ deklaravo 136,01 Eur mažiau, A12 laukelyje „įmokų suma Eur“ deklaravo 55,73 Eur mažiau, P5 eilutėje „Iš viso pranešime pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Eur“ deklaravo 136,01 Eur mažiau, P6 eilutėje „Iš viso pranešime įmokų suma Eur“ deklaravo 55,73 Eur mažiau;

2. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31 Klaipėdos r., tyčia, veikdamas per (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterę O. B., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pateikdamas jai duomenis bei dokumentus apie faktiškai neįvykusias ūkines operacijas, t.y. bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2016-04-01 – UAB „(duomenys neskelbtini)“), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2016-09-01 – UAB „(duomenys neskelbtini)“), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus kuro pirkimo kvitus, kuriuos panaudojo kuro įsigijimui iš viso už 25240,30 Eur (iš jų 4380,55 Eur PVM) pagrįsti, dėl ko vyr. buhalterė 72 (vnt.) sunaudoto kuro nurašymo aktais, kuriuose ūkinių operacijų duomenys neatitinka ūkinės operacijos tapatumo, pagrindė sunaudoto kuro nurašymą iš viso 20859,75 Eur (2015 m. – 10622,22 Eur, 2016 m. – 10237,53 Eur); 9 (vnt.) kasos išlaidų orderiais, 12 atvejų bankiniais pavedimais pagrindė tikrovės neatitinkantį ūkinės operacijos turinį - iš viso 935,26 Eur (2015 m. – 588,19 Eur, 2016 m. – 347,07 Eur) dienpinigių darbuotojams išmokėjimą už faktiškai neįvykusias komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šiuos duomenis užregistravo apskaitos registruose, dėl ko laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31 negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Taigi kaltinamojo S. B. kaltė dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia.

BK 20 straipsnyje įtvirtinta juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai ir interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovo pareigas juridiniame asmenyje turėjo teisę: atstovauti juridiniam asmeniui; priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba kontroliuoti juridinio asmens veiklą.

Byloje patikimai nustatyta, kad S. B. anksčiau aprašytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, turėdamas teisę jai atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, ir veikdamas bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, todėl (duomenys neskelbtini) kaltė dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje bei 20 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia.

Kaltinamojo S. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs bei atlygino padarytą žalą. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo brolis D. B. teismui pateikė prašymą perduoti kaltinamąjį S. B. jam pagal laidavimą, kuriame nurodyta, kad su broliu dažnai susitinka, bendrauja šeimomis, brolis labai išgyvena dėl padarytos klaidos, jis yra geras, sąžiningas ir atsakingas žmogus. Jis pats yra doras pilietis, neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, turi nuolatinį darbą, charakterizuojamas teigiamai, bendraudamas su broliu turi realias galimybes daryti teigiamą įtaką. Teismo posėdžio metu D. B. parodė, kad anksčiau brolis buvo uždaras ir apie savo bėdas nepasakojo, tačiau dabar jie yra pasikalbėję ir jis mano, kad su jo pagalba brolis nebepateks į įstatymui prieštaraujančias situacijas.

Kaltinamasis S. B. anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, padarė du nusikaltimus finansų sistemai, prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, žalą atlygino, šiuo metu dirba nebe vadovaujamose pareigose, kas eliminuoja galimybę daryti analogiškus nusikaltimus. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

S. B. atiduotinas pagal laidavimą minimaliam įstatymo nustatytam laikotarpiui be užstato broliui D. B., kuris teismo nuomone, yra vertas teismo pasitikėjimo ir turi neabejotiną galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Tokiu būdu kaltinamasis S. B. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, esant BK 40 straipsnyje numatytoms asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygoms.

Nepaisant išdėstyto, atsižvelgiant į tai, kad S. B. daromos nusikalstamos veikos buvo atskleistos tik bendrovės darbuotojos pranešimo apie juos dėka (akivaizdu, kad be šio pranešimo atskleisti taip daromų nusikalstamų veikų praktiškai neįmanoma), (duomenys neskelbtini) vykdo buhalterinės apskaitos teikimo veiklą, tačiau pati tvarkydama savo buhalterinę apskaitą tai darė apgaulingai, o pasak S. B., tai šeimos verslas, teismo nuomone, siekiant, jog jis suprastų ir pajustų savo poelgio neigiamus padarinius ir ateityje nebenusikalstų, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant maksimalų BK 71 straipsnio (nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusios redakcijos) sankcijoje numatytą jo dydį.

Skirdamas bausmę (duomenys neskelbtini) teismas vadovaujasi tiek bendraisiais, tiek juridiniams asmenims taikomais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas ir BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamosios (duomenys neskelbtini) atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, jog ji prisipažino ir gailisi nusikaltusi bei atlygino padarytą žalą. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

(duomenys neskelbtini) padarė du nusikaltimus finansų sistemai, siekė išvengti 6302,00 Eur mokesčių ir įmokų, kas nedaug viršija ribą (5000 Eur), nuo kurios šiuo metu už tokius nusikaltimus taikoma baudžiamoji atsakomybė, pripažino kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, žalą atlygino, teisiama pirmą kartą, pelningai vykdo veiklą, todėl darytina išvada, kad bausmės tikslai ir paskirtis bus pasiekti šiam juridiniam asmeniui paskyrus švelniausias BK 43 straipsnyje numatytas bausmės rūšis – baudas, nustatant artimus BK 47 straipsnio 4 dalyje numatytos sankcijos minimumui jų dydžius, kurie, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintini trečdaliu.

Už atskiras nusikalstamas veikas bausmės subendrintinos apėmimo būdu BK 63 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje ir 5 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, kadangi (duomenys neskelbtini) atstovaujama direktoriaus S. B., kaip matyti iš jo paaiškinimų bei kaltinimo turinio, turėjo bendrą sumanymą išvengti mokesčių ir įmokų, ir šį sumanymą įgyvendino į apskaitą įtraukdama duomenis bei dokumentus apie faktiškai neįvykusias ūkines operacijas (kuro pirkimą ir darbuotojų komandiruotes), taip apgaulingai tvarkydama buhalterinę apskaitą, ir atitinkamai įrašydama į deklaracijas ir nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, jų panaudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-308 straipsniais,

nusprendžia:

S. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, S. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 25 MGL (941,50 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Perduoti S. B. laiduotojo D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn. Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą.

Išaiškinti D. B., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

I. S. B., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalye ir 220 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 240 MGL (9038,40 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 160 MGL (6025,60 Eur) dydžio baudą.

Uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 300 MGL (11298,00 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 200 MGL (7532,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 200 MGL (7532,00 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad baudą uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ privalo sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas - 6801). Sumokėjus kvitą būtina pateikti teismui.

Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus, saugomus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.