- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-03
- Bylos Nr.
- 2A-686-125/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00753-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Aušra Maškevičienė
- Pareiškėjas
- G. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Liucija Paulauskaitė (Proceso Nr. 2-10-3-00753-2012-6)
2013 m. gegužės 3 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Aušros Maškevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-995-83/2012 pagal pareiškėjo G. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius bei suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas 2012-09-03 kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą su pareiškimu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuo 1989 m. sausio 17 d. iki 1991 m. sausio 4 d. dirbo brigadininku Statybos ir remonto darbų kooperatyve „Ašva“ prie Šilutės raj. ,,Ašvos‘‘ tarybinio ūkio. Per tą laikotarpį gaudavo vidutinį mėnesinį darbo užmokestį 2000 rublių. Nurodo, kad šio juridinio fakto nustatymas yra reikalingas senatvės pensijos perskaičiavimui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nesutikimo motyvais nurodė aplinkybes, kad valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Valstybinių socialinių draudimo pensijų įstatymo ir Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų normomis. Pagal Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir nuostatų 23 punktą, pareiškėjo nurodytas darbo Statybos ir remonto darbų kooperatyve ,,Ašva‘‘ laikotarpiu nuo 1989-01-17 iki 1991-01-04 yra įskaičiuotas į pareiškėjo darbo stažą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad archyviniai dokumentai apie to laikotarpio asmens draudžiamąsias pajamas visiškai ar iš dalies neišsaugoti, jų negalima pateikti dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių, todėl pagal Pensijų įstatymo 56 straipsnio 4 dalį minėtu laikotarpiu pareiškėjo draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas laikant to laikotarpio pajamas nulinėmis pajamomis.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2012-12-13 sprendimu ieškinį tenkino; nusprendė nustatyti juridinį faktą, kad nuo 1989 m. sausio 17 d. iki 1991 m. sausio 4 d. pareiškėjas G. J. dirbo Statybos ir remonto kooperatyve ,,Ašva‘‘ prie Šilutės ,,Ašvos‘‘ tarybinio ūkio ir gaudavo 2 000 rublių mėnesinio darbo užmokesčio. Pripažino, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių tenkinti pareiškėjo prašymą ir nustatyti faktą, kad pareiškėjas nuo 1989-01-17 iki 1991-01-04 dirbo statybos ir remonto kooperatyve ,,Ašva‘‘. Nurodė, jog pareiškėjas pateikė duomenis, kuriuose užfiksuota, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1989 m. sausio mėnesio iki 1991 metų sausio mėnesio mokėjo draudžiamųjų pajamų mokestį. Rašytiniame dokumente buvo nurodyta kokio dydžio yra pareiškėjo darbo užmokestis ir kokio dydžio draudiminis koeficientas taikytas. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kurie keltų abejonių dėl pateiktų dokumentų, jame užfiksuotų duomenų tikrumo, nenustatyta įrodymo klastojimo aplinkybių. Teismas pripažino, kad duomenys patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1989 m. sausio mėn. iki 1991 m. sausio mėnesio gavo nurodyto dydžio pajamas. Konstatavo, jog yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą ir nustatyti, kad minėtu laikotarpiu jis gavo 2000 rublių darbo užmokesčio.
Šalies argumentai
Apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2012-12-13 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo G. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nurodo, jog teismas, neatsižvelgęs į atitinkamu laikotarpiu galiojusių teisės aktų nuostatas bei į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas 1989-01-17 – 1991-01-04 laikotarpiu dirbo kooperatyve „Ašva“, kurio nustatyti G. J. net neprašė. Teismas abstrakčiai bei nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas pateikė duomenis, kuriuose užfiksuota, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1989 m. sausio mėnesio iki 1991 metų sausio mėnesio mokėjo draudžiamųjų pajamų mokestį bei, kad šiame rašytiniame dokumente (teismo sprendime nenurodyta, koks tai rašytinis dokumentas) nurodoma, kokio dydžio yra pareiškėjo darbo užmokestis ir kokio dydžio draudiminis koeficientas taikytas.
Atsiliepimas
Ieškovas teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir Palangos miesto apylinkės teismo 2012-12-13 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog Palangos miesto apylinkės teismas sprendime tinkamai nurodė ir išvardijo įrodomąją reikšmę turinčius faktus ir aplinkybes bei liudininkų parodymus. Palangos miesto apylinkės teismas nustatė, kad liudytoja Z. P. 1989–1990 metais dirbo Statybos ir remonto darbų kooperatyvo „Ašva“ buhaltere, skaičiuodavo ir išmokėdavo jam darbo užmokestį. Patvirtino, kad jo darbo užmokestis buvo ne mažesnis kaip 2000 rublių. 1991 m. sausio mėn. Z. P. suruošė dokumentus perdavimui į archyvą tačiau archyvas saugojimui jų nepriėmė, neturėdama kaip atiduoti sutvarkytus algalapius archyvavimui, ūkio darbuotojų paliepimu paliko tiesiog lentynoje. Tai paaiškina aplinkybę, kodėl nėra visų darbuotojų duomenų apie tuo laiku gautą darbo užmokestį. Liudytojos Z. P. parodymus patvirtina VSDFV Klaipėdos skyriaus teismui pateikta Šilutės raj. savivaldybės administracijos kanceliarijos vedėjos D. J. 2012-08-06 pažyma Nr.R3-(5.13)-5608, kad Šilutės raj. statybos ir remonto darbų kooperatyvo „Ašva“ dokumentų archyve nėra. Liudininkai R. J. bei Ž. J. matė kiek pareiškėjas uždirba, kadangi pasirašinėjo tuose pačiuose algalapiuose kaip ir jis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis 1989 m. sausio 17 d. – 1991 m. sausio 4 d. dirbdamas Statybos ir remonto kooperatyve ,,Ašva‘‘, prie Šilutės rajono tarybinio ūkio gaudavo 2000 rublių per mėnesį darbo užmokesčio.
Apeliantė pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad „nuo 1989 m. sausio 17 d. iki 1991 m. sausio 4 d. pareiškėjas G. J. dirbo Statybos ir remonto kooperatyve „Ašva“ prie Šilutės „Ašvos“ tarybinio ūkio ir gaudavo 2000 rublių mėnesinio darbo užmokesčio“, nors pareiškėjas 2012-08-03 pareiškimu „Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo“ teismo prašė nustatyti tik juridinę reikšmę turintį faktą apie jo gautą darbo užmokestį laikotarpiu nuo 1989-01-17 iki 1991-01-04 dirbant Statybos ir remonto darbų kooperatyve „Ašva“ prie Šilutės „Ašvos tarybinio“ ūkio.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas ne tik nustatė juridinį faktą, kad pareiškėjas ne tik dirbo, tačiau ir Statybos ir remonto kooperatyve „Ašva“ prie Šilutės „Ašvos“ tarybinio ūkio ir gaudavo 2000 rublių mėnesinio darbo užmokesčio, nesuteikia pagrindo sprendimą laikyti neteisėtu ir nepagrįstu iš esmės ir visa apimtimi. Teismas nagrinėjamu atveju tik konstatavo aplinkybę, dėl to byloje ginčo nėra, jog pareiškėjas ginčo terminu kooperatyve dirbo. Tai reiškia, jog teismas naujų aplinkybių, ar faktinių duomenų dėl klausimo, susijusio su pareiškėjo darboviete, nenustatė, todėl apeliantė be jokio pagrindo juridinio fakto konstatavimą aiškina plečiamai ir laiko kaip pagrindu apylinkės teismo sprendimą panaikinti (CPK 265 straipsnio 2 dalis).
Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija mano, jog nors pirmosios instancijos teismas be pagrindo nustatė juridinį faktą, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1989-01-17 iki 1991-01-04 dirbo statybos ir remonto kooperatyve ,,Ašva“, tačiau atsižvelgdama, kad pareiškėjo prašymas buvo išimtinai susijęs su darbo užmokesčio dydžio nustatymu, o ne darbovietės nustatymu, mano, jog tokia teismo klaida neturi esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui ir sprendimo teisėtumui. Be to, iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikinamas vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis).
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Šilutės rajono savivaldybės administracijos kanceliarijos 2012-08-06 archyvo pažymoje dėl duomenų pateikimo Nr. R3-(5.13)-5608 nurodyta, kad Šilutės rajono savivaldybės administracijos kanceliarijos kooperatyvo „Ašva“ dokumentų archyve neturi, o turimuose Ašvos tarybinio ūkio 1989 – 1991 m. atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiuose G. J. pavardės nėra, todėl duomenų apie uždarbį pateikti negali (b. l. 6).
Civiliniame procese galioja principas, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Įrodymus teismui pateikia šalys. Bylai reikšmingi faktiniai duomenys (įrodymai) gali būti nustatyti remiantis šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais ir kt.
Pareiškėjas savo prašymą grindė liudytojų parodymais. Pirmiausia pažymėtina, jog vieni liudytojai buvo kooperatyvo „Ašva“ pareiškėjo bendradarbiai, kurie pasirašydavo tame pačiame algalapyje, kaip ir pareiškėjas. Liudytojai R. J., Ž. J. patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas dirbo Statybos ir remonto darbų kooperatyve brigadininku, kai liudytojai dirbo toje pačioje darbovietėje, liudytojas R. J. dirbdamas kooperatyve ,,Pažanga‘‘ kartu su pareiškėju dirbančiu kooperatyve ,,Ašva‘‘ atliko tokius pačius statybinius darbus tuose pačiuose objektuose. Abu liudytojai patvirtino, kad pareiškėjo uždarbis buvo ne mažesnis kaip 2 000 rublių.
Antra, liudytoja Z. P. 1989–1990 metais dirbo Statybos ir remonto darbų kooperatyvo ,,Ašva“ buhaltere, ji skaičiuodavo ir sumokėdavo darbo užmokestį pareiškėjui ir kitiems darbuotojams. Minėta liudytoja patvirtino, kad pareiškėjo darbo užmokestis buvo ne mažesnis nei 2 000 rublių. Ji nurodė ir tai, jog 1991 m. sausio mėn. suruošė dokumentus perdavimui į archyvą, tačiau archyvas saugojimui jų nepriėmė, tada neturėdama kaip atiduoti sutvarkytų algalapių į archyvą, ūkio darbuotojų paliepimu paliko tiesiog lentynoje; be to patvirtino aplinkybę, kodėl nėra visų darbuotojų duomenų apie tuo laiku gautą darbo užmokestį.
Kolegija pažymi, jog minėtos liudytojos parodymai turi didesnę įrodomąją reikšmę, kadangi ji buvo atsakinga (viena iš funkcijų) ir už kooperatyvo darbo užmokesčio skaičiavimą, išmokėjimą. Be to, liudytojos ir pareiškėjo darbo funkcijos visiškai nebuvo susijusios, dar daugiau, tai leidžia manyti, jog minėta liudytoja visiškai nesuinteresuota bylos baigtimi.
Pažymėtina, jog CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagristą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Nagrinėjamu atveju nesant byloje jokių rašytinių įrodymų apie pareiškėjo darbo užmokestį, tačiau vadovaujantis byloje liudytojų, ne tik atlikusių tas pačias ar panašias darbo funkcijas, tačiau ir visiškai nesusijusias, nuosekliais parodymais, teismas mano, jog yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nuo 1989 m. sausio 17 d. iki 1991 m. sausio 4 d. dirbdamas brigadininku Statybos ir remonto darbų kooperatyve „Ašva“ prie Šilutės raj. „Ašvos“ tarybinio ūkio. Per tą laikotarpį gaudavo vidutinį mėnesinį darbo užmokestį 2 000 rublių (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 197 straipsnis, CPK 444–448 straipsniai).
Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, be to, iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
n usprendžia:
Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.