Kauno apylinkės teismo nutarimas

2019-05-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A17.-857-836/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-05-03
Bylos Nr.
A17.-857-836/2019
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00107-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Pažeidėjas
D. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A17.-857-836/2019
Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00107-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 18.13; 21.3.3; 21.9.9; 21.9.10; 21.11.3 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 3 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,sekretoriaujant Reginai Leonavičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. B.,nedalyvaujant administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, pensininkė, neteista, administracine tvarka nebausta, gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 493 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B. 2019 m. kovo 21 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji 2019 m. kovo 14 d. 20.47 val. melagingai kvietė policijos pareigūnus, žinant, kad pagalba nereikalinga, t. y. iškvietė policijos pareigūnus, pranešdama apie konfliktą pas kaimynus – kad neblaivūs kaimynai rėkauja, tranko baldus, konfliktuoja tarpusavyje. Atvykus pareigūnams buvo nustatyta, kad triukšmo ar kitokių garsų, trukdančių poilsiui, girdėti nebuvo. Bute buvę A. M. ir D. B. paaiškino, kad pas juos buvo atėjusi D. B. draugė. Nurodė, kad netriukšmavo, alkoholio nevartojo, dažnai konfliktuoja su kaimyne iš 44 buto. A. S., gyvenantis 46 bute, paaiškino, kad jokio triukšmo 47 bute nebuvo girdėti.

Administracinio nusižengimo byloje esančiame rašytiniame pasiaiškinime D. B. nurodė, kad virš jos buto esančiame bute Nr. 47, gyvena jauna mergina, pas kurią ateina vaikinas. Bute nuolat būna triukšmas – kalbos, keiksmažodžiai, garsiai vaikšto, žaidžia su šunimi, vartoja alkoholį. Triukšmas, sklindantis iš 47 buto, jai trukdo, trukdo jos poilsiui (b. l. 6-7).

Teismo posėdžio metu D. B. prisipažino, kad kvietė policiją dėl triukšmo 47 bute, bet savo kaltės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, padarymo, nepripažino. Nurodė, kad 2019 m. kovo 14 d., apie 21 val., bute virš jos, močiutės bute gyvena anūkė B.. Bute buvo didžiausias triukšmas, garsiai kalbama, jos palangės apspaudytos. Pro pravirus langus triukšmautojai išgirdo kaip ji skambina policijai dėl triukšmo ir jie išsibėgiojo, o ji liko kalta. Po maždaug 10 minučių atvykę pareigūnai pasakė, kad tame bute nėra jokio triukšmo, bute blaivūs asmenys, todėl pasakė, kad jai pačiai bus surašytas protokolas dėl melagingo policijos iškvietimo. Jie išsibėgiojo prieš pat atvykstant policijai. Ji buvo dėl tos merginos elgesio ir Socialiniame skyriuje, bet jie sakė, kad nieko negali padaryti, nes jai greitai sueis 18 metų. Bute virš to triukšmingo buto niekas negyvena.

Liudytoja E. P. nurodė, kad D. B. žino iš matymo kaip kaimynę. Kaimynei iš 47 buto nusiskundimų neturi, ten gyvena jauna, rami mergaitė, visada pasisveikina, jokių triukšmų, balių tikrai nebūna. Patys turi du vaikus, tai netgi džiaugiasi tokia kaimyne. Ji gyvena 48 bute, tad jos miegamojo siena jungiasi su kaimyne iš 47 buto, ir jokių garsų iš ten nesklinda. D. B. gyvena aukštu žemiau, viduriniame bute. Jos draugė, gyvenanti šalia D. B., pasakojo, kad darė remontą ir paliko plintusus koridoriuje, tai D. B. paliko raštelį. Penktam aukšte gyveno toks Tomas, kuris yra sakęs, kad D. B. yra ir jam iškvietusi policiją. D. B., toks žmogus, kuris visada nepatenkintas ir visada ieško prie ko prisikabinti. Ji pati gyvena tame name 23 metus ir visi žmonės šneka apie D. B. kaip apie tiesiog viskuo nepatenkintą žmogų, galintį prie bet ko prisikabinti. Jei žmogus nori visiškos tylos, tai reikia gyventi atskirai name, o bute triukšmo neišvengsi. Liudytoja patvirtino anksčiau pareigūnams duotus parodymus (b. l. 10-11).

Liudytoja K. A. nurodė, kad į iškvietimą nevyko, tik apklausė liudytojus ir surašė protokolą. Pažeidėjos nepažįsta. Kovo 14 d. buvo gautas pranešimas dėl kaimynų triukšmo. Nuvykę pareigūnai nustatė, kad triukšmo nurodytame bute negirdėti. Viršininkas davė nurodymą patikslinti įvykio aplinkybes ir nustačius, kad policija kviesta melagingai, pradėti administracinę teiseną. Pagal tokią užduotį, ji vyko į minėtą namą, apklausė kaimynus bei pačią D. B.. Liudytojai nurodė, kad niekada nėra girdėję iš 47 buto jokio triukšmo, kuris trukdytų jų poilsį. Todėl buvo surašytas D. B. protokolas dėl melagingo pareigūnų iškvietimo. Policijos pareigūnai tame bute rado B. ir M.. Gali būti, kad bute buvo ir daugiau asmenų ir jie galėjo išeiti prieš atvykstant pareigūnams. Ar pareigūnai tą vakarą buvo užėję pas D. B., nežino.

Liudytoja A. S. nurodė, kad D. B. pažįsta, santykių su ja jokių nepalaiko, tiesiog kaimynė. Ji gyvena 46 bute ir jos butas ribojasi su 47 butu, kuriame gyvena D.. D. B. gyvena apačioje. D. gyvena ramiai, netriukšmauja. Jokių pretenzijų 47 butui neturi, ten nevyksta nei gėrimai, nei triukšmai, niekas ten nevyksta. Konfliktas vyksta, nes D. B. yra konfliktiškas asmuo, visi kaimynai tą patį gali patvirtinti, ji kabinėjasi ir prie kitų kaimynų. Kovo 14 d. vakarą ji buvo namuose, bet jokio triukšmo pas kaimynus 47 bute nebuvo. Policija atvyko po 21 val. Sienos su 47 butu bendros, tai triukšmas tikrai girdėtųsi. Ji pati tik prieš kelias dienas sužinojo, kad D. turi šuniuką. Mažas tas šuniukas, nieko jis nedaro.

Liudytoja D. B. nurodė, kad D. B. asmeniškai nepažįsta, žino, kad lyg kaimynė iš apačios. Ji pati gyvena 47 bute. Paskutinį kartą pareigūnai buvo atvykę prieš mažiau nei mėnesį, galėjo būti kovo 14 d., apie 21 val. Pareigūnai sakė, kad atvyko dėl triukšmo, girtavimo, bet pamatė, kad niekas nevyksta. Prieš kokį pusvalandį buvo atvykusios dvi draugės, atsigėrė kavos, pasikalbėjo apie mokyklą ir viskas. Gal truputį garsiau pakalbėjo, bet tikrai nerėkavo. Jokios muzikos neklausė. Galvoja, kad su kaimyne yra užsisenėjęs konfliktas, nes anksčiau močiutė buvo ją užliejusi. Ji dabar bute vaikšto ant pirštų galiukų. Turi mažą mopsą, kurį įsigijo prieš Kalėdas. Šuniukui 5 mėnesiai, jis dar net nemoka loti. Ji tame bute gyvena nuo rugsėjo 1 d. Kaimynė ir anksčiau buvo iškvietusi policiją, ir jai buvo surašytas protokolas dėl triukšmavimo, nors ji ir netriukšmavo. Muzikos ji net neturi per kur pasileisti. Neskundė ankstesnės nuobaudos, nes bauda buvo nedidelė – 10 Eur, tai susimokėjo ir viskas, nenorėjo leistis į konfliktus. Kaimynė jai nieko nesako, ji net jos nesutinka, nei karto nėra atėjusi į butą prašyti tyliau elgtis, patildyti muziką.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo byla nutrauktina.

Administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-2014).

Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ANK 563, 567, 569 straipsniai). Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Administracinę atsakomybę pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį užtraukia priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus (specialiųjų tarnybų iškvietimą). Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį kilti, yra reikšmingas asmens suvokimas, jog specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakomybę nustatančios teisės normos, visgi negali būti aiškinamos plečiamai, todėl ANK 493 straipsnio 2 dalyje pateikta formuluotė „iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga“ negali būti išplečiama ir aiškinama kaip tikrovės neatitinkantis pranešimas, melagingas pranešimas. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi atsakomybė pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį negalima.

Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, jog D. B. savo kaltės nepripažįsta, administracinio nusižengimo byloje esančiame rašytiniame pasiaiškinime bei teismo posėdžio metu ji nurodė, jog policiją kvietė dėl triukšmo, kuris jai trukdė ilsėtis, tačiau iki atvykstant policijos pareigūnams, galimai triukšmą kėlę asmenys pasišalino.

Iš policijos registruojamų įvykių suvestinės matyti, kad 2019 m. kovo 14 d. 20.47 val. D. B. pranešė, kad neblaivūs kaimynai rėkauja, tranko baldus, konfliktuoja tarpusavyje. Pareigūnams nuvykus adresu Kėdainiai, J. Basanavičiaus g. 130-47, triukšmo ar kitokių garsų, trukdančių poilsiui, girdėti nebuvo. Bute buvo ten gyvenantys A. M. ir D. B.. Abu blaivūs. Jie paaiškino, kad pas juos buvo atėjusi draugė, jie netriukšmavo, alkoholio nevartojo. Dėl ko buvo iškviesta policija, nežino. Nurodė, kad dažnai konfliktuoja su kaimyne iš 44 buto. Kaimynas iš 46 buto A. S. paaiškino, kad jokio triukšmo 47 bute nebuvo girdėti (b. l. 3-5).

Pažymėtina, jog sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį svarbu, kaip įvykio aplinkybes suvokia atsakomybėn traukiamas asmuo. Nagrinėjamu atveju D. B. tiek įvykio dieną atvykus pareigūnams, tiek vėliau atvykus paimti jos paaiškinimą, tiek ir teismo posėdyje tvirtino, jog policijos pagalbą kvietėsi dėl bute Nr. 47 keliamo triukšmo. Liudytojai patvirtino, kad pareigūnai atvyko maždaug per 10 minučių, taigi nėra pagrindo netikėti D. B. nurodyta aplinkybe, kad per tą laiką galimai triukšmą kėlę asmenys pasišalino. Juolab, kad ir pati D. B. nurodė, kad pas ją buvo atvykusios dvi draugės ir jos galbūt garsiau kalbėjo, tačiau atvykus policijai jos jau buvo išvykusios.

Teismo vertinimu, žmonės neturėtų bijoti kreiptis pagalbos, pranešti apie galimus teisės pažeidimus bendruoju pagalbos telefonu. Prašydami policijos pagalbos, asmenys praneša apie įvykius, gali būti, kad ir ne visada teisingai suvokdami ir vertindami situaciją, tikėdamiesi pagalbos, siekdami būti apgintais ir apsaugotais. Nepasitvirtinus žmonių teikiamai informacijai, jeigu jų veiksmuose nėra piktybiškumo, sąmoningo siekio pakenkti ar sutrikdyti policijos ar kitos specialiosios tarnybos darbo, tokių jų veiksmų negalima vertinti, kaip tyčinių. Sąžiningo suklydimo, negalima vertinti kaip tyčinio ir piktybiško bei prieštaraujančio įstatymams.

Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą nėra pagrindo konstatuoti, kad D. B., kviesdama pareigūnus elgėsi piktybiškai, t. y. suvokdama, jog iš tiesų jai realios policijos pareigūnų pagalbos nereikia, tyčia kvietė policijos pajėgas, sąmoningai telefonu nurodydama melagingą informaciją, kuri neatitinka tikrovės. Byloje nepaneigta aplinkybė, kad iki atvykstant policijos pareigūnams, galimai triukšmą kėlę asmenys pasišalino iš nurodyto buto, todėl ir nebuvo nustatytas pažeidimas.

Administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Taigi, nagrinėjamu atveju D. B. įsitikinimas pranešimo teisingumu nėra paneigtas, tai reiškia, jog byloje neįrodyta administracinio nusižengimo sudėties subjektyvioji pusė – tyčia, kuri yra būtinas pažeidimo, numatyto ANK 493 straipsnyje, požymis. Nesant pažeidimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje sudėties, administracinio nusižengimo byla nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsniu, 614 straipsniu, 635-637 straipsniais, 646 straipsniu,

nutaria:

nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalį D. B. atžvilgiu.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Henryta Gerdvilė